Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, pensininkas, neįgalus (be termino, nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, NP Nr. (duomenys neskelbtini)), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. kovo 5 d. apie 10.00 val., V. K., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo artimą giminaitį – brolį M. P., dėl ko jis krito ant grindų ir sužalojo kairę koją, taip padarė jam kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl patirtų lūžių M. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 10.00 val., jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis sukonfliktavo su broliu M. P., kuris buvo atėjęs suleisti vaistus onkologine liga sergančiai jo sutuoktinei. Pripažįsta, kad konflikto metu brolį pastūmė, dėl ko šis krito ir, kaip jam žinoma, susilaužė koją. Gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka, prašo išdėstyti žalos sumos mokėjimą. Su broliu susitaikė, prašo bylą nutraukti susitaikius. Pats yra neįgalus, darbingumas 35 procentai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 9.40 val., nuėjo pas savo brolio V. K. sutuoktinę L. K. į namus, (duomenys neskelbtini), nes ji sunkiai serga, turėjo suleisti jai vaistus. Nuėjus į kambarį, kur gulėjo L., netrukus su puodeliu atėjo ir tarpduryje atsistojo jo brolis V. K.. Jis broliui pasakė: „brude, kaip gali elgtis šitaip su L., ji serga, guli mirties patale“. Norėjo brolį sudrausminti, kad rūpintųsi L., nes ji yra labai sunkus ligonis. O brolis pradėjo ant jo rėkti, išplūdo jį visokiais necenzūriniais žodžiais ir rankoje laikydamas puodelį, pylė jo turinį jam ant galvos. Jis dar rankomis užsidengė galvą, bet kava apipylė jam plaukus, rankas. Tada brolis pasakė, kad eina prisipilti karšto vandens ir nuplikys, o grįžęs į jam ant galvos užpylė karšto vandens. Nematė ar iš to paties puoduko, ar iš kito. Spėjo rankomis užsidengti veidą, bet apipylė plaukus, rankas. Kai brolis du kartus jį apipylė, fizinio skausmo nejautė, nes buvo ištiktas šoko dėl tokio brolio elgesio. Jautė karštį galvos srityje, bet jam neskaudėjo. Tada brolis pasakė, kad eina į virtuvę atsinešti virdulio, kad jį nuplikytų. Jis nuėjo iš paskos, matė, kad brolis ima už virdulio, todėl išsigando, paėmė virtuvėje buvusią kėdę su atlašu, ją pavertė, nukreipė kėdės kojas į brolį, atlošas jam buvo ties nugara, ir truputį pritūpė. Taip norėjo apsiginti nuo brolio, kad neužpiltų ant jo karšto vandens. Staiga brolis paėmė ranka už kėdės kojos ir stipriai pastūmė vieną kartą, dėl ko laikydamas kėdę virš savęs žengė žingsnį kaire koja atgal ir staiga pajuto aštrų skausmą kairėje kojoje. Kėdė jam iškrito iš rankų, nukrito kažkur šalia. Jį ištiko skausminis šokas, labai skaudėjo kairę koją. Brolis pabėgo iš namų. Jis nušliaužė grindimis iki L. kambario, kur paskambino 112. Atvyko policija, greitoji. Jį pristatė į Kėdainių ligoninę, kur peršvietė ir išvežė dėl lūžių kairėje kojoje į Kauno klinikas. Jam gydytojai konstatavo kairės kojos blazdikaulio lūžį dvejose vietose. Prieš šį įvykį jis su kojomis nėra turėjęs jokių problemų, jokių traumų (1 t., b. l. 53-59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad M. P. konstatuotas kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimas, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 83-84).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo M. P. ir įtariamojo V. K. protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu abu laikėsi savo anksčiau duotų parodymų (1 t., b. l. 64-68).

Liudytoja L. K. parodė, kad 2022 m. kovo 5 d. ryte, paskambino savo vyro V. K. broliui M. P., kuris gyvena netoliese, kad ateitų pas ją ir suleistų vaistų. Apie 10.00 val., jam atėjus į butą, tarp brolių kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jos vyras dažnai vartoja alkoholį. Kol jie barėsi, ji buvo savo kambaryje ir laukė kada M. P. suleis jai vaistus. Po kiek laiko, M. P. atėjo pas ją į kambarį, o iš paskos atėjo ir vyras V. K. su kavos puodeliu ir pradėjo lieti kavą ant brolio M. P., taškydamas kavą per visą kambarį. Po to jie abu išėjo į virtuvę, o ji tik girdėjo triukšmą, kad jie abu konfliktuoja. Atsikėlusi iš lovos išėjo iš kambario ir koridoriuje pamatė M. P. gulintį ant žemės, o jos vyras pasiėmė striukę, kepurę ir išėjo iš namų. M. P. medikus iškvietė pats (1 t., b. l. 112-119).

Liudytoja I. S., policijos pareigūnė, parodė, kad 2022 m. kovo 5 d., dirbant su kolega V. B., apie 10.09 val. gavo pranešimą, kad reikia vykti į B kategorijos iškvietimą dėl konflikto tarp brolių, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, koridoriuje ant grindų rastas sėdintis pranešėjas M. P., kuris buvo ištiesęs kairę koją ir teigė, kad ji yra turbūt lūžusi, nes jam labai skauda. M. P. buvo blaivus, nurodė, kad atėjo į svečius pas brolio V. K. sutuoktinę L. K., nes reikėjo jai suleisti vaistus, o brolis apipylė jį kava ir karštu vandeniu, virtuvėje pastūmė, dėl ko jis griuvo ant grindų ir susižalojo kairę koją. Virtuvėje daiktai buvo sudėti tvarkingai, nebuvo jokių baldų ar kėdžių, kurie būtų sugadinti. Virtuvėje prie stalo stovėjo keturios kėdės su atlašu, jos buvo tvarkingos, nesugadintos. Virtuvėje ant stalo matėsi vandens lašai. Nematė, kad grindys virtuvėje būtų šlapios. Kambaryje, kur gulėjo L. K., matėsi, kad sienos, lovoje ir ant grindų buvo pripilta kavos likučių. Taip pat ant nukentėjusiojo M. P. dėvimų marškinėlių matėsi kavos likučiai, jo plaukai buvo šlapi. Greitoji nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Namuose V. K. nebuvo, pasak M. P., po įvykio jis iš namų kažkur išėjo. L. K. nurodė, kad ji yra serganti ir gulėjo lovoje, kad kambaryje kilus tarp brolių žodiniam konfliktui, abu jie išėjo į virtuvę, kur girdėjo kaip jie konfliktuoja. Po kiek laiko, ji nuėjusi į koridorių pamatė, kad M. P. sėdi ant grindų ir skundžiasi kojos skausmu, o jos sutuoktinis V. K. išėjo iš namų (1 t., b. l. 122-125).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 19-27).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo matyti, kad M. P. buvo blaivus (1 t., b. l. 47-48).

Iš daiktų (BPC įrašo) apžiūros protokolo matyti, kad 112 paskambinęs M. P. nurodė, kad jį sumušė brolis ir jam lūžo koja (1 t., b. l. 36-40).

Iš daiktų (body kameros) apžiūros protokolo matyti, kad M. P. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad brolis jį pastūmė virtuvėje ir jis griūdamas susižalojo koją (1 t., b. l. 41-46).

Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad M. P. medikams nurodė, jog jį sumušė brolis (1 t., b. l. 90-94).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų įrodymų visumą nustatytas, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 10.00 val., V. K., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis pastūmė savo artimą giminaitį – brolį M. P., dėl ko jis krito ant grindų ir sužalojo kairę koją, taip padarė jam kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimą, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl patirtų lūžių M. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra broliai, tai yra artimi giminaičiai.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pastūmė brolį, dėl ko šis krito ir susilaužė koją.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikaltimą įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei ištirti aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra: pranešimo BPC apie nusikalstamą veiką turinys, įvykio vietos apžiūros protokolas, nufilmuoti nukentėjusiojo parodymai įvykio vietoje, teismo medicinos specialisto išvada ir kiti aprašyti įrodymai.

Taigi įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Kaltinamasis yra psichiškai sveikas ir tokio amžiaus, kad privalėjo suvokti, jog jo veiksmai – nukentėjusiojo stiprus stūmimas, gali nukentėjusįjį sužaloti. Ir nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jis savo pavojingais veiksmais sąmoningai leido tokiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikimui kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Tarp kaltinamojo veikos – stūmimo, ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė –kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje - nukentėjusiajam padaryti (-as) sužalojimai (-as) teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nesunkų artimo giminaičio - brolio sveikatos sutrikdymą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybės, kad kaltu prisipažino ir, teismo manymu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Proceso dalyvių pozicija.

Nukentėjusysis/jo gynėjas ir kaltinamasis teismui pateikė susitaikymo protokolą, patvirtino, kad susitaikė, nukentėjusysis turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, prašė bylą nutraukti. Prokuroras pritarė tokiam susitarimui.

Teismo pozicija.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, kuris yra apysunkis, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, teismui pareiškė, kad atleidžia ir susitaiko su kaltinamuoju, prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę – neteistas, pensininkas, neįgalus, pasižada nenusikalsti - daro išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo ne dėsninga, bet atsitiktinė jo gyvenime, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, mano, jog yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, neskiriant jokios baudžiamojo poveikio priemonės (-ių).

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų – 1624,81 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 100-102).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Dėl kaltinamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl blauzdikaulio kūno lūžio kartu su šeivikaulio lūžiu nukentėjusiajam buvo suteiktos radiologo ir chirurgo konsultacijos, nukentėjusysis buvo gydomas klinikose, jam atlikta nervų blokada, blauzdikaulio kūno lūžio uždara repozicija su vidine fiksacija, kineziterapija.

Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina 1624,81 Eur.

Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Kadangi tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys - žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys, pagrįstas įrodymais, tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 1624,81 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

2022-06-17 Kauno teritorinė ligonių kasos įgaliota atstovė R. D. teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad prašoma priteisti žalos suma gali būti išdėstyta dalimis tokiomis sąlygomis:

1. kaltinamasis žalą PSDF biudžetui įsipareigoja atlyginti per 35 mėnesius, kiekvieną mėnesį į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą įmokėdamas ne mažiau kaip po 46 Eur, pirmos įmokos sumą nustatant 60,81 Eur;

2. atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą kaltinamasis privalo įmokėti iki einamo mėnesio paskutinės dienos;

3. jei kaltinamasis 2 (du) mėnesius iš eilės nesumoka mėnesinės įmokos, teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prašė išdėstyti priteistinos žalos sumos mokėjimą, sutiko su civilinio ieškovo sąlygomis, į tai, kad jis yra pensininkas, neįgalus (darbingumas 35 procentai), jam neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (NP Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltinamajam priteistinos žalos mokėjimas išdėstytinas dalimis pagal civilio ieškovo pateiktas sąlygas.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai.

2 (du) kompaktiniai diskai su vaizdo/garso įrašais, saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

14,11 Eur pašto išlaidos ir 128,33 Eur kaltinamojo gynybos išlaidos (2022-06-17 VGTPT pažyma Nr. APD-2022-07137), atsižvelgiant į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, į tai, kad gynybą kaltinamajam užtikrino teismas, į tai, kad kaltinamasis pensininkas, neįgalus (darbingumas 35 procentai, neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis), be to iš kaltinamojo priteisiamas 1624,81 Eur žalos atlyginimas, kas daro jo turtinę padėtį sudėtingą - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam (-siems) asmeniui (-ims) ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesunkus artimo giminaičio - brolio sveikatos sutrikdymas), ir baudžiamąją bylą V. K. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš V. K. 1624,81 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 81 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, b. k. 73000), priteistos žalos sumos mokėjimą išdėstant ir kaltinamąjį:

1. įpareigojant priteistą 1624,81 Eur žalą atlyginti per 35 (trisdešimt penkis) mėnesius, kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2022-08-01, į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokant ne mažiau kaip po 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 00 ct), kaip pirmą įmoką įmokant 60,81 Eur;

2. įpareigojant atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą įmokėti iki einamo mėnesio paskutinės dienos;

3. išaiškinti, kad jei kaltinamasis 2 (du) mėnesius iš eilės nesumokės mėnesinės įmokos, teismas, civilinio ieškovo prašymu, išduos vykdomąjį raštą, kuris bus pateikiamas vykdyti antstoliui (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui).

Daiktinius įrodymus – 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso (pašto ir VGTPT paskirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).