- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2YT-512-1185/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06758-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Pareiškėjas
- A. N., D. N.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. N. ir D. N. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai A. N. ir D. N. kreipėsi su skundu dėl antstolio A. L. veiksmų ir prašė įpareigoti antstolį A. L. panaikinti nuo A. N. asmeninės sąskaitos lėšų areštą nuo 1 002,80 Eur viršijančios sumos bei grąžinti iš A. N. sąskaitos 2025 m. rugsėjo mėn. atskaitytus 85,71 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai nurodė, kad A. N. dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, pagal antstolio nurodymus iš skolininko darbo užmokesčio yra atskaitoma darbdavio buhalterijos ir pervedamos antstoliams, tačiau antstolis A. L. taip pat taiko draudimą naudoti ir disponuoti lėšomis ir daro papildomą nuoskaitą iš A. N. darbo užmokesčio, pvz. 2025 m. rugsėjo mėn. nuskaityta 85,71 Eur suma. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad į darbo užmokestį gali būti taikoma tik viena priverstinio vykdymo priemonė, kurios įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad A. N. darbo užmokesčio dydis svyruoja ir gerokai viršija 1 002,80 Eur sumą, netgi padarius nuoskaitas, realiai dalis darbo užmokesčio negali būti panaudojama, o šios pajamos yra vienintelės šeimoje, kadangi sutuoktinė dėl sveikatos negali dirbti, ji negauna jokių kitų pajamų, taigi susiformuoja tokia situacija, kad lėšų nepakanka net minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti ar naudai gauti disponuojant lėšomis.
2. Antstolis A. L. 2025 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis pažymėjo, kad į banko sąskaitą, į kurią skolininkas gauna darbo užmokestį, gali būti gaunamas ne tik skolininko darbo užmokestis, bet ir kitos pajamos, todėl panaikinti nurodymo nurašyti pinigines lėšas nėra teisinio pagrindo. Antstolis akcentavo, kad apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje nurodė konkrečią pinigų sumą, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir informavo, kad, skolininkui pateikus antstoliui dokumentus apie į sąskaitą gautinas/gautas sumas, iš kurių jau buvo atliktos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka, neišieškoma suma bus padidinta, kad skolininkas galėtų pasinaudoti visomis lėšomis, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Antstolis nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 3 dalimi, antstolis vienu metu gali taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, bei kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas turėjo teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones: išieškojimą iš ieškovo lėšų, esančių kredito įstaigoje, ir iš jo darbo užmokesčio. Antstolis taip pat nurodė, kad pareiškėjų skundo dalis dėl 85,71 Eur grąžinimo yra nenagrinėtinas, suėjus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, nes, priešingai nei nurodė pareiškėjai, 85,71 Eur suma iš skolininko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą buvo nurašyta 2024 m. rugsėjo 12 d. Antstolis, nesutikdamas su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose nėra priteisiamos, o išimtis daroma tik tuomet, jeigu teismas konstatuoja skirtingą byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba jų priešingus interesus, o be to, antstoliui su skundu yra pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra sudaryta su solidaria skolininke D. N., o ne A. N., kurio atžvilgiu atlikti antstolio veiksmai yra skundžiami.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjai A. N. ir D. N. pateikė atsiliepimą į antstolio patvarkymą netenkinti skundo ir prašė įpareigoti antstolį A. L. panaikinti nuo A. N. asmeninės sąskaitos lėšų areštą nuo 1 002,80 Eur viršijančios sumos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai nesutiko, kad A. N. kiekvieną mėnesį privalėtų teikti antstoliui dokumentus, kadangi jo darbo užmokestis yra kintantis bei tokiu būdu įrodinėti leistina ar keistiną disponuojamų lėšų dydį, nes skolininkas jokia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso teisės norma nėra įpareigotas teikti duomenis apie gaunamų pajamų (iš vienintelio šaltinio) apie jų dydžio pasikeitimą, o pats antstolis turi teisę ir pareigą taip rinkti ir gauti informaciją apie skolininką, apie jo pajamas ar turtinę padėtį, taigi jis turi teisę patikrinti, ar A. N. pateikta informacija išsami ir / ar pakankama.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo darbo užmokestis yra nepastovus, todėl tai reiškia, kad jam kiekvieną mėnesį antstoliui reikėtų rašyti prašymą dėl neišieškomos sumos, o tai apsunkintų jo padėtį ir sukeltų nepatogumus. Pareiškėjas nurodė, kad gauna tik darbo užmokestį, kitų lėšų negauna, o darbdavys vykdo išieškojimą iš darbo užmokesčio, todėl reikalauja, arba kad antstolis padidintų leidžiamą laisvai disponuoti sumą iki 1 200,00 Eur, arba kad panaikintų nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo nurašyta 47,32 Eur suma, tačiau kadangi ji yra nedidelė, atsisakė reikalavimo įpareigoti antstolį ją grąžinti.
5. Antstolis A. L. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Antstolis nurodė, kad pats skolininkas privalo teikti duomenis apie į sąskaitą, kuriai taikomas areštas, jo gaunamą darbo užmokestį, jo padidėjimą, o kadangi jokie duomenys nepateikti, turi likti galioti anksčiau nustatyta leidžiama laisvai disponuoti lėšų suma, priešingu atveju būtų pažeisti išieškotojo interesai, nes skolininkas į sąskaitą, kuriai taikomas areštas gali gauti ir kitas lėšas, net ik darbo užmokestį. Antstolis taip pat nurodė, kad, pareiškėjui teismo posėdžio metu atsisakius reikalavimo įpareigoti grąžinti lėšas, toks reikalavimas nebenagrinėtinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas.
6. Nustatyta, kad antstolis A. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 7 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5959-323/224 dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų A. N. ir D. N. 3 eilės išieškotojos (duomenys neskelbtini) naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo, Antstolis 2024 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo (duomenys neskelbtini) iš A. N. darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus atlyginimo (toliau – MMA), 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius, o 2024 m. rugsėjo 4 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko A. N. turimų visų banko sąskaitų. Antstolis 2025 m. rugsėjo 15 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą informaciją apie gaunamą darbo užmokestį, patikslino, kad nurodoma priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų skolininko A. N. turimų visų banko sąskaitų bei nurodė, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią skolininkas gauna darbo užmokestį, leidžiama laivai disponuoti 1 002,80 Eur per mėnesį. Pareiškėjai, savo skundu prašydami įpareigoti antstolį A. L. panaikinti nuo A. N. asmeninės sąskaitos lėšų areštą nuo 1 002,80 Eur viršijančios sumos, laikėsi pozicijos, kad iš esmės vykdomas dvigubas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, todėl antstolis pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatytą išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų tvarką. Kadangi pareiškėjai nesutinka su tuo, kad antstolis turi teisę vienu metu reikalauti skolininko darbdavės išskaityti atitinkamas sumas ir darbo užmokesčio ir areštuoti skolininko lėšas, esančias banko sąskaitoje, į kurią skolininkas gauna darbo užmokestį, būtina nustatyti ir įvertinti, ar antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir lėšų, laikėsi tokį išieškojimą ir jo tvarką reglamentuojančių teisės normų.
7. Priverstinio vykdymo priemonių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalis. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 3 dalį vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnis reglamentuoja skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš jų. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėto straipsnio 7 dalimi, nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, nustatęs, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.3 papunktį, jeigu per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į PLAIS pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodydamas sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas.
9. Nagrinėjamu atveju antstolis yra pritaikęs dvi priverstinio vykdymo priemones: išieškojimą iš skolininko lėšų ir išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Nėra duomenų, kad antstolis vykdytų tai, kas nenurodyta jam pateiktame vykdomajame dokumente, ir kad antstolis atliktų vykdymo veiksmus, kurie nėra reikalingi įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 3 dalį vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.
10. Kaip teisingai nurodė antstolis, jis turi teisę patikslinti nurodymą 2025 m. rugsėjo 15 d. priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kad skolininkas iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), į kurią skolininkas gauna darbo užmokestį, galėtų laisvai disponuoti didesne nei 1 002,80 Eur lėšų suma ir kad per PLAIS nebūtų nurašomos skolininko lėšos iš šios sąskaitos, į kurią darbdavė perves skolininko darbo užmokestį jau po atliktų išskaitų pagal 2023 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad nesusidarytų tokia situacija, kad iš skolininko darbo užmokesčio būtų išieškoma du kartus, tačiau tai galėtų būti daroma tik skolininkui pateikus antstoliui dokumentus apie į sąskaitą gautinas/gautas sumas, iš kurių jau buvo atliktos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad vykdymo procesą reglamentuojančios normos numato būtent skolininkui teisę pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos (nurašytos) lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, bei numato šios skolininko teisės neįvykdymo teisinius padarinius – tokios lėšos išmokamos išieškotojui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.2, 16.3, 100 punktai).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį ir pateikė (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kurioje įrašyta, kad už 2025 m. rugpjūčio mėn. skolininkui išmokėtas 1 002,80 Eur darbo užmokestis, todėl antstolis turėjo teisinį pagrindą 2025 m. rugsėjo 15 d. priimti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta skolininkui leidžiama laisvai disponuoti būtent 1 002,80 Eur suma. Todėl, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, šiuo atveju pareiškėjo nurodytas argumentas, kad jam kiekvieną mėnesį antstoliui reikėtų rašyti prašymą dėl neišieškomos sumos, o tai apsunkintų jo padėtį ir sukeltų nepatogumus, laikytinas deklaratyviu. Kaip teismo posėdžio metu nurodė antstolis, pareiškėjas į antstolį turi teisę kreiptis tiek per Antstolių informacinę sistemą, tiek elektroniniu paštu, tiek tiesiogiai atvykęs į kontorą. Be to, kaip teisingai nurodė antstolis, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).
12. Atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad antstolio pasirinktos priverstinio vykdymo priemonės užtikrina vykdymo proceso veiksmingą, greitą ir realų teismo baigiamojo akto įvykdymą ir teisingą pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų. Todėl nurodymas priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, nurodant, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią skolininkas gauna darbo užmokestį, leidžiama laivai disponuoti 1 002,80 Eur per mėnesį, yra teisėtas.
13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).
14. Nustatyta, kad 2024 m. spalio 17 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį, kad jam būtų grąžinta iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią skolininkas gauna darbo užmokestį, nurašyta 85,71 Eur darbo užmokesčio suma bei pateikė sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 15 d. Antstolis 2024 m. spalio 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino pareiškėjui 2024 m. spalio 11 d. išieškotą 85,77 Eur sumą. 2025 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį, kad jam būtų grąžinta iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią skolininkas gauna darbo užmokestį, nurašyta darbo užmokesčio suma, pateikė sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 12 d. Antstolis elektroniniu paštu informavo, kad pateiktame sąskaitos išraše nėra lėšų nurašymo operacijos, ir nurodė, kad gavus lėšų nurašymą pagrindžiančius dokumentus, bus sprendžiamas klausimas dėl lėšų grąžinimo. Daugiau atvejų, kai skolininkas pasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į areštuotas lėšas negalima nukreipti išieškojimo, nenustatyta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad atsisako savo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo antstolį grąžinti nuo areštuotos sąskaitos nurašytas lėšas. Kaip minėta, jei skolininkas nepateikia antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokėtos išieškotojui. Todėl šiuo atveju antstolio veiksmai išieškant lėšas iš pareiškėjo areštuotos sąskaitos yra teisėti, o be to, pareiškėjas atsisakė reikalavimo įpareigoti antstolį grąžinti nurašytas lėšas.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog, antstolis tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo ir išieškojimo iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų tvarką, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas
nutaria:
skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.