- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- II-66-503/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04010-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, R. P., dalyvaujant apelianto V. B. atstovei adv. J. Judickienei, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovei R. R., išnagrinėjęs V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini)S. V. 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 2P/62-62 V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį paskyrė 500 Lt baudą už tai, kad (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Perkančioji organizacija) vykdant supaprastintas skelbiamas derybas ,,E2, E 3 pagrindiniu įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ (skelbtas 2010-10-20 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 79, toliau - Pirkimas) buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimu įstatymo (Žin.. 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2010, Nr. 25-1174) (toliau - Įstatymas) nuostatos (Tarnybos 2011-11-02 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-7). V. B., būdamas Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos (toliau -Komisija) nariu, vykdant Pirkimo procedūras:
- Komisijos 2010-11-12 posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas b/n) tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėją (duomenys neskelbtini) papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas (duomenys neskelbtini), patikslindamas savo kvalifikaciją (2010-11-22 raštas Nr. 10V-279 „Dėl pasiūlymo Nr. TKPRSL 100252 patikslinimo“), nurodė, kad darbams atlikti jis pasitelks (duomenys neskelbtini), kuri turi reikiamus atestatus;
- Komisijos 2010-11-22 posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas b/n) nutarė, kad tiekėjo (duomenys neskelbtini)pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentu sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti ši tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo.
Tiekėjo (duomenys neskelbtini) paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks (duomenys neskelbtini), kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, V. B., būdamas Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „R. S. vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui (duomenys neskelbtini)pasiūlyme nenurodžius subrangovo, Perkančioji organizacija turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus. V. B., būdamas Komisijos nariu, priėmęs sprendimą, kad tiekėjas (duomenys neskelbtini)“ atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė imperatyvias Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatančias, jog „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymų nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją“ bei neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė ATPK 1713 straipsnio 1 dalį. (b. l. 16, 17).
Šalies argumentai
Apelianto V. B. atstovė adv. J. Judickienė skunde nurodė, kad nesitinka su skundžiamu nutarimu, nes šis priimtas suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Pati Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) nurodo, kad tariami pažeidimai buvo atlikti 2010 m. lapkričio 22 d. VPT sužinojo apie tariamai padarytus pareiškėjo pažeidimus 2011 m. gegužės 2 - 6 dienomis, atlikusi patikrinimus, kaip organizuojami ir vykdomi viešieji pirkimai, ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. surašiusi Ataskaitos projektą Nr. 2S-7, kuris nebuvo pakeistas 2011 m. lapkričio 2 d. rengiant galutinę Ataskaitą. VPT 2012 m. balandžio 27 d. pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nors pati nuo pat 2011 m. rugsėjo mėnesio, t.y. daugiau kaip 6 mėnesius, nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjas būtu informuotas apie VPT Ataskaitą, pakviestas į administracinio teisės protokolo surašymo procedūrą. Todėl apeliantui nuobauda paskirta suėjus senaties terminui, numatytam ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, o būtent 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Protokole nurodytas apelianto tariamai padarytas administracinis pažeidimas, organizuojant ir vykdant Pirkimą, datuojamas 2010 m. lapkričio 22 d., o VPT Pažeidimą nustatė dar 2011 m. gegužės 2-6 d., kuomet buvo atliktas patikrinimas, iki sudarant 2011 m. rugpjūčio 31 d. Ataskaitos projektą Nr. 2S-7. Taigi, akivaizdu, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. VPT priimant Ginčijamą nutarimą, nuobaudos skyrimo pažeidėjui terminas buvo pasibaigęs dar 2011 m. gegužės 22 d. Jei šis terminas būtų skaičiuojamas nuo 2011 m. gegužės pradžios, kai apie pažeidimą sužinojo VPT, terminas bet kokiu atveju laikytinas pasibaigusiu 2011 m. lapkričio mėn. Be to, kadangi administracinės teisės pažeidimas, t.y. balsavimas ir sprendimo priėmimas 2010 m. lapkričio 22 d. posėdyje, neabejotinai yra vienkartinio pobūdžio, 6 mėnesių terminas administracinės nuobaudos skyrimui pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį skaičiuojamas nuo 2010 m. lapkričio 22 d. VPT Protokole taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pažeidimo padarymo data, t.y. 2010 m. lapkričio 22 d. Kitaip tariant, ginčo, kada buvo padarytas tariamas administracinės teisės pažeidimas, nekyla, nes pati VPT Protokole aiškiai nurodė pažeidimo padarymo datą. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada, kad VPT, surašydama pareiškėjui Protokolą, neteisingai taikė ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kadangi terminas administracinei atsakomybei taikyti buvo sėjęs dar 2011 m. gegužės 22 d. Tai reiškia, kad Ginčijamas nutarimas yra priimtas praėjus daugiau kaip 22 mėnesiams nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos. Be to, net ir tuo atveju, jei pažeidimas būtu laikomas trunkamuoju, su kuo neabejotinai negalima sutikti, ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą skaičiuojant nuo VPT sužinojimo apie jį momento, 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigęs. Trunkamuoju teisės pažeidimu teisės doktrinoje laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento, ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Pagal bylos medžiagą tariamai pažeidimas padarytas būtent 2010 m. lapkričio 22 d., t.y. vykusiame Komisijos posėdyje, kuomet pareiškėjas, būdamas Komisijos nariu, balsavo, o vėliau priėmė nutarimą dėl Tiekėjo paraiškos atitikimo Pirkimo sąlygų minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Kas reiškia, kad pareiškėjo (apelianto) tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo baigtumas turėjo būti tapatinamas su tariamai neteisėto sprendimo vykdant viešąjį pirkimą priėmimu. Taigi pažeidimas negali būti laikomas trunkamuoju, nes yra vienkartinio pobūdžio, t.y. tiesiogiai susijęs su sprendimo 2010 m. lapkričio 22 d. posėdyje priėmimu. Sužinojimo (paaiškėjimo) VPT diena apie pareiškėjo tariamai padarytą pažeidimą turi būti laikoma 2011 m. gegužės 2-6 d. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gausi nuosekliai formuojama praktika ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimo bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vadovaujasi taisykle, jog administracinio teisės pažeidimo protokole dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodytų tariamai padarytų pažeidimų nustatymo diena turi būti laikoma diena, kurią VPT tapo žinoma apie tariamus padarytus ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimus. Todėl VPT pozicija, kad pareiškėjo pažeidimas jai tapo žinomas tik 2011 lapkričio 2 d. surašius Ataskaitą Nr. 2S-7, o ne 2011 m. gegužės 2-6 d. atlikus patikrinimą, o vėliau surašius tikrinimo Ataskaitos projektą Nr. 2S-7, yra visiškai nepagrįsta. Be to, kad tariamai pareiškėjo pažeidimas VPT turėjo tapti vėliausiai žinomas 2011 m. rugpjūčio 31 d. vienareikšmiškai patvirtina ir perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimą reglamentuojančių VPT teisės aktų reikalavimai. Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo tvarka, turinys ir apimtis yra nustatyti Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklėse (patvirtintose VPT direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1S-122 „Dėl Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo ir Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių patvirtinimo“) (toliau -„Tikrinimo taisyklės“). Tikrinimo taisyklių 4 punktas nustato, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimas (tikrinimas) - kompleksinis perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų planavimo, pirkimų procedūrų vykdymo ir kitos su viešaisiais pirkimais susijusios veiklos tikrinimas. Tikrinimo taisyklių 5 punkto 1 dalis nustato, kad tikrinimų tikslai yra kontroliuoti, kaip atliekant viešuosius pirkimus laikomasi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti viešiesiems pirkimams nustatytų reikalavimų pažeidimų prevenciją. Pagal tai, tam kad būtų atliktas tyrimas, atsakingi VPT darbuotojai privalo nustatyti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, pirmiausiai fiziškai atliekant perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų planavimo, pirkimų procedūrų vykdymo ir kitų su viešaisiais pirkimais susijusios veiklos tikrinimą. Akivaizdu, kad jau šiame etape atliekantys tikrinimą VPT darbuotojai sužino apie asmenų tariamai padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, taigi ir tariamai padarytus ATPK 171³ straipsnio pažeidimus. Šioje byloje yra pakankamai akivaizdu, kad VPT atsakingi darbuotojai 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atlikdami (duomenys neskelbtini)viešųjų pirkimu veiklos tikrinimą ir sudarydami viešųjų pirkimų ataskaitos projektą, apie tariamus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus vykdant Pirkimą, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ginčijamas (skundžiamas) nutarimas, apskritai turėjo sužinoti 2011 m. gegužės 2-6 dienomis, t. y. dar iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo surašytas tikrinimo ataskaitos projektas Nr. 2S-7. Aplinkybė, kad VPT, organizuodama savo darbą, yra pasirinkusi viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo rezultatus įforminti surašant Ataskaitą, kurią rengia tikrinimą atlikę darbuotojai (Tikrinimo taisyklių 26 punktas), o tokios Ataskaitos projektas derinamas su Perkančiąja organizacija, surašant Ataskaitos projektą ir nusiunčiant tokiai Perkančiajai organizacijai (Tikrinimo taisyklių 29 punktas), jokiu būdu nepaneigia fakto, kad VPT apie tariamus pažeidimus sužinojo anksčiau (šiuo atveju - 2011 m. gegužės 2 - 6 dienomis). Pažymėtina ir tai, kad Tikrinimo taisyklių, kaip suteikiančių teisę VPT pačiai nuspręsti, nuo kada pradėti skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo terminą asmenims, laikant skaičiavimo pradžią tikrinimo ataskaitos patvirtinimo diena, prieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Be to VPT sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą pareiškėjui yra neteisėtas, nes VPT, priimdama 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. birželio 14 d. procesinius sprendimus pratęsti administracinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo terminą, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą, ko pasekmėje pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn. ATPK 35 straipsnyje nėra detalizuota termino skirti administracinę nuobaudą pratęsimo tvarka, o tik nurodyti atvejai, kurie gali būti pagrindas pratęsti šį terminą. Tokiame sprendime turi būti nurodytos aplinkybės, įstatymo siejamos su galimybe pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą, toks sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs, nes sąvokos „pratęsti terminą“ ir „atnaujinti terminą“ yra skirtingos ir reiškia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaigė ir pratęsiama, antruoju - pasibaigė ir atnaujinama. Kaip minėta, terminas administracinei nuobaudai skirti baigėsi dar 2011 m. gegužės 22 d., nes šis terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Šį terminą skaičiuojant nuo sužinojimo momento (2011 m. gegužės pradžios arba vėliausiai - 2011 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo parengtas Ataskaitos projektas), šis baigėsi 2012 m. vasario pabaigoje. Taigi 2012 m. balandžio 27 d. procesiniu sprendimu VPT pratęsė terminą administracinei nuobaudai skirti šiam jau pasibaigus. Terminas administracinei atsakomybei taikyti, kai šis terminas buvo pratęstas 2012 m. birželio 14 d. procesiniu sprendimu, neabejotinai taip pat buvo sėjęs, todėl antrasis to paties termino pratęsimas vėlgi laikytinas niekiniu vien dėl to fakto, kad praleistas senaties terminas nebegalėjo būti pratęstas. Vertinant 2012 m. balandžio 27 d. termino pratęsimą pastebėtina, kad esant ATPK 35 straipsnyje numatytiems pagrindams terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o šis pratęsimo terminas skaičiuojamas tokia pat tvarka, kaip ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas (nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, o šiam esant trunkamajam - nuo paaiškėjimo dienos). Todėl 2012 m. balandžio 27 d. procesinis sprendimas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas vien dėl to, kad vienerių mėtų terminas jame skaičiuojamas nuo 2011 m. lapkričio 2 d. Kaip jau minėta šio skundo dalyje, administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos, t.y. nuo 2010 m. lapkričio 22 d. (galutinis terminas 2011 m. lapkričio 22 d.), arba nuo 2011 m. gegužės pradžios, bet ne vėliau 2011 m. rugpjūčio 31 d. (galutinis terminas 2012 m. rugpjūčio 31 d.). Todėl pastebėtina, kad net ir teisėtai pratęsus administracinės nuobaudos skyrimo vienerių metų terminą, ką siekė padaryti VPT 2011 m. balandžio 27 d. ir 2012 m birželio 14 d. procesiniais sprendimais, šis terminas (net ir pratęstas) baigėsi iki Ginčijamo nutarimo priėmimo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (ar administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo nutartimi). Kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta ATPK 35 straipsnyje. Atkreipia teismo dėmesys į tai, kad VPT 2012 m. balandžio 27 d. procesiniame sprendime dėl termino pratęsimo nuobaudai skirti pratęsimo nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtu galima pripažinti, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas pagrįstai ir motyvuotai. Vienintelis argumentas, kuriuo VPT remiasi 2012 m. balandžio 27 d. procesiniame sprendime, yra aplinkybė, kad jai nebuvo žinomas pareiškėjo adresas ir kvietimai į administracinio teisės pažeidimo surašymą VPT negalėjo įteikti. Tačiau pastebėtina, kad VPT pirmąjį kvietimą išsiuntė tik 2012 m. vasario 29 d., kada ir buvo pradėta domėtis pareiškėjo buvimo vieta bei kontaktais. Tai reiškia, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo parengtas Ataskaitos projektas, bei 2011 m. lapkričio 2 d. (patvirtinta galutinė Ataskaita), jokių veiksmų VPT nesiėmė, nors apie tariamus pažeidimus VPT neabejotinai buvo žinoma. Kitaip tariant, 4 mėnesius VPT pati visiškai nieko nedarė, o sužinojusi, kad pareiškėjas nebedirba Perkančiojoje organizacijoje nesidomėjo, ar jo naujoji darbo vieta ir kontaktai nėra viešai prieinami. Tokie VPT veiksmai neatitinka bendrųjų protingumo ir rūpestingumo principu, nes negali būti pateisinama, jog pranešimas apie tariamus pažeidimus pareiškėjui buvo įteiktas tik 2012 m. gegužės 21 d., t.y. praėjus pusantrų metų po pažeidimo padarymo dienos. Juo labiau, kai skirtingai nei nurodoma ATPK 35 straipsnyje, šis visą laiką nesislapstė, VPT pasiteiravus nedelsiant buvo pranešta apie pasikeitusią jo darbo vietą, o svarbiausia - pareiškėjas ėjo viešas pareigas ir visa detali informacija ir jo kontaktai buvo prieinami internete. Taigi termino pratęsimui VPT neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo, nes (i) pareiškėjas administracinės atsakomybės nevengė, turėjo nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietą, nebuvo išvykęs į užsienį ir ten negyveno, taip pat nebuvo kitų priežasčių, kurių baigtinis sąrašas pateiktas ATPK 35 straipsnio 3 dalyje; (ii) VPT sprendimų pratęsti terminą administracinei atsakomybei taikyti priėmimo momentui 6 mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs, (iv) terminas negali būti laikomas trunkamuoju, pažeidimo padarymo data yra aiški (2010 m. lapkričio 22 d.), todėl terminas visais atvejais negalėjo būti pratęstas ilgiau kaip iki 2011 m. lapkričio 22 d; (v) pati VPT nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (faktiškai nuo 2011 m. rugsėjo mėn., kai buvo parengtas Ataskaitos projektas) iki 2012 m. vasario pabaigos, t.y. daugiau kaip 5 mėnesius, nesiėmė visiškai jokių veiksmų, kad pareiškėjas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nesuprantamas VPT sprendimas tą patį procesinį terminą pratęsti du kartus skirtingu metu ir skirtingais pagrindais, nors abiem atvejais terminas jau buvo pasibaigęs. Be to ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas nedalyvaujant administracine tvarka kaltinamam asmeniui. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo (apelianto) teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje bei Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje. Pirma, ATPK 272 straipsnis nustato, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Prievolė įrodyti kaltę ir laiku pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 272 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje ATPK 272 straipsnio pažeidimas yra laikomas esminiu procesiniu teisės normų pažeidimu, nes tokiu būdu pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisminę gynybą. Konstatavus ATPK 272 straipsnio pažeidimą, tokiomis aplinkybėmis priimtas nutarimas, kuriuo paskiriama administracinė nuobauda, pripažįstamas neteisėtu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama nagrinėti iš naujo. Be kita ko, pažymėtina, kad ATPK 272 straipsnyje taip pat yra įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Šiame straipsnyje tarp daugelio teisių yra nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pareikšti prašymus bei nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2012 m. rugsėjo 4 d. 2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjo atstovė VPT pateikė prašymą atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad jai pateikus prašymą susipažinti su bylos medžiaga iškilo būtinybę tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Tačiau VPT, neatsižvelgdama į pareiškėjo atstovės prašymą, nustatė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra svarbios, dėl ko išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant pareiškėjui ir priėmė 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą. Pareiškėjui negalėjus dalyvauti jo bylos nagrinėjime neabejotinai nebuvo užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai - visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Antra, tokiu būdu VPT pati pažeidė jos veikloje nagrinėjant administraciniu teisės pažeidimų bylas privalomos administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos VPT direktoriaus 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1S-106 „Dėl administraciniu teisės pažeidimų protokolų surašymo ir administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo“ (toliau - „Nagrinėjimo tvarka“), nuostatus. Nagrinėjimo tvarkos 24 punktas nustato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo advokatui ar įgaliotam asmeniui pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau jis neatvyksta, o prašymų atidėti nagrinėjimą negauta, tai asmens, nagrinėjančio ATP bylą, sprendimu gali būti arba nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, arba atidedama ir registruotu laišku į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą siunčiamas dar vienas pranešimas (antrasis pranešimo egzempliorius turi būti pridedamas prie bylos). Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodydamas rimtas priežastis, prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nagrinėjimas turi būti atidėtas, o pranešimas apie kitą bylos nagrinėjimo laiką jam siunčiamas registruotu laišku (antrasis pranešimo egzempliorius pridedamas prie bylos). Pareiškėjo prašyme atidėti 2012 m. rugsėjo 4 d. paskirtą bylos nagrinėjimą, nurodytos priežastys - siekis suspėti pasirinkti advokatą ir tinkamai parengti gynybinę poziciją laikytinos rimtomis, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebūtu užvilkinęs bylos nagrinėjimo, todėl VPT vienareikšmiškai privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą vadovaujantis Nagrinėjimo tvarkos 24 punktu. Trečia, nors remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N12 - 29/2003 suformuluota taisykle, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, o remiantis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu byla grąžinama organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administraciniu teisės pažeidimų protokolus. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, specifiškumas, vienareikšmiškai reikalauja užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Kas pareiškėjui dėl VPT neteisėtų veiksmų nebuvo užtikrinta. Juo labiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nesutinka su protokole nurodytu padarytu Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimu. ATPK 171³ straipsnio („Viešųjų pirkimu tvarkos pažeidimas“) 1 dalies norma, dėl kurios pažeidimo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pareiškėjas, suponuoja poreikį tirti ir vertinti specialiųjų teisės aktų bei Įstatymo atliekamų gynybos ir saugumo srityje, ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turinį ir taikymo aplinkybes. Ketvirta, pažymėtina, kad VPT dar 2011 m. gegužės 4-6 dienomis atliko (duomenys neskelbtini) patikrinimus, kurių pagrindu buvo sudarytas 2011 m. rugpjūčio 31 d. Ataskaitos projektas Nr. 2S-7. Tokiu būdu VPT nustatė, kad 2010 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) Komisijos narys, tariamai padarė įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPT nustačius, kad pareiškėjas tariamai padarė pažeidimus, (duomenys neskelbtini). pareiškė pastabas ir paaiškinimus dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos tikrinimo ataskaitos projekte nurodytu pažeidimu, tačiau neatsižvelgiant į nurodytus paaiškinimus bei pastabas, pareiškėjas vėliau vis tiek buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Maža to, VPT, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nesigilino į visas aplinkybes, nurodytas UAB „Vilniaus energija“ pareikštuose paaiškinimuose, ir be kita ko neužtikrino pareiškėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime, ko pasekmėje jis neturėjo galimybės pateikti papildomų paaiškinimų bei pastabų dėl galimai padaryto pažeidimo, dėl ko buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pasakytina, kad pareiškėjui suteiktų procesinių teisių įgyvendinimas ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje yra aktualus bei esminis, siekiant užtikrinti, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtu išnagrinėta laikantis ATPK 248 straipsnio reikalavimų. Be to VPT, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, neištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų įrodymų, neišklausė pareiškėjo paaiškinimų dėl pažeidimo aplinkybių, tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta visiškai. Juolab, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Kiekvienu atveju yra būtina išsamiai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismui (nagrinėjamu atvejui Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu yra laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečiu teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į šį administracinio teisės pažeidimo apibrėžimą, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo požymiai, t. y. asmens (subjektas) kaltė (subjektyvioji pusė), priešingas teisei veikimas arba neveikimas (objektyvioji pusė), kuriuo yra pažeidžiama tam tikra įstatymų saugoma vertybė (objektas). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis dokumentas, kuriuo yra pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo sudėtis. Tad, administracinio teisės pažeidimo protokole privalo būti nurodyta inkriminuojamo pažeidimo sudėtis. Neįrodžius šių pažeidimo elementų, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT „administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos“. Be to VPT neįrodė pareiškėjui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, ko pasekmėje patraukė administracinėn atsakomybėn pareiškėją, nesant tam jokio realaus teisinio pagrindo. VPT nuomone, tariamas pažeidimas – jog pareiškėjas (apeliantas), būdamas Komisijos nariu, vykdydamas Pirkimo procedūras, 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos posėdyje nutarė, kad tiekėjo (duomenys neskelbtini)pasiūlymas tenkina Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir taip pat nutarė kviesti (duomenys neskelbtini)deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. VPT nuomone, pareiškėjas padarė pažeidimą vykdymas Pirkimą, nes Komisija neturėjo priimti tiekėjo kvalifikacijos patikslinimo remiantis kito ūkio subjekto pajėgumais. Su tokia VPT išvada nėra pagrindo sutikti, nes ji nepagrįsta Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies pagrindu ir ES direktyvų aiškinimu. VPT be pagrindo nurodo, jog Tiekėjas, remdamasis kito ūkio subjekto pajėgumais, yra ribojamas teise remtis tik trečiųjų asmenų turtinių ar neturtinių vertybių perėmimu. Taip VPT siaurinamai aiškina Įstatymo nuostatas ir apriboja tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, jog prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Ši (statymo nuostata suteikia teisę tiekėjui, galinčiam įrodyti galimybę remtis kito ūkio subjekto, nepriklausomai kokiais teisinio pobūdžio ryšiais jie būtų susiję, ištekliais vykdant savo įsipareigojimus pagal sutartį ir taip grįsti savo kvalifikaciją. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 47 str. 2 d. reglamentuoja atvejus, kad tuo atveju, kai tiekėjas gali įrodyti, kad vykdydamas įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį jis galės disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais, jis turi teisę remtis šių ūkio subjektų pajėgumu ir turi būti laikomas atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus pirkimu dokumentuose. Taigi, Komisija, kurios nariu buvo ir pareiškėjas, pagrįstai priėmė tiekėjo patikslinimus dėl kvalifikacijos, nes tiekėjas turi neabejotiną teisę grįsti (o tuo pačiu ir tikslinti) savo kvalifikaciją remdamasis Įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi ir minėtos direktyvos 47 straipsnio 2 dalimi. Tokią teisę tiekėjui suteikia tiek nacionalinė, tiek Europos sąjungos teisė, todėl Komisijai atsisakius priimti tiekėjo kvalifikacijos patikslinančius duomenis, būtu pažeistos tiekėjo teises, o tai lemtų viešojo pirkimo neteisėtumą. Be to, VPT neįrodė administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės, t.y. pareiškėjo kaltės egzistavimo. Norint kiekvieną pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką traktuoti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti tokį pažeidimą padariusio asmens kaltę. Pagal ATPK 9 straipsnį administracinės teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Aiškindamas kaltės administracinių teisės pažeidimų bylose elementą, Lietuvos vyriausiasis teismas, suformuotoje praktikoje ne kartą konstatavo, kad subjektyviosios pusės struktūrą sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad surašant pareiškėjui 2012 m. gegužės 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, VPT net netyrė subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės, t. y. pareiškėjo kaltės elemento. Kaip jau minėta, administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus tenka institucijai, tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, taigi nagrinėjamu atveju VPT privalėjo įrodyti pareiškėjo tyčią arba neatsargumą. Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. To paties Kodekso 11 straipsnis numato taip pat ir kitą kaltės formą, t. y. neatsargumą. Tokiu būdu ATPK aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Nagrinėjamu atveju VPT nenagrinėjo konkrečių kolegialaus organo ((duomenys neskelbtini) Komisijos) funkcijų, darbo principų, priimamų sprendimų procedūros. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinu to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip jau minėta, administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Ši pareiga kildinama ATPK 284 straipsnio pagrindu, kuris nurodo, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo tarpu VPT - institucija, pareiškėjui surašiusi 2012 m. gegužės 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir inicijavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, vengė ir išsamiai neištyrė aplinkybių bei jas pagrindžiančių objektyvių įrodymų, ko pasekmėje priėmė nemotyvuotą bei neišsamų ginčijamą nutarimą. Taigi akivaizdu, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės, abejonės ir neaiškumai, susiję su Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 ir 5 dalių, Europos sąjungos direktyvos 2004/18/EB 47 straipsnio 2 dalies tinkamu taikymu, o taip pat su konkrečiomis pareiškėjo, kaip kolegialaus organo nario funkcijomis, turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo pareiškėjo naudai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VPT neįrodė pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko priėmė nemotyvuotą, tokiu būdu neteisėtą ginčijamą nutarimą, kuris turėtų būti teismo panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalimi, 272 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ABTĮ 5 straipsniu, teismo prašo panaikinti Viešųjų pirkimu tarnybos 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/62-62, kuriuo V. B. buvo pripažintas padaręs Administraciniu teisės pažeidimu kodekso 1713 straipsnio 1 dalies pažeidimą, ir iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.
Teismo posėdžio metu V. B. atstovė adv. J. Judickienė iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos (VPT) atstovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo (apelianto) skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl žemiau nurodytų priežasčių ir argumentų. (duomenys neskelbtini) (toliau - Perkančioji organizacija) Supaprastintų pirkimų komisija (toliau - Pirkimo komisija), kurios nariu buvo pareiškėjas, vykdydama viešąjį pirkimą „E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ supaprastintų skelbiamų derybų būdu (toliau - Pirkimas), Pirkimo komisijos 2010-11-12 posėdyje (Pirkimo komisijos 2010-11-12 posėdžio protokolas b/n) tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėjo (duomenys neskelbtini) (toliau - Tiekėjas) papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas, patikslindamas savo kvalifikaciją (Tiekėjo 2010-11-22 raštas Nr. 10V-279 „Dėl pasiūlymo Nr. TKPRSL100252 patikslinimo“) nurodė, jog darbams atlikti jis pasitelks UAB „Energetikos linijos“, kuri turi reikiamus atestatus. Pirkimo komisija, kurios nariu buvo Pareiškėjas, 2010-11-22 posėdyje (Pirkimo komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) nutarė, kad Tiekėjo pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Pareiškėjas, būdamas Pirkimo komisijos nariu, pritarė šiam Pirkimo komisijos sprendimui ir už jį balsavo. VPT, įgyvendindama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2010-12-23 redakcija) nurodytą funkciją vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu teisės aktų pažeidimų prevenciją bei kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įvertino Pirkimo procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams ir 2011-11-02 rašte Nr. 2S-7 „Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita“ (toliau - Ataskaita) nustatė, kad Perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, nes „Situacija, kai (duomenys neskelbtini), tikslindama duomenis apie savo kvalifikaciją, paaiškino, kad darbų atlikimui pasitelks (duomenys neskelbtini), kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, turėjo būti vertinama kaip šio pasiūlymo pakeitimas, o pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „R. S. vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Nenurodžius subrangovo perkančioji organizacija turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus“. ATPK (aktualaus Pirkimo vykdymo metu) 171³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas <...> užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų“. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 8 punktu, VPT nusprendė už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą patraukti pareiškėją, kuris buvo Pirkimo komisijos narys ir Pirkimo komisijos 2010-11-22 posėdyje balsavo už neteisėtą sprendimą pripažinti Tiekėją atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus ir kviesti Tiekėją, neatitinkantį kvalifikacijos reikalavimų, deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo, administracinėn atsakomybėn. VPT 2012-02-29 raštu Nr. 4S-923 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“ (toliau -Raštas Nr. 1). kvietė pareiškėją atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą VPT patalpose. Perkančioji organizacija 2012-03-05 raštu Nr. 001-02-4316R „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“, atsakydama į Raštą Nr. 1, informavo VPT, jog pareiškėjas Perkančiojoje organizacijoje nebedirba. VPT, siekdama užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus, operatyviai užtikrinti administracinės atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą, 2012-03-08 raštu Nr. 4S-1041 „Dėl informacijos suteikimo“ (bei vėlesniu 2012-04-04 raštu Nr. 4S-1538 „Dėl informacijos pateikimo“) kreipėsi į Perkančiąją organizaciją su prašymu pranešti VPT pareiškėjo gimimo datą ir deklaruotą gyvenamąją vietą (toliau - Raštas Nr. 2). Perkančioji organizacija, 2012-03-21 raštu Nr. 001-02-5631p „Dėl informacijos pateikimo“ atsakydama į Raštą Nr. 2, nurodė, kad neturi pagrindo rinkti ir pateikti VPT prašomos informacijos. VPT, siekdama užtikrinti administracinės atsakomybės neišvengiamumo principo tinkamą įgyvendinimą, 2012-03-13 raštu Nr. 4S-1098 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos (toliau - Gyventojų registro tarnyba) su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Minėta institucija 2012-03-27 raštu Nr. (29)3A-325 „Pažyma apie asmens duomenis“ nurodė, jog „Be papildomų duomenų asmens nustatyti neįmanoma“. Taip pat VPT 2012-03-29 raštu Nr. 4S-1425 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei tokios galimybės nėra - jo gimimo datą. Minėta institucija 2012-04-04 raštu Nr. (14.1.1)1-2212 „Dėl informacijos pateikimo“ VPT nurodė pareiškėjo gimimo datą. Gavusi prašomą informaciją, VPT 2012-04-11 raštu Nr. 4S-1645 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą, nurodydama pareiškėjo gimimo datą, su prašymu pateikti pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, ir, Gyventojų registro tarnybos 2012-04-13 raštu Nr. (29)3A-388 „Pažyma apie asmens duomenis“ gavusi prašomą informaciją, 2012-04-19 raštu Nr. 4S-1801 „Dėl kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą“ (toliau - Kvietimas), išsiųstu Gyventojų registro tarnybos nurodytu pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kvietė pareiškėją 2012-04-26 atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą VPT patalpose. Nurodytą dieną pareiškėjas neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių VPT nepateikė, todėl VPT 2012-05-02 raštu Nr. 4S-2019 „Dėl pakartotinio kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą“ (toliau - Pakartotinis kvietimas) pakartotinai kvietė pareiškėją 2012-05-21 atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą VPT patalpose. Atmestinas pareiškėjo argumentas, jog Kvietimas nebuvo gautas, nes „<...> jų teikimo metu pareiškėjas nebuvo UAB „Vilniaus energija“ darbuotojas“, nes tiek Kvietimas, tiek Pakartotinis kvietimas buvo išsiųsti oficialiai deklaruotu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu ir pagal byloje pateiktus dokumentus (išrašas iš AB „Lietuvos pašto“ tinklalapio www.post.lt skilties „Siuntų paieška“), Kvietimas „<...> įteiktas gavėjui ar - pagal įgaliojimą - kitam asmeniui“. Pareiškėjui 2012-05-21 atvykus į VPT patalpas, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1P-62 (toliau - Protokolas) už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą. 2012-09-04 priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 500 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Taigi iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad VPT dėjo visas tinkamas ir protingas pastangas tinkamai ir laiku patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn, tačiau paties pareiškėjo piktnaudžiavimas ir neteisėtas administracinės atsakomybės vengimas lėmė, jog Protokolas buvo surašytas 2012-05-21, o Nutarimas priimtas tik 2012-09-04. Be to, pareiškėjas skunde teigia, kad „Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes yra priimtas suėjus ATPK nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Protokole nurodytas pareiškėjo tariamai padarytas administracinis pažeidimas <...> datuojamas 2010 m. lapkričio 22 d, o VPT Pažeidimą nustatė dar 2011 m. gegužės 2-6 d., kuomet buvo atliktas patikrinimas <...>“. Tačiau VPT pažymi, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuoja ATPK 35 straipsnio 1 dalis, t. y., administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje (kuriame būtent ir yra 171³ straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus) nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieni metai. Pareiškėjas ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą padarė 2010-11-22 (Pirkimo komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n). Šis pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas VPT 2011-11-02 priėmus ir paskelbus galutinę Ataskaitą. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ,Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>“. Vadovaudamasi šia ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata ir atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas vengė administracinės atsakomybės, VPT 2012-04-27 procesiniu sprendimu Nr. PS-2/2012 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“ (toliau -Procesinis sprendimas), kuris pareiškėjui buvo įteiktas kartu su Pakartotiniu kvietimu ir pagrįstai nutarė patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą pareiškėjo atžvilgiu pratęsti iki 2012-11-02. Pažymėtina, kad Nutarimas buvo priimtas 2012-09-04, t. y. nepasibaigus Procesiniu sprendimu pratęstam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (2012-11-02). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad VPT praleido administracinės nuobaudos skyrimo terminą, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas skunde teigia, kad „Sužinojimo (paaiškėjimo) VPT diena apie pareiškėjo tariamai padarytą pažeidimą turi būti laikoma 2011 m. gegužės 2-6 d. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gausi nuosekliai formuojama praktika ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimo bylose. <...> tariamai pareiškėjo pažeidimas VPT turėjo tapti vėliausiai žinomas 2011 m. rugpjūčio 31 d. <...>“. VPT atkreipia dėmesį, kad precedento galią turi tik tokie teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutartyje (bylos Nr. 26/07) konstatavo, kad „Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.“. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų, kuriomis remiasi pareiškėjas, faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos faktinės aplinkybės buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N575-606/2012. Šioje byloje priimtoje 2012-08-29 nutartyje Nr. N -606/2012, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą - surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus bylose Nr. N h - 983 /2005, P143 - 30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą apeliacinės instancijos teismo akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N 75 - 1253/2010 ir kt.) bei pačios Tarnybos funkcijos nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2010 m. balandžio 19 - 23 dienomis buvo atliekamas patikrinimas perkančiojoje organizacijoje - Ukmergės rajono savivaldybės administracijoje, viso tikrinta 19 pirkimų, todėl dėl didžiulės apimties tik 2010 m. spalio 5 d. Įgaliotiems darbuotojams atlikus tyrimą surašyta Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr.2S-7 anksčiau mėto patikrinimo pagrindu, ir kurioje apibendrinti viso tyrimo metu surinkti duomenys bei nustatyti galimai padaryti pažeidimai. Taigi, būtent ataskaitos surašymo diena šiuo atveju laikytina pažeidimo nustatymo diena, kas reiškia, kad 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo 2010 m. spalio 6 d. Byloje skundžiamas nutarimas priimtas 2010 m. gruodžio 20 d, taigi tiek nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nepraėjus daugiau kaip vieneriems metams, tiek ir nesuėjus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui“. Be to, svarbu pažymėti, kad Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių, patvirtintų VPT direktoriaus 2010-08-23 įsakymu Nr. 1S-122 (toliau - Veiklos tikrinimo taisyklės) (aktuali redakcija pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo metu) (Žin., 2010, Nr. 102-5327), 37 punkte nurodyta, kad Ataskaitos projektas derinamas su perkančiąja organizacija. Tikrinimą atlikusių darbuotojų pasirašytas ir su Kontrolės skyrių kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju suderintas ataskaitos projektas siunčiamas perkančiajai organizacijai, lydraštyje nurodant, kad Perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, už pirkimus atsakingas darbuotojas, pirkimo komisijos pirmininkas ir (ar) kiti su patikrintais pirkimais susiję asmenys turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos projekto gavimo su ja susipažinti bei raštu pateikti savo pastabas ir (ar) pageidavimą organizuoti ataskaitos projekto aptarimą Tarnyboje“, o 38 punkte nurodyta, kad „Gavęs paaiškinimus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paaiškinimų gavimo ir (ar) aptariamojo susitikimo dienos, atsižvelgusi į perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus, darbuotojas surašo tikrinimo ataskaitą“. Pagal tai akivaizdu, kad tai, jog Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai yra įvardinti perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo ataskaitos projekte dar nereiškia, kad šie pažeidimai yra laikytini nustatytais ir išaiškintais. Perkančioji organizacija, gavusi tikrinimo ataskaitos projektą, turi teisę teikti savo paaiškinimus ar papildomus dokumentus, o VPT, atsižvelgdama į šiuos perkančiosios organizacijos paaiškinimus ir papildomus dokumentus, gali koreguoti tikrinimo ataskaitos projektą. Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai laikytini nustatytais tik tada, kai yra surašoma galutinė perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo ataskaita (Veiklos tikrinimo taisyklių 26 punkte nurodyta, kad „Tikrinimo rezultatai įforminami ataskaita, kurią rengia tikrinimą atlikę darbuotojai“). Atkreiptinas dėmesys, kad Ataskaitos projektas buvo pateiktas ir Perkančiajai organizacijai, kuri 2011-09-20 raštu Nr. 001-02-16609p „Dėl tikrinimo ataskaitos projekto Nr. 2S-7“ buvo pateikusi pastabas VPT dėl Ataskaitos projekte nurodytų pažeidimų. Be to, buvo rengtas VPT ir Perkančiosios organizacijos atstovų susitikimas, kuriame buvo žodžiu aptarti Ataskaitos projekte nurodyti pažeidimai. Tik išnagrinėjus visas Perkančiosios organizacijos atstovų žodžiu ir raštu pateiktas pastabas, VPT direktorius 2011-11-02 patvirtino Ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, akivaizdu, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo Ataskaitos surašymo dienos, t. y. šiuo atveju - nuo 2011-11-02. Aplinkybė, kad Perkančiosios organizacijos tikrinimas atliktas 2011 m. gegužės mėn., o Ataskaitos projektas Perkančiajai organizacijai buvo pateiktas 2011-08-31, neturi teisinės reikšmės, nes Ataskaitos projekto parengimas dar nereiškia, jog visos Pareiškėjo padaryto Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo aplinkybės buvo išaiškintos. Pareiškėjas skunde nurodo, kad „VPT, priimdama 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. birželio 14 d. procesinius sprendimus pratęsti administracinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo terminą, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą, ko pasėkoje pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn“ ir, kad „<...> 2012 m. balandžio 27 d. procesiniame sprendime dėl termino pratęsimo nuobaudai skirti <...> nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas pagrįstai ir motyvuotai“. VPT kategoriškai nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais. Visų pirma, procesinis sprendimas buvo priimtas nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nes nepratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų pasibaigęs tik 2012-05-01 (t. y. suėjus šešiems mėnesiams nuo Ataskaitos parengimo dienos 2011-11-021. Antra, Procesiniame sprendime yra aiškiai išdėstytos visos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad pareiškėjas vengė administracinės atsakomybės, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis, VPT privalėjo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Be to, kaip minėta, Procesinis sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas kartu su Pakartotiniu kvietimu. Pareiškėjo teiginiai, kad jis niekada nesislapstė ir nevengė administracinės atsakomybės („<...> šis visą laiką nesislapstė, VPT pasiteiravus nedelsiant buvo pranešta apie pasikeitusią jo darbo vietą <...>“, yra klaidinantys, nes visiškai neatitinka tikrovės ir faktinių bylos aplinkybių. Be to, Pareiškėjo argumentas, jog „ <...> pareiškėjas ėjo viešas pareigas ir visa detali informacija ir jo kontaktai buvo prieinami internete“ yra nekorektiškas, nes pareiškėjo nurodyta paieškos sistema „google“ ir joje esanti informacija negali būti laikoma oficialiu šaltiniu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, akivaizdu, jog VPT dėjo visas įmanomas ir protingas pastangas surasti pareiškėją bei tinkamai ir laiku įteikti jam Kvietimą, todėl jokiu būdu negalima konstatuoti neveikimo jos veiksmuose. Papildomai pažymėtina, jog ATPK 257l straipsnyje nustatyta šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas administracinių teisės pažeidimų bylų procese dalyvaujantiems asmenims. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku“. Be to, VPT direktoriaus 2012-06-14 procesiniu sprendimu Nr. PS/62-62/2012 „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ (toliau - Procesinis sprendimas Nr. 2) buvo teisėtai ir motyvuotai pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo pareiškėjo atžvilgiu ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas iki 2012-11-02 (1 (vieniems) metams, skaičiuojant nuo pareiškėjo padaryto pažeidimo nustatymo dienos (2011-11-02 Ataskaita). Procesinis sprendimas Nr. 2 buvo įteiktas pareiškėjui kartu su VPT 2012-07-27 raštu Nr. 4S-3650 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, išsiųstu tiek į pareiškėjo darbovietę, tiek į oficialiai deklaruotą jo gyvenamąją vietą. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad VPT teisėtai ir pagrįstai priėmė Procesinį sprendimą ir Procesinį sprendimą Nr. 2 pratęsti patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminus pareiškėjo atžvilgiu iki 2012-11-02. Pareiškėjas skunde nurodo, kad „Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje“. Atsakovė kategoriškai nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu ir mano, kad skundas šioje dalyje yra nepagrįstas. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą“. VPT 2012-06-06 raštu Nr. 4S-2711 „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo“ tinkamai informavo pareiškėją jo oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, jog pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2012-06-14. Pareiškėjas nurodytu laiku į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl VPT 2012-06-18 raštu Nr. 4S-2953 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, išsiųstu pareiškėjo oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, pakartotinai kvietė pareiškėją 2012-06-21 atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas 2012-06-20 prašymu „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“ informavo VPT, jog „<...> dėl svarbių darbinių funkcijų <...> nurodytu metu atvykti į VPT neturėsiu galimybės, todėl prašau atidėti ATP bylos nagrinėjimą kitos savaitės pabaigai arba vėlesniam terminui“. VPT, atsižvelgusi į pareiškėjo prašymą, 2012-06-25 raštu Nr. 4S-3073 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, siųstu pareiškėjo darbovietės adresu registruotu paštu, dar kartą kvietė pareiškėją 2012-07-03 atvykti į jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. VPT 2012-07-02 gavo dar vieną pareiškėjo prašymą „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“, kuriuo pareiškėjas dėl būtinybės susirasti atstovą, prašė atidėti jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2 (dviem) savaitėm. VPT, atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktą prašymą, 2012-07-03 raštu Nr. 4S-3212 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, siųstu pareiškėjo darbovietės adresu ir jo oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, dar kartą kvietė pareiškėją 2012-07-19 atvykti j jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. VPT 2012-07-19, paskirtą pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dieną, gavo jau trečią pareiškėjo prašymą „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“, kuriame nurodė, jog „<...> iki bylos nagrinėjimo, kuris buvo paskirtas 2012 m. liepos 19 d. 11 val., man nepavyko susitarti su jokiu advokatu, todėl dar neturiu atstovo <...>“ ir paprašė kitą jo administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą skirti ne anksčiau, kaip 2012 m. rugsėjo mėnesį. Atsižvelgusi į minėtą prašymą, VPT 2012-07-27 raštu Nr. 4S-3650 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, siųstu Pareiškėjo darbovietės ir oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, penktą kartą kvietė pareiškėją atvykti 2012-09-04 į jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą bei nurodė, jog tolesnis pareiškėjo vengimas atvykti bus vertinamas kaip administracinio teisės pažeidimo bylos vilkinimas. Pareiškėjo atstovė 2012-09-03 pateikė VPT prašymą Nr. 3068 „Prašymas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1P-62“, kuriuo prašė leisti susipažinti su pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas jau nuo Protokolo surašymo dienos (2012-05-21) žinojo, kad bus sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas ir nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, pagrįstai darytina išvada, jog, būdamas rūpestingas ir atsakingas asmuo, turėjo pakankamai laiko rasti tinkamą atstovą ir į tai, jog pareiškėjas net penkis kartus buvo kviečiamas į jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, VPT pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo atstovės 2012-09-03 prašyme Nr. 3068 „Prašymas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1P-62“ pareikšto prašymo atidėti pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, pareiškėjo veiksmai laikytini administracinio proceso vilkinimu ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinusi visas faktines aplinkybes, tai, jog pareiškėjas net penkis kartus buvo kviestas į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, laikytina, jog VPT, 2012-09-04 išnagrinėjusi pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant, nepadarė jokių procesinių teisės pažeidimų, elgėsi sąžiningai, teisėtai ir teisingai. Tokiu būdu, buvo užkirstas kelias sistemingam administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vilkinimui ir buvo pasiektas ATPK 20 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos tikslas - nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, siekiant jį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pareiškėjas skunde teigia, kad „VPT, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, neištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų įrodymų, neišklausė pareiškėjo paaiškinimų dėl pažeidimo aplinkybių, tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą yra įrodyta pilnai“. VPT atkreipia dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad „pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti <...>“. Perkančioji organizacija, vykdydama šį reikalavimą, Pirkimo sąlygų 5 priedo „Sutarties projektas“ 20.1 punkte nurodė, kad „R. S. vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tai reiškia, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjai savo pasiūlymuose privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jie pasitelks viešojo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymui, ir vykdydami viešojo pirkimo - pardavimo sutartį galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2012-07-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 konstatavo, kad „Subtiekėjai (subrangovai) - ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems. Be to, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus) (VPĮ 24 straipsnio 3 dalis), jis gali būti paprašytas nurodyti subtiekimo dalį viešojo pirkimo sutarties vykdyme (VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), subtiekėjo (subrangovo) pakeitimas po viešojo pirkimo (koncesijos) sutarties sudarymo, nors tai joje buvo numatyta, gali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų pakeitimu (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. 1-2815) ir pan. Tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) pagrįstas siekiu, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose (pvz., dėl socialinių įmonių: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lyderio grupė“ v. Raseinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 2A-1509/2011), juolab kad subrangos apimtį viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be to, tokiu subtiekėjų tikrinimu siekiama įsitikinti ir subrangos teisėtumu.“ Tiekėjas vokų atplėšimo metu (2010-11-02) neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes neturėjo atestatų, suteikiančių teisę atlikti architektūros darbus. Tik po vokų atplėšimo, kai Pirkimo komisija paprašė Tiekėjo patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją ir pateikti reikalaujamus atestatus, suteikiančius teisę atlikti projektavimo darbus architektūros srityje, Tiekėjas nurodė, kad remsis subrangovo UAB „Energetikos linijos“ pajėgumais (pažymėtina, kad minėtas subrangovas nebuvo nurodytas Tiekėjo pasiūlyme). Taigi, Pirkimo komisija nutarė kviesti deryboms tiekėją, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-02-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1122/2012 konstatavo, kad „<...> tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kai toleruojamas ir laimėjusiu viešąjį pirkimą pripažįstamas pasiūlymas, pateiktas nesilaikant pirkimo dokumentų sąlygos, reikalaujančios pateikti konkrečius jose nurodytus įrodymus apie ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas ketina remtis, vykdydamas sutartį, įsipareigojimus (tiekėjo prieinamumą prie šių ūkio subjektų išteklių) bei kuriame, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, nurodomas subteikėjas, kuris pasiūlymo pateikimo dieną nebuvo įsipareigojęs tiekėjui suteikti savo išteklius (pajėgumus) viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir kuris nebuvo laikomas subteikėju, reiškia, kad perkančioji organizacija nesilaikė pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo.“ Pažymėtina, kad ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nustatytam pažeidimui kvalifikuoti, jokių padarinių nustatyti nereikia, kadangi pažeidimo sudėtis yra formalioji, kurios konstatavimui jokie padariniai reikšmės neturi. Teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamus padarinius. VPT atkreipia dėmesį, kad dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, kai tiekėjui po vokų atplėšimo buvo leista pakeisti savo pasiūlymą, Perkančioji organizacija sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Nesilaikydama Pirkimo sąlygų, Pirkimo komisija pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo principą. LAT Senato 2009-06-23 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje, paskelbtoje LAT 2009-07-29 biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 31 (toliau - Apžvalga) konstatuota, kad „Skaidrumo principas reikšmingas ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimų sąlygų laikymosi kontekste. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusio perkančiosios organizacijos veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-185/2008)“. Taip pat LAT Apžvalgoje nurodė, kad „Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.“ Pažymėtina, jog VPT neneigia tiekėjų teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais apskritai, tačiau VPT pabrėžia, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Pirkimo sąlygų 5 priedo 20.1 punktu, Tiekėjas, siekdamas pasitelkti trečiųjų asmenų pajėgumais, savo pasiūlyme privalėjo nurodyti, kokius ūkio subjektus (subrangovus) jis pasitelks. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo paprašyti tiekėjo papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie kvalifikaciją. Tokiu būdu vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies reikalavimais, galima papildyti ir paaiškinti tik dokumentus ar pažymas apie pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikaciją. VPT teigimu, pasiūlymo papildymas (paaiškinant, jog viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui Tiekėjas pasitelks trečiojo asmens UAB „Energetikos linijos“ pajėgumais) traktuotinas kaip esminis Tiekėjo pasiūlymo pakeitimas, o Pirkimo komisijos sprendimas pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją tinkama neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo principo laikymosi. Pirkimo komisija, kurios nariu buvo pareiškėjas, 2010-11-22 posėdyje (Pirkimo komisijos 2011-11-22 posėdžio protokolas b/n) neteisėtai nutarė pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo dokumentų reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Posėdžio metu pareiškėjas balsavo ir pritarė šiam neteisėtam, imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujančiam, sprendimui. Tai reiškia, kad balsuodamas už neteisėtą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujantį, sprendimą, pareiškėjas sąmoningai įvykdė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, t. y. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi, kas ir buvo tinkamai bei pagrįstai konstatuota Protokole ir Nutarime. Pagal tai kas aukščiau išdėstyta, VPT prašo atmesti skundą, kaip nepagrįstą, ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą pareigūno įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad šis priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo nuostatų, numatytų ATPK 257 straipsnyje, nepažeidė.
Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, apelianto atstovės adv. J. Judickienės ir VPT atstovės R. R. teisme duotus paaiškinimus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Supaprastintų pirkimų komisija (toliau - Pirkimo komisija), kurios nariu buvo pareiškėjas, vykdydama viešąjį pirkimą „E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ supaprastintų skelbiamų derybų būdu (toliau - Pirkimas), Pirkimo komisijos 2010-11-12 posėdyje (Pirkimo komisijos 2010-11-12 posėdžio protokolas b/n) tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėjo (duomenys neskelbtini) (toliau - Tiekėjas) papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas, patikslindamas savo kvalifikaciją (Tiekėjo 2010-11-22 raštas Nr. 10V-279 „Dėl pasiūlymo Nr. TKPRSL100252 patikslinimo“) nurodė, jog darbams atlikti jis pasitelks (duomenys neskelbtini), kuri turi reikiamus atestatus. Pirkimo komisija, kurios nariu buvo pareiškėjas, 2010-11-22 posėdyje (Pirkimo komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n) nutarė, kad Tiekėjo pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Pareiškėjas, būdamas Pirkimo komisijos nariu, pritarė šiam Pirkimo komisijos sprendimui ir už jį balsavo. VPT, įgyvendindama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2010-12-23 redakcija) nurodytą funkciją vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu teisės aktų pažeidimų prevenciją bei kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įvertino Pirkimo procedūrų atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams ir 2011-11-02 rašte Nr. 2S-7 „Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita“ (toliau - Ataskaita) nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo, nes „Situacija, kai (duomenys neskelbtini), tikslindama duomenis apie savo kvalifikaciją, paaiškino, kad darbų atlikimui pasitelks (duomenys neskelbtini), kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, turėjo būti vertinama kaip šio pasiūlymo pakeitimas, o pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „R. S. vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 8 punktu, VPT nusprendė už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą patraukti pareiškėją, kuris buvo Pirkimo komisijos narys ir Pirkimo komisijos 2010-11-22 posėdyje balsavo už neteisėtą sprendimą pripažinti Tiekėją atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus ir kviesti Tiekėją, neatitinkantį kvalifikacijos reikalavimų, deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo, administracinėn atsakomybėn. VPT 2012-02-29 raštu Nr. 4S-923 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“ kvietė pareiškėją atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą VPT patalpose. UAB „Vilniaus energija“ 2012-03-05 raštu Nr. 001-02-4316R „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“, atsakydama į minėtą raštą, informavo VPT, jog pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ nebedirba. VPT 2012-03-08 raštu Nr. 4S-1041 „Dėl informacijos suteikimo“ (bei vėlesniu 2012-04-04 raštu Nr. 4S-1538 „Dėl informacijos pateikimo“) kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ su prašymu pranešti VPT pareiškėjo gimimo datą ir deklaruotą gyvenamąją vietą. UAB „Vilniaus energija“ 2012-03-21 raštu Nr. 001-02-5631p „Dėl informacijos pateikimo“ atsakydama į minėtą raštą, nurodė, kad neturi pagrindo rinkti ir pateikti VPT prašomos informacijos. VPT 2012-03-13 raštu Nr. 4S-1098 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos (toliau - Gyventojų registro tarnyba) su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Minėta institucija 2012-03-27 raštu Nr. (29)3A-325 „Pažyma apie asmens duomenis“ nurodė, jog „Be papildomų duomenų asmens nustatyti neįmanoma“. Taip pat VPT 2012-03-29 raštu Nr. 4S-1425 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei tokios galimybės nėra - jo gimimo datą. Minėta institucija 2012-04-04 raštu Nr. (14.1.1)1-2212 „Dėl informacijos pateikimo“ VPT nurodė pareiškėjo gimimo datą. Gavusi prašomą informaciją, VPT 2012-04-11 raštu Nr. 4S-1645 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą, nurodydama pareiškėjo gimimo datą, su prašymu pateikti pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, ir, Gyventojų registro tarnybos 2012-04-13 raštu Nr. (29)3A-388 „Pažyma apie asmens duomenis“ gavusi prašomą informaciją, 2012-04-19 raštu Nr. 4S-1801 „Dėl kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą“ (toliau - Kvietimas), išsiųstu Gyventojų registro tarnybos nurodytu pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kvietė pareiškėją 2012-04-26 atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą VPT patalpose. Nurodytą dieną pareiškėjas neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių VPT nepateikė. VPT 2012-05-02 raštu Nr. 4S-2019 „Dėl pakartotinio kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą“ pakartotinai kvietė pareiškėją 2012-05-21 atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą VPT patalpose. Tiek minėtas kvietimas, tiek pakartotinis kvietimas buvo išsiųsti oficialiai deklaruotu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu ir pagal byloje pateiktus dokumentus (išrašas iš AB „Lietuvos pašto“ tinklalapio www.post.lt skilties „Siuntų paieška“), Kvietimas „<...> įteiktas gavėjui ar - pagal įgaliojimą - kitam asmeniui“. Pareiškėjui 2012-05-21 atvykus į VPT patalpas, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1P-62 už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą. 2012-09-04 priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 500 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Pagal tai teismas sprendžia, kad VPT, siekdama užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus, operatyviai užtikrinti administracinės atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimą, naudojo visas tinkamas ir protingas pastangas tinkamai ir laiku patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn, o pareiškėjo neveikimas, kuris vertinamas piktnaudžiavimu ir neteisėtu administracinės atsakomybės vengimu, lėmė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jo atžvilgiu buvo surašytas 2012-05-21, o skundžiamas nutarimas priimtas 2012-09-04. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje (kuriame būtent ir yra 171³ straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti atsakomybę už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus) nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą apeliantas ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą padarė 2010-11-22 (minėtasPirkimo komisijos 2010-11-22 posėdžio protokolas b/n). Šis pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas VPT 2011-11-02 priėmus ir paskelbus galutinę Ataskaitą. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ,Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>“. Įvertinęs tai ir aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad VPT, vadovaudamasi ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostata ir atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas vengė administracinės atsakomybės, pagrįstai ir teisingai VPT 2012-04-27 procesiniu sprendimu Nr. PS-2/2012 „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“, kuris pareiškėjui buvo įteiktas kartu su Pakartotiniu kvietimu, nutarė patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą pareiškėjo atžvilgiu pratęsti iki 2012-11-02. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2012-09-04, t. y. nepasibaigus minėtu procesiniu sprendimu pratęstam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (2012-11-02). Pagal visumą šių aplinkybių teismas sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai, kad VPT praleido administracinės nuobaudos skyrimo terminą, yra visiškai nepagrįsti. Be to Pareiškėjas skunde teigia, kad „Sužinojimo (paaiškėjimo) VPT diena apie pareiškėjo tariamai padarytą pažeidimą turi būti laikoma 2011 m. gegužės 2-6 d. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gausi nuosekliai formuojama praktika ATPK 171³ straipsnio 1 dalies pažeidimo bylose. <...> tariamai pareiškėjo pažeidimas VPT turėjo tapti vėliausiai žinomas 2011 m. rugpjūčio 31 d. <...>“. Tačiau analogiškos faktinės aplinkybės buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N575-606/2012. Šioje byloje priimtoje 2012-08-29 nutartyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą - surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas. Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą apeliacinės instancijos teismo akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas, bei pačios Tarnybos funkcijos nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Be to, Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių 37 punkte nurodyta, kad „Ataskaitos projektas derinamas su perkančiąja organizacija. Tikrinimą atlikusių darbuotojų pasirašytas ir su Kontrolės skyrių kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju suderintas ataskaitos projektas siunčiamas perkančiajai organizacijai, lydraštyje nurodant, kad Perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, už pirkimus atsakingas darbuotojas, pirkimo komisijos pirmininkas ir (ar) kiti su patikrintais pirkimais susiję asmenys turi ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos projekto gavimo su ja susipažinti bei raštu pateikti savo pastabas ir (ar) pageidavimą organizuoti ataskaitos projekto aptarimą Tarnyboje“, o 38 punkte nurodyta, kad „Gavęs paaiškinimus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paaiškinimų gavimo ir (ar) aptariamojo susitikimo dienos, atsižvelgusi į perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus, darbuotojas surašo tikrinimo ataskaitą“. Pagal tai teismas sprendžia, kad tai, jog Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai yra įvardinti perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo ataskaitos projekte dar nereiškia, kad šie pažeidimai yra laikytini nustatytais ir išaiškintais. Juolab, kad perkančioji organizacija, gavusi tikrinimo ataskaitos projektą, turi galimybę, teisę teikti savo prieštaravimus, argumentus ir(ar) papildomus dokumentus, o VPT, įvertinusi tai, gali koreguoti tikrinimo ataskaitos projektą. Todėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai laikytini nustatytais tik tada, kai yra surašoma galutinė perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų veiklos tikrinimo ataskaita. Be to Veiklos tikrinimo taisyklių 26 punkte nurodyta, kad „Tikrinimo rezultatai įforminami ataskaita, kurią rengia tikrinimą atlikę darbuotojai“. Be to pagal byloje esančius duomenis ataskaitos projektas buvo pateiktas UAB „Vilniaus energija“, kuri 2011-09-20 raštu Nr. 001-02-16609p „Dėl tikrinimo ataskaitos projekto Nr. 2S-7“ buvo pateikusi pastabas VPT dėl Ataskaitos projekte nurodytų pažeidimų. Be to, buvo rengtas VPT ir UAB „Vilniaus energija“ atstovų susitikimas, kuriame buvo žodžiu aptarti Ataskaitos projekte nurodyti pažeidimai. Tik išnagrinėjus visas UAB „Vilniaus energija“ atstovų žodžiu ir raštu pateiktas pastabas, VPT direktorius 2011-11-02 patvirtino Ataskaitą. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo Ataskaitos surašymo dienos, t. y. šiuo atveju - nuo 2011-11-02. Aplinkybė, kad UAB „Vilniaus energija“ tikrinimas atliktas 2011 m. gegužės mėn., o Ataskaitos projektas UAB „Vilniaus energija“ buvo pateiktas 2011-08-31, neturi esminės teisinės reikšmės, nes Ataskaitos projekto parengimas dar nereiškia, jog visos Pareiškėjo padaryto Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo aplinkybės buvo išaiškintos. Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad VPT, priimdama 2012 m. balandžio 27 d. ir 2012 m. birželio 14 d. procesinius sprendimus pratęsti administracinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo terminą, pažeidė administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą ir dėl to pareiškėjas buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir, kad 2012 m. balandžio 27 d. procesiniame sprendime dėl termino pratęsimo nuobaudai skirti nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, pagal kurias būtų galima pripažinti, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas pagrįstai ir motyvuotai. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad šis argumentas nepagrįstas, nes VPT minėtus procesinius sprendimus priėmė nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o nepratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų pasibaigęs 2012-05-01, t. y. suėjus šešiems mėnesiams nuo Ataskaitos parengimo dienos 2011-11-01. Be to įvertinęs minėtus procesinius sprendimus teismas sprendžia, kad juose yra aiškiai išdėstytos visos aplinkybės, pagal kurias VPT pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas vengė administracinės atsakomybės, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis, VPT privalėjo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys duomenys liudija, kad Procesinis sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas kartu su Pakartotiniu kvietimu. Pareiškėjo teiginiai, kad jis niekada nesislapstė ir nevengė administracinės atsakomybės neįtikinantys, nes kaip rodo byloje esantys duomenys jo nurodyta tik paieškos sistema „google“ ir joje esanti informacija negali būti laikoma oficialiu šaltiniu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje esantys duomenys rodo, jog VPT dėjo visas įmanomas ir protingas pastangas surasti pareiškėją bei tinkamai ir laiku įteikti jam kvietimą. Pagal tai teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, jog VPT tinkamai neveikė pareiškėjo informavimo aspektu. Juolab, kad ATPK 257l straipsnyje nustatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Įvertinęs VPT direktoriaus 2012-06-14 procesinį sprendimą Nr. PS/62-62/2012 „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo“ teismas sprendžia, kad buvo teisėtai ir motyvuotai pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo pareiškėjo atžvilgiu ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas iki 2012-11-02, t.y. vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo pareiškėjo padaryto pažeidimo nustatymo dienos (t.y. nuo minėtos 2011-11-02 Ataskaitos). Šis procesinis sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui kartu su VPT 2012-07-27 raštu Nr. 4S-3650 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, išsiųstu tiek į pareiškėjo darbovietę, tiek į oficialiai deklaruotą jo gyvenamąją vietą. Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad VPT teisėtai ir pagrįstai priėmė minėtus procesinius sprendimus pratęsti patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinės nuobaudos skyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminus pareiškėjo atžvilgiu iki 2012-11-02. Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas jam nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje. Šis argumentas nepagrįstas, neįtikinantis, nes ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Byloje esantis VPT 2012-06-06 raštas Nr. 4S-2711 „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo“ įrodo, jog VPT tinkamai informavo pareiškėją jo oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, jog pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2012-06-14. Pareiškėjas nurodytu laiku į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą neatvyko. VPT 2012-06-18 raštu Nr. 4S-2953 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, išsiųstu pareiškėjo oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, pakartotinai kvietė pareiškėją 2012-06-21 atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas 2012-06-20 prašymu „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“ informavo VPT, jog dėl svarbių darbinių funkcijų nurodytu metu atvykti į VPT neturėsiu galimybės, todėl prašė atidėti ATP bylos nagrinėjimą kitos savaitės pabaigai arba vėlesniam terminui. VPT 2012-06-25 raštu Nr. 4S-3073 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, siųstu pareiškėjo darbovietės adresu registruotu paštu, dar kartą kvietė pareiškėją 2012-07-03 atvykti į jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. VPT 2012-07-02 gavo pareiškėjo prašymą „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“, kuriuo pareiškėjas dėl būtinybės susirasti atstovą, prašė atidėti jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2 (dviem) savaitėm. VPT 2012-07-03 raštu Nr. 4S-3212 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, siųstu pareiškėjo darbovietės adresu ir jo oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, dar kartą kvietė pareiškėją 2012-07-19 atvykti j jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. VPT 2012-07-19 gavo pareiškėjo prašymą „Dėl ATP bylos nagrinėjimo atidėjimo“, kuriame nurodė, jog iki bylos nagrinėjimo, kuris buvo paskirtas 2012 m. liepos 19 d. 11 val., jam nepavyko susitarti su jokiu advokatu, todėl dar neturi atstovo ir paprašė kitą jo administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą skirti ne anksčiau, kaip 2012 m. rugsėjo mėnesį. VPT 2012-07-27 raštu Nr. 4S-3650 „Dėl pakartotinio kvietimo į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“, siųstu pareiškėjo darbovietės ir oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu, penktą kartą kvietė pareiškėją atvykti 2012-09-04 į jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą bei nurodė, jog tolesnis pareiškėjo vengimas atvykti bus vertinamas kaip administracinio teisės pažeidimo bylos vilkinimas. Pareiškėjo atstovė 2012-09-03 pateikė VPT prašymą Nr. 3068 „Prašymas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1P-62“, kuriuo prašė leisti susipažinti su pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Teismas įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjas nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos, t.y. nuo 2012-05-21, žinojo, kad bus sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas ir nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, todėl VPT pagrįstai nusprendė, kad, būdamas rūpestingas ir atsakingas asmuo, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko rasti tinkamą atstovą. Juolab, kad jis penkis kartus buvo kviečiamas į jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Todėl VPT pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo atstovės 2012-09-03 prašyme Nr. 3068 „Prašymas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1P-62“ pareikšto prašymo atidėti pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, jog pareiškėjas minėtais veiksmas vilkina administracinį procesą ir siekia išvengti administracinės atsakomybės. Pagal visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad VPT, 2012-09-04 išnagrinėjusi pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant, nepadarė procesinių teisės pažeidimų. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad VPT, nagrinėdama jo administracinio teisės pažeidimo bylą, neištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, neišklausė jo paaiškinimų dėl pažeidimo aplinkybių, tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą yra įrodyta visiškai. Teismas sutinka, su VPT atstovų argumentu, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus viešuosius pirkimus, privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad „pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti. UAB „Vilniaus energija“, vykdydama šį reikalavimą, Pirkimo sąlygų 5 priedo „Sutarties projektas“ 20.1 punkte nurodė, kad „R. S. vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tai reiškia, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis, tiekėjai savo pasiūlymuose privalėjo nurodyti, kokius subrangovus jie pasitelks viešojo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymui, ir vykdydami viešojo pirkimo - pardavimo sutartį galėjo remtis tik tais subrangovais, kurie nurodyti pasiūlyme. Pagal teismų praktiką (LAT nutartis Nr. 3K-3-359/2012) subtiekėjai (subrangovai) - ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems. Be to, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus) (VPĮ 24 straipsnio 3 dalis), jis gali būti paprašytas nurodyti subtiekimo dalį viešojo pirkimo sutarties vykdyme (VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), subtiekėjo (subrangovo) pakeitimas po viešojo pirkimo (koncesijos) sutarties sudarymo, nors tai joje buvo numatyta, gali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų pakeitimu (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. 1-2815). Be to teismas sutinka su VPT atstovų argumentu, kad tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) pagrįstas siekiu, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose. Juolab, kad subrangos apimtį viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti. Be to, tokiu subtiekėjų tikrinimu siekiama įsitikinti ir subrangos teisėtumu. Byloje esantys rašytiniai duomenys rodo, kad tiekėjas vokų atplėšimo metu (2010-11-02) neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, nes neturėjo atestatų, suteikiančių teisę atlikti architektūros darbus. Tik po vokų atplėšimo, kai Pirkimo komisija paprašė Tiekėjo patikslinti duomenis apie savo kvalifikaciją ir pateikti reikalaujamus atestatus, suteikiančius teisę atlikti projektavimo darbus architektūros srityje, Tiekėjas nurodė, kad remsis subrangovo UAB „Energetikos linijos“ pajėgumais. Tačiau minėtas subrangovas nebuvo nurodytas Tiekėjo pasiūlyme. Nepaisant tai Pirkimo komisija nutarė kviesti deryboms tiekėją, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Todėl, visa tai įvertinus, VPT padarė teisingą išvadą, kad tokie pareiškėjo veiksmai, kai toleruojamas ir laimėjusiu viešąjį pirkimą pripažįstamas pasiūlymas, pateiktas nesilaikant pirkimo dokumentų sąlygos, reikalaujančios pateikti konkrečius jose nurodytus įrodymus apie ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas ketina remtis, vykdydamas sutartį, įsipareigojimus (tiekėjo prieinamumą prie šių ūkio subjektų išteklių) bei kuriame, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, nurodomas subteikėjas, kuris pasiūlymo pateikimo dieną nebuvo įsipareigojęs tiekėjui suteikti savo išteklius (pajėgumus) viešojo pirkimo sutarties vykdymui ir kuris nebuvo laikomas subteikėju, reiškia, kad pareiškėjas nesilaikė pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis UAB „Vilniaus energija“ nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. ATPK 171³ straipsnio 1 dalis nereikalauja nustatyti kokius tai padarinius. Šioje dalyje nurodyta pažeidimo sudėtis yra formalioji, kurios konstatavimui jokie padariniai reikšmės neturi. Šio straipsnio dalis savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamus padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, kai tiekėjui po vokų atplėšimo buvo leista pakeisti savo pasiūlymą, (duomenys neskelbtini) sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su tiekėju, kuris pasiūlymų pateikimo metu neatitiko Pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Visos šios aplinkybės rodo, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas teisingai ištyrė ir įvertino aplinkybes, pagal kurias nustatė, jog pareiškėjas, nesilaikydamas Pirkimo sąlygų, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo principą. O LAT Senato 2009-06-23 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje nurodyta, kad „Skaidrumo principas reikšmingas ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimų sąlygų laikymosi kontekste. Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusio perkančiosios organizacijos veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-185/2008)“. Taip pat LAT minėtoje apžvalgoje nurodyta, kad „Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.“ Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė padarė pagrįstą išvadą, jog pasiūlymo papildymas, paaiškinant, jog viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui Tiekėjas pasitelks trečiojo asmens UAB „Energetikos linijos“ pajėgumais, yra esminis Tiekėjo pasiūlymo pakeitimas, o pareiškėjo sprendimas pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją tinkama pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Ši išvada teisinga, nes skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė teisingai nustatė aplinkybes, jog pareiškėjas, 2010-11-22 posėdyje (Pirkimo komisijos 2011-11-22 posėdžio protokolas b/n) neteisėtai nutarė pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo dokumentų reikalavimus, taip pat nutarė kviesti Tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad minėto posėdžio metu pareiškėjas balsavo ir pritarė šiam neteisėtam, imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujančiam, sprendimui. Todėl jis, balsuodamas už neteisėtą, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujantį, sprendimą, sąmoningai, tyčia padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Byloje pasitvirtino, jog pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi, kas ir buvo tinkamai bei pagrįstai konstatuota administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime.
Skunde nurodyti ir apelianto atstovės teisme nurodyti argumentai bei jos pateikta į bylą apelianto kaltę neigianti rašytinė medžiaga neįtikinantys. Juo labiau, kad šie argumentai, rašytinė medžiaga paneigti administracinio teisės pažeidimo medžiaga, skundo byloje esančiais duomenimis.
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, sprendžia, kad šis motyvuotas, aiškus, priimtas nepažeidus įstatymo reikalavimų.
V. B. padarytas pažeidimas visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga. Pareigūno skundžiamas nutarimas pagrįstas, teisėtas, apeliantui (pareiškėjui) nuobauda paskirta teisingai, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagal V. B. atstovės skunde nurodytus argumentus ir jos teisme duotus paaiškinimus, jos pateiktą rašytinę medžiagą nėra priežasties. Todėl skundžiamas nutarimas nekeičiamas, o skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti (duomenys neskelbtini)S. V. 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 2P/62-62 nepakeistą ir V. B. atstovės adv. J. Judickienės skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.