Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šią poziciją pagrindžia tai, kad detalus informavimas apie Susirinkimo tvarką yra numatytas tik Rūmų įstatų 10.3 punkte, t. y. būtent šios nuostatos įtvirtinta pareigą apie Susirinkimą tą pačią dieną paskelbti (1) viešai ir (2) el. laiškais. Tuo tarpu Įstatų 10.5 punkte yra nurodyta tik pareiga informuoti apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą bei informavimo terminas - ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų. Pastarojo Įstatų 10.5 punkto nuostatos nedetalizuoja informavimo tvarkos ir tuo pačiu neįtvirtina kitos informavimo tvarkos nei nurodyta įstatų 10.3 punkte. Tai reiškia, kad informavimo apie darbotvarkės papildymą tvarka turi būti identiška, nurodytai 10.3 punkte. Priešingas Rūmų įstatų aiškinimas reikštų, kad informavimo apie darbotvarkės papildymą tvarka yra nesureguliuota ir sudaro pagrindą ja manipuliuoti.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą nariai buvo informuoti el. laišku tik 2020-08-25. Tą pačią dieną, t. y. 2020-08-25, informacija nebuvo paskelbta viešai, įskaitant ir Rūmų interneto svetainę. Priešingai, viešai ši informacija buvo paskelbta tik 2020-09-­02. Tai reiškia, kad informuojant Rūmų narius apie darbotvarkės papildymą buvo pažeistos imperatyvios Įstatų 10.3 ir 10.5 punktų nuostatos, t. y. apie darbotvarkės papildymą nariai nebuvo el. laišku ir viešai informuoti tą pačią dieną.

Negana to, skaičiuojant 10 (dešimt) dienų terminą nuo 2020-08-25, t. y. kai buvo išsiųsti el. laiškai dėl darbotvarkės papildymo, 10 (dešimta) termino diena buvo Susirinkimo diena, t. y. 2020-09-04. Tuo tarpu, remiantis lingvistiniu įstatų aiškinimu ir terminų skaičiavimo taisyklėmis, išeina, kad paskutinė 10 (dešimties) dienų termino diena turėjo būti ne vėliau kaip 2020-09-03, o informavimo diena vėliausiai - 2020-08-24.

Pareiga informuoti narius apie darbotvarkės papildymus iš anksto ir laikantis griežtų įstatuose numatytų terminų bei tvarkos yra siejama su tikslu sudaryti nariams visapusiškas galimybes dalyvauti Susirinkime. Tokių garantijų, įskaitant darbotvarkės klausimo įtraukimą į darbotvarkę nesilaikant terminų, pažeidimas, teismų praktikoje yra pripažįstamas esminiu pažeidimu, sąlygojančiu nutarimų, priimtų neteisėtai į darbotvarkę įtrauktais klausimais, negaliojimą.

Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad aptartos Rūmų nariams suteiktos garantijos šiurkščiai pažeidė Rūmų įstatuose įtvirtintą darbotvarkės pildymo ir informavimo apie jos pildymą tvarką. Tai reiškia, kad į Susirinkimo darbotvarkę 9, 10 ir 11 darbotvarkės klausimai negalėjo būti įtraukti. Tai sąlygoja, kad šiais darbotvarkės klausimais negalėjo būti balsuojama.

2020-09-04 įvykusio Susirinkimo pradžioje dalyviais užsiregistravo 246 nariai, iš jų 24 nariai buvo atstovaujami pagal įgaliojimus.

Dalis Susirinkime dalyvavusių narių, nesutikdami su pirmininko savivale, paliko salę. Balsuojant kitais darbotvarkės klausimais analogiškai pasielgė ir kita narių dalis, palikdama Susirinkimo salę. Dėl šios priežasties priimant nutarimą 9 darbotvarkės klausimu Susirinkime dalyvavo tik 211 narių nors Susirinkimo pradžioje iš viso į Susirinkimą užsiregistravo 246 nariai. Iš 211 narių, 119 balsavo „Už“ pirmininko pasiūlytą nutarimo projektą, o „Prieš“ - 92 nariai, todėl buvo laikoma, kad 9 darbotvarkės klausimu yra priimtas pirmininko pasiūlytas nutarimas atšaukti visą prezidiumą.

Tokiu būdu pirmininkui vienašališkai pakeitus darbotvarkę, susidarė situacija, kai pagal įgaliojimus atstovaujami nariai negalėjo dalyvauti balsuojant 9 darbotvarkės klausimu. Įgaliojimus išdavusių narių teisės dalyvauti Susirinkime ir balsuoti buvo atimtos, nors teisės aktai to nenumato.

Iš anksto paskelbtoje Susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimus dėl kiekvieno prezidiumo nario atšaukimo iš pareigų atskirai, tačiau jau pačio susirinkimo metu darbotvarkė buvo faktiškai pakeista ir spręstas klausimas ne dėl kiekvieno prezidiumo nario, tačiau viso prezidiumo atšaukimo.

Tokiu būdu, priimant nutarimą Nr. 9, buvo pažeistas Įstatų 10.4 punktas, kadangi buvo svarstomas klausimas, nenumatytas darbotvarkėje. Šis procedūrinis pažeidimas yra esminis ir lemia nutarimo Nr. 9 neteisėtumą, kadangi pakeičiant darbotvarkę buvo pažeista balsų skaičiavimo tvarka. Susirinkimo dalyviai, balsavę pagal įgaliojimus, balsavo dėl kiekvieno prezidiumo nario atšaukimo iš pareigų atskirai, tai yra, balsavo už klausimus taip, kaip jie buvo numatyti iš anksto paskelbtoje darbotvarkėje. Susirinkimo metu faktiškai pakeitus darbotvarkę ir vietoje numatytų 10 atskirų klausimų (Nr. 9.1, 9.2, 9.3 ir t. t.) balsuojant tik dėl vieno klausimo Nr. 9, skaičiuojant balsus, nebuvo įskaičiuoti dalyvių, balsavusių pagal įgaliojimus, balsai. Aplinkybė, kad pagal įgaliojimus balsavusių dalyvių balsai nebuvo įskaičiuoti, įrodo ir pačiame Susirinkimo protokole esantis įrašas „Pagal įgaliojimą balsavusių 26 narių balsai neįskaityti“.

Atsižvelgiant į tai, kad Prezidiumas 2020 m. rugpjūčio 25 - 26 d. posėdyje nepriėmė nutarimo dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo, Rūmų vadovas, reaguodamas į tokį Prezidiumo sprendimą ir stengdamasis, kad nebūtų pažeistos Rūmų narių teisės ir lūkesčiai, vadovaudamasis Įstatų 10.5 punktu, 2020-08-25 išplatino Rūmų nariams pranešimą apie papildytą Susirinkimo darbotvarkę. Atkreipia dėmesį, kad dauguma pareiškėjų tuo metu buvo Prezidiumo nariai, ir kurių veiksmai sprendžiant klausimą dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo ir paskelbimo, turėjo įtakos susidariusiai situacijai, kuri yra ginčijama nagrinėjamu atveju.

Atsakovas nurodo, kad Susirinkime dalyvaujančių narių skaičiaus nustatymo taisyklė yra apibrėžta Įstatų 12.1 punkte, kur nurodoma, kad Susirinkime dalyvaujančių narių skaičius nustatomas pagal registracijos sąrašuose nurodytų Rūmų narių skaičių. Taigi, Įstatų 12.3 punkte vartojama dalyvaujančių narių sąvoka turi būti suprantama taip, kaip apibrėžta Įstatų 12.1 punkte, t. y. kaip susirinkime užsiregistravę nariai. Nagrinėjamu atveju Asociacijų įstatymas nenustato jokių papildomų procedūrų ar reikalavimų, kurie sąlygotų būtinybę visuotinio narių susirinkimo kvorumą tikrinti prieš kiekvieną darbotvarkės klausimo svarstymą ar balsavimą dėl jo. Įstatymas taip pat nenustato imperatyvaus draudimo asociacijos įstatuose apsiriboti kvorumo nustatymu tik susirinkimo pradžioje. Atitinkamai, Įstatų 12.1 punkte aiškiai įtvirtinama taisyklė, jog nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą susirinkimą. Esant tokiai Įstatų nuostatai, susirinkimo kvorumas po jo fiksavimo susirinkimo pradžioje daugiau netikrinamas ir susirinkimas gali vykti, nepriklausomai nuo to, kiek narių fiziškai būna susirinkimo vietoje svarstant vieną ar kitą darbotvarkės klausimą.

Atsakovas pažymi, kad tiek Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, tiek ir Įstatų 12.3 punkte vartojama „daugiau už negu prieš“ konstrukcija, „<...> sprendimas laikomas priimtu, kai balsuojant už jį daugiau dalyvaujančių balsavime narių balsų yra ,,už“, negu ,,prieš“ (asmenys, kurie balsuodami susilaiko, neskaičiuojami - jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis)“, t. y. tik balsuojantys susirinkimo dalyviai, o ne apskritai susirinkime dalyvaujantys (užsiregistravę), todėl, susirinkimo pradžioje konstatavus kvorumą, vėliau balsuojant dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo skaičiuojami tik susirinkimo dalyvių balsai „už“ bei „prieš“ ir sprendimo priėmimui pakanka, kad „už“ būtų daugiau negu „prieš“, nepriklausomai nuo to, kokią balsai „už“ sudaro dalį nuo visų susirinkime užsiregistravusių narių skaičiaus. Taigi, Įstatų 12.3 punkte naudojama balsavime dalyvaujančių narių kategorija turi būti suprantama taip, kaip apibrėžta Įstatų 12.1 punkte, t. y. kaip susirinkime užsiregistravę nariai. Įstatų 12.1 punkte įtvirtinta taisyklė, jog nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą susirinkimą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra asociacijos narių savireguliacijos laisvės išraiška. Įstatų 12.3 punkte sprendimų priėmimui nustatytai balsų daugumai reikšmingi yra tik narių balsai „už“ ir „prieš“. Esant tokioms Įstatų nuostatoms (12.1 p. ir 12.3 p.), jeigu susirinkime užsiregistravo 240 narių, bet po kurio laiko salėje balsuoja tik likę nariai ir jų balsai pasiskirsto atitinkamai „už“ ir „prieš“, pareiškėjų ginčijami sprendimai yra laikomi priimtais ir teisėtais.

Atsakovas nurodo, kad nei Asociacijų įstatymas, nei Įstatai Susirinkimo pertraukos nereglamentuoja, taip pat juose nėra imperatyvios normos, draudžiančios asociacijos visuotinio narių susirinkimo pertrauką. Asociacijų įstatyme asociacijos narių susirinkimo tvarkos reglamentavimas grindžiamas dispozityviuoju reguliavimo metodu, reiškiančiu, kad leidžiama tai, kas nedraudžiama. Tad pertraukos susirinkimų metu yra galimos ir dažnai naudojamos (pvz., pertrauka, skirta susirinkimo dalyviams pailsėti, pavalgyti ir kt.). Įstatymas nereglamentuoja ir minimalios ar maksimalios pertraukos trukmės. Todėl, nors dažniausiai susirinkimų metu daromos trumpalaikės pertraukos (pvz., 1-2 val.), esant objektyviam būtinumui, gali būti skelbiamos ir ilgesnės trukmės pertraukos. Skelbiant pertrauką turėtų būti aiškiai nustatyta, kada (nurodant konkrečią datą ir laiką) po pertraukos bus tęsiamas susirinkimas, arba, jeigu pertraukos metu to tikslaus laiko dar negalima nustatyti, apie tai susirinkimo dalyviai informuojami vėliau, prieš protingą terminą iki susirinkimo tęsimo.

Nagrinėjamu atveju, Susirinkimo, vykusio 2020-09-­04 metu, išnagrinėjus darbotvarkės 11 klausimų, Susirinkime dalyvaujantys nariai Susirinkimo pirmininkui pateikė pasiūlymą padaryti pertrauką dėl vėlyvo laiko (22 val.) ir dėl to, kad darbotvarkėje dar liko neišnagrinėta 10 klausimų. Susirinkimo pirmininkas pasiūlė nariams balsuoti dėl nutarimo padaryti šio Susirinkimo pertrauką likusių darbotvarkės klausimų svarstymui ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, po pertraukos tęsti susirinkimą nuo 12 darbotvarkės klausimo, įpareigoti Rūmų administraciją surengti tęstinį Susirinkimą. Už susirinkimo pertraukos paskelbimą balsavo 74 nariai (prieštaraujančių ir susilaikiusių protokole neužfiksuota). Šiuo pagrindu Susirinkimas buvo tęsiamas po pertraukos 2020-09-24, t. y. po dvidešimties dienų nuo 2020-09-04 įvykusio Susirinkimo.

Atsakovas pažymi, kad pertraukos darymas nereiškia, kad įvyksta atskiri narių susirinkimai (prieš ir po pertraukos). Laikoma, kad vyksta vienas susirinkimas su savo stadijomis - pradžia (dalyvių registracija), eiga (klausimų svarstymas ir balsavimas pagal darbotvarkę) ir pabaiga (kai išsprendžiami visi darbotvarkės klausimai ir susirinkimui pirmininkaujantis skelbia susirinkimo pabaigą). Todėl, Įstatuose esant nuostatai dėl kvorumo nustatymo tik Susirinkimo pradžioje ir išlikimo viso susirinkimo metu, nėra formalios pareigos po pertraukos vėl nustatinėti Susirinkimo kvorumą, kadangi laikoma, jog toliau tebevyksta tas pats (pirminis) susirinkimas, kurio kvorumas buvo nustatytas susirinkimo pradžioje. Priešingas aiškinimas lemtų kontraversišką, protingumo principams prieštaraujančią situaciją, kai antroje dalyje nesusirinkus kvorumo kiltų klausimai: ar visą susirinkimą laikyti neįvykusiu (nors pirmoje dalyje buvo kvorumas ir buvo išspręsta dalis darbotvarkės klausimų), ar šaukti pakartotinį susirinkimą dėl neišspręstų darbotvarkės klausimų (bet įstatyme numatyta galimybė pakartotiniame susirinkime priimti sprendimus tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais), ar dėl likusių neišspręstų darbotvarkės klausimų šaukti naują (ne pakartotinį) susirinkimą, susirinkimą pirmoje dalyje laikant baigtu (su atitinkamai išspręstais pirmos dalies darbotvarkės klausimais).

Atsakovas nurodo, kad Rūmų narių grupė (106 nariai) inicijavo teikimą “Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių atšaukimo“ ir 2020-08-13 kreipėsi į Rūmus su prašymu dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo šiuo klausimu, ir pateikė siūlomo nutarimo projektą: „Atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius G. A., V. Č., R. K., T. K., V. K., T. M., A. M., G. S., A. V., D. V. iš Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių“. Susirinkime buvo pateiktas nutarimo projektas „Atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius G. A., V. Č., R. K., T. K., V. K., T. M., A. M., G. S., A. V., D. V. iš Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių“ pagal Nemokumo administratorių rūmų narių grupės teikimą „Dėl nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių atšaukimo“, kadangi nei Asociacijų įstatyme nei Įstatuose nėra numatyta Rūmų vadovo, prezidiumo ar kito valdymo organo teisė modifikuoti Rūmų narių pasiūlyto nutarimo projekto. Pažymi, kad Susirinkime už šį nutarimo projektą balsavo 119 narių - „už“, ir 92 nariai - „prieš“. Tokiu būdu, Susirinkimo daugumos balsais, buvo priimtas sprendimas dėl Prezidiumo atšaukimo, kaip tai numatyta Įstatų 12.3, 17.3 punktuose. Iš pasiūlyto Rūmų narių grupės nutarimo projekto ir balsavimo rezultatų akivaizdu, kad Rūmų narių netenkino viso Prezidiumo darbas, o ne atskiro Prezidiumo nario. Susirinkimas, kaip aukščiausias valdymo organas, vadovaudamasis Įstatų 17.3 punktu, iškilus klausimui dėl Prezidiumo atšaukimo turi teisę atšaukti visą Prezidiumą bendrai (in corpore). Toks nurodytos nuostatos aiškinimas atitinka bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, patvirtinta visuotinio narių susirinkimo teisę spręsti svarbiausius asociacijos klausimus, užkerta kelią tęsti įgaliojimus Prezidiumui, praradusiam narių pasitikėjimą. Priešingas aiškinimas, t. y. kai Prezidiumo narių atšaukimo pagrindai priklausytų išimtinai nuo Įstatuose nustatytų Prezidiumo narių atšaukimo sąlygų ar kadencijos laikotarpio (Įstatų 15.2 p., 17 p.), galėtų sukurti akivaizdžiai ydingą situaciją, kai, nepaisant Prezidiumo pareigų netinkamo vykdymo, jų neatitikimo Įstatams, veikimo ne narių interesais, toks Prezidiumas kadencijos laikotarpiu turėtų imunitetą nuo atšaukimo ir bet kokiu atveju turėtų teisę tęsti savo kadenciją iki kol ji pasibaigtų.

Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas „Atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius“, todėl pagal patvirtintą Susirinkimo darbotvarkę, Susirinkimas turėjo teisę išrinkti naują Prezidiumą, nes pagal Įstatus, kurie neprieštarauja galiojantiems įstatymams, Susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. Paskirtas naujos sudėties Prezidiumas turi pareigą prezidiumui priskirtas funkcijas atlikti nepažeisdamas įstatymo nuostatų bei Rūmų paskirties. Tokia padėtis, kai vienas pagrindinių Rūmų organų visiškai negalėtų funkcionuoti dėl jo įgaliojimų sustabdymo, iš principo nėra galima, nes nepateisinamai sutrikdytų šios asociacijos veiklą, funkcijų atlikimą.

Atsakovas teigia, kad pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio narių susirinkimo kompetenciją, visuotinis narių susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių asociacijos veiklos klausimų. Tai reiškia, kad jo priimti sprendimai gali lemti esminius asociacijos veiklos pokyčius, kurie gali būti naudingi asociacijai, jos nariams, asocijuotiems nariams arba gali sukelti jiems neigiamų padarinių. Siekiant užtikrinti tiek asociacijos, tiek su jos veikla susijusių narių interesus, įstatyme įtvirtinama visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė - teisė nuginčyti visuotinio narių susirinkimo sprendimus, remiantis įstatyme nustatytais pagrindais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime nurodo, kad Susirinkimas pagal savo prigimtį laikytinas aukščiausiu Rūmų organu ir vadovaujantis JANĮ 135 straipsnio 3 punktu Tarnybai yra suteikta tik teisė dalyvauti Susirinkime be balsavimo teisės. Todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Tarnybos vykdomas funkcijas ir turimus administracinius įgaliojimus tiek pačių nemokumo administratorių, tiek Rūmų atžvilgiu, mano, kad šis ginčas nėra susijęs su JANĮ deleguotų Rūmams funkcijų atlikimu, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo vertinti Rūmų 2020-09-04 Susirinkimo metu priimtų ir šioje byloje ginčijamų nutarimų teisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad Rūmų vadovui A. B. 2020-08-13 buvo įteiktas Teikimas „Dėl Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės papildymo“. Su šiuo teikimu buvo pateiktas Teikimas „Dėl NAR prezidiumo narių atšaukimo“, kurį pasirašė 109 Rūmų nariai. Teikime buvo pasiūlytas nutarimo projektas - „Atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius G. A., V. Č., R. K., T. K., V. K., T. M., A. M., G. S., A. V., D. V. iš Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių“. Kadangi Rūmų administracijai nebuvo pateiktas teikimas papildyti darbotvarkę Įstatų 10.5 punkte numatyta tvarka su nutarimo projektais, numatančiais balsavimus dėl kiekvieno Prezidiumo nario atšaukimo individualiai, todėl Susirinkime neprivalėjo būti balsuojama ir priimama 10 nutarimų dėl kiekvieno Prezidiumo nario. Pažymi, kad alternatyvių pasiūlymų nebuvo pateikta ir Susirinkimo metu, todėl dėl jų nebuvo balsuojama.

Atkreipia dėmesį, kad Prezidiumo narių atšaukimas in corpore atitiko daugumos narių lūkesčius, kurie tokiu būdu siekė perrinkti visą Prezidiumą, kuris atstovautų Rūmų narių interesams ir juos gintų, vienodai tarnautų visiems nemokumo administratoriams (Įstatų 1. 1 p.). Taip pat svarbi aplinkybė yra tą, kad visi be išimties atstatydinti Prezidiumo nariai (tame tarpe ir pareiškėjai) dalyvavo naujo Prezidiumo rinkimuose. Rūmų nariai Susirinkimo metu rinkdami naujus Prezidiumo narius išreiškė savo valią ir išrinko į Prezidiumą tuos asmenis/kandidatus, kurie jų nuomone yra tinkamiausi. Atkreipia dėmesį, kad į naują Prezidiumą buvo išrinkti ir dalis buvusių Prezidiumo narių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Prezidiumo narių atšaukimas atitiko Įstatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Rūmų veiklą, reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Susirinkimo pertraukos nereglamentuoja nei vienas teisės aktas, todėl tik pats Susirinkimas turi teisę nuspręsti ar nespėjus per tam skirtą laiką išnagrinėti visų darbotvarkės klausimų daryti pertrauką, ar šaukti naują Susirinkimą, dėl likusios neišnagrinėtos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo. Iš Susirinkimo protokolo matyti, kad Susirinkime dalyvaujantiems nariams pasiūlius padaryti pertrauką, dėl šio pasiūlymo buvo balsuojama. Nutarimas dėl pertraukos buvo priimtas, nes už Susirinkimo pertraukos paskelbimą balsavo 74 nariai, prieš nutarimą balsuojančių nebuvo. Taigi pagal Įstatų 12.3 punktą nutarimas dėl Susirinkimo pertraukos laikomas priimtu ir galiojančiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, argumentus jau išdėstytus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens V. K. atsiliepimuose.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai palaikė skundų argumentus ir prašė skundus tenkinti. Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. ir jo atstovas prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją.

Pareiškėjai, nesutikdami su priimtų ginčijamų nutarimų dalimis, teigia, kad Rūmai nesilaikė pareigos tinkamai informuoti Rūmų narius apie papildyta Susirinkimo darbotvarkę, tuo pažeidė Įstatų 10.3 - 10.5 punktus; balsuojant už susirinkimo darbotvarkės ginčijamus klausimus nebuvo kvorumo;

Nemokumo administratorių veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja JANĮ, kuris nustato ir Rūmų veiklą. Rūmai – viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip (JANĮ 139 straipsnis). Rūmų narių ir asocijuotų narių teises ir pareigas nustato šis įstatymas, Asociacijų įstatymas ir Įstatai. Įstatus tvirtina Susirinkimas. Įstatų 1.1 punkte įtvirtinta, jog Rūmai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus nemokumo administratorius, kaupti, sisteminti ir teikti informaciją apie nemokumo administratorius ir nemokumo administratorių padėjėjus bei jų vykdomą veiklą, koordinuoti ir kontroliuoti jų veiklą administruojant nemokumo procesus, atstovauti jų interesams ir juos ginti, organizuoti ir įgyvendinti jų kvalifikacijos tobulinimą, įgyvendinti nemokumo administratorių savivaldą, puoselėti nemokumo administratoriaus profesijos vardą ir pozityvų Rūmų įvaizdį, vienodai tarnauti visiems nemokumo administratoriams, rengti ir teikti su nemokumo procesais susijusių teisės aktų projektų siūlymus bei išvadas dėl šių teisės aktų projektų. Rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, JANĮ, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu, Asociacijų įstatymu, kiek JANĮ nenustato kitaip, kitais teisės aktais ir Įstatais (Įstatų 1.2 punktas). Rūmų teisės ir pareigos nustatytos JANĮ 141 ir 142 straipsniuose, taip pat Įstatų 3–5 punktuose.

Susirinkimo darbotvarkės papildymą reglamentuoja Įstatų 10.5 punktas, kuriame nurodyta, kad ne mažiau kaip vienos dvidešimtosios Rūmų narių siūlymu, pateiktu raštu ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų iki paskelbtos Susirinkimo dienos, į susirinkimo darbotvarkę įtraukiami jų siūlomi papildomi darbotvarkės klausimai ir sprendimo projektai, o Rūmų nariai apie pakeitimus informuojami ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki Susirinkimo.