Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. Š., D. Š. ir A. Š. atstovui advokatui Alvydui Butai,

civilinių atsakovų UAB„(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Arturui Kalyčiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės advokatės Jūratės Juodienės (Valančiūtės), civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Arturo Kalyčio, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Arturo Kalyčio apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš savo gyvenamos vietos ilgiau nei 7 paroms bei atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., uždrausta R. A. vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metus.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkintas D. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkintas D. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB (duomenys neskelbtini), kodas „(duomenys neskelbtini)“, priteista 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nepilnamečių ieškovių D. Š. ir D. Š. neturtinės žalos atlyginimo lėšų tvarkytoju paskirtas nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą A. Š..

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios V. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 7168,54 Lt turtinės žalos atlyginimas, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kodas „(duomenys neskelbtini)“, priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 11546,61 Lt turtinės žalos atlyginimas, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tenkintas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys ir iš draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 21954,90 Lt už suteiktas paslaugas R. Š., V. V., R. V. valstybinės ligonių kasos naudai.

Tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys ir priteista iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kodas (duomenys neskelbtini), 43467,04 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai.

Iš R. A. nukentėjusiajai V. V. priteista 267,24 Lt proceso išlaidų ir 3000 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Iš R. A. nukentėjusiajam R. V. priteista 27,74 Lt proceso išlaidų ir 3500 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Iš R. A. nukentėjusiajam A. Š. priteista 3500 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Daiktiniai įrodymai – automobilis ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas V. V.; automobilis ,,Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas A. Š.; kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu palikta saugoti baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 20 d. apie 14.54 val. M. rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 5,260 kilometro ruože, S. kryptimi vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį – balninį vilkiką ,,Scania P124“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (autocisterna) ,,KAESSBOHRER“, valst. Nr. ZT (duomenys neskelbtini), pastebėjęs kliūtį – priešais jį ta pačia kryptimi R. Š. vairuojamą automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ketinusį suktis kairėn link įvažiavimo į stomatologijos kliniką, dėl ko sustojusį prie siauros brūkšninės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, tam, kad praleistų priešinga eismo juosta važiuojantį R. V. vairuojamą automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nesulėtino greičio iki minimumo ir nepasitraukė dešiniau, kad apvažiuotų sustojusį R. Š. vairuojamą automobilį, o važiuodamas toliau apie 68-70 km/h greičiu, savo vairuojamo automobilio – balninio vilkiko ,,Skania P124“ frontalinės plokštumos priekiniu kairiuoju kampu trenkėsi į sustojusio automobilio ,,Audi 80“ galinės plokštumos dešinę pusę, dėl ko automobilis ,,Audi 80“ buvo išstumtas į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais Mažeikių kryptimi važiavusiu R. V. vairuojamu automobiliu ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 172, 173 bei 181 punktų reikalavimus, ko pasekoje žuvo ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. Š., buvo sunkiai sutrikdyta automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. V. sveikata, o taip pat nesunkiai sutrikdyta to paties automobilio keleivės V. V. sveikata.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis buvo apskųstas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės advokatės Jūratės Juodienės (Valančiūtės), civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Arturo Kalyčio, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Arturo Kalyčio, nuteistojo R. A. gynėjo advokato K. S..

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija 2011 m. sausio 17 d. nutartimi V. V. ir R. V. atstovės advokatės Jūratės Juodienės, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nuteistojo R. A. gynėjo advokato K. S. apeliacinius skundus atmetė. Nutartimi panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių priteisimo ir civiliniams ieškovams V. V., R. V., civiliniam ieškovui ir nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovui pagal įstatymą A. Š., civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai pripažino teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl civilinių ieškinių dydžių perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. bei R. V. atstovė padavė kasacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 21 d. nutartimi nuteistojo R. A. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmetė. Panaikino Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kurioje: 1) nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų V. V. ir R. V., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š. apeliaciniai skundai atmesti; 2) pakeista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių, panaikinant nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių dalinio ir visiško tenkinimo; civiliniams ieškovams V. V., R. V., civiliniam ieškovui ir nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovui pagal įstatymą A. Š., civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai pripažįstant teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl civilinių ieškinių dydžių perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Bylos dalį dėl civilinių ieškinių perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų V. V. ir R. V., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus.

Apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėja ta apimtimi, kurią nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 21 d. nutartyje, t. y. dėl nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų V. V. ir R. V., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinių skundų. Nenagrinėjamas nuteistojo R. A. kaltės ir paskirtos bausmės pagrįstumo klausimas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovas pagal įstatymą A. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį – A. Š. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 150000 Lt, o D. Š. ir D. Š. kiekvienai priteistas neturtines žalas padidinti iki 200000 Lt. Be to, prašoma R. A. paskirtą draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones pratęsti iki 2 metų.

Apeliantas skunde teigia, kad lyginant nukentėjusiems R. ir V. V. priteistą neturtinę žalą – atitinkamai 90000 Lt ir 50000 Lt, su jam ir jo vaikams priteista neturtine žala (jam priteista 40000 Lt ir vaikams po 60000 Lt) dėl žmonos ir motinos žūties – pastarosios nėra adekvačios padarinių atžvilgiu, nes teismo nustatytas žalos atlyginimas dėl sveikatos sutrikdymo yra didesnis nei gyvybės atėmimo atveju. Apelianto nuomone, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė į atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakankamai gerą turtinę padėtį.

Be to, A. Š. teigimu, R. A. paskirto draudimo vairuoti transporto priemones terminas turi būti didesnis, nustatytas atsižvelgiant į pagrindinės bausmės terminą, kuris yra didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Skunde nurodoma, kad teismas dalinai tenkindamas civilinės ieškovės V. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, netinkamai taikė CK 6.249 str., nes nepriteisė visų patirtų materialinių nuostolių – 200 Lt, sumokėtų už sugadinto automobilio vertinimą (vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), o sumažindamas civiliniam ieškovui R. V. priteistinos turtinės žalos dydį – teismas savo sprendimo visiškai nemotyvavo.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priteisdamas civiliniams ieškovams V. V. ir R. V. mažesnius neturtinės žalos atlyginimus – atitinkamai 51726,40 Lt ir 91726,40 Lt, savo sprendimą motyvavo vien tuo, kad tokie dydžiai labiau atitiks Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją ir žmonių gyvenimo lygį, tačiau nepakankamai įvertino kitus CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padarusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į R. V. sveikatai padarytos žalos pasekmes ir jų nenagrinėjo ateities požiūriu. Skunde nurodoma, kad R. V. 2007-02-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti sveikatos sužalojimai, kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad civilinis ieškovas iki šiol nuolat lankosi pas neurochirurgą, gydytoją psichologą, reabilitologą, nes nusikaltimu sveikatai padaryta žala nepašalinta – po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo R. V. 2010-08-30 ir 2010-09-07 po apsilankymo pas traumatologą buvo diagnozuota dešiniojo ir kairiojo kelio sąnario pirmojo laipsnio artrozė (būklė po blauzdikaulio lūžio), liga, kuria dažniausia serga vyresnio amžiaus žmonės (nuo 40-50 m), o R. V. tik 33 metai, jam rekomenduojama planinė operacija. Apeliantė tvirtina, kad R. V. padaryti sužalojimai yra ilgalaikio pobūdžio, pasekmių šalinimas gali užtrukti visą likusį gyvenimą, dėl kojų sąnarių sužalojimų jis negalės kokybiškai atlikti savo darbo (dirba AB (duomenys neskelbtini) naftos produktų pylėju, privalo laipioti aukštais statiniais), dėl patirtos galvos smegenų edemos ir galvos smegenų sumušimo R. V. jaučia galvos svaigimą, regėjimo sutrikimus, dėl nustatytų psichologinių ir fiziologinių priežasčių buvo priverstas nutraukti studijas Žemaitijos kolegijoje, todėl priteista neturtinė žala nekompensuoja atsiradusių padarinių sveikatai, patirtų ir patiriamų išgyvenimų, neigiamos įtakos profesiniam ir socialiniam gyvenimui ateityje.

Skunde taip pat nurodoma, kad civilinei ieškovei V. V. 2007-01-29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti nusikaltimu padaryti sveikatos sužalojimai, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teigiama, kad teismui kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė nuo nusikaltimo padarymo dienos iki šiol dėl fizinės ir psichinės sveikatos nuolat lankosi pas gydytoją neurologą, psichologą, reabilitologą. Skunde nurodoma, kad ieškovei nusikaltimu buvo sužalotas veidas, randai veide išliks visą gyvenimą, tai jaunai moteriai (28 metai) sukelia daug nepatogumų, nemalonių situacijų, baimę būti viešumoje, gėdą ir kt., kas reiškia, jog sveikatos sužalojimai yra tęstinio pobūdžio ir vien medikamentais to nepavyktų pašalinti. Be to, apeliantė teigia, kad nusikaltimu padarytas sveikatos sužalojimas turėjo neigiamų pasekmių ieškovės gimdymo procesui – 209-12-22 ji pagimdė antrąjį vaiką, gimdymas buvo komplikuotas ir tai patvirtina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ epikrizė Nr. 8514/1705. Tokiu būdu apeliantė tvirtina, jog ateities požiūriu pasekmės V. V. sveikatai yra tęstinės, todėl teismo priteistas neturtinės žalos dydis nekompensuoja to, ką ieškovė patirs visą likusį gyvenimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš byloje atskleistos aplinkybės rodo, jog R. A. buvo itin nerūpestingas vairuotojas ir savo sąmoningais veiksmais leido nusikalstamoms pasekmėms kilti – vairuodamas didelių gabaritų sunkiasvorę transporto priemonę siauru keliu, nepasirinko saugaus greičio ir važiuodamas 79 km/h greičiu ketino apvažiuoti jo eismo juostoje esantį automobilį ,,Audi 80“ dešiniuoju žvyruotu kelkraščiu, nors suprato ar galėjo suprasti, kad tokios galimybės neturi, todėl toks jo neatsakingumas kitų eismo dalyvių atžvilgiu yra pagrindas didinti neturtinę žalą. Taip pat nurodoma, kad R. A. neatsiprašė civilinių ieškovų, nesidomėjo gydymo eiga, gera valia nekompensavo gydymo išlaidų.

Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, visiškai nevertino transporto priemonės savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ labai geros turtinės padėties – 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 14126252 Lt, todėl neturtinės žalos dydžiai neturėjo būti mažinami.

Be to, apeliantė nurodo, kad R. A. atidėjus bausmės vykdymą, vien atėmus teisę vairuoti transporto priemones 1 metams, nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, nes jis realiai nepatirs valstybės prievartos priemonės sukeliamų neigiamų pasekmių, turtinės ir neturtinės žalos atlyginti neprivalės, nes ją atlygins civiliniai atsakovai, nors būtent dėl R. A. neatsakingo elgesio žuvo žmogus, sunkiai ir nesunkiai buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kiek jis susijęs su civiliniu ieškiniu, yra neteisėtas ir naikintinas, nes priimtas netinkamo civilinio atsakovo – „(duomenys neskelbtini)“ filialo, kuris neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo šiame procese, atžvilgiu. Nurodoma, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas, kylančias iš sudarytų draudimo sutarčių, perėmė „(duomenys neskelbtini)“ (Estijos Respublikos registro kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), kuri savo veiklą Lietuvoje vykdo per struktūrinį padalinį – filialą – „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), kuris pagal nuostatas neturi juridinio asmens teisių ir negali būti materialinių ir procesinių santykių dalyviu, nes neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo.

Skunde taip pat nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas, nes civilinis ieškinys buvo pareikštas 2010-05-31 neegzistuojančiam juridiniam asmeniui – AB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet jungimosi procesas buvo baigtas (2009-07-10), todėl „(duomenys neskelbtini)“ procesinių teisių perėmimas yra negalimas, o be to pats civilinis ieškovas renkasi civilinį atsakovą ir teismas savo iniciatyva civiliniu atsakovu negali įtraukti kito juridinio asmens.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė ligonių kasa turi pareigą teikti socialinę paramą, nepriklausomai nuo to – yra ar ne kalti asmenys, yra ar nėra civilinės atsakomybės draudimas. Pasak apelianto, minėtų subjektų kompensacijos-išmokos turi visai kitą paskirtį – tai yra socialinės garantijos ir nėra laikomos žala CK 6.250 str. 1 d. prasme, todėl priteisimas draudikui atlyginti Sodros ir Ligonių kasų civiliniame ieškinyje nurodytas išmokėtas sumas reiškia socialinės paramos ir socialinės politikos finansavimo prievolės perėjimą iš valstybės draudikui, todėl kyla abejonių, ar toks konstitucinės valstybės pareigos – teikti socialinę paramą – perkėlimas žalą padariusiam asmeniui arba jo civilinės atsakomybės draudikui atitinka LR Konstitucijos 52 str. nuostatą. Tokiu būdu teigiama, kad teismas, ignoruodamas apelianto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ motyvus dėl regreso negalimumo, ne tik neperdavė civilinių ieškinių nagrinėti civilinio proceso tvarka, bet ir pats nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų atitikties Konstitucijai, nors dėl CK 6.290 str. 1 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, CK 6.290 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. 2008-10-27 yra kreipęsis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, 2009-02-13 Lietuvos apeliacinis teismas, 2010-02-19 Kauno apygardos teismas, 2010-06-11 Vilniaus apygardos teismas. Apeliantas skunde nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai minėtu klausimu turės esminės reikšmės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėms ir pareigoms, nukentėjusiems, Sodrai, Ligonių kasoms atlygintinų žalų dydžiams bei apimčiai, todėl iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo civiliniai ieškiniai negali būti nagrinėjami ir tokiu būdu taikytina BPK 115 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvai dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos prieštarauja to paties nuosprendžio rezoliucinei daliai, nes teismas, nusprendęs V. V. prašomos neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 50000 Lt, R. V. – iki 90000 Lt, D. ir D. Š. – po 60000 Lt, A. Š. – iki 40000 Lt, kiekvienam nukentėjusiajam šias sumas dar padidino po 500 eurų (1726,40 Lt). Taip pat nurodoma, kad teismas kiekvieno nukentėjusiojo naudai papildomai priteisdamas po 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių valdytojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, nes LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nuo 2004-05-01 draudikui (tinkamas civilinis atsakovas šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“) nustatė pareigą atlyginti neturtinę žalą dėl vieno eismo įvykio iki 500 eurų, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, todėl išmokėjus vienam iš nukentėjusiųjų maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (500 eurų), kitiems nukentėjusiems neturtinės žalos dėl to paties įvykio draudikas neatlygina.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas iš civilinių atsakovų civiliniams ieškovams A. Š., D. ir D. Š. priteisdamas sumas neturtinei žalai atlyginti, pažeidė LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pasak apelianto, pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 str. (toliau Įstatymas) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto A. Š. ir jo dukroms priklauso išmokėti 142911,50 Lt socialinio draudimo išmoką, kuri dalinai padengia priteistą neturtinę žalą ir turi būti įskaityta į atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. 2A-181/2007), nes Įstatymo 27 str. 1 d. numato, jog apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo mėnesį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minėta išmoka dėl neteisėtų Valstybinio socialinio fondo valdybos veiksmų iki šiol nukentėjusiems nebuvo išmokėta, nes pastarieji išmokos faktą sieja su apkaltinamuoju nuosprendžiu, o be to, šios išmokos dydis dar gali keistis, kas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniai atsakovai prašė bylą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas neįskaitė į civiliniams ieškovams (A. Š., D. ir D. Š.) priteistas neturtines žalas gautinų socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, ir reiškia manymą, jog teismas, visgi, privalėjo į tai atsižvelgti, nustatydamas neturtinių žalų dydžius, nes pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą nukentėjusiems A. Š. ir jo dukroms priklauso išmokėti 142911,50 Lt socialinio draudimo išmoka.

Skunde teigiama, kad teismas, manydamas, kad socialinio draudimo išmoka negali būti įskaitoma į neturtinės žalos dydį, kaip numatyta CK 6.290 str. 1 d., ignoruodamas civilinių atsakovų motyvus, nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų atitikties Konstitucijai ir neatidėjo bylos nagrinėjimo, nors dėl CK 6.290 str. 1 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, CK 6.290 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. jau 2008-10-27 yra kreipęsis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, 2009-02-13 Lietuvos apeliacinis teismas, 2010-02-19 Kauno apygardos teismas, 2010-06-11 Vilniaus apygardos teismas. Apeliantas skunde nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai minėtu klausimu turės esminės reikšmės civilinių atsakovų teisėms ir pareigoms, nukentėjusiems atlygintinų žalų dydžiams bei apimčiai, todėl iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo civiliniai ieškiniai negali būti nagrinėjami ir turi būti taikyta BPK 115 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis vairavo stambių gabaritų transporto priemonę, eismo įvykio metu susidūrė trys transporto priemonės, tačiau liko neįvertinta tikimybė, kad be nuteistojo, ir kitų vairuotojų veiksmuose galėjo būti žmogiškojo neatsargumo ir neapdairumo, kas turėjo įtakos paties eismo įvykio kilimui ir jo padariniams.

Be to, skunde teigiama, kad teismas turėjo įvertinti ir kitą svarbią aplinkybę, ar vienintelio nuteistojo veiksmai sąlygojo padarinių atsiradimą autoįvykio metu, ar nebuvo kitų priežastinį ryšį keičiančių ar nutraukiančių aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad byloje buvo nustatyta, jog susidūrimas su R. V. valdoma transporto priemone įtakojo eismo įvykio pasekmes, nes, būtent, tuo metu, kai R. V. ir R. Š. valdomos transporto priemonės kontaktavo tarpusavy, R. Š. buvo padaryti galvos, sprando ir krūtinės sužalojimai, kurie buvo mirties priežastimi (2010-01-29 ekspertizės aktas Nr. 11-2870(09), tačiau šią aplinkybę teismas ignoravo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje liko nepaneigta faktinė aplinkybė, jog eismo įvykio metu žuvusioji R. Š. vairavo transporto priemonę neprisisegusi saugos diržų, nes 2010-01-29 ekspertizės akte Nr. 11-2870(09) nurodyta, kad negalima nustatyti, ar ji buvo prisisegusi saugos diržus, ir teismas šią aplinkybė turėjo įvertinti, nes tai yra pagrindas mažinti priteistą neturtinę žalą (CK 6.282 str. 1 d.).

Be to, apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas civiliniams ieškovams R. V. ir V. V. priteisdamas tiek pat neturtinės žalos kaip ir A. Š., kuris prarado žmoną, D. ir D. Š., kurios prarado motiną, byloja apie neteisingą teismo vertintinų vertybių gradaciją, juo labiau, kad priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti viršija teisminėje praktikoje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti už neatsargius nusikaltimus.

Atsikirtime nurodoma, kad R. V. po sužalojimo buvo komos būsenoje, po to kurį laiką negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių, todėl jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu vėliau negali būti laikomi kaip parodymų keitimas. Liudytojai R. J. ir G. J. vienodai parodė, kad nuteistasis įvykio vietoje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai nebuvo paneigta R. A. parodymais teisme.

Taip pat nurodoma, kad civiliniai ieškovai pirmosios instancijos teisme, kartu su apeliaciniu skundu ir atsikirtimu pateikė įrodymus, kad jiems sukeltos pasekmės yra ilgalaikės, tęstinio pobūdžio, iki šiol nepašalintos.

Be to, pažymima, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai nustatė nuteistojo kaltę, teisingai įvertino, jog pasekmės kilo tik dėl R. A. nusikalstamų veiksmų. Taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie sunkią R. A. materialinę padėtį, prašoma priteisti žala nėra neprotingo dydžio, kurios, mokėdamas dalimis, nuteistasis negalėtų atlyginti darbdaviui.

Atstovė atsikirtime teigia, kad ir laikant, jog pagal draudimo sutartis prievolė atlyginti žalą kyla ne filialui, o pagrindinei įmonei „(duomenys neskelbtini)“, visgi, pagal CK 2.53 str. 2 d., juridinio asmens filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles, kas atitinkamai įtvirtinta ir „(duomenys neskelbtini)“ filialo nuostatų 1.4 punkte, todėl minėtas filialas šioje byloje yra tinkamas atsakovas.

Atsikirtimu nesutinkama su civilinių atsakovų teiginiais apie būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą šioje byloje, o taip pat pažymima, kad turtinė žala yra visos nukentėjusiųjų turėtos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str.), nepriklausomai nuo to, ar jos teikiamos valstybinės sveikatos įstaigose ar privačių gydytojų-specialistų. Be to, nurodoma, kad CK 6.283 str. nereikalauja, kad sveikatos gerinimo išlaidos būtų nustatytos MSEK ar teismo paskirtos medicininės ekspertizės komisijos, nes Aukščiausio Teismo 1997-01-16 Senato nutarimas Nr. 2, kuriuo remiasi civilinis atsakovas, galiojo iki 2001-07-01 redakcijos Civilinio kodekso įsigaliojimo.

Atstovė atsikirtime taip pat tvirtina, kad R. V. pagal gydytojos psichologės A. K. 2008-02-07 rekomendaciją dėl psichologinės būklės norėjo nukelti studijas, tačiau tokių galimybių nebuvo, jis buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, dėl ko prarado už studijas sumokėtus 3302 Lt, kuriuos ir reikalavo atlyginti.

Atsikirtime teigiama, kad vertinant kiekvieno nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, turi būti atsižvelgiama į jo asmeniškai patirtas pasekmes, nelyginant jų su kitų nukentėjusiųjų patirtais padariniais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. Š., D. Š. ir A. Š. advokatas A. B., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovas advokatas Arūnas Juodis prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o civilinių atsakovų „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Arturo Kalyčio apeliacinius skundus atmesti.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir civilinių atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei įstatyminio nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. Š., D. Š. atstovo A. Š. apeliacinį skundą atmestinas.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės advokatės, civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. A. kaltu už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą vairuojant kelių transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus, taip pat buvo sunkia surikdyta vieno žmogaus ir nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (LR BK 281 str. 5 d.) ir paskyręs bausmę neteisingai priteisė neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių (BPK 328 str. 4 p.).

LR BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 str.). Tokį ieškinį turi teisę pareikšti asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos.

Nustatyta, kad byloje nukentėjusioji V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7635,78 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 574,35 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 105-204 b. l., 3 t., 1-93 b. l., 7 t., 66, 67 b.l., ). Vėliau civiliniai ieškovai V. V. ir R. V. patikslino byloje pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos ir prašė papildomai priteisti V. V. 363,17 Lt ir R. V. 1505,42 Lt turtinės žalos atlyginimui (6 t., 115-121 b.l.). Nukentėjusysis ir nepilnamečių nukentėjusiųjų D. ir D. Š. įstatyminis atstovas A. Š. pareiškė civilinį ieškinį neturtinė žalos atlyginimui nepilnamečiams vaikams D. ir D. Š. – po 200 000 Lt ir jam - 150 000 Lt (3 t. 100-132 b. l., 7 t. 69 b.l.). Byloje Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM interesams apginti dėl 21 954, 90 Lt už suteiktas gydymo paslaugas R. Š., V. V. ir R. V. (2 t., 90-92 b. l.), taip pat byloje pareikštas VSDFV Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys 43 467,04 Lt VSDF biudžetui padarytai žalai atlyginti (6 t., 103-104 b. l.).

Nukentėjusiųjų V. V. ir R. V. pareikštus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškinius bei A. Š. neturtinės žalos ieškinį pirmosios instancijos teismo iš dalies patenkino, VSDF Mažeikių skyriaus ir Valstybinės ligonių kasos ieškinius tenkino pilnai. Savo apeliaciniuose skunduose tiek nukentėjusieji V. V. ir R. V., bei A. Š., tiek civiliniai atsakovai „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčija teismo nustatytus ir priteistus žalos dydžius, taip pat civilis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ ginčija ir savo prievolę atlyginti žalą, nurodydamas, kad būdamas tik juridinio asmens filialu negali būti baudžiamajame procese civiliniu atsakovu.

Pažymėtina, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 3 d. ir kt.). Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2,3 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis R. A. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vairavo minėtai bendrovei priklausantį vilkiką su puspriekabe. Darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. nuostatas, žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kas nagrinėjamu atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minima bendrovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę 2005-12-21 sudarydama su AB „(duomenys neskelbtini)“ Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. 1, b. l. 36-39). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinė atsakomybė buvo drausta, bendrovės civilinės atsakomybės nepašalina. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal įvykio metu galiojusį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau Įstatymo) 11 str. numatytos draudimo sumos, išmokamos dėl vieno eismo įvykio – 500 000 eurų žalos atlyginimo asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, draudikas privalo atlyginti padarytą žalą sutartyje numatytų sumų ribose, nepaisant to, kelių nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pretenzijos dėl eismo įvykio yra pareikštos (Įstatymo 12 str.), o jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str.). Tokiu būdu pagrįstai prašant civiliniams ieškovams į bylą civiliniais atsakovais buvo įtraukta atsakinga už žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudikas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 137; t. 4, b. l. 133).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota ir, susijungus į vienos valstybės ribas peržengiančią bendrovę, tapo „(duomenys neskelbtini)“ filialu (t. 5, b. l. 61-99; 100-101). Kolegija nepagrįstu laiko civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentą, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialas nėra juridinis asmuo, todėl negali būti materialinių bei procesinių santykių dalyviu ir nėra tinkamas civilinis atsakovas, nes procesinių teisių perėmėja yra kitas bendroves, tarp jų UAB „(duomenys neskelbtini)“, apjungusi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialas yra registruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre ir turi atitinkamą kodą (t. 5, b. l. 70), pagal „(duomenys neskelbtini)“ filialo nuostatų 1.4. punktą steigėjas – „(duomenys neskelbtini)“ atsako už „(duomenys neskelbtini)“ filialo prievoles, o šis atsako pagal steigėjo prievoles (t. 5, b. l. 75), kas neprieštarauja LR CK 2.53 str. 2 d. Taigi, „(duomenys neskelbtini)“ filialas pagal steigėjo „((duomenys neskelbtini)“) suteiktus įgaliojimus, įtvirtintus filialo nuostatų 1.3., 4.1. punktuose (t. 5, b. l. 75-77), gali atsakyti už juridinio asmens (steigėjo) prievoles ir pagrįstai buvo pripažintas civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Pažymėtina tai, kad pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) (Žin., 2004, Nr. 46-1498) 11 str. 1 d. neturtinės žalos atlyginimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 eurų (atitinkamai 1726,40 Lt). Ši suma, kaip pagrįstai nurodo apeliantai „(duomenys neskelbtini)“ filialas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali būti viršyta, nepriklausomai nuo to, kiek asmenų nukentėjo eismo įvykio metu. Įstatymo 19 str. 7 d. numatyta, kad tais atvejais, kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, atsakingas draudikas moka išmokas proporcingai kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtai žalai. Todėl, pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo kiekvienam nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui po 1726,40 Lt (500 eurų), pažeidė įstatymo normas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai V. V. neturtinės žalos atlyginimui 51 726,40 Lt, R. V. – 91 726,40 Lt, A. Š. – 41 726,40 Lt, D. Š. – 61 726,40 Lt, D. Š. - 61 726,40 Lt, netinkamai pritaikė įstatymą ir nepakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus. Kolegijos vertinimu, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargus nusikaltimas), nusikalstamos veikos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. V. sveikata. Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji V. V. dėl sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, kurį jai sukėlė galvos sumušimas, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai veide (stiklo šukėmis), galvos smegenų sumušimas. Akivaizdu, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, daugybę nepatogumų, pasireiškiančių sumažėjusia bendravimo galimybe, būtinybe dėl patirtų traumų naudoti specialias medicinos bei kosmetikos priemones, patirtu savotišku pažeminimu, kadangi padaryti sužalojimai veido srityje atkreipia pašalinių asmenų dėmesį.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad autoįvykio metu buvo sunkia sutrikdyta nukentėjusiojo R. V. sveikata. Jis patyrė sunkias ligas ir fizinius defektus: komą, kūno sumušimą, muštinės galvos žaizdas, galvos smegenų sumušimą, galvos smegenų edemą, atvirą skeveldrinį kairio šlaunikaulio sąnarinio lūžį su šlaunies keturgalvio raumens pakenkimu, skeveldrinį sąnarinį dešinio blauzdikaulio lūžį su poslinkiu, trauminį šoką, regėjimo pablogėjimą (dvejinimasį akyse). Dėl kojų ir sąnarių lūžimų, galvos traumos ieškovas ligoninėje gulėjo apie 2 mėnesius, 7 mėnesius praleido nedarbingumo būklėje ir visą šį laiką negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą, patyrė nepatogumų dėl gulimo režimo, buvo keletą kartų operuotas, iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme fiziniai sveikatos sužalojimai nebuvo pašalinti, iš bylos medžiagos matyti, kad po įvykio nukentėjsuisojo gydymas ir reabilitacija užsitęsė beveik 4 metus, sveikatos sužalojimo pasekmių šalinimas sukelė papildomus fizinius bei dvasinius išgyvenimus.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad nukentėjusieji V. V. ir R. V. išties patyrė neturtinę žalą, tačiau V. V. prašomas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos dydis, o V. V. – 200 000 Lt, o pirmosios instancijos teismo priteistas V. V. 51726,40 Lt ir R. V. - 91726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimas, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios V. V. ir R. V. apeliacinio skundo prašymas priteisti trūkstamus 50 000 Lt ir 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui atmetamas kaip nepagrįstas bei mažintinas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis. Kolegija, mažindama nukentėjusiesiems V. R. V. priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo, t.y. kaltininkas kilusių pasekmių nenorėjo ir jų nesiekė, ir nors kilo sunkūs padariniai, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas pažeidimas susijęs su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, todėl kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajai V. V. priteista neturtinė žala mažintina iki 10 000 Lt, o R. V. – iki 60 000 Lt. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės negali viršyti 500 eurų (1726,40 Lt), o tiriamo autoįvykio metu nukentėjo 5 asmenys, tai ši suma padalinama penkiems nukentėjusiesiems, todėl iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo nukentėjusiajai V. V. priteistina 345,28 Lt, o viršijanti maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti suma, t. y. 9 654,72 Lt priteistina nukentėjusiajai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiajam R. V. iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo priteistina 345,28 Lt, o viršijanti maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti suma, t. y. 59 654,72 Lt priteistina nukentėjusiajam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š. mirė dėl 2006-12-20 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Byloje nukentėjusiuoju pripažintas žuvusiosios sutuoktinis A. Š. (2 t., 31 b.l., 3 t. 105 b.l.). Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, prašydamas priteisti nepilnamečiams vaikams – D. Š. ir D. Š. po 200 000 Lt, o jam – 150 000 Lt (3 t. 100-104 b. l.). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino A. Š. ieškinį ir priteisė jo naudai 41 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą, D. Š. ir D. Š. po 61 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra akcentuojamas vienas iš išvardytų CK 6.250 str. 2 d. kriterijų – veika padarytos labai sunkios pasekmės. Kolegija sutinka, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan., tačiau, kaip minėta anksčiau, žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iš kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė, į tai, jog A. Š. neteko žmonos, D. Š. ir D. Š. neteko savo mamos, taip pat į tai, kad jie visi gyveno kartu, nuolat bendraudavo ir buvo labai artimi, tarp žuvusiosios ir visų kitų šeimos narių buvo glaudūs ir tamprūs emociniai ryšiai, vaikai neteko mamos būdami jauno amžiaus ir tuo metu, kai paauglystės periodu mamos buvimas šalia vaikams ypač reikalingas. Kolegijai nekelia abejonių, kad patirti išgyvenimai ir sukrėtimai A. Š. ir žuvusiosios dukroms sukėlė neigiamo pobūdžio ilgalaikį psichologinį ir dvasinį diskomfortą, pakito jų gyvenimo, darbo, šeimyninė kokybė. Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargiais nusikalstamais nuteistojo R. A. veiksmais, kuriais atimta gyvybė artimam žmogui – mamai ir žmonai. Be abejonės, dėl tragiškos R. Š. mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti, tačiau nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. prašoma padidinti neturtinė žala neatitinka susiformavusios teismų praktikos, todėl jo apeliacinio skundo prašymas atmetamas. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam A. Š. priteistinas 40 000 Lt, o D. Š. ir D. Š. priteistinas po 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiajam A. Š. iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo priteistina 345,28 Lt, o viršijanti maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti suma, t. y. 39 654,72 Lt priteistina nukentėjusiajam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiosioms D. Š. ir D. Š. iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo priteistina po 345,28 Lt, o viršijanti maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti suma, t. y. po 59 654,72 Lt priteistina nukentėjusiosioms iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliantų civilinių atsakovų „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinių skundų motyvai, kad šiuo atveju nukentėjusiesiems A. Š. ir jo dukroms pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas priklausanti 142 911,50 Lt socialinio draudimo išmoka turi būti įskaityta į atlygintinos neturtinės žalos dydį atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi socialinio draudimo išmokos yra dėl draudiminio įvykio negautų pajamų kompensacija apdraustiesiems, o negautos pajamos laikomos turtine žala (LAT baudž. byla Nr. 2K-343/2011), todėl jos negali būti užskaitomos kaip gautas neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nuostatomis, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Atlyginti visus nukentėjusiojo patirtus nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos.

Pirmosios instancijos teismas V. V. ir R. V. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir, kaip matyti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, nevertino patikslintos turtinės žalos dydžio, o atsižvelgė tik į civilinį ieškinį, kuris buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. V. ir R. V. civiliniu ieškiniu ir patikslintu civiliniu ieškiniu prašė pirmosios instancijos teismo priteisti turtinę žalą V. V. 7998,95 Lt, o R. V. – 13079,77 Lt. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas (reabilitacijos, už gydytojų konsultacijas, išlaidos medikamentams ir pan.) (2 t., 123-204, 3 t. 1-93 b. l., 6 t. 59-87 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų V. V. ir R. V. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad jis pilnai įrodytas, tačiau tenkindamas jį iš dalies, nurodė tik tai, kad jo suma mažintina VW Golf likutine verte, nes automobilis yra grąžintinas nukentėjusiesiems, taip pat išskyrė išlaidas, kurios priskiriamos proceso išlaidoms, tačiau nieko nepasisakė dėl patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytų ir prašomų priteisti papildomų išlaidų ir priteisė turtinę žalą, kuri buvo nurodyta pradiniame 2009-04-26 nukentėjusiųjų V. V. ir R. V. civiliniame ieškinyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-05-24 nukentėjusieji pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo kartu su papildomais rašytiniais įrodymais (6 t., 55-87 b. l.), ieškinio kopijos šalims buvo išsiųstos (6 t. 116 b. l.). Nukentėjusieji ieškinyje pateikė papildomos turtinės žalos paskaičiavimo lenteles, kuriose nurodytos konkrečios V. V. ir R. V. išlaidos už A. V. sporto medicinos ir reabilitacijos klinikoje gautas paslaugas, kelionės išlaidos į šią kliniką, išlaidos už medikų konsultacijas ir medikamentams. Kolegijos nuomone, civilinių ieškovų nurodyta suma yra reali ir pagrįsta dokumentais, iš kurių matyti, kad papildomos išlaidos buvo susijusius su sveikatos problemų, atsiradusių dėl eismo įvykio, pašalinimu. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiesiems V. V. ir R. V. turi būti atlyginama jų patirta turtinė žala. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai V. V. ir R. V. iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo priteistinos išlaidos turtinei žalai atlyginti pagal pradinį ir patikslintą civilinį ieškinį, išskyrus išlaidos, susijusios dalyvavimu teismo procese, kadangi jos laikytinos proceso išlaidomis, bet ne turtine žala ir priteistinos iš kaltinamojo. Šiuo atveju papildomomis proceso išlaidomis laikytinas V. V. negautas darbo užmokestis už 2009-08-05 dalyvavimą teismo procese (6 t., 86 b. l.).

Atmetamas kaip nepagrįstas apelianto „(duomenys neskelbtini)“ skundo motyvas, kad civiliniai ieškovai (skunde nurodyta – atsakovai), nepateikė jokių dokumentų (įrodymų), patvirtinančių gydymo paslaugų, kurios nėra apmokomos iš Valstybinės ligonių kasos lėšų, reikalingumą bei pagerinto maitinimo būtinumą, kadangi, kaip minėta anksčiau, civiliniai ieškovai pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius turėtas gydymo ir reabilitacijos išlaidas ir teismui tai nekelia abejonių, juolab, kaip matyti iš civilinio ieškinio, civiliniai ieškovai nenurodė išlaidų pagerintai mitybai, o prašė padengti išlaidas, susijusias su medikamentų, vitaminų ir maisto papildų įsigijimu, kas, teismo nuomone, nelaikytina, maisto produktais. Kolegijos nuomone, byloje taip pat užtenka įrodymų, jog nukentėjusiajam R. V. mokslus pabaigti Žemaitijos kolegijoje sutrukdė eismo įvykis, kadangi, atsižvelgiant į patirtų sužalojimų pobūdį ir užtrukusį gydymą, akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl autoįvykio pasekmių negalėjo kokybiškai ir savalaikiai tęsti studijų, lankyti paskaitų, laikyti egzaminų ir t.t. ir dėl susidariusių akademinių įsiskolinimų buvo išbrauktas iš studentų sąrašų (3 t., 19 b. l.), todėl prarastos įmokos už studijas pagrįstai laikytinos R. V. patirta turtine žala.

Apeliantas civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstais laiko civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir Valstybinės ligonių kasos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus ieškinius.

Byloje Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį dėl 21 954, 90 Lt gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei Ligonių kasai prie LR SAM (2 t., 90-93 b. l). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra pilnai pagrįstas prie jo pridėtais įrodymais (2 t., 80-89 b. l.). Byloje nustatyta, jog išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl neteisėtų R. A., kuris įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir transporto priemonę naudojo darbo santykių metu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (draudėja) autoįvykio metu buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudimo bendrove AB „(duomenys nesklebtini)“ (jo teisių perėmėjas „(duomenys neskelbtini)“ filialas), veiksmų, ko pasekoje R. Š. žuvo, V. V. buvo padarytas nesunkus, o R. V. sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiems asmenims buvo suteiktos medicininės ir gydymo paslaugos. Valstybinei Ligonių kasai prie LR SAM padaryta turtinė žala neatlyginta, todėl ji pagrįstai priteista iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-05-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyrius 2010-05-31 pateikė prašymą pripažinti civiliniu ieškovu ir pareiškė civilinį ieškinį 43467,04 Lt turtinei žalai atlyginti, kadangi minėta suma buvo išmokėta nepilnamečiams vaikams D. Š. ir D. Š., taip pat kaip našlio pensija A. Š., kompensuojamo darbo užmokesčio ligos pašalpos R. V. ir V. V.. Ieškovo pateiktas ieškinys yra pilnai pagrįstas prie jo pridėtais įrodymais (6 t.,103-113 b. l.). 2010-05-31 Pirmosios instancijos teismas nutartimi VSDF Mažeikių skyrių pripažino civiliniu ieškovu ir priėmė civilinį ieškinį (6 t.,119- 120 b. l.). Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, kurio 31 str. nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumos, įskaitytinos į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-322/2009). Taigi valstybė regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka turi teisę išieškoti išmokėtas sumas iš žalą padariusio asmens, šiuo atveju iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo kompanijos - „(duomenys neskelbtini)“ filialo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti minėtą turtinę žalą iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal bendrą taisyklę, draudikas, nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ filialas, privalo atlyginti žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Iš draudimo bendrovės pagal pateiktus civilinius ieškinius šioje byloje priteistina turtinė žala neviršija LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio nusikaltimo padarymo metu, 11 str. numatytos maksimalios atlygintinos sumos (100 000 eurų), todėl dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams pagrįstai turtinės žalos atlyginimas priteistas iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nukentėjusiesiems V. V., R. V. ir A. Š. iš nuteistojo R. A. priteisė išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. Š., V. V. ir R. V. turėjo papildomų išlaidų juos atstovaujančių advokatų pagalbai apmokėti apeliaciniame bylos nagrinėjimo procese.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. Š., D. Š. ir A. Š. atstovas advokatas A. B. pateikė apeliacinės instancijos teismui kvitą dėl 2000 Lt įmokos advokatui už atstovavimą šiame teisme, atitinkamai V. V. ir R. V. atstovas advokatas pateikė banko dokumentų kopiją, patvirtinančią 1016,40 Lt apmokėjimą advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, ir prašė šias išlaidas išieškoti iš kaltininko. Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei įstatyminio nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. Š., D. Š. atstovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės advokatės, civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas nukentėjusiųjų civilinių ieškovų A. Š., D. Š., D. Š., V. V., R. V. civiliniai ieškiniai pakeisti:

A. Š. neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, id. k. „(duomenys neskelbtini)“, buv. „(duomenys neskelbtini)“, 345,28 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 28 ct) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), 39 654,72 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 72 ct);

D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo, id. k. „(duomenys neskelbtini)“, buv. (duomenys neskelbtini)“, 345,28 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 28 ct) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), 59 654,72 Lt (penkiasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 72 ct);

D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, id. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), 345,28 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 28 ct) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), 59 654,72 Lt (penkiasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 72 ct);

Priteistų ieškovei D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimo lėšų tvarkytoju paskirti nepilnametės atstovą pagal įstatymą A. Š..

V. V. neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, id. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), 345,28 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 28 ct) ir 7 430,91 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt litų 91 ct) turtinės žalos atlyginimui, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), priteisti 9 654,72 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 72 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

R. V. neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš ,,(duomenys neskelbtini)“ filialo, id. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), 345,28 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 28 ct) ir 13052,03 Lt (trylika tūkstančių penkiasdešimt du litus 3 ct) turtinės žalos atlyginimui, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini)., priteisti 59 654,72 Lt (penkiasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 72 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti papildomai iš R. A. nukentėjusios V. V. naudai 110,80 Lt turėtų proceso išlaidų.

Priteisti papildomai iš R. A. A. Š. 2000 Lt apeliacinio proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, R. V. 508,20 Lt apeliacinio proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, V. V. 508,20 Lt apeliacinio proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.