- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- eAS-777-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03117-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S.
- Atsakovas
- Nemokumo administratorių rūmams, Nemokumo administratorių rūmai
- Trečiasis asmuo
- Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, Audito
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K. ir Ž. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K. ir Ž. S. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai D. V., G. S., T. K., T. M., V. K. ir Ž. S. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nemokumo administratorių rūmų (toliau – ir Rūmai) 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo nutarimus: 1. „Atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius G. A., V. Č., R. K., T. K., V. K., T. M., A. M., G. S., A. V., D. V. iš Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių“; 2. „Išrinkti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininku G. A.“; 3. „Į Nemokumo administratorių rūmų prezidiumą išrinkti šiuos Nemokumo administratorių rūmų narius: 1. G. A. <...>; 2. R. B. <...>; 3. V. Č. <...>; 4. I. J. <...>; 5. Ž. J. <...>; 6. R. K. <...>; 7. A. M. <...>; 8. V. Š.<...>; 9. M. Š. <...>; 10. L. P.-L. <...>“; 4. „Padaryti šio susirinkimo pertrauką likusių darbotvarkės klausimų svarstymui ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, po pertraukos tęsti susirinkimą nuo 12 darbotvarkės klausimo, įpareigoti Rūmų administraciją surengti tęstinį Rūmų visuotinį susirinkimą“.
Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo uždrausti Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu išrinktiems nariams priimti Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nurodytus Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo kompetencijai priskirtus sprendimus; iki procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo laikinai sustabdyti nurodytų Nemokumo administratorių rūmų nutarimų, priimtų 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu, galiojimą.
Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjai grindė tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik Nemokumo administratorių rūmams, bet ir viešajam interesui, nes prezidiumo nariai skundžiamais nutarimais buvo išrinkti neteisėtai, neteisėtos sudėties prezidiumo posėdžiai yra pradėti organizuoti, prezidiumas įgyvendina daugelį nemokumo administratorių bendruomenei svarbių sprendimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjų skundą priėmė, o jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.
Teismas, nustatęs, kad pareiškėjų pateiktas skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, jį priėmė nagrinėti.
Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatą ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad byloje yra prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Teismas akcentavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnis įtvirtina dvi būtinąsias sąlygas, kurioms esant, teismas gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame procese: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą (yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo administracinio akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala asmeniui, kuris ginčija administracinį sprendimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, privalo svarstyti kiekvienos iš minėtų dviejų įstatyme įtvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonių administraciniame procese taikymo sąlygų ir gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kai nustato dviejų minėtų sąlygų buvimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės administraciniame procese gali būti taikomos ir ginčijamo administracinio sprendimo galiojimas laikinai gali būti sustabdomas, jeigu yra nustatoma, kad yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentai, leidžiantys abejoti skundžiamo administracinio akto teisėtumu, t. y. leidžiantys preliminariai tvirtinti, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas, ir administracinio akto neatidėliotinas vykdymas, nestabdant šio vykdymo dėl teismui paduoto skundo, sukels asmeniui didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.
Aptaręs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 139 straipsnio 1 dalies, 142 straipsnio ir 145 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad ginčijamais nutarimais paskirtas naujos sudėties Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas turi pareigą prezidiumui priskirtas funkcijas atlikti nepažeisdamas paminėtų įstatymo nuostatų bei Rūmų paskirties. Tokia padėtis, kai viena pagrindinių Nemokumo administratorių rūmų institucijų visiškai negalėtų funkcionuoti dėl jo įgaliojimų sustabdymo, iš principo nėra galima, nes nepateisinamai sutrikdytų šios asociacijos veiklą bei funkcijų atlikimą. Nėra pateikta duomenų, kad prezidiumas ruoštųsi priimti konkrečius suinteresuotų asmenų (nemokumo administratorių ar kitų) teises pažeidžiančius ir įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus. Aplinkybė, kad prezidiumo narių išrinkimas yra kvestionuojamas teisme, savaime nesuteikia pagrindo iš anksto vertinti prezidiumo priimamus sprendimus kaip galbūt neteisėtus ir neigiamai veikiančius asociacijos interesus bei sudarančius didelės grėsmės situaciją. Teismas pažymėjo, kad konkretūs Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sprendimai, kurie būtų priimti pažeidžiant teisės aktus ir sukeliantys neigiamas pasekmes nemokumo administratorių bendruomenei, galėtų būti atskirai ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinęs administracinėje byloje ginčijamų nutarimų pobūdį ir byloje esančius dokumentus, padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių.
III.
Pareiškėjai D. V., G. S., T. K., T. M., V. K. ir Ž. S. prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.
Pareiškėjai paaiškina, kad jie skundžia kelis Rūmų nutarimus, taip pat ir tuos, kuriais buvo nutarta atšaukti anksčiau teisėtai išrinktą ir veikusį prezidiumą ir buvo išrinktas naujas prezidiumas, o šios aplinkybės reiškia, kad teismui tenkinus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. sustabdžius šių nutarimų (kaip ir kitų) galiojimą, prezidiumo funkcijas vykdytų neteisėtai 9 darbotvarkės klausimu atšauktas prezidiumas, todėl Rūmų veikla ir funkcijų atlikimas nebūtų sutrikdytas. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai atšaukto prezidiumo veiksmų iki atšaukimo nė vienas subjektas neginčijo, yra matyti, kad tokios sudėties prezidiumas toliau tinkamai ir nepažeisdamas Nemokumo administratorių rūmų narių interesų vykdytų prezidiumo funkcijas.
Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog ginčijamas prezidiumas priima neteisėtus sprendimus, pagrindžia 2020 m. spalio 27 d. prezidiumo posėdžio metu priimtas prezidiumo sprendimas patvirtinti naują narių įmokų mokėjimo tvarką. Šias aplinkybes patvirtina viešai Rūmų svetainėje skelbiama informacija. Pareiškėjų nuomone, nauja tvarka patvirtina, kad priešingai nei iki tol, Nemokumo administratorių rūmų nariai privalės mokėti ne vienodo dydžio narystės mokestį, o diferencijuotą mokestį, priklausantį nuo to, kokio dydžio įmonę konkretus administratorius – Rūmų narys – gavo administruoti. Atsižvelgę į tai, kad jokių išskirtinių teisių už papildomą Rūmų narystės mokestį šių rūmų įstatai nesuteikia, pareiškėjai daro išvadą, jog neteisėtai išrinktam prezidiumui patvirtinus nario mokesčio mokėjimo tvarką, priklausomą nuo administruojamos įmonės dydžio, buvo sukurta diskriminacinio pobūdžio situacija. Teigia, kad Rūmų nariai yra diskriminuojami dėl savo vykdomos veiklos pasiekimų, t. y. nariai yra įpareigoti mokėti nario mokestį, kuris priklauso nuo to, kokio dydžio įmonę konkretus narys gavo administruoti, nors dėl to nariams suteikiamų teisių ir privilegijų skaičius nesikeičia, o tokiam finansiniam apsunkinimui nėra absoliučiai jokio ekonominio pagrindimo ir logikos. Pareiškėjai akcentuoja, kad priskirtos administruoti įmonės dydis (maža, vidutinė, didelė) nereiškia ir negali reikšti, jog nemokumo administratorius, gavęs administruoti didelę įmonę, iš viso gaus administratoriaus atlyginimą už tokios įmonės administravimą. Tokios situacijos yra dažnos, kadangi dažnai nemokios įmonės neturi turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai ir mokamas administratoriaus atlyginimas. Be to, yra galima situacija, kad maža įmonė turi turto ir dėl to ją administruojantis administratorius gaus atlyginimo apmokėjimą, o didelę įmonę administruojantis administratorius jo negaus, nes nebus iš ko jį mokėti, todėl administratorius, gavęs administruoti didelę įmonę ir negavęs iš to atlyginimo apmokėjimo, gali patirti didesnę finansinę žalą, sumokėjęs narystės mokestį, nei administratorius, gavęs administruoti mažą ar vidutinę įmonę. Pareiškėjų nuomone, tokia tvarka yra nelogiška ir teisine prasme. Ši pozicija yra pagrįsta faktu, kad Nemokumo administratorių rūmai yra asociacija, kurios visi nariai yra lygūs ir turi tokias pačias teises. Skirtumas asociacijoje yra tik tarp asocijuotų narių ir narių, kadangi asocijuotieji nariai neturi balsavimo teisės, todėl dėl skirtingų narysčių yra pagrįsta nustatyti skirtingą narystės mokestį, tačiau tarp tokių pačių narių diferencijuoti mokestį yra visiškai nepagrįsta – tai akivaizdi diskriminacija ir lygiateisiškumo principo pažeidimas.
Pareiškėjai akcentuoja, kad remiantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, narystė Rūmuose yra privaloma, o tai reiškia, kad asmuo, esantis nemokumo administratoriumi, neturi pasirinkimo teisės nevykdyti tokios neteisėtos nario mokesčio mokėjimo tvarkos, o tai dar kartą patvirtina neteisėtai išrinktą prezidiumą priimant neteisėtus sprendimus – priverčiant narius mokėti diskriminacinio pobūdžio mokesčius.
Pareiškėjai akcentuoja, kad neteisėtai nustatyto narystės mokesčio sumokėjimo atveju Rūmų nariai praras jiems priklausančias pinigines lėšas. Kadangi ginčas teisme tęsis kelerius metus, bendra sumokėta narystės mokesčio suma gali sudaryti didelę piniginių lėšų dalį, o tai reiškia, kad Rūmų nariai gali patirti nevienkartinio pobūdžio finansinę žalą. Pareiškėjai pažymi, kad šis aspektas yra ypač aktualus esamu laikotarpiu, kai dėl COVID-19 rizikos pasaulinė ekonomika patiria finansinius sunkumus, o prognozuoti ateities įvykius, taip pat ir finansinę padėtį, yra sudėtinga, todėl piniginių lėšų turėjimas ir galimybė jų neišleisti kiekvienam asmeniui, taip pat ir Rūmų nariams, yra labai svarbūs.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad Rūmams ši byla yra žinoma, ji yra žinoma ir neteisėtai išrinkto prezidiumo pirmininkui, tačiau nepaisant to, kad šioje byloje yra ginčijamas prezidiumo išrinkimas, prezidiumas vis tiek tvirtina ydingas diskriminacinio pobūdžio tvarkas, o tai, pareiškėjų nuomone, akivaizdžiai rodo neteisėtai išrinktą prezidiumą sąmoningai pažeidinėjant Nemokumo administratorių rūmų narių teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjai pažymi, kad teismo nutarties motyvai, jog konkretūs Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sprendimai, kurie būtų priimti pažeidžiant teisės aktus ir sukeliantys neigiamas pasekmes nemokumo administratorių bendruomenei, galėtų būti atskirai ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad laikantis tokios pozicijos, Rūmai, kaip asociacija, ir jos nariai bus įtraukti į nesibaigiančius teismų procesus ir vien tokios aplinkybės reikš akivaizdžią žalą tiek nariams, tiek Rūmams, kadangi bus patiriami nesibaigiantys finansiniai, laiko ir žmogiškieji ištekliai. Taip pat taip bus pažeistas viešasis interesas, kadangi Nemokumo administratorių rūmų veikla bus paralyžiuota, o jokie Rūmų tikslai negalės būti sistemiškai ir netrukdomai siekiami ir taip bus pažeistas viešasis interesas. Tą akivaizdžiai patvirtina vien faktas, kad teismui netenkinus jų skundo, pareiškėjai bus priversti teikti skundą ir dėl nurodyto prezidiumo nutarimo nustatyti nario mokesčio mokėjimo tvarką. Teigia, kad jeigu teismas būtų taikęs reikalavimo užtikrinimo priemones, tokia būtinybė nebūtų atsiradusi. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, kyla būtinybė inicijuoti dar vieną bylą, o tai nulems sąnaudas ir pažeis viešąjį interesą.
Pareiškėjai pažymi, kad tenkinus jų skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamu bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), visi šio Rūmų prezidiumo sprendimai visais klausimais, kurių sprendimas pagal teisės aktus yra priskirtas prezidiumo kompetencijai, bus neteisėti. Pareiškėjų nuomone, dėl jau neteisėtai priimamų Rūmų prezidiumo sprendimų egzistuoja akivaizdi būtinybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami Nemokumo administratorių rūmų narių interesai ir viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties dalies, kurioje buvo atmestas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti ginčijamų nutarimų, priimtų Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu, galiojimą bei uždrausti minėto susirinkimo metu išrinktiems nariams priimti Rūmų įstatuose nurodytus Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo kompetencijai priskirtus sprendimus, teisėtumas bei pagrįstumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų skundžiama 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė jų skundą ir išsprendė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Nors pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio tesimo 2020 m. spalio 20 d. nutartį, tačiau iš jų argumentų yra akivaizdu, kad nesutinkama tik su šios nutarties dalimi, kurioje nebuvo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina tik nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti jų prašymą.
Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtų nutarimų, kuriais buvo atšaukti Rūmų prezidiumo nariai, išrinktas naujas prezidiumo pirmininkas bei nauji Rūmų prezidiumo nariai ir buvo nutarta padaryti šio susirinkimo pertrauką likusių darbotvarkės klausimų svarstymui ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, po pertraukos tęsti susirinkimą nuo 12 darbotvarkės klausimo ir įpareigoti Rūmų administraciją surengti tęstinį Rūmų visuotinį susirinkimą.
Pareiškėjai būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik Nemokumo administratorių rūmams, bet ir viešajam interesui, nes prezidiumo nariai skundžiamais nutarimais buvo išrinkti neteisėtai, neteisėtos sudėties prezidiumo posėdžiai yra pradėti organizuoti, prezidiumas įgyvendina daugelį nemokumo administratorių bendruomenei svarbių sprendimų ir jau priima neteisėtus sprendimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nemano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius pareiškėjų nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjai ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių teisinių pasekmių. Jų argumentai iš esmės yra susiję su naujai kilsiančiais teisminiais ginčais. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų argumentai, susiję su teismo proceso eiga ir galimais papildomais teisminiais ginčais, nepagrindžia būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-650-1062/2020, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-631-415/2020). Pareiškėjai nepateikė argumentų, kuriais remiantis, nagrinėjamu atveju būtų pagrindas nukrypti nuo minėtos teismų praktikos ir asmens siekį ateityje išvengti galimų teisinių ginčų pripažinti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad Rūmų prezidiumo narių išrinkimas yra kvestionuojamas teisme, savaime nesuteikia pagrindo iš anksto prezidiumo priimamus sprendimus vertinti kaip galbūt neteisėtus ir neigiamai veikiančius Rūmų interesus ar sudarančius didelę grėsmės situaciją. Naujai išrinkto Rūmų prezidiumo narių atlikti veiksmai ar priimti sprendimai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus tokių veiksmų, jeigu jie būtu skundžiami, teisėtumą bei pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nauji išrinkti Rūmų prezidiumo pirmininkas ir jo nariai, būdami atsakingi už jiems priskirtų sprendimų priėmimą, turi diskrecijos teisę atliki jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei yra atsakingi už pasirinkimą, priimdami sprendimus, jie turi įvertinti galinčias kilti neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę už atliekamus veiksmus ar priimamus sprendimus, o dėl sprendimų priėmimo galinčios kilti neigiamos pasekmės galėtų būti pašalintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjams, Nemokumo administratorių rūmams ar viešajam interesui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Jie, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, negalima asmenų teisių riboti daugiau negu tai yra būtina. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju sustabdžius ginčijamų nutarimų galiojimą ir naujai išrinktam prezidiumui uždraudus priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus, būtų neproporcingai pažeisti atsakovo interesai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Įvertinus jų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, aptarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K. ir Ž. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kurioje nebuvo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.