Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-1114-171/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03776-2016-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1, 18.4, 55.1

2017 m. kovo 9 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovui M. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti 2016 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimą Nr. 1SS-2736-(7.5); 2) panaikinti 2016 m. birželio 1 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SF-1207-(14.49.104); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių perkelti pareiškėjos eilės numerį į poziciją, einančią po J. B. pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 7 d.; 4) priteisti iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad 1991 m. lapkričio 7 d. J. B. kreipėsi su prašymu į NŽT Vilniaus skyrių atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kartu įrašydama ir ją kaip žinomą asmenį dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šio prašymo pagrindu J. B. ir pareiškėja buvo įrašytos į eilę, pagal kurią suteikiama nuosavybė neatlygintinai.

2016 m. balandžio 18 d. pateikė atsakovui prašymą perskaičiuoti eilės numerį, pagal kurį ji turi teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn 12 arų sklypą Vilniaus mieste, nes nagrinėjant žemės grąžinimo bylą pastebėta, kad neteisingai nurodyta pirminio prašymo padavimo data, nuo kurios skaičiuojamas eilės numeris. 2016 m. birželio 1 d. buvo gautas atsakymas, kad jos eilės Nr. 1340, kuris skaičiuojamas nuo 1992 m. kovo 30 d.

Nesutikdama su atsakovo skaičiavimais 2016 m. birželio 7 d. pateikė skundą NŽT direktoriui, tačiau 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu skundas buvo atmestas.

Nurodo, kad nesutinka su sprendimuose nurodyta aplinkybe, kad jos pirminis prašymas buvo paduotas 1992 m. kovo 30 d., todėl tik 1992 m. kovo 30 d. ji buvo įrašyta į piliečių eilę dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teigia, kad ji 1991 m. lapkričio 7 d. buvo nurodyta J. B. prašyme, o 1992 m. kovo 30 d. ji tik patikslino savo valią, išreikštą 1991 m. lapkričio 7 d. prašyme, kurį tiek už ją, tiek už save padavė J. B.. Todėl daryti išvada, kad ji tinkamai 1991 m. lapkričio 7 d. išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo, taip pat prašymas atitiko visus teisės aktuose nurodytus turinio reikalavimus.

Pažymi, kad nors ir tinkamai kartu su J. B. išreiškė valią atkurti nuosavybės teises, šiuo metu jos eilės Nr. 880, o J. B. – Nr. 2, nors prašymas 1991 m. lapkričio 7 d. buvo teiktas bendrai ir pagal galiojusį teisinį reguliavimą ji ir J. B. buvo išreiškusios aiškią valią dėl pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovui prašymą pateikė 2016 m. balandžio 18 d., o atsakymą gavo tik 2016 m. birželio 1 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams. O atsakymą į 2016 m. birželio 7 d. skundą NŽT direktoriui dėl atsakovo 2016 m. birželio 1 d. atsakymo gavo tik 2016 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus trims mėnesiams. Tokie viešųjų administravimo subjektų veiksmai laikytini vilkinimu, pažeidžiantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kadangi viešieji administravimo subjektai neturi sudaryti situacijų, kurios apsunkintų piliečių teisių, suteiktų teisinio nestabilumo ar numatytų neapibrėžtumą laike, todėl šioje situacijoje buvo elgtasi neapdairiai, nesuteikta teisinio tikrumo bei šiurkščiai pažeisti gero administravimo ir atsakingo valdymo principai.

Per teismo posėdį palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, taptų pretendentu į grąžintiną turtą, turi išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pateikti prašymą ir jo lydimuosius dokumentus įgaliotai valstybės institucijai.

Nurodo, kad J. B. 1991 m. lapkričio 7 d. pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises kaip kitas žinomas asmuo buvo nurodyta M. K., bet tik M. K. 1992 m. kovo 30 d. prašyme buvo išreikšta jos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – „natūra“ į buvusio savininko turėtą žemę ir pateiktas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Be to, M. K. iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko J. D. (J. D.) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo būdą parinko jį vykdžiusi institucija – Vilniaus apskrities viršininkas, įrašydamas M. K. į piliečių eilę pagal jos pirminio prašymo (kuriame buvo nurodyta jos valia ir pateikti jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą patvirtinantys dokumentai) padavimo datą – 1992 m. kovo 30 d.

Asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nėra pareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau jei asmenys, kurie pretendento prašyme įrašyti kaip žinomi piliečiai, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išreiškia valią nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms, laikomi pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. NŽT sprendimo Nr. 1SS-2736-(7.5) ir 2016 m. birželio 1 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo Nr. 49SF-1207-(14.49.104) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 1991 m. lapkričio 7 d. J. B. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį buvusio savininko J. D. nekilnojamąjį turtą – 2,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) – natūra ir išpirkimu; suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo. Prašyme buvo nurodyta ir M. K. kaip J. B. žinoma pilietė, turinti teisę į norimo atkurti nekilnojamojo turto sugrąžinimą.

1992 m. kovo 30 d. M. K. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko J. D. nekilnojamąjį turtą, t. y. 2,5 ha žemės (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), natūra ir išpirkimu; suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo.

1992 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto valdyba priėmė sprendimą atkurti M. K. nuosavybės teises į 0,20 ha ploto žemės sklypą.

1994 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto valdyba potvarkiu nusprendė suteikti M. K. neatlygintinai natūra 2 000 kv. m ploto žemės.

2001 m. gruodžio 27 d. M. K. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. D. valdytą žemę atkūrimo būdo – natūra. Kaip pretendentus atkurti nuosavybės teises į šią žemę nurodė J. B., S. Ž. ir J. D..

2003 m. gegužės 25 d. M. K. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame pakartotinai išreiškė valią dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. D. žemę atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra.

2012 m. gruodžio 19 d. M. K. mirė. Savo testamente kaip vienintelį turto paveldėtoją nurodė sūnų J. K.. 2015 m. birželio 23 d. J. K. mirė. Jo paveldėtoju tapo sūnus E. K., kuris 2015 m. spalio 7 d. dovanojimo sutartimi visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises neatlygintinai perdavė savo motinai E. K..

2016 m. balandžio 25 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė pažymą Nr. 49PAŽ-22 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuria nustatė, kad M. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. 2,0625 ha žemės.

Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 17 d. potvarkiu bei priimta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. išvada Nr. 49IP-7 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ už 1,7425 ha valstybės išperkamos žemės plotą, pagal kurią M. K. nuosavybės teisės bus atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą. M. K. likusi neatkurtos žemės dalis Vilniaus mieste – 0,12 ha.

2016 m. balandžio 18 d. M. K. turto paveldėtoja pareiškėja E. K. kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu perskaičiuoti jos eilės numerį, pagal kurį ji turi teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn 12 arų sklypą mieste pagal prašymo padavimo datą – 1991 m. lapkričio 7 d.

2016 m. birželio 1 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė sprendimą Nr. 49SF-1207-(14.49.104.), kuriame nurodyta, kad M. K. yra įrašyta į NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) patvirtintą piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. paskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, Nr. 1340, naujam žemės sklypui gauti pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą (1992 m. kovo 30 d.).

2016 m. birželio 7 d. pareiškėja NŽT pateikė skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 1 d. sprendimo. Nurodė, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo kreiptasi 1991 m. lapkričio 7 d., o ne 1992 m. kovo 30 d. Taigi atitinkamai eilės numeris turi būti skaičiuojamas nuo 1991 m. lapkričio 7 d., o ne nuo 1992 m. kovo 30 d., todėl prašė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių skubiai perskaičiuoti jos eilės numerį.

NŽT išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2016 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-2736-(7.5), kuriame nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai pareiškėją informavo, kad M. K. į piliečių eilę yra įrašyta pagal pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą – 1992 m. kovo 30 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. 1992 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra ir išpirkimu. Šiame prašyme M. K. nenurodė kitų pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

2001 m. gruodžio 27 d. ir 2003 m. gegužės 25 d. M. K. pakartotinai kreipėsi su prašymais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kuriuose išreiškė valią ją atkurti natūra. Be to, 2001 m. gruodžio 27 d. prašyme buvo paminėti J. B., S. Ž. ir J. D. kaip žinomi pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemes.

Kadangi M. K. pateiktuose 1992 m. kovo 30 d., 2001 m. gruodžio 27 d. ir 2003 m. gegužės 25 d. prašymuose pageidavo žemę grąžinti natūra, o iki Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko J. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę pakeitimo, nes (duomenys neskelbtini) žemė priskirta valstybės išperkamai, jį parinko Vilniaus apskrities viršininkas, įrašydamas M. K. į piliečių eilę pagal pirminio jos prašymo, paduoto 1992 m. kovo 30 d., datą.

Pažymėtina, kad tiek J. B., tiek S. Ž., tiek J. D. teikė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę. J. B. prašymą pateikė 1991 m. lapkričio 7 d., kuriame kaip pretendentę atkurti nuosavybės teises į J. D. valdytą žemę nurodė M. K.. S. Ž. prašymą pateikė 1991 m. gruodžio 23 d., nurodydama, kad pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į J. D. valdytą žemę, yra 2 seserys ir 1 brolis. J. D. prašyme, kuriame nenurodyta jo pateikimo data, kaip pretendentai nurodyti M. K., S. Ž. ir J. B.. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad anksčiausiai, t. y. 1991 m. lapkričio 7 d., prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. D. valdytą žemę pateikė J. B., kuriame nurodė ir M. K..

Pareiškėja mano, kad būtent nuo šios prašymo padavimo dienos turėtų būti skaičiuojama jos eilė atkurti nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmenys, kurie pretendento prašyme atkurti nuosavybės teises nurodyti kaip žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos). Taigi norint, kad asmuo būtų pripažįstamas pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą, jis turi pats išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vien tik asmens nurodymas kito pretendento prašyme jo nedaro pretendentu ir nesuteikia teisės atkurti nuosavybės teises.

2012 m. gruodžio 19 d. M. K. mirė. Savo testamente kaip vienintelį turto paveldėtoją nurodė sūnų J. K.. 2015 m. birželio 23 d. J. K. mirė. Jo paveldėtoju tapo sūnus E. K., kuris 2015 m. spalio 7 d. dovanojimo sutartimi visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises neatlygintinai perdavė savo motinai pareiškėjai E. K..

Nagrinėjamu atveju M. K. savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. D. valdytą žemę išreiškė 1992 m. kovo 30 d., todėl tik nuo šios datos ji gali būti laikoma pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgus į tai pareiškėja E. K., kuri paveldėjimo keliu ir turtinių teisių perdavimo keliu įgijo turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pagrįstai įrašyta į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. paskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę pagal pirminio M. K. prašymo padavimo datą – 1992 m. kovo 30 d.

Pareiškėja teigia, kas tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo atsakydami į jos prašymus ir skundus pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kadangi nepagrįstai vilkino laiką formuodami atsakymus.

Teismas paaiškina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nenustato terminų, per kuriuos viešojo administravimo subjektai turi atsakyti pareiškėjams, tačiau sutiktina su pareiškėja, kad atsakovas delsė atsakyti. Vis dėlto tai neturi įtakos jo priimto sprendimo teisėtumui.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. NŽT sprendimas Nr. 1SS-2736-(7.5) ir 2016 m. birželio 1 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas Nr. 49SF-1207-(14.49.104) laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl nėra pagrindo juos naikinti, o pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.