Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovėms J. M. ir M. N., tretiesiems asmenims - Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei A. A., Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad palikimo priėmimo faktiškai valdant veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Faktiniu pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, gyvenamosios patalpos remontas paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi jį priėmė. Ieškovas nurodo, jog ieškovo faktinis ginčo žemės sklypo ir sodo pastato valdymas, jo naudojimas, tvarkymas, buvo pagrįstas įrodymais. Motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje teismas privalo nurodyti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie reikšmingas bylos aplinkybes, įvertinimą bei argumentus, kuriais remdamasis atmetė kuriuos nors įrodymus, prieštaraujančius toms išvadoms. Tuo tarpu teismas visiškai nemotyvavo, kodėl vadovaujasi išimtinai 1999 m. lapkričio 10 d. pareiškimu, kurį pats pripažino niekiniu bei bylos dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo medžiaga, atmesdamas visus kitus ieškovo pateiktus įrodymus.

Atsakovės sutinka su teismo išvada, jog nesant pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis priėmė palikimą po J. N. mirties, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą, kuriuo ieškovas prašo nustatyti juridinį faktą, kad liudijime nurodyta V. N. motina O. N. yra vienas ir tas pats asmuo – J. N., taip pat reikalavimą dėl atsakovėms išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. N. siekia paveldėti po J. N., mirties, kuri mirė 1999-04-26, atsiradusį palikimą. 1999-04-26 mirus J. N., liko jos turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini) bei piniginis indėlis. 1999-11-10 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo po J. N. mirties turtą paveldėjo mirusiosios sūnus V. N.. Paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir piniginiai indėliai (b.l. t. b.l. 65). 1999-11-10 ieškovas Vilniaus miesto 4-ame notarų biure pasirašė pareiškimą, kuriuo nurodė, jog mirus motinai J. N. palikimo nepriėmė ir pretenzijų nereiškia (b.l. t. 10). 2010-07-10 mirė ieškovo brolis V. N. (t. 1 b.l. 13). Prieš mirtį V. N. sudarė testamentą, kuriuo padarė patvarkymą – jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko broliui V. N. (t. 1, b.l. 12). Mirus V. N., dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą kreipėsi mirusiojo V. N. dukros J. M. ir M. N. (t.1 b.l. 65). Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad pareiškimas nebuvo atsisakymas nuo palikimo ir neišreiškė jo tikrosios valios, nors neprieštaravo, jog butą paveldėtų brolis, tačiau žemės sklypui paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo, ieškovas į notarų biurą nesikreipė, tačiau šį žemės sklypą su sodo pastatu priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teikdamas 1999-11-10 pareiškimą, ieškovas, nors ir pavėluotai, bet siekė išreikšti valią atsisakyti motinos palikimo; toks prejudicinis faktas nustatytas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-23 nutartyje, o ginčijamu pareiškimu jis nepriėmė tik dalies palikimo, kadangi palikimas yra vientisas ir negalima jo priimti arba nepriimti (atsisakyti) dalimis. Ieškovas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad palikimo nepriėmimas reiškia jokių veiksmų neatlikimą, todėl ieškovas, teikdamas (nors ir pavėluotai) pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo (atsisakymo), t. y. atlikdamas aktyvų veiksmą, turėjo suvokti, jog motinos palikimo atsisako (suprantąs pareiškimo esmę ieškovas patvirtino padarydamas atitinkamą įrašą 1999-11-10 pareiškime), tokios pozicijos ieškovas laikėsi ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai konstatavo, jog pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, nurodančią, kad pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio atsisakymas nuo palikimo jokios teisinės reikšmės neturi, ir vertindamas 1999-11-10 pareiškimą kaip vieną iš įrodymų, parodančius ieškovo santykį su motinos palikimu bei leidžiančiu spręsti apie ieškovo valios priimti arba nepriimti motinos palikimo išraišką, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino minėtus paveldėjimo teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl ieškovo atsisakymo nuo palikimo. Atsisakymu nuo palikimo laikomas 1999-11-10 ieškovo pareiškimas, kurį patvirtino Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. (t.1, b.l. 10). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškimas įpėdinio tikrosios valios išraiškos prasme negali būti vertinamas kaip atsisakymo nuo palikimo pareiškimas ir negalėtų sukelti palikimo atsisakymo teisinių pasekmių.

Pareiškime nurodyta, kad „palikimo nepriėmiau ir pretenzijų neturiu“, t.y. juo konstatuojamas palikimo nepriėmimo, bet ne atsisakymo nuo palikimo faktas. Tokio turinio pareiškimas, teismo manymu, apskritai negalėtų būti laikomas atsisakymu nuo palikimo, nes pareiškime atsisakymas nuo palikimo tiesiogiai ir nesuformuluotas. Nors ir palikimo nepriėmimas iš esmės sukelia tokias pačias pasekmes kaip ir atsisakymas nuo palikimo, tačiau jei pirmuoju atveju tokias pasekmes sukelia pasyvus įpėdinio elgesys (neveikimas) dėl įvairių priežasčių (abejingumas paveldėtino turto likimui, įstatymų nežinojimas ir pan.), tai atsisakymas nuo palikimo pasireiškia aktyviais veiksmais – turi būti paduodamas pareiškimas palikimo atsiradimo vietos notarui (1964 m. CK 593 str.). Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, sukeliantis labai reikšmingas teisines pasekmes. Todėl tokio atsisakymo tikrosios įpėdinio valios, turinčios esminę reikšmę sandoriui, aspektas, o taip pat ir formalus tokios valios išraiškos aspektas turi būti pakankamai aiškūs, nekeliantys abejonių tiek paveldėjimo teisės liudijimą išduodančiam notarui, tiek ir kitiems įpėdiniams. Tuo tarpu minėtas pareiškimo turinys neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad šiuo pareiškimu ieškovas palikimo apskritai atsisakė. Todėl, teismo vertinimu, šis pareiškimas jau vien dėl jo formuluotės atsisakymu nuo palikimo negalėtų būti laikomas. Aplinkybė, jog ieškovas tokį pareiškimą pateikė notarui, taip pat nesukelia pagrįsto ir neginčytino pagrindo manyti, jog ieškovas išreiškė tikrąją valią dėl palikimo, kadangi bylos duomenys tvirtina, jog net ir ieškovui pareiškus tokį pareiškimą, notaras vis dėl to paveldėjimo teisės liudijimą ieškovo broliui išdavė tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir piniginiams indėliams, tuo tarpu žemės sklypui ir sodo pastatui, esančiam Rokantiškių g., Vilniaus m. sav. SB „Elfa“ paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė (t. 1, b.l. 65). Tačiau neabejotinai sandorio esmė vertintina ne tik formaliuoju aspektu, bet visų pirma pagal tikrąją šalies valią. Minėta formuluotė, kilus ginčui, galėtų būti interpretuojama atsisakymu nuo palikimo jei, pavyzdžiui, visi kiti įrodymai neabejotinai įrodytų buvus būtent tokią įpėdinio valią – be jokio pašalinio poveikio sąmoningai ir negrįžtamai atsisakyti palikimo. Tuo tarpu ir faktinės bylos aplinkybės taip pat neleidžia vertinti šį pareiškimą kaip ieškovo pareikštą valią visiškai atsisakyti palikimo. Ieškovui pareiškimo surašymo metu matyti, kad nerašo lietuviškai, ant pareiškimo pasirašė rusų kalba, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškimas jam buvo išverstas į jam suprantamą kalbą, paaiškinta, kokias pasekmes pagal įstatymą sukeltų tokio pobūdžio pareiškimas viso palikimo atžvilgiu. Tuo tarpu pareiškimą patvirtinusios notarės paaiškinimai, jog tokio pareiškimo teisinės pasekmės ieškovui buvo išaiškintinos, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinos kritiškai, kaip gynybinė notarės pozicija. Ieškovo atsisakymas nuo palikimo reikštų, kad ieškovo brolis V. N. paveldėtų ne tik butą ir piniginius indėlius, bet ginčo žemės sklypą kartu su sodo pastatu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas siekė paveldėti ginčo žemės sklypą, tačiau to atlikti negalėjo, kadangi minėtu laikotarpiu nebuvo išlikęs ieškovo gimimo liudijimas, ką nustatė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-01-23 nutartyje (t. 1, b.l. 25,26). Be to, ieškovas atsisakęs savo palikimo dalies savo brolio naudai, ir toliau prižiūrėjo ginčo žemės sklypą ir sodo pastatą.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo metu ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nusprendė nepriimti motinos palikimo, nes neturėjo savo gimimo liudijimo, kadangi pats pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pripažino, jog ieškovo 1999-11-10 sudarytas ir notarės patvirtintas pareiškimas pripažintinas niekiu ir negaliojančiu ab initio. Taigi, matyti, kad ir pats ieškovas siekė paveldėti ginčo sklypą su sodo pastatu. Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir paties ieškovo paaiškinimas, liudytojų N. K., S. Ž. parodymai (t. 1, b.l. 124-132). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad negalima daryti išvados, jog ieškovas tokio pobūdžio pareiškimu siekė išreikšti ir išreiškė tikrąją valią visiškai atsisakyti palikimo.

Kita vertus, netgi jei šis pareiškimas būtų vertinamas atsisakymu nuo palikimo, įstatymas imperatyviai draudžia atsisakyti ar priimti palikimą iš dalies, priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo (1964 m. CK 587 str. 1, 5 d. d.). Todėl, esant minėtoms aplinkybėms – ieškovui įrodžius, jog palikimo dalį jis yra faktiškai priėmęs ir neketino jos atsisakyti, ieškovo pareiškimas, jog jis palikimo nepriėmė, prieštaravo faktinei padėčiai ir negalėtų sukelti atsisakymo nuo palikimo teisinių pasekmių, nes prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms dalinį atsisakymą nuo palikimo ar dalinį palikimo priėmimą, t.y. laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Bylos duomenys tvirtina, kad J. N., mirusiai 1999-04-26, nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys Vilniaus m. sav. Vilniaus, Rokantiškių g. SB „Elfa“ (t. 1, b.l. 14,15). Po motinos mirties sūnus V. N. rūpinosi sodo pastatu, mokėjo privalomus bendrijos nario mokesčius, remontavo, prižiūrėjo (t. 1, b.l. 14,17), šias ieškovo nurodytas aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. Š., G. M. M., S. Ž. (t. 1 b.l. 131). Po motinos J. N. mirties palikimą – žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) - priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą sūnus V. N.. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N. po savo motinos J. N. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2012-06-11 pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1940-12-16 gimimo liudijime UA Nr. 080069 nurodyta V. N. motina O. N. yra vienas ir tas pats asmuo – J. N., mirusi 1999-04-26, atsakovėms J. M. ir M. N. pranešus apie tokį ieškovo ieškinio reikalavimo atsisakymą, o atsakovėms iki nustatyto termino nuomonės nepareiškus, bei įvertinus tai, kad ieškovo teisė numatyta įstatyme, ieškovui žinomos tokio ieškinio reikalavimo atsisakymo procesinės pasekmės ir tokie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str.), teisėjų kolegija tokį atsisakymą priima ir šioje dalyje bylą nutraukia.

Priėmus naują teismo sprendimą, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovių priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.) – 466 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą (t. 1, b.l.5, t. 2, b.l. 6), 800 Lt už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (t. 1, b.l. 113,114, t. 2, b.l. 44,45), iš viso 1266 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 4 miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. N. ieškinį atsakovėms J. M. ir M. N. dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tretieji asmenys - Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei A. A., Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, tenkinti.

Pripažinti V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1999 m. lapkričio 10 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, reg. Nr. 2-16294, patvirtintą Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. niekiniu ir negaliojančiu.

Pripažinti V. N. 1999 m. lapkričio 10 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu

Pripažinti atsakovėms J. M. ir M. N. 2010 m. gruodžio 2 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu.

Priimti ieškovo V. N. atsakymą dalyje dėl ieškinio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1940-12-16 gimimo liudijime UA Nr. 080069 nurodyta V. N. motina O. N. yra vienas ir tas pats asmuo – J. N., mirusi 1999-04-26, ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1999 m. balandžio 26 d., atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Priteisti iš atsakovių J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 466 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt advokato išlaidų, t.y. po 633 Lt (šešis šimtus trisdešimt tris litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.