- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- A-1375-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00828-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas baigėsi dėl reorganizacijos)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 17 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo perkeltas į kamerą, kurioje buvo laikomas vienas. 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 252, kurioje buvo laikomas su 12 asmenų, o vėliau į kamerą Nr. 383, kurioje buvo laikomi 2 asmenys. Kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo. Tualetas nuo gyvenamosios patalpos buvo įrengtas keleto metrų atstumu nuo pareiškėjo lovos ir stalo ir buvo atskirtas nedidele sienele. Vėliau pareiškėjas buvo perkeltas į mažesnę kamerą, kurioje tualetas buvo įrengtas 1,5 m atstumu nuo pareiškėjo lovos ir stalo. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasimatyti ir palaikyti socialinius ryšius su šeima (žmona ir vaiku), dėl to jis išsiskyrė su žmona. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybai pateikė pažymą, kurioje jam buvo diagnozuota skrandžio liga. Pareiškėjui paprašius suteikti dietinį maitinimą, į šį prašymą atsižvelgiama nebuvo. Dėl minėtų pažeidimų Lukiškių TI-K buvo kankinamas, žeminamas, traumuojamas, todėl patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K teisės aktų keliamus reikalavimus atitiko. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per 2 mėn. gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, tačiau neturi teisės gauti ilgalaikių pasimatymų. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančiųjų gydytojų rekomendacijas. Duomenų apie tokią rekomendaciją, išduotą pareiškėju, Lukiškių TI-K neturėjo, į įstaigą su prašymais dėl dietinio maitinimo pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjo 2017 m. birželio 28 d. medicininis pažymėjimas Lukiškių TI-K registruojamas nebuvo. Lukiškių TI-K iki 2017 m. sausio mėn. nebuvo įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta. Šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pagrindo priteisti žalą nėra.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą skundo dalį atmetė.
6. Teismas, akcentuodamas CK įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas V-124) 1.3 punktu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus duomenis apie ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju kalinčių asmenų skaičių bei kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą, sprendė, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. kalint Lukiškių TI-K jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, nebuvo pažeista.
7. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte įtvirtintu teisniu reglamentavimu, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais privatumo kalinamiems asmenims naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo aspektu, nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitais asmenimis. Šiose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Teismas, įvertinęs 2018 m. gegužės mėn. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimo „Dėl A. K. skundo“ turinį, darė išvadą, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., t. y. 51 parą, buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į privatumą.
8. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, reglamentuojančiu laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų maitinimą, įvertinęs tai, kad bylos duomenimis pareiškėjui 2017 m. birželio 28 d. buvo diagnozuota opaligė ir paskirtas dietinis maitinimas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus šiuo aspektu, konstatavo, kad atsakovo atstovas nepaneigė galimo pažeidimo, susijusio su dietinio maitinimo užtikrinimu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą 69 paras buvo pažeista.
9. Teismas, aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė skundo argumentus dėl neužtikrintos galimybės pasimatyti ir palaikyti socialinius ryšius su šeima, pažeistos teisės į ilgalaikius pasimatymus.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 51 parą buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, 69 paras pareiškėjui nebuvo paskirtas dietinis maitinimas. Teismas vertino, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms dėl nustatytų pažeidimų atlyginti adekvati yra 200 Eur suma.
III.
11. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
12. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas jam dėl konstatuotų pažeidimų priteistinas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus jo patirtoms neigiamoms pasekmėms. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo, nes pagal EŽTT praktiką, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, iš bendro kameros ploto turi būti atimamas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas.
Atsiliepimas
13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas, be kita ko, pateikia samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. K. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Lukiškių TI-K 51 parą neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais, 69 paras pareiškėjui nebuvo paskirtas dietinis maitinimas, todėl sprendė, jog Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teises ir dėl nustatytų pažeidimų priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas kitą skundo dalį atmetė.
17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl jam kamerose tekusios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo ir dėl konstatuotų pažeidimų priteisė neadekvataus dydžio žalos atlyginimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo neigiamoms pasekmėms dėl Lukiškių TI-K pažeidimų yra adekvati 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo ploto normos pažeidimo. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo aspektu, pažymi, jog ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto dydį reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas, kuriame įtvirtina, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Šioje nuostatoje nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).
EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal nustatytą teisinį reguliavimą tinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusį plotą ginčo laikotarpiu. Bylos duomenimis pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. su kitais asmenimis buvo laikomas kamerose: Nr. 252 (42, 33 kv. m, iki 10 asmenų kameroje); Nr. 383 (7,22 kv. m, iki 2 asmenų kameroje); Nr. 400 (40,40 kv. m, iki 2 asmenų kameroje); Nr. 314 (7,58 kv. m, iki 2 asmenų kameroje); Nr. 311 (7,75 kv. m, iki 2 asmenų kameroje); Nr. 404 (17,02 kv. m, iki 3 asmenų kameroje). Šiomis laikymo sąlygomis pareiškėjui teko nuo 3,61 iki 20,2 kv. m ploto. Pastebėtina, kad net iš kamerų ploto atėmus Lukiškių TI-K teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytą sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m), iš Konvencijos 3 straipsnio aiškinimo kylantis 3 kv. m ploto, turinčio tekti vienam asmeniui kameroje, imperatyvas nebuvo pažeistas. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus šiuo klausimu kaip nepagrįstus ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K skundžiamu laikotarpiu užtikrino teisę būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančio ploto kamerose.
22. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).
23. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
24. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (51 parą neužtikrintas privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais; 69 paras nepaskirtas dietinis maitinimas), tai, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai nenustatyti ir pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kitų nenustatytų pažeidimų nekvestionuoja, taip pat nenustačius, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti,
26. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovo atstovas nepaneigė galimo pažeidimo, susijusio su dietinio maitinimo užtikrinimu, pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą 69 paras buvo pažeista, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant atlygintinos žalos dydį būtina įvertinti, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad 2017 m. birželio 28 d. medicininį pažymėjimą (b. l. 3) pateikė Lukiškių TI-K ar prašė skirti dietinį maitinimą, jo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 12-26) nėra duomenų, kad buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu būtų skundęsis tokio pobūdžio (opaligė) negalavimu, o 2017 m. rugsėjo 21 d. profilaktinės apžiūros metu nurodė, kad skundų dėl sveikatos neturi.
27. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.