Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medalpas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6016-340/2017, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaita ir Ko“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl kreditoriaus pareigos informuoti įmonę skolininkę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tais atvejais, kai kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tam pačiam skolininkui kreipiasi pakartotinai. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Kaita ir Ko“. Nurodė, kad su atsakove 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė sutartį, pagal kurią tiekė atsakovei stiklo paketus. Atsakovė už pateiktas prekes nesumokėjo pareiškėjai 53 019,13 Eur, todėl pareiškėja 2017 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Kadangi atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo metu pasiūlė pareiškėjai susitarti dėl skolos išdėstymo dalimis, pareiškėja, neturėdama duomenų apie UAB „Kaita ir Ko“ finansinę padėtį bei manydama, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, atsisakė pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pagal pareiškėjos pareiškimą pradėtą civilinę bylą Nr. B2-5336-431/2017 nutraukė. Po teismo nutarties nutraukti bylą pareiškėja sužinojo, kad sakovė UAB „Kaita ir Ko“ civilinėje byloje Nr. B2-5336-431/2017 buvo pateikusi teismui atsiliepimą ir įmonės finansinius dokumentus. Susipažinusi su šiais dokumentais pareiškėja nustatė, kad atsakovė yra nemoki, todėl pakartotinai kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą įspėti atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ji įvykdė 2017 m. liepos 31 d., t. y. dar iki pirmojo pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Kaita ir Ko“ iškėlimo atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.Teismas nurodė, kad pareiškėja inicijuoja naują teisminį procesą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Kaita ir Ko“ iškėlimo, todėl privalo visas ikiteismines ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo procedūras, numatytas ĮBĮ 6 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atlikti iš naujo. Tačiau pareiškėja minėtų procedūrų iš naujo neatliko, kartu su pareiškimu teismui pateikė 2017 m. liepos 31 d. pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurį teikė civilinėje byloje Nr. B2-5336-431/2017. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad minėtas pranešimas buvo iš naujo išsiųstas ir įteiktas atsakovei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė buvo informuota netinkamai. Teismas sprendė, kad pareiškėja nesilaikė bankroto bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Kaita ir Ko“ iškėlimo atsisakė priimti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių apie ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos įvykdymą, t. y. kad atsakovei buvo pateikti pareiškimo su priedais nuorašai. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo pareiškėjai vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Medalpas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Kaita ir Ko“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:ĮBĮ nėra nustatyta, kad inicijuojant naują bankroto bylos iškėlimo procesą teisme reikia visas ikiteismines ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo procedūras pakartoti iš naujo. Teismas nustatė, kad pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Medalpas“ 2017 m. liepos 31 d. atsakovei UAB „Kaita ir Ko“ pateikė. Nuo jo įteikimo praėjo daugiau nei 4,5 mėnesio. Per šį laikotarpį UAB „Kaita ir ko“ pareiškėjai nesumokėjo nieko.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (bendrovės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl ši norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjai pareigą, kuri ne tik nėra įtvirtinta įstatyme, bet ir prieštarauja ĮBĮ normoms ir jų tikslams. UAB „Kaita ir ko“ yra nemoki bendrovė, ji kelia pavojų kitiems rinkos dalyviams, o bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo atidėjimas mažina atsakovės mokėjimo galimybes, t.y. ir galimybes UAB „Medalpas“ atgauti skolą iš UAB „Kaita ir ko“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu šioje byloje yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kaita ir Ko“ iškėlimo, kaip pateiktą nesilaikius ĮBĮ įtvirtintos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, taip pat absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis). ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienos nuo jo išsiuntimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalį, pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad yra įvykdyti ĮB 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad apeliantė 2017 m. liepos 31 d. išsiuntė atsakovei UAB „Kaita ir Ko“ įspėjimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovė per 30 d. nesumokės skolos (b.l. 121-123). Po šio pranešimo išsiuntimo, apeliantė 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Kaita ir Ko“ iškėlimo, tačiau pagal paminėtą pareiškėjos pareiškimą pradėta civilinė byla teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo nutraukta, pareiškėjai pareiškimo atsisakius. Apeliantė neginčija, kad, pakartotinai pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Kaita ir Ko“ iškėlimo šioje byloje, kaip įrodymą apie ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų įvykdymą pateikė teismui tą patį 2017 m. liepos 31 d. pranešimą atsakovei, kuris atsakovei iš naujo siunčiamas nebuvo.Nors ĮBĮ nuostatos tiesiogiai neatsako į klausimą, ar pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti atsakovei siunčiamas pakartotinai tuo atveju, jei kreditorius į teismą dėl bankroto bylos tai pačiai įmonei iškėlimo kreipiasi antrą kartą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos kreditoriaus pareigos egzistavimą patvirtina tiek teleologinis (įstatymo tikslo), tiek sisteminis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo pati apeliantė, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (bendrovės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, todėl ši norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1467-370/2017). Dėl šios priežasties teismų praktikoje netinkamu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymu pripažįstami ir tie atvejai, kai nustatomos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, galėjo turėti pakankamą pagrindą manyti, jog kreditorius tokių savo ketinimų vėliau atsisakė, pavyzdžiui, jei į teismą kreipiamasi praėjus pernelyg ilgam laiko tarpui po pranešimo skolininkui išsiuntimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-216/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad po pranešimo atsakovei išsiuntimo pradėtas atsakovės bankroto bylos iškėlimo procesas buvo nutrauktas pareiškėjai atsisakius savo reikalavimo, atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog skolos pareiškėjai grąžinimo klausimas bus šalių derybomis, o pareiškėjos pakartotinis kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo apie tai neįspėjus atsakovės, atsakovei turėjo būti netikėtas. Tokia situacija, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, neatitinka ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, apeliantei pasinaudojus įstatyme nustatyta teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir, vėliau, teise atsisakyti pareikšto reikalavimo, teisminis ginčas, pradėtas pagal šį pareiškėjos pareiškimą, procesine prasme laikytinas baigtu. Nors, atsižvelgiant į bankroto bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus, tokia situacija nedraudžia pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks pakartotinis kreipimasis, nepriklausomai nuo to, kad jis grindžiamas tos pačios skolos egzistavimu, procesiškai laikytinas nauju reikalavimu, kuriam pareikšti turi būti iš naujo įvykdomos visos ĮBĮ nustatytos sąlygos, įskaitant ir pareigą laikytis išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su atsakovės nemokumu ir iš to neva kylančiu pavojumi kitiems rinkos dalyviams, kadangi teismas pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo stadijoje atsakovės mokumo iš esmės nevertina. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.