Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-226-759/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-03
Bylos Nr.: e2-226-759/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01116-2025-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Snieguolė Bielskienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: E. N., R. N.
Advokatai: Virginija Bradulskienė, Nikas Borneika

Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2-226-759/2025 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01116-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 3 d.

UkmergėVilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Gritienei,dalyvaujant ieškovei A. B., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,atsakovams E. N., R. N., jų atstovui advokatui Nikui Borneikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams E. N., R. N. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. B. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu dėl servituto nustatymo teismo prašo nustatyti atsakovų E. N. ir R. N., bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype 0,0634 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) neterminuotą servitutą (teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas)), kurio plotas 5 kv.m., pažymėtą indeksais 11 (koordinatės X 6125234.95, Y551214.77), 12 (koordinatės X 6125234.45, Y551215.09), 13( koordinatės X 6125230.57, Y551209.09), 14 (koordinatės X 6125231.28, Y551208.63), 11 (koordinatės X 6125234.95, Y551214.77) (tarnaujantis daiktas) pagal servituto nustatymo planą, parengtą 2024 m. sausio 31 d. MB „Topogeodezija“, sumokant atsakovams nuostolių atlygintiną vienkartinę 50,00 eurų sumą.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovei A. B. nuosavybės teise priklauso mėgėjų sodo žemės sklypas 0,0607 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus nuo 2009 m. vasario 3 d.. Žemės sklypo ribos registruotos viešajame registre nuo 2009 m. vasario 3 d. Sodo pastatas įregistruotas viešajame registre nuo 1988 m. spalio 20 d., pagrindas registracijai 1988 m. sausio 4 d. Statinio priėmimo naudoti aktas. Pažymėjo, kad ieškovė šį nekilnojamąjį turtą įsigijo 2022 m. vasario 17 d. pirkimopardavimo sutartimi iš A. K.. Gretimo žemės sklypo savininkai yra atsakovai E. N. ir R. N.. Jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo žemės sklypą 0,0634 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Kadastro duomenų tikslinimo data 2009 m. vasario 9 d.. Ieškovė nurodė, kad reikalinga nustatyti servitutą atsakovų sklype, tikslu, kad ieškovė turėtų teisę naudotis pėsčiųjų taku, patekti jai prie savo sodo namo remontuoti ir sutvarkyti nuogrindas prie namo pamato. Akcentavo, kad šis servitutas jai yra būtinas, nes kitų būdų patekti prie gyvenamojo namo sienos, stogo, pamato iš atsakovų pusės neturi galimybės. Ji negali nei nuravėti piktžolių prie sodo namo pamatų, nei remontuoti gyvenamojo namo sienos, stogo iš atsakovų sklypo pusės, nes per siauras priėjimas. Ieškovė žodžiu kreipėsi pas atsakovus dėl leidimo prieiti iš jų pusės ir pasidaryti remontą, tačiau atsakovai nesutiko su ieškovės pasiūlymu. Pažymėjo, kad atsakovai tyčia pastatė tvorą, prie kurios pritvirtino statramsčius taip, kad jie įeitų į ieškovės sklypo pusę ir dar mažintų atstumą iki ieškovės namo sienos, kad negalėtų patekti prie savo namo sienos. Su atsakovais santykiai yra konfliktiški. Nurodė, kad nuo ieškovės sodo namo sienos iki atsakovų tvoros, vienoje vietoje yra 20 cm atstumas, o kitoje vietoje yra 7 cm atstumas. Patekti į šią vietą negali, nes atsakovai užsitvėrė vielinę tvorą, o kad nepralįstų esančiu tarpu, dar papildomai prikalė prie tvoros statramsčio pertvaras sudaryti kliūtims praeiti. Nurodė, kad ieškovei praėjimas būtinas tik gyvenamojo namo remontui ir nuogrindų prie namo pamato sutvarkymui, kad neaugtų piktžolės. Šiuo praėjimu naudosis išimtinai ir tik minėtiems poreikiams. Suremontavus sodo namelį, ieškovei nebus tikslinga naudotis servitutu. Visi nagrinėtini reikalavimai yra objektyviai būtini naudotis žemės sklypu ir namu pagal tikslinę paskirtį, nes egzistuoja konkretus ir objektyvus poreikis. Nenustačius servituto neįmanoma normaliomis sąlygomis naudotis ieškovei sklypo dalimi ir tinkamai prižiūrėti gyvenamojo namo.

Atsiliepimas

Atsakovai E. N. ir R. N. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo teismo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 0,0634 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šį sklypą Atsakovai įsigijo 2002 metais. Ieškovei priklauso gretimas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sklype stovi negyvenamosios paskirties statinys – sodo pastatas (toliau - Statinys). Ieškovė šį žemės sklypą kartu su Statiniu įsigijo 2022 m. vasario 17 d. iš ankstesnio savininko A. K.. 2008 m. spalio 17 d. ir 2008 m. lapkričio 28 d. buvo pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai, kuriais buvo suderintos sklypų ribos. Jau tuo metu Statinys buvo arti atsakovų ribos, tačiau A. K. buvo paaiškinęs, kad problemų dėl to nėra, nes Statinys yra kilnojamas (neturi pamatų), todėl jį bet kada įmanoma perkelti į kitą sklypo vietą. Atsakovai akcentavo, kad 2022 metais ieškovei įsigyjant sklypą su Statiniu iš A. K. atsakovų tvora jau stovėjo. Taigi, sudarant pirkimo pardavimo sutartį ieškovei buvo žinomos aplinkybės, jog Statinys stovi pernelyg arti atsakovų sklypo ribos. Ieškovė nuo pat įsigijimo pradėjo reikšti atsakovams priekaištus dėl jų pastatytos tvoros. Vieną dieną atvykę į sklypą atsakovai pamatė, jog tvora yra apgadinta (ištemptas tvoros tinklas), todėl atsakovams teko sumontuoti papildomus statramsčius tvoros konstrukcijoje. Atsakovai pažymėjo, kad jų tvora yra tinklinė (t.y., kiaurymių plotas didesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto) ir neperžengia sklypo ribos, todėl gretimo žemės sklypo savininko sutikimas įrengiant tvorą atsakovams nebuvo privalomas. Taip pat, atsakovų įrengtos tvoros konstrukcijos neperžengia sklypų ribos, t.y. tvora stovi atsakovų sklypo ribose. Tai aiškiai matyti ir pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose fotonuotraukose (fotonuotraukose balta virvė žymi sklypo ribą).

Be to, ieškovė prašo nustatyti servitutą pagal MB „Topogeodezija“ 2024-01-31 parengtą servituto nustatymo planą. Pažymi, kad prieš kreipdamasi į teismą ieškovė nebuvo teikusi šio plano susipažinti atsakovams, nepaaiškino servituto reikalingumo, neatsiklausė atsakovų nuomonės dėl ketinamo nustatyti servituto pobūdžio. Atsakovai neneigia, kad su ieškove santykiai yra konfliktiški, kadangi ji nuolat reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad negali prieiti prie Statinio sienos ir dėl visos susiklosčius situacijos kaltina atsakovus, neva atsakovai ją sukėlė pasistatydami tvorą. Pažymėjo, kad iki to laiko, kol nebuvo gautas ieškovės ieškinys, atsakovams nebuvo žinoma, jog ieškovė ketina atlikti kažkokius Statinio remonto darbus. Su atsakovais nebuvo derinami jokie numatomų statybos darbų sprendiniai, nebuvo prašoma atsakovų sutikimo tokiems darbams. Ieškovės nurodomas argumentas, jog servitutas jai yra reikalingas siekiant sutvarkyti nuogrindas prie namo pamatų yra sunkiai suprantamas, kadangi ieškovei priklausantis Statinys pamato neturi. Būtent dėl to, kad Statinys neturi pamato, ankstesnis savininkas A. K. vis kartodavo atsakovams, kad savo sodo namelį bet kada gali perkelti į kitą vietą. Dėl prieš tai nurodytų priežasčių, atsakovams kyla abejonių, jog servitutą iš tiesų prašoma nustatyti ieškinyje nurodytu tikslu. Abejones sustiprina tai, kad ieškovės nurodyti veiksmai (remonto darbai, nuogrindų įrengimas ir pan.) yra laikino pobūdžio, tačiau servitutą prašoma nustatyti neterminuotai. Atsakovų nuomone, prašomu nustatyti servitutu ieškovė iš tiesų siekia išspręsti per arti atsakovų sklypo ribos stovinčio Statinio problemą atsakovų nuosavybės sąskaita, t.y. apribodama atsakovų laisvą naudojimąsi jiems priklausančiu turtu 5 kv. m. plote ir įgydama teisę neterminuotai naudotis šia atsakovų sklypo dalimi. Kitaip tariant ieškovė siekia išplėsti savo valdomos žemės ribas, įsiterpiant į atsakovų sklypą, kad ieškovė galėtų patogiai naudotis Statiniu. Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais, kad nuo jai priklausančio Statinio sienos iki atsakovų tvoros vienoje vietoje yra 20 cm atstumas, o kitoje vietoje 7 cm atstumas. Pagal atsakovų turimus duomenis Statinio atstumas iki atsakovų sklypo ribos yra kur kas didesnis – atitinkamai 32 cm ir 17 cm. Tą patvirtina matininkų UAB „Geosirus“ 2023 m. kovo 22 d. atlikti matavimai. Pažymėjo, kad atsakovų tvora pastatyta 2016 metais ir ankstesnis savininkas nekėlė ieškovės nurodomų kliūčių naudotis Statiniu klausimo. Atsakovų įrengta tvora tuometiniam savininkui kliudė pateikti į sandėliuko patalpą, tačiau įėjimą į sandėliuką buvęs savininkas perkėlė į kitą vietą ir tokiu būdu išsprendė šią problemą. Taigi atsakovams apskritai kelia abejonių ieškovės argumentai dėl servituto nustatymo būtinumo motyvuojant tuo, kad ieškovė susiklosčiusioje situacijoje negali tinkamai naudotis Statiniu.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 17 d. įsigijo sodo namelį. Su atsakovais pradėjo nesutarti nuo to laiko, kai tik paklausė ar galėtų atsakovai atkabinti tvoros dalį, toje pusėje, kur yra jos namo siena, kurią reikia tvarkyti. Atsakovė buvo kategoriška ir pasakė, kad ieškovė pasitrauktų namą. Pažymėjo, kad iš pradžių ieškovė dar galėjo prieiti prie savo namo sienos, tačiau kai atsakovai susidėjo statramsčius, praėjimas dar susiaurėjo ir šiuo metu neįmanoma prieiti. Kai ieškovė įsigijo sodo namą, tvora su sietka buvo, statramsčiai atsirado 2023 m. Ieškovė patikslino, kuomet pirko sodo namą ji žinojo apie esamą situaciją dėl sodo namo artumo prie atsakovų žemės sklypo ribos bei matė, koks yra tarpas, tačiau buvęs savininkas ją apgavo, kadangi jis sakė, kad geri kaimynai ir puikiai pavyks viską suderinti. Nurodė, kad ieškovės sklype yra pastatytas vagonas, kuris apkaltas ir įregistruotas, kaip karkasinis namas. Name yra išbetonuotos grindys, todėl šiuo metu namas yra ant betoninio pagrindo, dėl ko negalima patraukti namo. Problema yra ta, jog ieškovės karkasinis namas stovi 20 cm ir 7 cm atstumu nuo kaimynų tvoros ir ji dėl šios priežasties negali prieiti prie savo namo, kad nuravėti piktžoles ar suremontuoti namo sieną ir pakeisti stogą, todėl reikalingas servitutas. Nors yra balkonas, per kurį galėtų prieiti prie stogo, tačiau per balkoną negali nuimti lietvamzdžių, užbetonuoti tako, kad neaugtų piktžolės, pastolių pastatyti. Todėl jai reikalinga mažiausiai puse metro, kad galėtų žmonės prieiti ir remontuoti namo sienos dalį bei sutvarkyti stogą. Pažymėjo, kad kviesti meistrai, jai pasakė, kad neįmanoma per tokį tarpą tarp tvoros ir sienos įlįsti, persisukti ir suremontuoti sieną.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Virginija Bradulskienė teismo prašė patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ieškinį patenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. N. teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie esamą 10 cm. valstybinę žemę tarp jos ir ieškovės nieko nežino, tai užgirdo pirmą kartą. Pagal žemės sklypo paženklinimo aktą, koordinačių ženklinimai sutampa. Atsakovai valdo savo sklypą nuo 2002 m. Akcentavo, kad sklypo ženklinimas ir koordinačių nustatymas buvo sprendžiamas su buvusiu ieškovės sklypo savininku, nors buvo nesklandumų, tačiau, tai nesusiję su ieškove. Ieškovė nesiima aktyvių veiksmų, kad savo sklypu naudotųsi pilnavertiškai. Ieškovės statinys yra kaip sandėliukas įrankiams susidėti ir permiegoti šiltuoju sezonu, tačiau jeigu tai būtų namas, tuomet minėtas statinys turėtų būti 3 m. nuo sklypo ribos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas E. N. teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Nikas Borneika teismo prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype neterminuotą servitutą (teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas)), kurio plotas 5 kv. m., pagal servituto nustatymo planą, parengtą 2024 m. sausio 31 d. MB „Topogeodezija“, sumokant atsakovams nuostolių atlyginimą - vienkartinę 50 eurų sumą.

Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl atsakovų pastatytos tvoros ji negali patekti prie namo sienos, todėl ji negali nuravėti piktžolių prie sodo namo pamatų, negali remontuoti gyvenamojo namo sienos ir stogo iš atsakovų sklypo pusės, negali sutvarkyti nuogrindų prie pamato. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo nustatyti servitutą, kuris leistų ieškovei neterminuotai naudotis atsakovų 5 kv. m. sklypo dalimi, esančia palei ieškovei priklausantį Statinį. Šias, ieškovės nurodytas aplinkybes paneigė teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai.

Atsakovai R. N. ir E. N. nurodė, kad ieškinys pareikštas nesąžiningai ieškovei piktnaudžiaujant teise. Ieškovė iš tiesų siekia išspręsti per arti atsakovų sklypo ribos stovinčio Statinio problemą atsakovų nuosavybės sąskaita, t.y. apribodama atsakovų laisvą naudojimąsi jiems priklausančiu turtu 5 kv. m. plote ir įgydama teisę neterminuotai naudotis šia atsakovų sklypo dalimi. Kitaip tariant ieškovė siekia išplėsti savo valdomos žemės ribas, įsiterpiant į atsakovų sklypą, kad ieškovė galėtų patogiai naudotis Statiniu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). CK 4.124 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Taigi, servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagal CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

Byloje VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašais nustatyta, kad ieškovei A. B. nuosavybės teise nuo 2022 m. vasario 17 d., Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) sodo žemės sklypas 0,0607 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė teismo prašo nustatyti neterminuotą servitutą (teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas)) pagal MB „Topogeodezija“ 2024 m. sausio 31 d. parengtą servituto nustatymo planą. Nurodo, kad jai atsakovų žemės sklype reikalingas 5 kv.m. neterminuotas servitutas tikslu patekti prie sodo namo sienos esančios šalia atsakovų sklypo ribos, kad ji galėtų nusiravėti piktžoles, sutvarkyti nuogrindas prie namo pamatų, atlikti Statinio remontą, kadangi minėtų darbų negali atlikti dėl to, jog nėra kitų būdų patekti prie jos gyvenamojo namo sienos, stogo, pamato iš atsakovų pusės.

Teismas turi įsitikinti, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019). Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tiek atsakovams, tiek ieškovei priklausančios sklypo ribos buvo suderintos 2008 m. spalio 17 d. ir 2008 m. lapkričio 28 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktais. 2022 m. ieškovei įsigyjant žemės sklypą su Statiniu, atsakovų tvora jau stovėjo, tad sudarant pirkimo pardavimo sutartį ieškovei buvo žinomos aplinkybės, jog Statinys stovi pernelyg arti atsakovų sklypo ribos, tačiau ieškovei tai nesutrukdė priimti sprendimo įsigyti šį turtą. Atsakovų teigimu, dar sklypų nustatymo metu jie teiravosi A. K. (ieškovės sklypo buvusio savininko), kaip jis spręs klausimą dėl šalia atsakovų sklypo stovinčio Statinio, tačiau tuometinis savininkas juos patikino, jog problemų dėl to nėra, kadangi minėtas Statinys yra kilnojamas (neturi pamatų), dėl to jis gali būti perkeltas į bet kurią sklypo vietą. Ieškovė žinodama situaciją, jog jos įsigytas Statinys yra per arti kaimynų žemės sklypo ribos, ji nesiėmė jokių veiksmų ir neieškojo būdų išspręsti per arti atsakovų ribos stovinčio Statinio problemą nepažeidžiant gretimo sklypo savininkų (atsakovų) teisių, o atvirkščiai, ji ėmėsi vidaus remonto darbų, kurių metu buvo išbetonuotos vidaus grindys, apšildytos sienos ir dėl šių priežasčių ieškovės teigimu nėra galimybės Statinio perkelti į kitą sklypo vietą. Teismo vertinimu, ieškovė žinodama ir suprasdama situaciją, kad Statinys yra kilnojamas, nes jis yra ant polių, galėjo darbus pradėti kita darbų seka, o ne atvirkščiai, tuomet būtų išvengusi ginčo teisme.

Nors nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl žemės sklypų ribų, tačiau ieškovė teigė, kad nuo atsakovų tvoros iki jos Statinio yra per mažas atstumas minėtiems darbams atlikti, atsakovų tvora bei tvoroje pastatyti papildomi statramsčiai jai sukelia kliūtis prieiti prie jos Statinio sienos. Kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (tiek ieškovės, tiek atsakovų), atsakovų tvoros konstrukcijos (kartu su statramsčiais) neperžengia sklypo ribos.

Taip pat, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo iškvietusi meistrą, kuris apžiūrėjo ir įvertino situaciją dėl darbų atlikimo, tačiau meistras atsisakė pradėti remonto darbus, argumentuodamas, kad yra per mažas priėjimas, tačiau tokie ieškovės teiginiai yra tik deklaratyvūs, kurie nėra pagrįsti jokiais dokumentiniais įrodymais, kurie būtų pateikti teismui.

Aplinkybė, kad nuo ieškovei priklausančio Statinio sienos iki atsakovų tvoros vienoje vietoje yra 20 cm atstumas, o kitoje vietoje 7 cm atstumas yra nepagrįstas, kadangi atsakovai į bylą pateikė matininkų UAB „Geosirus“ 2023 m. kovo 22 d. atliktus matavimus, kurie patvirtina, kad Statinio atstumas iki atsakovų sklypo ribos yra kur kas didesnis – atitinkamai 32 cm ir 17 cm. Teismo vertinimu, 32 cm ar 17 cm atstumo užtenka ieškovės nurodytiems veiksmams atlikti, t.y. ravėti piktžoles bei atlikti smulkius statybos darbus (įsirengti nuogrindas, susiremontuoti sieną) ir tam nėra būtinas servitutas.

Ieškovė nurodė, kad jai priėjimas būtinas tik sodo namo remontui ir nuogrindų prie namo pamato sutvarkymui, kad neaugtų piktžolės. Šiuo priėjimu naudosis tik išimtinai ir tik nurodytiems poreikiams. Suremontavus sodo namelį, jai nebus tikslinga naudotis servitutu. Be to, ieškovė prašo nustatyti servitutą pagal MB „Topogeodezija“ 2024 m. sausio 31 d. parengtą servituto nustatymo planą. Atsakovai kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu, nurodydami, jog ieškovė prieš kreipdamasi į teismą nebuvo teikusi šio plano susipažinti atsakovams, nepaaiškino servituto reikalingumo, neatsiklausė atsakovų nuomonės dėl ketinamo nustatyti servituto pobūdžio. Atsakovai neneigė fakto, kad su ieškove santykiai yra konfliktiški, kadangi ji nuolat reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad negali prieiti prie Statinio sienos ir dėl visos susiklosčius situacijos kaltino atsakovus, neva atsakovai ją sukėlė pasistatydami tvorą. Svarbu pažymėti tai, kad kol nebuvo gautas ieškovės ieškinys, atsakovams nebuvo žinoma, jog ieškovė ketina atlikti kažkokius Statinio remonto darbus. Su atsakovais nebuvo derinami jokie numatomų statybos darbų sprendiniai, nebuvo prašoma atsakovų sutikimo tokiems darbams. Kas dar kartą įrodo, kad ieškovė neišnaudojo visų įmanomų būdų susidariusiai situacijai išspręsti, o ėmėsi kraštutinumų, t.y. kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo.

Svarbu ir tai, kad ieškovė nurodo, jog servitutas reikalingas suremontuoti Statinio stogą, tačiau kaip atsakovų tvora trukdo atlikti šiuos darbus, iš ieškinio ir teismo posėdžių metu išsakytos argumentacijos nėra aišku. Akivaizdu, jog tam, kad ieškovė galėtų patekti ant Statinio stogo ir atlikti norimus statybos darbus, nebūtina pašalinti atsakovų tvorą. Patekti ant stogo galima nesudėtingai iš bet kurios Statinio pusės, be to, toje Statinio dalyje, kuri ribojasi su atsakovų sklypu, antrame aukšte yra įrengta terasa, todėl patekimas ant stogo šioje Statinio dalyje yra dar paprastesnis.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės teigimu, suremontavus sodo namelį, ieškovei nebus tikslinga naudotis servitutu, todėl parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei buvo pasiūlyta pakeisti ieškinio dalyką, prašant ne servituto, tačiau ieškovė atsisakė pakeisti ieškinio dalyką.

Akcentuotina, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek viso proceso metu teigė, jog jai servitutas reikalingas tik nurodytiems darbams atlikti ir ji nustatytu servitutu naudosis tik išimtiniais atvejais, tačiau paskutinio posėdžio metu ieškovė atsakydama į atsakovų advokato klausimą nurodė, kad jai reikalingas servituto nustatymas tam, kad ji galėtų be kaimynų (atsakovų) sutikimo pasikeisti Statinio paskirtį, t.y. esant neterminuotam servitutui, ieškovei suremontavus Statinį, jai nekils kliūčių pasikeisti jos Statinio paskirtį į gyvenamąjį namą. Teismo vertinimu, ieškovės noras naudotis svetimu turtu (atsakovams priklausančio sklypo dalimi), nes toks problemos sprendimas ieškovei yra patogesnis ir naudingesnis yra nepateisinamas ir pažeidžiantis atsakovų teises.

Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad ieškovė atmeta bet kokius situacijos sprendimo būdus jai priklausančio žemės sklypo ribose, t.y. neieško būdų kaip spręsti per arti atsakovų sklypo ribos stovinčio jai priklausančio Statinio klausimą nepažeidžiant kitų asmenų interesų. Akcentuotina, kad ieškovei priklausantis Statinys, kuriuo, kaip nurodoma ieškinyje, ieškovė negali tinkamai naudotis, yra negyvenamasis pastatas – sodo namelis. Nors ieškovė nurodo ketinanti atlikti Statinio dalies sienos remonto darbus, tačiau net nesvarsto galimybės pertvarkyti besiribojančią Statinio sieną taip, kad ji būtų atitraukta bent kažkiek toliau nuo atsakovų sklypo ribos, tokiu būdu užsitikrinant sau patekimą prie šios Statinio pusės. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog yra išnaudojusi visas objektyviai įmanomas galimybes tinkamai naudotis savo nuosavybe, neribodama kitų savininkų teisių, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškovė taip pat neįrodė, kad neterminuotas servitutas, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) yra būtinas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Ieškinio patenkinimas neatitiktų ir kasacinio teismo formuojamos praktikos, jog nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė R. N. sumokėjo 2 410 Eur advokatui už suteiktas teisines paslaugas (advokatas atstovavo atsakovus R. N. ir E. N.). Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovės R. N. naudai (CPK 98 straipsnis).

Byloje iš viso patirta 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovei R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 410 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų ir 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė