Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamiesiems ir jų gynėjams: D. D., jo gynėjams advokatei Renatai Narbutienei, Ramūnui Vanagui, D. S., jo gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui, E. P. jo gynėjui advokatui Arūnui Abraičiui, V. K., jo gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui, E. M., jo gynėjai advokatei Irenai Maksimovai,

viešame žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis profesinėje mokykloje dirbantis UAB „N.“ staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, šiuo metu dirba automobilių servize, prieš tai dirbo UAB „B.B.“ pastolių montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal BK, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį,

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, studijuojantis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, dirbantis UAB „S. n.“ montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, besimokantis profesinėje mokykloje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, studijuojantis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, dirbantis UAB „N.“ staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. ir D. S. 2015-01-31, apie 04.47 val., veikdami kartu, viešoje vietoje - prie įėjimo į restoraną „Hesburger“, esančio Gedimino pr. 5, Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdami visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamiesi ypatingai įžūliai, dėl chuliganiškų paskatų, be priežasties, D. S. prie restorano durų tyčia ranka sudavus nukentėjusiajam M. P. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, D. D. po to tyčia sudavė nukentėjusiajam M. P. ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į galvą, dėl ko nuo suduotų smūgių į galvą visumos nukentėjusiajam buvo padarytas dešinės pusės kaktikaulio, momenkaulio įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumušimas, išsiliejo kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, po kietuoju dangalu kairėje, išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, t. y. buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. P. sveikata.

D. S., E. P., V. K. ir E. M. pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, o būtent 2015-01-31, apie 04.47 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - restorane „Hesburger“, esančiame Gedimino pr. 5, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupėje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. D. S. smogus ranka A. B. į veido sritį, po ko pastarasis nukrito ant minkštasuolio, sudavus rankomis ne mažiau tris smūgius į veido sritį R. J. ir spyrus jam su koja ne mažiau du kartus į pilvo sritį ir koją, E. M. matant pašaliniams asmenims tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį ranka A. B. į galvos-krūtinės sritį, E. P. sudavė ne mažiau tris smūgius rankomis A. B. į galvos-krūtinės sritį, ne mažiau tris smūgius rankomis R. J. į galvos-krūtinės sritį, vieną smūgį ranka A. S. į veido sritį, o V. K., matant pašaliniams asmenims, tyčia, sudavė vieną smūgį ranka A. B. į veido sritį ir kelis smūgius rankomis ir į kitas įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais jie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, D. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y., kada veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., E. P. ir V. K. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai dėl chuliganiškų paskatų, be priežasties, paėmęs ant restorano grindų prie įėjimo į tualeto patalpą gulinčią metalinę drabužių kabyklą, įėjęs į patalpos vidų, užsimojęs sudavė metaline drabužių kabykla A. B. į veido sritį, padarydamas jam žaizdą nosies dešinėje pusėje su viršutinio žandikaulio priekinės sienos, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos ir apatinio akiduobės krašto lūžiais ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.

Apklaustas kaltinamuoju E. P. paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis nuvažiavo su draugais į „Hesburger“ ir ten susimušė, dėl kokios priežasties nesupranta, nes buvo girti (abi kompanijos). Kas kaip mušė nieko neprisimena. Jis tų vaikinų nepažinojo. Kiek jis sudavė smūgių neatsimena, daugiau nei vieną. Jis pripažįsta visus smūgius nurodytus kaltinime, dėl to gailisi. Jis prisipažįsta, kad smogė, sudavė pora smūgių. Muštynės vyko tarp jų ir kitos grupės asmenų. Jų grupėje dalyvavo kaltinamieji (kaltinami šioje byloje), keturiese buvo prie staliuko, išskyrus D., kuris tuo metu buvo lauke. Jis neprisimena kam sudavė, nežino dėl ko. Jį taip pat mušė, jis gynėsi. Konfliktas kilo dėl muzikos ir dėl to, kad jų kompaniją vadino „ruskiais“. Konfliktas kilo žodis po žodžio, vienas asmuo iš kitos kompanijos pastūmė stalą. Jis su draugais mušė tuos, kurie nebuvo jų draugai. Muštynės vyko trumpai. Po to apie muštynes pamatė „Delfi“, domėjosi kas nukentėjo. Jis matė kaip smūgiavo D. S., V. K., daugiau nematė. Išeidinėjant lauke gulėjo vaikinas. Sakė, kad jam buvo suduotas smūgis, nežino kas jam sudavė. Prokuroras sakė, kad sudavė D. D.. Jis pamena, kad mušėsi prie tualeto, vėliau atrodo prie kasos.

Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad „Hesburger“ pamatė kompaniją, prasidėjo žodinis konfliktas, muštynės. Viskas vyko greitai. Jis sudavė pora smūgių B. į veido sritį ir įvairias kūno vietas. Kiti tikriausiai irgi mušėsi. Jis matė, kad mušėsi P., nematė ką mušė. Kiek žino, D. S. mušėsi su B.. D. tikriausiai nesimušė, nematė. Jis A. B. atsiprašė, pastarasis atsiprašymą priėmė. Kai jis išėjo, matė gulintį M. P. (jis jau gulėjo). Nosį B. sulaužė gal jis, gal S.. Apie M. P. nieko nežino. Draugai pasakojo, kad mušėsi, bet nesakė tiksliai kas ką mušė. Muštynes pradėjo jie (jų kompanija). Pradžioje prasidėjo žodinis konfliktas, gal dėl muzikos. Gal jie (kitos kompanijos vaikinai) pasakė, kad nepatinka, kad kalba jų kompanija rusiškai. Prie tualeto muštynės vyko, pakaba praskrido pro jo ausį. A. B. gal norėjo atsistoti nuo minkštasuolio, jis jam dar kartą tyčia smogė. Šiuo metu jau neprisimena, ar matė kaip D. S. sudavė A. B..

Kaltinamasis E. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pateiktus kaltinimus pripažįsta. Įvykio dieną buvo jo gimtadienis, jis ir jo draugai nuvažiavo į klubą, po to nuėjo pavalgyti į „Hesburger“. Neturėjo tikslo kabinėtis. Buvo išgėrę, bet suprato kas vyksta. Jis užsisakė pavalgyti, atsisėdo prie staliuko. Valgydamas išgirdo, kad prasidėjo konfliktas, bet jis greitai baigėsi. Jis norėjo pasakyti, kad viskas baigtųsi, bet niekas neklausė, tada sudavė vieną smūgį, labai dėl to gailisi. B. anksčiau nepažinojo, jam sudavė į veidą ar krūtinę, sudavė kažkur prie kasų, per vidurį. Po įvykio susitiko su B., jo atsiprašė. Negali pasakyti, ar visi draugai dalyvavo konflikte. Jam atrodo, kad D. D. stovėjo prie durų. Neprisimena kur buvo D. S., buvo daug žmonių. Jis nematė kaip išėjo D. su S.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina kaip teisingus. Šiuo metu jis dirba, mokosi kolegijoje, sportuoja, jam muštis nebūdinga, gyvena su tėvais, turi sesę.

Apklaustas kaltinamasis D. S. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies, t. y., kad jis mušė A. B., kurio atsiprašė, atlygino žalą ir R. J., dėl M. P. kaltės nepripažįsta. Jis metė kabyklą į A. B.. Jis išgirdo kaip M. P. pasakė, kad kviečia policiją, jis išėjo ir nuėjo į dešinę pusę, M. P. skambino policijai, jis laukė kitų asmenų. Vėliau įvyko susistumdymas, D. D. trenkė vieną smūgį M. P.. M. P. buvo labai girtas, po D. D. smūgio jis nukrito, jam taip pat iškrito telefonas. Įvykio dieną šventė E. M. gimtadienį, vėliau nuvažiavo į klubą, o po klubo nuėjo į restoraną „Hesburger“ pavalgyti. Restorane sėdėjo kompanija, kuri garsiai klausėsi muzikos, E. P. paprašė pritildyti, bet jie to nepadarė ir kilo muštynės. Prasidėjo muštynės tualete. Jis priėjo prie tualeto, paėmė rūbų kabyklą ir metė į A. B.. Vėliau išgirdo kaip M. skambino policijai, išėjo į dešinę pusę apie 2-4 metrus, pabėgo, nes nenorėjo, kad sugautų policija. Jis M. nelietė, neįsivaizduoja kodėl jis apkalba.

Apklaustas kaltinamasis D. D. paaiškino, kad kaltę pripažįsta, kaltinamasis aktas surašytas teisingai. Tą dieną jis dirbo iki 22.00 val. Apie 23.00 val. važiavo pas E. M. į gimtadienį. Iš jo namų nuvyko į klubą, vėliau į „Hesburger“ pavalgyti, kur kilo konfliktas. M. P. išėjo į lauką ir norėjo kviesti policiją. Jis M. paklausė, kodėl jis laiko duris, pradėjo prieš jį mojuoti rankomis, galvojo, kad jis nori jam trenkti ir jis jam trenkė. Jis M. trenkė vieną kartą lauke, kiek pamena M. P. nukrito ant nugaros, ant asfalto. Jie pabėgo nes merginos pradėjo klykti. Jis norėjo iš karto atsiprašyti M., bet jiems neleido su juo susitikti, tėvų taip pat neįleido į ligoninę. Jis nenorėjo, kad taip atsitiktų, sutinka atlyginti žalą, bet 15 000 eurų labai didelė suma. D. S. buvo kažkur šalia, M. jis tikrai netrenkė. Kai M. parkrito žmonės pribėgo prie jo, buvo daug žmonių. Lauke buvo apšviesta. Jis M. trenkė dešine ranka į veido sritį, į kurią pusę neprisimena.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su A. S. jis atėjo į „Hesburger“ užsisakyti maisto. Tarp dviejų kompanijų vyko žodiniai konfliktai, vėliau susistumdymai. Jis priėjo iškeltomis rankomis, pasakė, kad neverta pradėti, baigtų, tačiau konfliktas dar labiau paaštrėjo, pats gavo smūgį iš nežinomo asmens, smūgis buvo toks, kad dar galėjo susiorientuoti, iškviesti policiją. Po pirmo smūgio buvo susiėmęs už galvos, smūgis buvo stiprus, jis dar atsirėmė prie prekystalio. Tada nusprendė atsitraukti ir kviesti policiją. Ir tada ėjo skambinti, po to buvo suduotas antras ir trečias smūgis. Tuo metu ėjo link išėjimo. Jis stovėdamas prie durų gavo smūgį iš išeinančio asmens. Dar kažką apsižodžiavo ir iš šono gavo antrą smūgį, po kurio nieko neatsimena. Tai įvyko prie durų lauko erdvėje. Jis S. ir D. atpažino iš veido. Kai buvo lauke, buvo vienintelis asmuo, kuris trenkė, tai S., jis trenkė išeidinėdamas iš „Hesburger“. Po antro smūgio iškrito telefonas. Šalia buvo kitas vaikinas su mergina D. D.. Kitų asmenų nebuvo, negalėtų suklysti atpažindamas. D. S. sudavė smūgį į dešinę galvos pusę, virš žandikaulio. Nuo smūgio skaudėjo. Jam atrodo, kad D. D. smūgis buvo maždaug minutės bėgyje. Po to atsibudo ligoninėje. Jis tvirtina, kad smūgius lauke jam sudavė D. D. ir D. S.. Suduoti smūgiai buvo į tą pačią galvos pusę. Byloje esantį civilinį ieškinį palaiko (15000 Eur neturtinė žala ir 1220,74 Eur turtinė žala, t. 1, b. l. 84-86). Jo vertinimu, žalą turėtų atlyginti D. D. ir D. S., jeigu bus atpažintas ir pirmas asmuo, sudavęs smūgį, tai jis irgi turėtų atlyginti žalą.

Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atsiima kaltinimus, nes niekam neturi pretenzijų. Jis su draugais užėjo į „Hesburger“. Jis užmigo, nes buvo beveik 5 val. Atsibudęs pamatė, kad vyksta konfliktas, bandė išvengti konflikto, sakė, kad nereikia muštynių, gavo į veidą, nukrito. Jam sudavė D. S.. Jį atpažino, nes buvo kameros ir atsimena pats. D. S. atsiprašė, nebeturi jam pretenzijų, nori, kad viskas greičiau pasibaigtų. Civilinio ieškinio atsisako. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l.30-31) tvirtina kaip teisingus.

Specialistas A. K. B. paaiškino, kad M. P. sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Vienas smūgis į dešinę šlaunį ir keturi smūgiai į galvą. Smūgis į maumens sritį dešinėje neabejotinai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi yra įspaustinis momenkaulio lūžis. Nuo kitų smūgių galėjo atsirasti galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, tačiau tiksliai detalizuoti nuo kurio iš tų trijų smūgių tai atsitiko, nėra galimybės. Galėjo atsirasti nuo bet kurio iš jų. Sužalojimas pakaušyje galėjo atsirasti nugriuvus. Tokiu atveju atitiktų nukentėjusiojo parodymus, kad buvo trys smūgiai. Nuo kitų dviejų smūgių negalėjo atsirasti momenkaulio lūžis, galėjo atsirasti kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu ir galvos smegenų sumušimas. Tai galėjo sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą. Sunku pasakyti, kuris smūgis buvo lemiamas. Dėl M. P. sužalojimo padarinių, kiek teko žiūrėti ligoninėje, prognozė palyginus nebloga. Dėl ateities pasakyti negali. Jam buvo suteikta kvalifikuota pagalba, viskas padaryta laiku. Sužalojimų pasekmės bet kokiu atveju šiek tiek jausis. Gali būti nedideli atminties sutrikimai, prognozuoti sudėtinga, gijimas ilgas. 100 proc. sveikata nebus kokia buvo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. J. paaiškino, kad iš kaltinamųjų jam matyti du asmenys (liudytojas nurodė E. M. ir D. S.). Nėra įsitikinęs, ar jie juos (jį, A. B., A. B.) užpuolė, nes neatsimena. Į „Hesburger“ atvyko su A. B. ir A. B.. Muštynės vyko viduje. Jį mušė prie baro, dėl kitų neatsimena. Negali tiksliai pasakyti dėl ko kilo muštynės. Atsimena tik kai B. su B. prausėsi kraują ir lauke ant žemės gulėjusį žmogų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. paaiškino, kad tą naktį „Hesburger“ juos užpuolė. A. B. sakė, kad juos užpuolė kaltinamieji, jis matė per kameras. Jis neatsimena nei vieno, nes tai buvo prieš pusantrų metų, jų nematė, nes užpuolė iš už nugaros. Buvo šiek tiek išgėręs. Kad B. gavo smūgį į veidą ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas pasakė turbūt iš pasakojimo (pasakojo B.). Nežino dėl ko prasidėjo konfliktas. Pradėjo kažką rusiškai šnekėti, Jis priėjo, pasakė, kad nenori jokių problemų. Nuėjo prie kasos ir užpuolė. Neatsimena, kas jam sudavė smūgius. Jie buvo trise, nežino, kiek buvo tų, kurie prie jų prisikabino. Kai išėjo į lauką, pamatė, kad be sąmonės guli žmogus. Jo kavinėje lyg nebuvo. Jo draugas sakė, kad jam kažkas trenkė. Asmenys su kuriais vyko konfliktas jau buvo išėję.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų žino A. B.. Su juo susipažino po įvykio, kai pradėjo ieškoti nusikaltėlių. Tą naktį su draugu M. atėjo į „Hesburger“ pavalgyti. Užsisakė maistą, jautėsi, kad prasideda konfliktas. Jis nespėjo sureaguoti, gavosi taip, kad M. buvo už durų, gulėjo ant žemės. Viskas truko kelias minutes. Buvo dvi grupės asmenų, prasidėjo apsižodžiavimai. Draugas atsirado ne vietoje ir ne laiku. Konflikte dalyvavusių asmenų veidų jis nepamena, bet buvo dvi grupelės. M. P. suduotų smūgių nematė. Žmonės aplink pradėjo kalbėti kas nutiko, sakė, kad buvo suduota tris ar du kartus. Po įvykio M. P. atsidūrė ligoninėje. Su M. P. šiuo metu bendrauja, jaučia, kad jis lėtesnis, kiti juokai, jaučiasi didesnis nuovargis, labiau pavargsta, mažiau motyvacijos.

Teisiamajame posėdyje G. V. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, sunku juos atpažinti po ilgo laiko tarpo. Prisimena, kad buvo su drauge “C.” klube, vėliau nuėjo į „Hesburger“ pavalgyti. Prieš jas stovėjo nukentėjusysis M., jo vardą sužinojo vėliau. Stovint eilėje pamatė, kad kilo muštynės, ji labai išsigando ir išbėgo į lauką. Lauke stovėjo M., sakė, kad reikia kviesti policiją. Kiek prisimena M. laikė duris, vėliau kažkurie vaikinai nustūmė jį nuo durų ir jam trenkė, jis nukrito. Neprisimena keli vaikinai trenkė M., negali pasakyti kiek kartų ir kuris iš kaltinamųjų trenkė M., buvo tamsu. Matė kaip M. krito aukštyn galva. Pradėjo skambinti greitajai pagalbai, vėliau išbėgo M. draugas ir pradėjo šaukti „M., M.“. Posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t. 2, b.l. 114, 116-118) liudytoja juos patvirtino kaip teisingus, tačiau paaiškino, kad neprisimena, ar M. gavo smūgį „Hesburger“ patalpose. Policijos komisariate jai rodė vaizdo medžiagą, matėsi, kuris vyrukas trenkė M., nežino kas trenkė M.. M. gulėjo ant žemės be sąmonės, telefonas buvo šalia. Vaikinai kurie jam trenkė pabėgo iš karto.

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. T. paaiškino, kad su drauge (G. V.) buvo klube, vėliau nuėjo į „Hesburger“ pavalgyti. Jos atsistojo į eilę, matė vaikinus. Vėliau prasidėjo muštynės, keiksmažodžiai. Ji su drauge labai išsigando, ji liko viduje, draugė išbėgo į lauką, pradėjo skambinti policijai. Nematė kas trenkė nukentėjusiajam.

Liudytojo T. P. paaiškinimu teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jam su draugu (E. D.) būnant „Hesburger“ per duris įbėgo trys jaunuoliai, pradėjo vartyti stalus, kilo konfliktas. Draugas išėjo į kiemą pasižiūrėti, grįžęs pasakė, kad lauke guli žmogus. Jie kartu išėjo į lauką, pavertė tą žmogų ant šono ir laukė policijos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 541/15 (01) ir G 1209/15 (01) nurodyta, kad M. P. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, viršugalvyje, pakaušyje, dešinėje ausyje, dešinio skruostikaulio projekcijoje, dešinėje šlaunyje, dešinės pusės kaktikaulio, momenkaulio įspaustinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, po kietuoju dangalu kairėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimas, paveikus daiktais, turėjusiais kietą, buką paviršių kelių valandų laikotarpyje iki atvykimo į ligoninę 2015-01-31. Dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimo, kaukolės skliauto įspaustinio lūžio nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos atskirai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 154-155, 161-162).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo bei fotolentelių nustatyta, kad 2015-01-31 restorane „Hesburger“, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 5 salėje 04.46.57 val. D. S. lyg smūgiuoja A. B. į dešinį žandikaulį, dėl ko šis griūna ant minkštasuolio, ant kurio prieš tai sėdėjo. Nukentėjusiajam A. B. nugriuvus ant minkštasuolio R. J. atatupstas paeina į restorano vidurį, dėl ko D. S. toliau koja spirdamas jį puola, o tuo metu, 04.46.59 val. prie gulinčio ant minkštasuolio nukentėjusiojo A. B. prišoka V. K. ir dešinės rankos kumščiu suduoda jam smūgį, į kurią kūno dalį nesimato, nes kamera nefilmuoja galvos.

04.47.48 val. į restoraną atbėga nukentėjusysis M. P., tačiau apsisukęs vėl išeina į lauką, matyti, kad išeidamas skambina, nes prie ausies laiko telefoną, jam iš paskos eina D. S. ir D. D.. Nukentėjusiajam M. P. dar nespėjus pasitraukti nuo durų išeidamas ir pro jį eidamas D. S. 04.47.56 val. suduoda jam smūgį.

Iš pirmajame faile užfiksuotos informacijos 04.46.52 val. nustatyta, kad D. S. du smūgius ranka ir vieną koja suduoda R. J.. 04.47.43 val. E. P. dešinės ranko kumščiu smūgiuodamas liudytojui R. J., pataiko liudytojui A. S., užspaudęs liudytoją R. J. į kampą suduoda ne mažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas.

Iš pirmajame faile užfiksuotos informacijos nustatyta, kad 04.47.55 val. filmuojamas susigūžęs ir link tualeto einantis liudytojas A. B., kuriam iš paskos į nugarą smūgiuodamas eina E. P..04.47.08 muštynėms persikėlus į tualeto tarpdurį matyti, kad A. B. stovi palei sieną, o E. P. jam smūgiuoja, o nukentėjusysis M. P. stovi tarp jų, per alkūnę sulenkęs rankas dengiasi veidą, atbėgęs nukentėjusysis A. B. iš kampo paima metalinę drabužių kabyklą ir užsimoja šalia jo, nugara į jį stovinčio E. P. pusę, tačiau tuo metu 04.47.10 val. jam iš nugaros pribėga V. K. ir suduoda jam smūgį (t. 3, b. l. 1-60).

E. P., V. K., E. M. ir D. S. kaltinami pažeidę viešąją tvarką ir rimtį bendrininkų grupėje, t. y. jų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji E. P., V. K., E. M. D. S. veikdami kartu, bendrininkų grupėje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai teismo nustatytomis aplinkybėmis. E. M. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis matant pašaliniams asmenims, tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį A. B. į galvos-krūtinės sritį tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką. Jis teisiamajame posėdyje kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad kaltinime aplinkybės nurodytos teisingai. Jis sudavė B., kurio anksčiau nepažinojo į veidą ar krūtinę, sudavė kažkur prie kasų, per vidurį. E. M. nusikalstamus veiksmus patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis paaiškino, kad restorane „Hesburber“ kur tarp jų kompanijos ir jiems nepažįstamų vaikinų kompanijos kilo konfliktas sudavė vieną smūgį nepažįstamam vaikinui į galvos sritį (t. 4, b. l. 142). Taip pat kaltę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas bei fotolentelės vaizdas, kuriais nustatyta, kad A. B. vieną kartą į galvos sritį dešinės rankos kumščiu smūgiuoja E. M. (t. 3, b. l. 3, 40). E. P. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad matant pašaliniams asmenims restorane „Hesburger“, adresu Gedimino pr. 5, Vilniuje, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. B. į galvos-krūtinės sritį, sudavė vieną smūgį ranka A. S. į veido sritį ir ne mažiau tris smūgius rankomis R. J. į galvos-krūtinės sritį. Kaltinamojo E. P. nusikalstamus veiksmus patvirtina jo paties paaiškinimas teisiamajame posėdyje, pripažįsta visus smūgius nurodytus kaltinime, dėl to gailisi. Jis prisipažįsta, kad smogė, sudavė pora smūgių. Muštynės vyko tarp jų ir kitos grupės asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad muštynių metu sudavė kelis smūgius jam nepažįstamiems asmenims (t. 4, b. l. 89). Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad 04.47.43 val. E. P. dešinės rankos kumščiu smūgiuodamas liudytojui R. J., pataiko liudytojui A. S., užspaudęs liudytoją R. J. į kampą suduoda ne mažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Iš pirmajame faile užfiksuotos informacijos nustatyta, kad 04.47.55 val. filmuojamas susigūžęs ir link tualeto einantis liudytojas A. B., kuriam iš paskos į nugarą smūgiuodamas eina E. P..04.47.08 muštynėms persikėlus į tualeto tarpdurį matyti, kad A. B. stovi palei sieną, o E. P. jam smūgiuoja (byloje esantis kompaktas (CD), 6 t. , jo apžiūros protokolas, t. 3, b. l. 1-4).

Teismas vertina, kad pakankamai surinkta duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, kad V. K. įvykdė nusikalstamą veiką, pažeidė viešąją tvarką ir rimtį teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P. D. S. ir E. M. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Jo nusikalstami veiksmai pasireiškė smūgio sudavimu ranka A. B. į veido sritį ir kelių smūgių rankomis į kitas įvairias kūno vietas. Tai patvirtina ne tik paties kaltinamojo paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 25-26), bet ir teisiamajame posėdyje apie tai, kad jis sudavė smūgį vaikinui, gulinčiam ant minkštasuolio (sudavė pora smūgių B. į veido sritį, įvairias kūno vietas), o taip pat ir byloje esantis vaizdo įrašas, o taip pat fotolentelės duomenys (t. 3, b. l. 1- 4, 30). Nukentėjusysis A. B. atpažino V. K. kaip asmenį, kuris jam smūgiavo po to, kai jis nugriuvo ant minkštasuolio po pirmo smūgio, jis trenkė jam antrąjį smūgį į veido sritį. Jį atpažįsta iš veido bruožų, tik kiek atsimena, jo veidas buvo šiek tiek liesesnis (t. 2, b. l. 46-48).

D. S. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis matant aplinkiniams viešoje vietoje tyčia smogė ranka A. B. į veido sritį, po ko pastarasis nukrito ant minkštasuolio, sudavė rankomis ne mažiau tris smūgius į veido sritį R. J. ir spyrė jam su koja ne mažiau du kartus į pilvo sritį ir koją. D. S. kaltę šioje dalyje pripažįsta – nurodo, kad jis mušė A. B., kurio atsiprašė, atlygino žalą ir R. J.. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat kaltės neginčijo. Peržūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, nurodė, kad jis įrašo pradžioje ant minkštasuolio parverčia nukentėjusįjį A. B., o vėliau prie kasų suduoda kelis smūgius vienam iš muštynėse dalyvavusių jam nepažįstamų vaikinų ir nueina į muštynes prie tualeto (t. 3, b. l. 166-167). D. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 168-180). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. B. nurodė, kad jam sudavė D. S. (t. 5, b. l. 157). D. S. bei kitų išvardintų asmenų nusikalstamus veiksmus įrodo byloje esantis vaizdo įrašas (6 tome, esantis voke, pritvirtintas prie viršelio). Pastebėtina, kad kompaktinio disko vaizdo įrašo apžiūros protokole aprašytame vaizdo įraše (t. 3, b. l. 1-4), kiek skiriasi užfiksuotas laikas nei realus, tačiau įvykių eiga teisinga. Šių keturių kaltinamųjų padaryta veika atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Jie visi kartu, veikdami bendrai viešojoje vietoje (restorane „Hesburger“) įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, konflikto metu suduodami aukščiau nurodytus smūgius. Įžūlus kaltinamųjų nesiskaitymas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis, t. y. veiksmai - smūgių sudavimas į kitam žmogui, tokių veiksmų atlikimo vieta (restorane „Hesburger“) patvirtina, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Paminėtina, kad kaltinamieji suvokė, kad atlikdami aukščiau nurodytus veiksmus jie tai daro viešoje vietoje. Šiuos veiksmus jie atliko kaip bendravykdytojai. Jiems buvo visiškai nesvarbu, kad tai vyksta pašalinių žmonių akivaizdoje. Taigi, jie pavartodami smurtą viešojoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, elgėsi įžūliai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jų veiksmai vertintini kaip nusikaltimas (Viešosios tvarkos pažeidimas) ir kvalifikuotini pagal BK 284 str. 1 d.

Dėl M. P. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo

Šioje byloje nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 d. 8 p. (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) kaltinami tiek D. D., tiek D. S.. D. D. kaltę pilnai pripažįsta, tuo tarpu D. S. neigia sudavęs M. P. smūgį.

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina, kad D. D. ir D. S. savo bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų, be priežasties, (po to, kai D. S. sudavė nukentėjusiajam M. P. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą) D. D. tyčia sudavė nukentėjusiajam M. P. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą dėl ko nuo suduotų smūgių į galvą visumos nukentėjusiajam M. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padaryti sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje. D. D. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino pilnumoje, paaiškindamas, kad tuo metu, kai M. išėjo į lauką ir norėjo kviesti policiją jis M. trenkė vieną kartą lauke, po ko jis nukrito ant nugaros, ant asfalto. Jis prieš tai paklausė M., kodėl pastarasis laiko duris, jam pasirodė, kad M. nori jam trenkti. Ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad prie restorano durų sudavė nukentėjusiajam smūgį, po kurio šis nugriuvo (t. 3, b. l. 85). D. D. apklausos metu duotus parodymus patvirtino vietoje. D. D. parodė kaip jis smogė vaikinui, laikiusiam „Hesburger“ restorano duris, manekeno pagalba parodė kaip vaikinas po smūgio parkrito ant šaligatvio (t. 3, b. l. 86-93). D. D. kaltę patvirtina nukentėjusiojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. paaiškino, kad po smūgio (kuris buvo suduotas restorano „Hesburger“ viduje) jis nusprendė išeiti į lauką paskambinti policijai. Stovėdamas lauke laikėsi už durų rankenos ir skambino policijai. Šalia, beveik prie įėjimo stovėjo vaikinas su mergina, vaikinas smogė jam prie dešinio smilkinio, palei ausį, smūgis buvo labai stiprus – po ko jam iš karto iškilo guzas, iš rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas, po smūgio jis iš karto krito ant šaligatvio be sąmonės (t. 1, b. l. 39-41). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis tvirtai nurodė, kad D. S. sudavė smūgį jam į dešinę galvos pusę, virš žandikaulio. Jam atrodo, kad D. D. smūgis buvo maždaug minutės bėgyje. Po to atsibudo ligoninėje. Jis tvirtina, kad smūgius lauke jam sudavė D. D. ir D. S.. Suduoti smūgiai buvo į tą pačią galvos pusę (t. 5, b. l. 156). M. P. atpažino D. D. kaip tą patį asmenį, kuris 2015-01-31 lauke, prie restorano „Hesburger“ sudavė smūgį virš dešiniosios ausies ir po kurio smūgio jis prarado sąmonę. Jį atpažįsta iš stambesnės nosies, smailaus smakro ir bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 62-66). Tai, kad D. D. sudavė M. P. patvirtina ir D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. D. smūgiavo vieną smūgį M. į veido sritį dėl ko šis krito ant šaligatvio, krisdamas iš rankų išmetė telefoną ir trenkėsi galva į šaligatvį – jis net girdėjo tą garsą kaip stipriai M. galva trenkėsi į šaligatvį (t. 3, b. l. 167). M. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimo, kaukolės skliauto įspaustinio lūžio nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 154-155, 161-162). Nors D. S. neigia sudavęs M. P., D. D. teisme taip pat tvirtino, kad D. S. nekaltas, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai. Teismo vertinimu, neabejotinai yra nustatyta ne tik D. D. kaltė, bet ir D. S., t. y. abiejų kaltė. Teismas remiasi vaizdo įrašu (t. 6), kuris buvo peržiūrėtas bylos nagrinėjimo metu. Šis vaizdo įrašas (trys failai) buvo aprašytas 2015-06-05 apžiūros protokole. Ir nors realiai žiūrint vaizdo įrašą laikas kiek skiriasi nuo aprašyto, tačiau eiga užfiksuota teisingai. Trečiame faile (5 min.) matosi kaip nukentėjusiajam M. P. dar nespėjus pasitraukti nuo durų, išeidamas į lauką ir pro jį eidamas D. S. suduoda M. P. smūgį. Iš paskos eina D. D.. Nors teisiamajame posėdyje liudytoja G. V. negalėjo tiksliai pasakyti, kad D. S. sudavė M. P., nurodydama, kad kiek prisimena M. laikė duris, vėliau kažkurie vaikinai nustūmė jį nuo durų ir jam trenkė. Teisme pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 114, 116-118), G. V. juos patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu G. V. konkrečiai nurodė, kad aktyviausias muštynių metu buvo vaikinas, kuris buvo apie 190 cm ūgio, vilkėjo juodą, panašią į odinę striukę, po kuria matėsi šviesus megztinis. Šis vaikinas išeidamas į lauką dar kavinės tarpduryje vieną kartą trenkė M. kumščiu į veidą, po ko pastarajam iš dešinės rankos iškrito telefonas. Vėliau ji taip pat aiškiai nurodė, kad po šio smūgio, kitą smūgį sudavė asmuo su šviesios spalvos kapišonu. Pastebėtina, kad peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą iš restorano „Hesburger“ ir nuotraukas (t. 3, b. l. 5-60) būtent kaltinamasis D. S. vilkėjo striukę, panašią į odinę ir iš po striukės matėsi šviesus megztukas, o D. D. iš po striukės matėsi kapišonas (t. 3, b. l. 29). Ši liudytoja nurodė, kad visa tai ji matė stovėdama 2-3 metrai nuo M.. Pastebėtina, kad kaltinamasis D. D. duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš restorano jis išeidinėjo kartu su D. S. (tai matosi vaizdo įraše), o vaikinas (M. P.) jų neišleido (t. 3, b. l. 80). Kaltinamasis D. D. bandydamas švelninti savo padėtį bei apsaugoti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės teigia, kad jis nematė, ar D. S. sudavė M. P. (t. 3, b. l. 81-82). Visgi sprendžiant D. D. kardomosios priemonės – suėmimo klausimą, atsakydamas į teisėjo klausimą vartoja žodį „kai sudavėme nukentėjusiajam jis nukrito“ (t. 3, b. l. 106), kas rodo daugiskaitą, ne jį vieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. P. buvo nuoseklus tvirtindamas, kad jam sudavė D. S., jis pastarąjį atpažino iš nuotraukos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 65). Nukentėjusysis M. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad D. D. ir D. S. atpažino iš veido, negalėjo suklysti juos atpažindamas, nes buvo vienintelis žmogus, kuris išeina ir jam trenkia, tai S., o šalia buvo kitas vaikinas su mergina, tai D. (t. 5, b. l. 156).Taigi, remiantis nukentėjusiojo M. P. tvirtais parodymais apie tai, kad jam sudavė būtent D. S. išeidinėdamas iš „Hesburger“ vieną smūgį į dešinę galvos pusę virš žandikaulio, liudytojos G. V. ikiteisminio tyrimo metu teiktais paaiškinimais bei vaizdo medžiaga darytina išvada, kad D. S. pateikti kaltinimai pasitvirtino.

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma išvada, kad D. D. veikdami kartu su D. S. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Teisiamajame posėdyje specialistas A. K. B. nurodė, kad smūgis į momens sritį dešinėje neabejotinai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo kitų smūgių galėjo galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu, tačiau tiksliai detalizuoti nuo kurio iš trijų smūgių tai atsitiko, nėra galimybės (t. 5, b. l. 177).

Taigi, vertinant specialisto išvadą bei specialisto paaiškinimus, darytina išvada, kad ne tik D. D. paskutinis smūgis sukėlė M. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau neabejotinai buvo priežastiniame ryšyje ir D. S. suduotas smūgis.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Remiantis paties kaltinamojo D. D., nukentėjusiojo M. P., liudytojos G. V. parodymais bei vaizdo įrašu apie smūgio sudavimo aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nustatytas D. D. ir D. S. veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Smurtą prieš M. P. jie naudojo be jokios priežasties, pasinaudoję menkaverte dingstimi. D. D. nurodo, kad gerai neprisimena, kodėl prasidėjo muštynės. Jis norėjo išeiti, bet jo neišleido tas vaikinas (t. 3, b. l. 106). Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad M. P. smurto prieš nieką nenaudoja, priešingai, matydamas vykstančias muštynes stengiasi iškviesti pareigūnus.

Teismo vertinimu, kaltinamieji vartodami smurtą prieš nukentėjusįjį siekė priešpastatyti save aplinkiniams – tiek restorano darbuotojams, tiek savos bei kitos kompanijos jaunuoliams, kurie tuo metu buvo greta, jų akivaizdoje pažeminti nukentėjusįjį. Galimai dėl kaltinamųjų jauno amžiaus, lengvo girtumo, negebėjimo realiai vertinti situaciją sekė kaltinamųjų akivaizdžiai neadekvatūs veiksmai, smūgių sudavimas be priežasties į galvą, ko pasėkoje nuo suduotų smūgių nukentėjusysis krito aukštielninkas ant asfaltuotos dangos. Būtent tai parodo, kad kaltinamieji tokiu veiksmu demonstravo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. Surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltininkų viešoje vietoje padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo dalykinių, tarnybinių santykių, kurios paneigtų chuliganiškų paskatų buvimą kaltininko veikoje. Netgi, jeigu vertinti, kad nukentėjusysis prilaikė duris, neva neleido kaltinamiesiems išeiti, jų pasirinktas „išėjimas į kiemą“ suduodant smūgius nukentėjusiajam nelogiškas ir nusikalstamas būdas, t. y. panaudojimas kaip pretekstas savo veiksmams menkavertę dingstį.

Sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri įvyko dėl kaltinamųjų smūgių sudavimo į galvą. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tyčinių, stiprių smūgių, nuo kurių net nukrito nukentėjusysis, pasekmė ir šie padariniai buvo dėsningi. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusių žalingų pasekmių, būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos sveikatos sutrikdymui. Kaltinamieji būdami jauno amžiaus, tačiau pilnamečiai, suvokdami savo smūgio jėgą ir smūgiuodami į pavojingą kūno dalį - galvą, suvokė, jog kelia pavojų M. P. sveikatai. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji, padarydami nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smogdami nukentėjusiajam suvokė, jog kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurių iš padarinių atsiradimo. Tokiu atveju kaltininkų veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Tą patvirtina ir tolimesni kaltinamųjų veiksmai. Po smūgio sudavimo, pamatę, kad nukentėjusysis nugriuvo ir galva atsitrenkė į kietą paviršių ne tik, kad nepasirūpino nukentėjusiuoju, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, bet iš karto pabėgo iš įvykio vietos, motyvuodami tuo, kad išsigando atvykstančių policijos pareigūnų. Byloje nustatyta, kad smurtinio pobūdžio veiksmai buvo atliekami vienas po kito, akivaizdu, jog kaltinamieji vienas kito veiksmams pritarė ir juos papildė. Remiantis vaizdo įrašu, teismas vertina, kad D. D. negalėjo nematyti D. S. suduoto smūgio, nes ėjo paskui. Abu kaltinamieji tiesiogiai savo veiksmais vienas kito veiksmams pritardami įgyvendino bendrą nusikalstamą susitarimą – sudavė nukentėjusiajam smūgius, todėl abu jie yra nusikaltimo bendravykdytojai. Taigi neginčytinai nustatyta, kad D. D. ir D. S. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. P.. Jų veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Dėl A. B. padaryto sveikatos sutrikdymo

Byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1333/15 (01) nustatyta, kad A. B. padaryta žaizda nosies dešinėje pusėje su viršutinio žandikaulio priekinės sienos, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos ir apatinio akiduobės krašto lūžiais. A. B. padaryti kūno sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl veido kaulų lūžių sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje (t. 2, b. l. 76-77). D. S. neneigia, kad įvykio metu smogė A. B. į veido sritį, užsimojęs metė kabyklą į A. B., neatsimena, ar metė kabyklą į veido sritį. Jis priėjo tualeto, paėmė rūbų kabyklą ir metė į A. B. (t. 6, b. l. 75). A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vaikinas, vilkintis juodą striukę ir pilkos spalvos megztinį (remiantis filmuota vaizdo medžiaga ir byloje esančiomis nuotraukomis nustatyta, kad būtent D. S. įvykio metu taip buvo apsirengęs), staiga kumščiu smogė jam į veidą (t. 2, b. l. 30-31). Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. net nesuprato, jog jam buvo suduota rūbų kabykla, jis teigė, kad tualete kažkuris iš vaikinų metaline kėde trenkė jam į veidą, po šio smūgio daugiau nieko nebeprisimena (t. 2, b. l. 30-31). Teisiamajame posėdyje A. B. paaiškino, kad jam sudavė D. S., žalą šiek tiek padengė, neturi niekam pretenzijų (t. 5, 157-158). Remiantis kaltinamojo D. S., paties nukentėjusiojo A. B. parodymais bei iš dalies A. B. draugų (R. J. bei A. B.), kurie matė, kad bėgo A. B. kraujas iš nosies, daro išvadą, kad kaltinimas D. S. pasitvirtino, jis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir laiku sudavė metaline drabužių kabykla A. B. į veido sritį padarydamas jam žaizdą nosies dešinėje pusėje su viršutinio žandikaulio priekinės sienos, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos ir apatinio akiduobės krašto lūžiais. Teismas nekartoja argumentų, kuriuos išdėstė motyvuodamas dėl chuliganiškų paskatų nustatymo suduodant smūgius M. P., tvirtina, kad D. S. suduodamas A. B. į veidą metaline kabykla tai padarė iš chuliganiškų paskatų.

Jis suprato savo pavojingos veikos pasekmes ir jų norėjo, veikė neapibrėžta, tiesiogine tyčia. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes. Paminėtina, kad jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei dėl chuliganiškų motyvų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte išdėstytos veikos požymiai numato chuliganiškas veikos paskatas, tačiau nenumato viešosios tvarkos sutrikdymo padarinių. Kadangi šiuo atveju viešoje vietoje – restorane „Hesburger“, tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, dėl chuliganiškų paskatų – turėdamas menkavertę dingstį (pasirodyti prieš draugus) ir elgdamasis ypač įžūliai, sudavė metaline kabykla A. B. į veidą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Skiriant bausmę D. S. atsižvelgtina į tai, kad vykusiose muštynėse jis buvo vienas aktyviausių (pagrindinių) dalyvių, jis ne tik, kad pažeidė viešąją tvarką ir rimtį kartu su kitais asmenimis, bet ir sužalojo du žmones (A. B. nesunkiai, M. P. sunkiai), jis tą naktį, muštynių metu padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, tačiau jas jungė vieninga tyčia, labai trumpas laikas. Dėl dviejų nusikalstamų veikų kaltę pripažino ir gailisi (smurto vartojimą prieš A. B. bei viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą), A. B. iš dalies atlygino padarytą žalą. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Formaliai jis pripažino įvykdęs dvi nusikalstamas veikas – nesunkiai sužalojęs A. B. bei pažeidęs viešąją tvarką, tačiau tuo pačiu metu ir tomis pačiomis aplinkybėmis sudavęs smūgį M. P. neigia. Jo prisipažinimas negali būti pripažintas tinkamu ir nuoširdžiu BK 59 str. prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. D. S. atsiprašė A. B., atlygino dalį padarytos žalos, pastarasis jam atleido, pretenzijų neturi. BK 59 str. 2 d. nurodoma, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, aptariamo straipsnio 1 d. nenurodytas aplinkybes. Visgi atsiprašymas bei susitaikymas su nukentėjusiuoju nelaikytinas atskira atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad šios aplinkybės (nukentėjusiojo asmens atsiprašymas ir susitaikymas) nesudaro pagrindo nustatyti jų kaip atskiros nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jos laikomos vienu iš esminių požymių, rodančių nuoširdų asmens gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų, o nuoširdus asmens gailėjimąsis yra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) sudėtinė dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo kaip savarankiškos D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinti nukentėjusiųjų atsiprašymą ir susitaikymą su jais. D. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (šią aplinkybę jis pats pripažino). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (dėl menkos dingsties buvo ieškoma konflikto, naudojamas smurtas). Jis įvykdė tris – nesunkų (BK 284 str. 1 d. ), apysunkį (BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir labai sunkų BK 135 str. 2 d. 8 p. nusikaltimus. D. S. teisiamas pirmą kartą (t. 4, b. l. 6), administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 3-5), psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 4, b. l. 10), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 4, b. l. 11).

BK 135 straipsnio 2 d. 8 p. numatyta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.) ir šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Šioje byloje galima būtų pasirinkti lengviausią kelią – skirti kaltinamiesiems D. S. ir D. D. realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau reikalinga atsakyti į pagrindinį klausimą, ar tikrai šie asmenys tokie pavojingi, kad juos reikėtų izoliuoti nuo visuomenės.

Pastebėtina, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, visgi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo D. S. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, kadangi jis nepripažįsta nusikalstamos veikos prieš M. P., neatlygino jam net dalies padarytos žalos, nenustatyta bent viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tačiau teisiamo asmens itin jaunas amžius, jo teisimas pirmą kartą įgalina šioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje be jauno D. S. amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos, jam taikomos baudžiamosios atsakomybės pirmą kartą, padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, suduodamas vieną smūgį, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, nors vertintas kaip sunkus, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiojo sveikatai. Specialistas A. K. B. nurodė, kad nors sveikata 100 proc. nebus kokia buvo, prognozė dėl M. P. sužalojimo padarinių palyginus nebloga, dėl ateities pasakyti negali, bet jam buvo suteikta kvalifikuota pagalba (t. 5, b. l. 178). Šiuo metu teismas duomenų (gydytojų išvadų) apie esminius sužalojimų liekamuosius padarinius neturi. Byloje nenustatyta, kad M. P. ateityje turės būti atliekamos intervencijos ar daromas kitoks jo kūnui poveikis siekiant pašalinti neigiamas pasekmes (pavyzdžiui, operacijos, specialios procedūros ir kt.).

Teismo vertinimu, esminį teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui, įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam didelę dalį nusikaltimu padarytos žalos (visą turtinę ir dalį neturtinės). Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingas, galintis atlyginti padarytą žalą. Pažymint tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta paryčiais, tikslinga jam uždrausti išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., kas teismo vertinimu, tokio amžiaus žmogų labai ribos. Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę jam išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesai dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrimas nėra retas (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-530/2016, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-343-387/2015, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-175/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-165/2016 ir kt.). Visgi tokioje situacijoje, t. y. kaltinamajam paskyrus ne laisvės atėmimo, o ženkliai švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, nustatytina maksimali šios bausmės trukmė.

D. S. nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bendrinant jam paskirtas bausmes taikytinas bausmių apėmimo būdas (BK 63 str. 5 d. 1 d.).

Kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 181) bei dokumento paėmimas (t. 3, b. l. 183) D. S. – naikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracinė tvarka (t. 3, b. l. 148-151), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas (t. 3, b. l. 155-156), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 3, b. l. 157), veikos padarymo metu buvo pakankamai jauno amžiaus, mokosi profesinėje mokykloje, dirba. Iš pateiktos UAB „N.“ charakteristikos (t. 6, b. l. 73) nustatyta, kad charakterizuojamas teigiamai, pasižymi darbštumu, drausmingumu, nepriekaištingu ir mandagiu elgesiu. Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo prisipažinimą įvykdžius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šią aplinkybę pripažino jis pats. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (dėl menkos dingsties (jo vertinimu, nukentėjusysis neleido išeiti pro duris).

Teismas nekartodamas argumentų, kuriuos išdėstė motyvuodamas jo bendrininkui D. S. skiriamos bausmės rūšį bei trukmę pažymi, kad D. D. nusikalstama veika – vienintelio smūgio nukentėjusiajam M. P. sudavimas, kuris buvo lemiamas, negali būti vertinamas pavojingesne veika, kadangi abiejų kaltinamųjų (jo ir D. S.) veiksmų pasekoje nukentėjusiajam atsirado pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat nesudaro teisinio pagrindo D. D. taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 str. 3 d.).

Šioje byloje be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, konstatuotina ir tai, kad D. D. padarytos labai sunkios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes yra mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad D. D. sužalojo nukentėjusįjį veikdamas neapibrėžta tyčia, sudavė vieną, vienintelį smūgį, kuris ir buvo lemtingas. Pastebėtina, kad remiantis specialisto bei paties nukentėjusiojo paaiškinimu, iš viso nukentėjusiajam buvo suduoti 5 smūgiai, 3 iš jų į galvą. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė. Jis nusikalstamos veikos neplanavo, viskas įvyko spontaniškai. BK 54 str. 3 d. taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant D. D. švelnesnę, negu numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimą su tam tikrais draudimais ir įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką D. D. įskaitytinas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-02-05 (t. 3, b. l. 71, 101-103) iki 2015-02-13 (t. 3, b. l. 111-112,119-120) 9 paros, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms

D. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 120), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 119) bei dokumento paėmimas (t. 3, b. l. 122) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Skiriant bausmes E. P., V. K. ir E. M. pastebėtina, kad jie bendrininkaudami kartu įvykdė nesunkų nusikaltimą, visi kaltę pilnumoje pripažino, gailisi. Teismas pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigę nuo alkoholio.

Teisiamajame posėdyje gauti ir išnagrinėti kaltinamųjų tėvų prašymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

L. M. pateikė teismui prašymą perduoti jos sūnų E. M. jos atsakomybei pagal laidavimą ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukti (t. 5, b. l. 60). Apklausta teisiamajame posėdyje L. M. nurodė, kad ji su savo sūnumi jokių problemų mokykloje, šeimoje neturėjo. Ji augina negirdinčią dukrą, sūnus E. M. yra krikštatėvis, jis labai padeda tiek morališkai, tiek finansiškai. Sūnus gailisi dėl to kas atsitiko, sūnus nuo jos nieko neslepia, neatsisako padėti (t. 6, b.l. 44-45). Pati L. M. yra dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini) ūkio skyriuje nuo 1991 m., charakterizuojama teigiamai (t. t, b. l. 61-62). E. M. neteistas (t. 5, b. l. 19). Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t. 5, b. l. 28-30). Jis studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, dirba UAB „N.“ staklininku (t. 5, b. l. 149).

A. K. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo atleisti jo sūnų V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavimą prašo skirti be užstato (t. 5, b. l. 165). Jis prašyme nurodo, kad darys savo sūnui teigiamą poveikį, kad sūnus ateityje nedarys nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų, jeigu bus priteistas civilinis ieškinys, atlygins padarytą žalą. A. K. dirba UAB „T.“ pagalbinio darbininko pareigose, charakterizuojamas gerai (t. 5, b. l. 168). V. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (t. 4, b. l. 57), mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centre.

I. P. prašo sūnų E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį jo kaip laiduotojo atsakomybei. Nurodo, kad jį su sūnumi sieja stiprus emocinis ryšys, sūnui yra autoritetas, daro jam teigiamą įtaką (t. 5, b. l. 100-101). I. P. yra neteistas (t. 5, b. l. 105), dirba UAB „V. t.“ sandėlio operatoriumi, nuolat skatinamas, nei karto nepažeidė darbo drausmės (t. 5, b. l. 106). Apklaustas teisiamajame posėdyje garantavo ir įsipareigojo, kad sūnus daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

E. P. studijuoja pirmame kurse (duomenys neskelbtini) kolegijos (duomenys neskelbtini) transporto fakultete (t. 5, b. l. 144), dirba UAB „S. n.“ montuotoju (t. 5, b. l. 145).

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas.

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamųjų parodymus teisme, jų nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, norą atlyginti padarytą žalą sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas konstatuoja ir tai, kad pasirinkti laiduotojai (kaltinamųjų tėvai) turės teigiamos įtakos kaltininkams. Teismo vertinimu, kaltinamieji jauno amžiaus (gimę 1995-1996 m.) veikos padarymo metu 2015 m. sausio 31 d. nebuvo pakankamai savarankiški, brandūs kaip asmenybės, gebantys susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo. Būtent tokiems nusikalstamą veiką padariusiems ir aktyviai atgailaujantiems asmenims BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas daro išvadą, kad tikslinga jiems parodyti teismo ir valstybės pasitikėjimą atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant tėvų tolimesnei priežiūrai. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų – išreiškusių norą būti laiduotojais finansinė padėtis nėra gera, tikslinga skirti laidavimą be užstato. Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimas (t. 4, b. l. 37- 44, 101-104, 152-153) paliktinos galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Baudžiamojoje byloje 4 104,56 EUR civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Ieškinys pareikštas dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiesiems M. P. ir A. B. gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (t. 2 b. l. 82-85), todėl tenkinamas visiškai. M. P. gydymas (suteiktos paslaugos) kainavo 2948, 10 Eur. (t. 2, b. l. 84), A. B. dėl patirto nosies kaulų lūžio gydymas kainavo 1156, 46 Eur. (t. 2, b. l. 85). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė D. S., o M. P. abu kaltinamieji – D. S. ir D. D., todėl už A. B. gydymą turi sumokėti D. S., o už M. P. abu kaltinamieji solidariai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 3201,88 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 1-21). Pateiktą ieškinį grindžia pažymomis apie M. P. išmokėtas pinigų sumas nuo 2015 sausio 31 d. iki 2015 m. birželio 18 d., kuomet M. P. buvo nedarbingas. Pateiktas ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai ir prašoma suma priteistina iš kaltinamųjų D. D. ir D. S. solidariai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. P. pareiškė 1220,74 Eur. ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 15000 Eur. neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 84-85). Ieškinyje nurodo, kad turtinę žalą sudaro: gydimosi ligoninėje ir reabilitaciniu laikotarpiu mokamų paslaugų (vaistų, medicinos priemonių) kainų skirtumas, mokėjo už vaistus, pirko maisto produktus pagerintam maitinimui, vitaminus, kam išleido 197, 65 Eur.; AB „Eglė“ sanatorijai už reabilitacijos paslaugas Druskininkuose sumokėjo 160,80 Eur.; Sportinio kostiumo įsigijimą 70,75 Eur.; Rūbų valymą (po sumušimo buvo ištepti krauju) UAB „Joglė“ 28, 96 Eur.; Nukritus sudužo motinos dovanotas telefonas Apple iPhone 4 S, įvertinus jo nusidėvėjimą prašo atlyginti 300 Eur; 2014 m. gruodžio 26 d. internetu buvo užsisakęs bilietus vykti į Čikagą aplankyti tėčio. Išvykti planavo 2015-03-17, bet dėl sužalojimo kelionės teko atsisakyti. Avansu už bilietus lėktuvu sumokėjo 499, 01 Eur, už įsigytus bilietus grąžino tik 50, 43 Eur., patirtas nuostolis 448, 58 Eur. Už teismui pateiktų dokumentų išvertimą iš užsienio k. išleido 14, 0 Eur.

Patirtą neturtinę žalą grindžia patirtomis pasekmėmis. Ieškinyje nurodo, jog po šiai dienai veikiamas patirto streso, atsirado pastovus nesaugumo jausmas, apėmusi emocinė depresija, jaučiasi pažemintas ir sugniuždytas. Pastoviai kankinantys galvos skausmai, primena nemalonaus, patirto skausmingo įvykio aplinkybes. Negali dirbti, normaliai mokytis, pajuto, kad bendravimas su bendraamžiais pasikeitė, nebeturi noro vaikščioti ar kviestis į svečius, susitikimai tapo trumpalaikiai, greitai pavargsta nuo bendravimo. Iki įvykio aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje įkūrėjas ir pirmasis prezidentas, renginių organizatorius. 2015 m. vasario 1 d. buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) koordinatoriumi, tačiau dėl sveikatos sutrikdymo teko atsistatydinti iš šių pareigų ir visuomeninę veiklą nutraukti.

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Priteisiant neturtinę žalą būtina atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šioje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų – panaudoto smurto, sutrikdyta M. P. sveikata – jis patyrė sužalojimus, kuriuos teismo medicinos ekspertas įvertino sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 154-155, 161-162), buvo operuotas (t. 1, b. l. 132), gydėsi ligoninėje iki vasario 17 d. (t. 1, b. l. 87), vėliau sanatorijoje, dėl suprastėjusios koncentracijos ir atminties sutrikimo neturi galimybės tęsti mokslų (duomenys neskelbtini) universitete (paėmė akademines atostogas 6 mėn. ) liko neparašytas bakalaurinis darbas, dėl sužalojimo pasekmių – ligos turėjo išeiti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Finansų tarnybos apskaitininko. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltininkų veiksmų patyrė didelį stresą, emocinį šoką, dideles fizines kančias, kančią ne tik nuo fizinio skausmo, bet ir nerimą dėl sveikatos ateityje, patirtos traumos padarinius jaučia lig šiolei – kartojasi galvos skausmai, sutrikusi koncentracija ir atmintis.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, kas įvyko realiai, kokie kilo konkretūs padariniai M. P. sveikatai. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo, bylose. Pavyzdžiui, iš kaltininko, kuris sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis nukrito galva atsitrenkdamas į asfaltą ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteista atlyginti 8 688,60 Eur neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2014). Nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvos ir veido sritis, kas lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą, priteista 17 377,20 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-489/2015). Nukentėjusiajam, kuriam ne mažiau kaip septynis kartus buvo suduota į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko jis tapo neįgalus, priteista 12 598,47 Eur neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-507/2016).

Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas, tačiau pažymėtina, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas savo pobūdžiu yra žalingesnis, susijęs su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. Pavyzdžiui, nukentėjusiajam, kuriam nustatytas kairės akies visiškas aklumas ir 30 procentų darbingumas, buvo priteista 20 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015). Vilniaus apygardos teismas 2016-05-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-212-870/2016 nukentėjusiajam, kuris nuo suduoto smūgio nukrito atsitrenkdamas galva į asfaltą patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą priteisė 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau Lietuvos Apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patirtą neturtinę žalą sumažino iki 10000 Eur.

Įvertinus M. P. sukeltas pasekmes sveikatai, kurios anksčiau aptartos, D. S. ir D. D. kaltę (sudavė po vieną smūgį, konkrečiai nesiekė sukelti nukentėjusiojo sveikatai sunkių padarinių), kaltinamųjų turtinę padėtį (gyvena nepasiturinčiose šeimose, mokosi, dirba nekvalifikuotus darbus), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažinamas iki 12 000 Eur. Iš šios sumos atimama M. P. išmokėta draudimo išmoka 2867,24 Eur. (t. 6, b. l. 91-93), nes draudimo bendrovė galimai regreso tvarka pateiks ieškinį kaltinamiesiems. Nors kaltinamieji neturi didelių pajamų, iš dalies išlaikomi kartu gyvenančių šeimos narių (kartu gyvena), tačiau nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamieji ateityje negalėtų visiškai atlyginti M. P. padarytą neturtinę žalą. Dar labiau mažinti turtinę prievolę nesudaro pagrindo, nors pakankamai dideles sumas kaltinamieji turės atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatos imperatyviai reikalauja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, paprastai tariant prašoma atlyginti turtinė žala turi būti įrodyta, pagrįsta. Atlygintinos tik realiai patirtos, tiesiogiai susijusios bei pagrįstos išlaidos, dėl ko M. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Pateiktame ieškinyje nedetalizuojant kokius konkrečiai maisto produktus pagerintam maitinimui, vitaminus, vaistus pirko bei už kokias papildomai mokamas medicinos paslaugas mokėjo M. P., prašoma atlyginti 197, 65 Eur. Teismui abejonių nekyla patirta žala dėl PVM sąskaitose – faktūrose RVU Nr. 00055, 00055 nurodytų sumų (t. 1, b. l. 108-109), iš viso 45, 54 Eur., pastebėtina, kad tai apmokėta kasos kvitais Nr. 0027 2015-02-03 (t. 1, b. l. 112), Nr. 0021 2015-02-06 (t. 1, b. l. 11), Nr. 0031 2015-02-09 (t. 1, b. l. 110), tai ne naujų paslaugų apmokėjimas, o kvitai už sąskaitose – faktūrose nurodytas paslaugas. Iš byloje pateikto UAB „Palink“ 2015-02-03 kvito (t. 1, b. l. 113) nustatyta, kad įsigyta kremas „Nivea“, higieniniai paketai „Libresse“, šokoladų plytelės „Karūna“, iš viso už 9,15 Eur.; UAB „Ponten“ kvitas patvirtina, jog 2015-02-04 pirkta kava, cepelinai, šviežiai spaustos morkų sultys, analogiškai kituose UAB „Palink“ kvituose (t. 1, b. l. 114, 115) nurodytos prekės glaistyti sūreliai, pyragas, sultys, loterijos bilietas, bandelė, vytintas saliamis, Kabanosi dešrelės ir kiti produktai. Teismo vertinimu, pagal paminėtus kvitus įsigyti produktai ir kitos prekės nėra būtinos ir nėra susijusios su kaltinamųjų padaryta neteisėta veika, dėl ko šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamųjų. Taip pat nepriteistinos išlaidos už Euro vaistinėse įsigytus nurodytus produktus (t. 1, b. l. 116), nes susipažinus su vaistų anotacijomis nustatyta, kad „Radirex“ yra skirta vidurių užkietėjimui mažinti, „Nasonex“ šienligės, slogos gydymui, „Cirrus“ alerginei slogai gydyti, o ir kiti produktai B. N. paketai teismo vertinimu, nėra tiesiogiai susiję su padarinių, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika, šalinimu ar palengvinimu. Iš PVM Sąskaitos – faktūros Nr. 021393 matyti, kad buvo sumokėta už reabilitacijos paslaugas 160, 80 Eur., ši pinigų suma priteistina iš kaltinamų, nes nustatyta, kad nukentėjusysis M. P. buvo reabilitacijoje. Teismas neturi galimybės nustatyti iš pateiktos UAB „Joglės“ sąskaitos – faktūros kokie rūbai buvo valyti, abejonių kelia rūbų valymo data (3 mėnesiai po įvykio) dėl ko laiko, jog neįrodyta, kad būtent M. P. įvykio metu sutepti rūbai. Nėra teismui pateikta dokumentų, kuriais būtų pagrįstas būtinumas įsigyti sportinį kostiumą dėl to, kad M. P. gydėsi UAB „Eglė“ sanatorijoje, šios sumos nepriteistinos iš kaltinamųjų. Teismo manymu, prašoma suma atlyginti už telefoną 300 Eur, kuris sudužo smurto prieš jį vartojimo metu yra protinga ir pagrįsta, dėl ko šioje dalyje ieškinys tenkintinas pilnai. Taip pat byloje pateiktais dokumentais įrodyta, kad M. P. patyrė 448, 58 Eur nuostolį už įsigytus bilietus į Čikagą (t. 1, b. l. 122-125-127), kadangi dėl pavartoto smurto sukeltų pasekmių nukentėjusysis negalėjo išvykti (jų panaudoti) bei vertimo paslaugas (t. 1, b. l. 128), kurios buvo reikalingos.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 59), tačiau teisiamojo posėdžio metu ieškinio atsisakė, nurodydamas, kad niekam pretenzijų neturi, dėl ko teismas apie tai plačiau nepasisako.

Teismui pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų 156, 33 Eur (t. 6, b. l. 54) priteisimo už teisinės pagalbos kaltinamajam D. D. teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamoje byloje teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir prašė skirti gynėją (BPK 51 str. 1 d. 4 p.). Taigi gynėjo dalyvavimą byloje sąlygojo teismo sprendimas, siekiant užtikrinti tinkamą teisinį procesą. Gynėjo dalyvavimas byloje buvo efektyvus, tinkamas bei prasmingas (gynėjas pasisakė dėl valstybės kaltintojo pasiūlytos bausmės kaltinamajam, surinktų įrodymų vertinimo), nepaisant to, tenkinti prašymo dėl proceso išlaidų nebūtų teisinga turint omenyje gynėjo paskyrimą nesant kaltinamojo prašymo, prastą kaltinamojo turtinę padėtį ir iš jo priteistą ženklų turtinės žalos dydį). Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, siekiant tinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir užtikrinti kaltinamojo interesus, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. CD skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu ir 2 CD skaitmenines laikmenas su nuotraukomis palikti saugoti byloje (6 tomo viršelis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 str. str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir, taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 5 punktais įpareigoti D. S. visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 1 metus ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti M. P. padarytą visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos -1000 Eur ir per 1 metus 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais įpareigoti D. S. visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, per 1 metus neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šias bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir galutinę subendrintą bausmę D. S. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą. Įpareigoti D. S. visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), per 1 metus ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti M. P. padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos - 1000 Eur, ir per 1 metus 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 5 punktais įpareigoti D. D. visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), per 1 metus 6 mėnesius atlyginti M. P. padarytą visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos - 1000 Eur ir per 1 metus 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką D. D. įskaitytinas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-02-05 iki 2015-02-13 9 paros, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš D. S. ir D. D. solidariai 2948,10 EUR (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir dešimt euro centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti už M. P. gydymą (pinigus pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš D. S. 1156,46 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt šešis eurus keturiasdešimt šešis euro centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti už A. B. gydymą (pinigus pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš D. S. ir D. D. solidariai 3201,88 EUR (tris tūkstančius du šimtus vieną eurą 88 euro centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turtinei žalai atlyginti (pinigus pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, įmokos kodas 282, įmokos paskirtis – žala VSDFV Vilniaus skyriui).

M. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. S. ir D. D. solidariai 9132, 76 Eur M. P. neturtinei žalai atlyginti.

M. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš D. S. ir D. D. solidariai 954, 92 Eur M. P. turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. D. netenkinti.

Atleisti E. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Laiduotoju paskirti I. P., gimusį (duomenys neskelbtini).

Atleisti E. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Laiduotoja paskirti L. M., gimusią (duomenys neskelbtini).

Atleisti V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Laiduotoju paskirti A. K., gimusį (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti E. P., E. M., V. K., kad, jei laidavimo metu jie padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti jiems, kad, jei laidavimo metu jie padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, laiduotojams kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d., jie, būdami laiduotojai, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

E. P., E. M., V. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtas kardomąsias priemones palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, o jas panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

CD skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu ir 2 CD skaitmenines laikmenas su nuotraukomis palikti saugoti byloje (6 tomo viršelis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.