Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, susipažinusi su V. K. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. K. 2017-02-06 pateikė teismui skundą, kuriame suformulavo dvylika reikalavimų.

Skundo 1-3 reikalavimuose pareiškėjas prašo pripažinti viešojo administravimo subjektų Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Prezidentas) neveikimą, vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijose, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus.

Skundo 4-12 reikalavimais pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti pareiškėjo pateiktus klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardintos ABTĮ 17 straipsnyje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad į administracinį teismą kreipiasi dėl Vyriausybės, Seimo ir Prezidento, kurie galimai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, sulaužė duotą priesaiką, padarė veikas (veikimas ir neveikimas) turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų sunkių nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. (piktnaudžiavimas) ir 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 237 str. (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas), įvykdė žmogaus teisių ir laisvių diskriminaciją, pažeidė valstybės ir viešą interesą. Pareiškėjo teigimu, viešojo administravimo subjektai - Vyriausybė, Seimas ir Prezidentas - neveikia, neatlieka ir vilkina atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas, pažeidė teisę į gerą viešą administravimą ir aptarnavimą piliečių, nagrinėjant jų peticijas, pareiškimus, prašymus ir skundus, toleravo ir nuslėpė Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, šiurkščiai pažeidė žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą. Pareiškėjas skunde teigia, kad Vyriausybė ir Seimas neišnagrinėjo jo pateiktos peticijos.

Konstitucijos 33 straipsnyje piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. Pagal Peticijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas peticijos teisė – tai Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis Peticijos įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių.

Taigi, šiuo atveju Peticijų įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarką. Peticijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, taip pat nustatyta, kad šis įstatymas nereglamentuoja skundų, pareiškimų ir pasiūlymų nagrinėjimo tvarkos, kurią nustato kiti įstatymai ir teisės aktai, Peticijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė šio įstatymo nustatyta tvarka apskųsti peticijų komisijos sprendimą, kuriuo kreipimasis nepripažįstamas peticija ar atsisakoma priimti peticiją nagrinėti.

Peticijų įstatymo 6 straipsnyje 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės Peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Skundų nagrinėjimo tvarka detalizuota Vyriausybės Peticijų komisijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1999-10-04 nutarimu Nr. 1098 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 2 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės Peticijų komisija yra Vyriausybės sudaryta nuolatinė tarpžinybinė institucija, kuri Peticijų įstatymo nustatyta tvarka: sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija ir peticijų priėmimo nagrinėti klausimus; nagrinėja peticijas; pateikia išvadas dėl jose išdėstytų reikalavimų ir pasiūlymų tenkinimo. Komisija sprendžia, ar kreipimesi iškeltų reikalavimų ir pasiūlymų nagrinėjimas priklauso Vyriausybės kompetencijai, sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija ir peticijos priėmimo nagrinėti klausimą, nagrinėja peticijas ir Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Vyriausybei išvadas dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir pasiūlymų tenkinimo.

Vyriausybės 1994-08-11 nutarimu Nr. 728 patvirtinto Vyriausybės darbo reglamento (2013-04-17 nutarimo Nr. 337 redakcija) 139 punktas nustato, kad Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos peticijų įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, Vyriausybės Peticijų komisijos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1999-10-04 nutarimu Nr. 1098, ir kitais teisės aktais.

Peticijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo Peticijų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka. Skundų nagrinėjimo tvarka detalizuota Seimo 1999-11-11 nutarimu Nr. VIII-1408 „Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Seimo peticijų komisijos nuostatuose (toliau – Nuostatai). Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Peticijų komisija – tai Seimo sudaryta nuolatinė komisija, kuri sprendžia kreipimosi į Seimą pripažinimo peticija bei Seimui pateiktų peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo. Nuostatų 32 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija ar sprendimą atsisakyti priimti peticiją nagrinėti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pranešimo apie sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija ar sprendimą atsisakyti priimti peticiją nagrinėti gavimo dienos pareiškėjas gali apskųsti Seimui. Gautas skundas Seime išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Seimui adresuotas skundas perduodamas Komisijos pirmininkui, kuris artimiausiame Seimo posėdyje supažindina Seimą su gautu skundu, ankstesniu kreipimusi bei Komisijos sprendimu. Seimas, nusprendęs patenkinti skundą ir priėmęs sprendimą pripažinti kreipimąsi peticija, perduoda Komisijai spręsti peticijos priėmimo nagrinėti klausimą. Seimas, nusprendęs patenkinti skundą ir priėmęs sprendimą priimti peticiją nagrinėti, peticiją perduoda Komisijai nagrinėti. Sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas. Dėl skundo Seimas priima motyvuotą sprendimą, kuris įforminamas Seimo protokoliniu nutarimu. Nutarimo projektą pateikia Komisijos pirmininkas.

Įvertinus išdėstytas Peticijų įstatymo ir Nuostatų normas matyti, kad Peticijų komisijos yra sudaromos iš Seimo ir Vyriausybės narių, kurie, būdami Peticijų komisijos nariais, įgyja papildomų funkcijų, susijusių su darbu komisijoje. Teisinis skundo aplinkybių vertinimas rodo, kad šiuo atveju būtų tiriama Seimo ir Vyriausybės veikla, kadangi Seimo ir Vyriausybės narių veikla, kylanti iš jiems suteiktų įgalinimų, apima Seimo ir Vyriausybės veiklą.

Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus 1-2 reikalavimus bei juos pagrindžiančius argumentus spręstina, kad jie kildinami ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl Vyriausybės ir Seimo veiklų, kurios nėra teismingos teismams.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo trečiojo reikalavimo turinį, sprendžia, kad pareiškėjas šiuo reikalavimu siekia inicijuoti ginčą dėl Prezidento pareigų netinkamo vykdymo. Pareiškėjo norimo inicijuoti ginčo objektas nėra viešasis administravimas ABTĮ 2 str.1 d. nurodytos sąvokos prasme, todėl tokio pobūdžio ginčai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Atsižvelgus į nustatytą, pareiškėjo skundas dalyje dėl 1-3 reikalavimų atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas 4-12 reikalavimais prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti jo pateiktus klausimus. ABTĮ 4 str. 2 d. nustatyta, kad administracinis teismas, manydamas, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš šių ABTĮ nuostatų matyti, kad skundo reikalavimai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas minėtus skundo reikalavimus suformulavo kaip materialaus pobūdžio, t. y. tokius, kurie, jo manymu, pašalintų galimą pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą laikytini pareiškėjo procesiniais prašymais, kurie būtų sprendžiami, jei pareiškėjo skundas teisme būtų priimtas. Atsižvelgus į nustatytą, skundą dalyje dėl 4-12 reikalavimų atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 107-108 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti V. K. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl nutarties per 7 kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.