Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-606/2016

Teisėjas Osvaldas Briedis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48197-2015-0

2016 m. kovo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie paskirtos dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pakeistos ir neatliktos arešto bausmės, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę – santykiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai – dalis, ir paskirta galutinė subendrinta trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. K., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro duris įsibrovė į patalpą – I. A. priklausantį gyvenamąjį namą – ir iš jo pagrobė I. A. priklausančią 1 euro vertės piniginę su joje buvusiais 8 eurais bei 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ALCATEL 2000X su jame buvusia 5 eurų vertės išankstinio mokėjimo TELE2 SIM kortele, tuo nukentėjusiajai I. A. padarydamas turtinės žalos už 44 eurus.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. J. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį neginčija, tačiau prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę pakeisti viešaisiais darbais, įpareigojant neišvykti iš Lietuvos. Be to, teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis sulaikytas 2015-11-03, šio laiko neįskaitė į atliktą bausmę.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo D. J. asmenybę, į tai, kad niekur nedirba, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai) aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis D. J. anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis), skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tyčinio savanaudiško nusikaltimo, nukreipto prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymo saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę, priskiriamą prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų, padarymą. Nors nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe bei apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu D. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam D. J. nusikalstama veika padarytą 753 eurų žalą, tačiau D. J. laisvės apribojimo bausmės sąlygų nevykdė, jis be svarbios priežasties neišdirbo neatlygintinų darbų, niekur nedirbo, neatlygino nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, taip pat nurodytu laiku nenuvyko ir į probacijos tarnybą, padarė net du administracinius teisės pažeidimus, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi jam Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą. Pažymėtina, kad po to, kai D. J. buvo nuteistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu tik laisvės apribojimo bausme, jis turėjo galimybę įsidarbinti, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, tačiau jis savo elgesio kritiškai nevertina, paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė jo elgesiui įtakos neturėjo, jis pasitaisyti nelinkęs. D. J. ne tik kad neįsidarbino, nevykdė jam teismo paskirtų įpareigojimų, bet po Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio paskelbimo praėjus vos šešiems mėnesiams, jis vėl padarė analogišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir tai parodo, kad jis linkęs nusikalsti.

Todėl, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam D. J. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei jos dydį. Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo sugyventinė laukiasi, be to, į pagrobto turto vertę – 44 Eur, todėl D. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė tik minimalią laisvės atėmimo bausmę, todėl ji nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu D. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad nuo 2015-11-03 D. J. šią arešto bausmę atlikinėja. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d., pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį D. J. buvo atlikęs ne visą 3 mėnesių arešto bausmę, o 1 mėnesį 28 dienas, t. y. buvo likusi neatliktos bausmės dalis – 1 mėnuo ir 2 dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo teisė pasirinkti, kokią neatliktos bausmės dalį pridėti prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės apylinkės teismas pridėjo ne vieną mėnesį ir dvi dienas neatliktos bausmės, bet tik 1 mėnesį, t. y. bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pakeista bausme, apylinkės teismas BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmes iš esmės subendrino nuteistajam D. J. palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles, kurios ir turėjo būti taikytos bendrinant bausmes nuteistajam D. J., nes jis neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atliktos bausmės įskaitymas nėra numatytas.

2016-03-02 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo D. J. priteisti 23,16 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš D. J. priteisti išlaidas, patirtas ryšium su gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos procese nagrinėjant nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmestinas, nes BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjo dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo apelianto valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Esant aptartoms aplinkybėms, Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.