- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-430-177/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris, Violeta Ražinskaitė (pran.)
- Nuteistasis
- T. K., A. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. K., A. G. (A. G.) ir A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (3 765,06 EUR) dydžio bauda;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį – 240 MGL (9 036,14 EUR) dydžio bauda;
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 240 MGL (9 036,14 EUR) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 240 MGL (9 036,14 EUR) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, ir subendrinta bausmė paskirta 270 MGL (10 165,66 EUR) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 180 MGL (6 777,10 EUR) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (3 765,06 EUR) dydžio bauda;
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį – 240 MGL (9 036,14 EUR) dydžio bauda;
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 240 MGL (9 036,14 EUR) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 240 MGL (9 036,14 EUR) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, ir subendrinta bausmė paskirta 270 MGL (10 165,66 EUR) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 180 MGL (6 777,10 EUR) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – 2 metams;
pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 2 metams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams;
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu V. S. (V. S.) nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, M. V. (M. V.) nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis, turėdamas pareigą užtikrinti priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą, sulaikyti valstybės sienos režimą pažeidusius asmenis ir saugoti tarnybines paslaptis, 2014 m. vasario 22 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Statoil Fuel & Rental Lietuva“ degalinėje, susitiko su A. G. ir iš jo priėmė 500 Lt dydžio kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neapibrėžtą kiekį kartų A. G. duoti patarimus bei teikti informaciją apie tai, kokiu laiku ir kur VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Purvėnų užkardai priskirtame valstybės sienos ruože būtų galima saugiausiai kontrabanda gabenti akcizais apmokestinamas prekes iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Be to, T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., A. G., V. S., M. V. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo nustatytu asmeniu, A. G. iš anksto parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, duodamas patarimus bei teikdamas informaciją – laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. 0.30 val. iki 2014 m. vasario 27 d. 1.40 val. iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. xxxx į A. G. mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. xxxx išsiuntė SMS žinutes, informuojančias apie nusikalstamos veikos padarymui tinkamą laiką ir priemones nusikalstamai veikai nuslėpti, taip pat nusuko į šalį nusikaltimo vietą stebinčią tarnybiniame automobilyje „MERCEDES-BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos termovizorinės sistemos vaizdo stebėjimo kamerą, kad nusikaltimą darantys bendrininkai liktų nepastebėti ir išvengtų sulaikymo, tuo informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, sudarė sąlygas ir padėjo 2014 m. vasario 27 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) ribose, ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0462, A. G., A. G., V. S., M. V. ir dar vienam ikiteisminio tyrimo nustatytam asmeniui, Versekos upe plukdant per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, įgabenti 10 dėžių cigarečių, t. y. 5 000 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 37 183 Lt, tokiu būdu padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną įgabenti muitinei privalomus pateikti daiktus, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengiant.
Be to, T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., A. G., V. S., M. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo nustatytais asmenimis, A. G. iš anksto parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, duodamas patarimus bei teikdamas informaciją – laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. 0.30 val. iki 2014 m. vasario 27 d. 1.40 val. iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. xxxx į A. G. mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. xxxx išsiuntė SMS žinutes, informuojančias apie nusikalstamos veikos padarymui tinkamą laiką ir priemones nusikalstamai veikai nuslėpti, taip pat nusuko į šalį nusikaltimo vietą stebinčią tarnybiniame automobilyje „MERCEDES-BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos termovizorinės sistemos vaizdo stebėjimo kamerą, kad nusikaltimą darantys bendrininkai liktų nepastebėti ir išvengtų sulaikymo, tuo sudarė sąlygas, pašalino kliūtis bei padėjo nusikalstamos veikos organizatoriui A. G., vykdytojams A. G., V. S., padėjėjui M. V. ir kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – (duomenys neskelbtini) ribose, įgyti ir laikyti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes: 10 dėžių cigarečių, t. y. 5 000 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 37 183 Lt, plukdant cigaretes Versekos upe gabenti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą link tolimesniam cigarečių gabenimui paruošto automobilio „NISSAN-TERRANO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0462 ne mažiau kaip 500 metrų – pažeidžiant nustatytą tvarką – LR ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 ir 3 punktų reikalavimus.
A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 22 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Statoil Fuel & Rental Lietuva“ degalinėje, susitiko su Lietuvos Respublikos tarnautoju – VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu T. K. ir davė jam 500 Lt kyšį už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neapibrėžtą kiekį kartų jam duoti patarimus bei teikti informaciją apie tai, kokiu laiku ir kur VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Purvėnų užkardai priskirtame valstybės sienos ruože būtų galima saugiausiai kontrabanda gabenti akcizais apmokestinamas prekes iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Be to, A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 27 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) ribose, ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0462, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., V. S., M. V., VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu T. K., kuris iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. xxxx į jo (A. G.) mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. xxxx išsiųsdamas SMS žinutes informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, bei dar vienu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, iš anksto parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs – Versekos upe plukdant per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įgabeno, o nusikalstamos veikos bendrininkai A. G., V. S. ir M. V. perėmė tolesniam gabenimui Lietuvos Respublikos teritorijoje 10 dėžių cigarečių, t. y. 5 000 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 37 183 Lt, tokiu būdu gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną muitinei privalomus pateikti daiktus, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengė.
Be to, A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką – LR ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 ir 3 punktų reikalavimus, 2014 m. vasario 27 d. apie 1 val. veikdamas bendrininkų grupe su A. G., V. S., M. V., VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu T. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, iš anksto parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs – neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens Versekos upe iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) ribose, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0462, ne sienos perėjimo punkte, nepateikiant muitinės kontrolei ir išvengiant šios kontrolės, plukdant iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes: 10 dėžių cigarečių, t. y. 5 000 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 37 183 Lt. Bendrininkui T. K. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. 0.30 val. iki 2014 m. vasario 27 d. 1.40 val. teikiant informaciją – iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. xxxx į A. G. mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. xxxx išsiuntusiam SMS žinutes, informuojančias apie nusikalstamos veikos padarymui tinkamą laiką ir priemones nusikalstamai veikai nuslėpti, taip pat nusukus į šalį nusikaltimo vietą stebinčią tarnybiniame automobilyje „MERCEDES-BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos termovizorinės sistemos vaizdo stebėjimo kamerą, kad nusikaltimą darantys bendrininkai liktų nepastebėti ir išvengtų sulaikymo, bendrininkui M. V. stebint nusikaltimo vietos prieigas, kad pareigūnų pasirodymo atveju įspėtų nusikalstamos veikos bendrininkus, o bendrininkams A. G. ir V. S. plukdant cigaretes Versekos upe – neteisėtai gabeno cigaretes į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą link tolimesniam cigarečių gabenimui paruošto automobilio „NISSAN-TERRANO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur nuplukdžius cigaretes nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0462 ne mažiau kaip 500 m 2014 m. vasario 27 d. apie 1.40 val. (duomenys neskelbtini) ribose, cigaretes ir jo bendrininkus sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnai.
A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 27 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0462, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., V. S., M. V., VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu T. K., kuris iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. xxxx į nusikalstamos veikos organizatoriaus A. G. mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. xxxx išsiųsdamas SMS žinutes informavo apie nusikalstamai veikai daryti tinkamą laiką, bei dar vienu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, nusikalstamos veikos organizatoriui A. G. iš anksto parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant – Versekos upe plukdant per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įgabeno ir su nusikalstamos veikos bendrininkais V. S. bei M. V. perėmė tolesniam gabenimui Lietuvos Respublikos teritorijoje 10 dėžių cigarečių, t. y. 5 000 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 37 183 Lt, tokiu būdu gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną muitinei privalomus pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ir taip šios kontrolės išvengė.
Be to, A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – LR ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 ir 3 punktų reikalavimus, 2014 m. vasario 27 d. apie 1 val. veikdamas bendrininkų grupe su A. G., V. S., M. V., VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu T. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, A. G. iš anksto parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant – neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, Versekos upe iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) ribose, prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0462, ne sienos perėjimo punkte, nepateikiant muitinės kontrolei ir išvengiant šios kontrolės, plukdant iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką įgabentas akcizais apmokestinamas prekes: 10 dėžių cigarečių, t. y. 5 000 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 37 183 Lt, bendrininkui T. K. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. 0.30 val. iki 2014 m. vasario 27 d. 1.40 val. teikiant informaciją – iš mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. xxxx į A. G. mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. xxxx išsiuntusiam SMS žinutes, informuojančias apie nusikalstamos veikos padarymui tinkamą laiką ir priemones nusikalstamai veikai nuslėpti, taip pat nusukus į šalį nusikaltimo vietą stebinčią tarnybiniame automobilyje „MERCEDES-BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos termovizorinės sistemos vaizdo stebėjimo kamerą, kad nusikaltimą darantys bendrininkai liktų nepastebėti ir išvengtų sulaikymo, bendrininkui M. V. stebint nusikaltimo vietos prieigas, kad pareigūnų pasirodymo atveju įspėtų nusikalstamos veikos bendrininkus, su bendrininku V. S. plukdydamas cigaretes Versekos upe – neteisėtai gabeno cigaretes į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą link tolimesniam cigarečių gabenimui paruošto automobilio „NISSAN-TERRANO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur nuplukdžius cigaretes nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0462 ne mažiau kaip 500 m 2014 m. vasario 27 d. apie 1.40 val. (duomenys neskelbtini) ribose, cigaretes, jį ir jo bendrininkus sulaikė VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnai.
Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai paskyrė bausmę.
Spręsdamas bausmės dydžio klausimą, teismas ypatingą dėmesį skyrė administracinės ir baudžiamosios atsakomybių sankcijų analizei, tačiau atribojimo kriterijai nustatyti pačių veikų dispozicijoje, todėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės sankcijos neturėtų būti lyginamos.
Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į apelianto finansinę ir šeiminę padėtį, dėl to paskyrė per griežtą bausmę.
2014 m. vasario 28 d. apeliantas nušalintas nuo pareigų, vėliau neteko darbo ir, nors registruotas Darbo biržoje, iki šiol yra bedarbis. Turi sveikatos problemų, kurių nepašalinus bus sunku susirasti darbą, numatyta planinė kairės kojos kelio operacija. 2014 m. sausio 11 d. sukūrė šeimą, gimė dukra. Sutuoktinė šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Motinystės pašalpa siekia vos 235 eurus. Šiuo metu tokios yra visos trijų asmenų šeimos realios pajamos. Be to, šeima turi daug finansinių įsiskolinimų. Paskyrus mažesnę bausmę, būtų įmanoma pagrįstai tikėtis, kad ji realiai bus įvykdyta.
Nuteistasis T. K. apeliaciniu skundu prašė sumažinti paskirtos baudos dydį.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nesiekė, kad paskirta bausmė būtų teisinga ir būtų pasiekti bausmės tikslai, neatsižvelgė į aplinkybę, jog kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino, kad apeliantas nebuvo teistas, turi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB ,,xxx“ ūkvedžiu-mechaniku, vedęs, sutuoktinės minimalus darbo užmokestis, augina nepilnametę dukrą, jo motinos darbingumas tik 50 procentų. Taip pat išlaiko sutuoktinės motiną, kuri neįgali, jos netektas nedarbingumas sudaro 80 procentų.
Turėdamas duomenų apie apelianto gaunamas pajamas, charakteristiką, jo šeiminę padėtį, šeimos narių sveikatos būklę ir tai, kad paskirtos baudos per itin trumpą laiką sumokėti realiai nebus pajėgus, teismas į visa tai neatsižvelgė.
Be to, teismas turėjo įvertinti, kad apeliantas aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, suvokė savo neteisėto veikimo pasekmes.
Teismas daugiau dėmesio skyrė bendram prevenciniam bausmės pobūdžiui, neatsižvelgė į pasekmes, kurios susijusios su bausme, nebandė numatyti, kokia bus jo, jauno žmogaus, šeimos narių reakcija, tuo pažeidė bausmės individualizavimo principą.
Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašė paskirti mažesnę baudą, jos mokėjimą išdėstyti 2–3 metų laikotarpiui.
Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog bausmes už ankstesnius nusikaltimus yra atlikęs, nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki šios bylos nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Jam inkriminuotas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą cigarečių gabenimą ir disponavimą, tačiau jis jokių cigarečių negabeno ir jomis nedisponavo.
Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė visus skundus atmesti.
Nuteistųjų T. K., A. G. ir A. G. apeliaciniai skundai atmetami.
Nuteistieji nuosprendį ginčija tik dėl bausmių, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bausmių
Nuteistieji T. K. ir A. G. apeliaciniuose skunduose teigė, kad skirdamas bausmes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, individualizuodamas bausmės skyrimą kiekvienam nuteistajam, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir jų nepažeidė.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis įstatymo bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius, sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes T. K. ir A. G., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumą (T. K. padarė tris sunkius, A. G. – vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus); įvertino tai, jog abu teisiami pirmą kartą, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; apeliantų prisipažinimą padarius nusikaltimus ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde teigė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jo finansinę padėtį, t. y., jog jis bedarbis, žmona yra vaiko priežiūros atostogose, šeima turi daug finansinių įsipareigojimų ir pan.
Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog asmuo konkrečiu metu neturi darbo, savaime nėra pagrindas konstatuoti sunkią turtinę padėtį.
Teisme T. K. parodė nedirbantis nuo to laiko, kai buvo nušalintas nuo tarnybos; norėjo ieškoti darbo, bet jam buvo pasakyta, kad viskas greitai baigsis, todėl galvojo, jog palauks teismo sprendimo, tada ramiai ieškos darbo, tačiau viskas užsitęsė.
Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas pats nedėjo jokių pastangų susirasti darbą.
Apeliantas teigė teismą nevertinus, jog jis turi daug finansinių įsiskolinimų (paskola būstui, būsima namo renovacija).
Iš daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Rikis“ pažymos (4 t., 41 b. l.) matyti, kad darbo projektas namo renovacijai dar nesudarytas, todėl teismas pagrįstai nevertino įsipareigojimų, kuriuos apeliantas prisiims ateityje.
Kita vertus, byloje nustatyta, kad T. K. bankui AB DnB NORD turi kreditinių įsipareigojimų iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (4 t., 40 b. l.). Ši aplinkybė yra svarbi, tačiau visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste neturi būti prioritetinė, nes vertinama aplinkybių visuma.
Be to, T. K. seife rasti ir paimti 10 600 Lt (1 t., 110 b. l.), kuriuos jis įvardijo kaip vestuvinę dovaną.
Nuteistasis A. G. skunde prašė atsižvelgti, kad jis neteistas, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šias aplinkybes jau įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl svarstydama dėl paskirtos bausmės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių.
Apeliantas skunde nurodė teismą neįvertinus, kad jis išlaiko savo ir sutuoktinės motinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto motinai J. G. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, sutuoktinės motinai K. L. – 20 procentų darbingumo lygis (2 t., 152, 153 b. l.). Artimų šeimos narių sveikatos būklė svarbi, tačiau ji negali turėti esminės reikšmės bausmei, pakeičiant jos dydį, nes skiriant bausmę pirmiausia atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, numatytą BK 54 straipsnyje.
Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, jog apelianto ir jo sutuoktinės motinoms nėra mokamos SODROS išmokos dėl neįgalumo. Be to, byloje yra duomenų (2 t., 176 b. l.), jog apeliantas turi seseris, kurios taip pat gali prisidėti prie motinos išlaikymo.
Nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde akcentuojami jo asmenybę charakterizuojantys teigiami bruožai, kad jis anksčiau neteistas, turi aukštesnįjį išsilavinimą, dirba UAB ,,xxx“ ūkvedžiu-mechaniku, vedęs, augina nepilnametę dukrą.
Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad tvirti nuteistojo A. G. socialiniai ryšiai, artima aplinka, šeiminė padėtis teigiamai apibūdina kaltininko asmenybę, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui per griežtą bausmę ir netinkamai vertino jo asmenybės pavojingumą.
Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Todėl, pavyzdžiui, tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška to išvada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti ir yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis (šiuo atveju padaryta turtinė nusikalstama veika) leidžia spręsti apie kaltininko vertybinę orientaciją, polinkius, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).
Teismas, įvertinęs visas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, atsižvelgęs į kontrabandos mastą, T. K. ir A. G. už kiekvieną nusikalstamą veiką parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o jų dydį nustatė žymiai mažesnį nei vidurkis, todėl bausmės nėra per griežtos ir tinkamai individualizuotos.
Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kodėl A. G. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su argumentais ir jų nekartoja.
Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskyrus kitokią bausmės rūšį nebūtų pasiekta nė viena bausmės paskirtis, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, įskaitant tai, jog nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nuteistasis A. G. klaidingai mano, kad bausmės skyrimui turi reikšmės bausmių atlikimas už ankstesnius nusikaltimus. Šiuo atveju jo asmenybę apibūdina tai, kad, turėdamas neišnykusį teistumą, jis vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Tai reiškia, jog ankstesnės bausmės jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, nebuvo efektyvios, neatėmė ir neapribojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, nepaveikė, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgęs į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), įvertinęs kontrabandos mastą, teismas už abi nusikalstamas veikas A. G. paskyrė mažesnes nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes.
Apeliantas skunde teigė negabenęs jokių cigarečių ir jomis nedisponavęs, nors už tai nuteistas.
Byloje nustatyta, kad apeliantas jam inkriminuotas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe.
Kvalifikuojant bendrais veiksmais padarytą veiką neturi reikšmės, kad nusikalstamai veikai padaryti ne visi kaltininkai atliko vienodus veiksmus: A. G. organizavo ir kontroliavo visų bendrininkų veiksmus, T. K. teikė informaciją telefonu, M. V. stebėjo aplinką, V. S. su apeliantu ėjo prie upelio, kad ištrauktų atplukdytas cigarečių dėžes; visi kartu sutartinais veiksmais siekė bendro rezultato.
Esant bendrininkavimui, kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį nepriklausomai nuo kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų ir indėlio darant nusikaltimą. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis, tik esant vykdytojo ekscesui. Šioje byloje nėra duomenų buvus vykdytojo ekscesą.
Teisėjų kolegijos nuomone, T. K., A. G. ir A. G. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės bei galutinės subendrintos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisingos.
Nuteistasis A. G. prašė pratęsti baudos sumokėjimo terminą nurodydamas, kad jis neturi finansinių galimybių iš karto susimokėti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas gali nustatyti ilgesnį nei įstatymo numatytą dviejų mėnesių terminą baudai sumokėti tuo atveju, jei paaiškėja labai svarbios priežastys, dėl kurių nuteistasis negali laiku įvykdyti paskirtos bausmės, t. y. sumokėti baudos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą, kadangi apeliantas skunde nurodomų aplinkybių, kad šiuo metu yra nepajėgus laiku sumokėti baudos, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis t. y. nepateikė faktinių duomenų apie šiuo metu esamą A. G. sunkią turtinę padėtį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. nurodė, kad teismas neatsižvelgė į jo gaunamas pajamas, charakteristiką, šeiminę ir turtinę padėtį, tačiau byloje apie tai nėra jokių duomenų. Jokių duomenų apie žymiai pablogėjusią turtinę padėtį, trukdančią laiku atlikti bausmę, t.y. sumokėti baudą, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
Šioje nutartyje jau nurodytos aplinkybės (šeimos narių sveikatos būklė) nėra pakankamas pagrindas baudos sumokėjimo terminą pratęsti.
Be to, esant reikalui ir pateikus įrodymus, šis klausimas galės būti sprendžiamas bausmės vykdymo metu.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo T. K. ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus, buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir VGTPT) dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam T. K.
Vilniaus VGTPT sprendimu šioje byloje nuteistajam T. K. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinkta advokatė D. D., kuri ir gynė nuteistąjį T. K., nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Byloje gautas Vilniaus VGTPT prašymas, vadovaujantis ,,Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 14.1.4 punktu, valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo T. K. 57,90 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą.
Vilniaus VGTPT prašymas išieškoti iš nuteistojo T. K. valstybės naudai 57,90 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti netenkintinas.
Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.
BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia įstatymų leidėją numačius, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalomai dalyvauja ir kaltinimo, ir gynybos pusės.
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį numatytas ir gynybos, ir kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą.
Tokia nuostata susiformavo ir teismų praktikoje. Pagal ją tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014 ir kt.).
Taigi nėra pagrindo išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių organizuojant nuteistojo T. K. teisių gynimą apeliacinės instancijos teisme.
Nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų T. K., A. G. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.