Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-290-280/2007 pagal ieškovo B. P. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimai J. P. ieškinius atsakovams R. R. , V. J. , tretiesiems asmenims Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarei Nijolei Kadžienei, Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarei Laimai Jakeliūnienei, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai ,,PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas B. P. kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. gegužės 9 d. B. P. ir V. P. įgaliojimą, išduotą R. R. , kurio nurodytas notaro registro numeris 6473; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. liepos 18 d. žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0021-0215, 0,1410 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad B. P. ir V. P. (pardavėjai), atstovaujami pagal minėtą įgaliojimą R. R. , pardavė V. J. (pirkėjui) 0,1440 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 108 000 Lt, kuriuos pardavėjai lygiomis dalimis gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį. Nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 22 d. ieškovui ir jo broliui V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1410 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį iki brolio V. P. mirties 2006 m. gegužės 29 d., valdė bendrosios nuosavybės teise. 2006 m. rugpjūčio 2 d. laikraštyje ,,Panevėžio balsas“ pamatė skelbimą, kad yra parduodamas ieškovui ir jo broliui priklausantis žemės sklypas. VĮ Registrų centro Panevėžio filialo pažyma patvirtina, kad pagal notariškai patvirtintą 2006 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3285 minėtas žemės sklypas yra parduotas atsakovui V. J. , kurio nei ieškovas, nei ieškovo brolio giminės nepažįsta. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesant ieškovo valios. Ieškovas ir V. P. žemės niekam nepardavė ir nesirengė parduoti, pinigų pagal sandorį negavo. 2006 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta panaudojus 2006 m. gegužės 9 d. įgaliojimą, išduotą R. R. , patvirtintą notarės N. Kadžienės. Įgaliojimas yra suklastotas, ieškovas niekada nėra buvęs pas notarą ir nėra išdavęs įgaliojimo sudaryti sandorį atsakovui R. R. . Dėl įgaliojimo suklastojimo ir turto užvaldymo apgaule Panevėžio miesto prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2006 m. gegužės 9 d. įgaliojimas ir 2006 m. liepos 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pripažintini negaliojančiais, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), bei taikytina restitucija ir turtas išreikalautinas iš sąžiningo įgijėjo, nes jis prarastas dėl padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2d.).

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. P. palaikė ieškovo B. P. ieškinį ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. gegužės 9 d. sudarytą įgaliojimą, išduotą R. R. , kurio nurodytas notaro registro numeris 6473, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. liepos 18 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir ieškovas. Taip pat nurodė, kad V. P. buvo jos sutuoktinis, kuris mirė 2006 m. gegužės 29 d. V. P. buvo invalidas, su niekuo nebendravo, J. P. jį prižiūrėjo. Po vyro mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, pilnametis sūnus A. P. palikimo atsisakė. Apie tai, kad parduotas mirusiojo sutuoktinio žemės sklypas sužinojo iš ieškovo B. P. . Patvirtino, kad nepažinojo atsakovų V. J. , R. R. , jų nepažinojo ir mirusysis V. P. . V. P. niekada nėra pasirašęs įgaliojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, niekada neketino tokio įgaliojimo pasirašyti ir parduoti žemę. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nesant V. P. valios. Pinigų pagal sandorį negavo. Be to, net ir išduotas įgaliojimas po V. P. mirties nustojo galioti (CK 2.147 str. 1 d. 7 p.).

Atsakovas V. J. atsiliepime į ieškovo B. P. ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas. Ieškovas neįrodė, jog jis neteko nekilnojamojo turto dėl kito asmens nusikalstamos veiklos. Nėra jokios atsakovo kaltės, jei notarė tvirtino pirkimo-pardavimo sandorį neįsitikinusi pardavėjo asmenybe ar įgaliojimo teisėtumu.

Tretysis asmuo notarė Nijolė Kadžienė atsiliepimu į ieškovo B. P. ieškinį su ieškiniu sutiko, nurodė, kad 2006 m. gegužės 9 d. įgaliojimas Nr. 6473 nėra notarės patvirtintas, nėra įregistruotas notariniame registre, todėl vadovaujantis CK 1.80 straipsniu yra niekinis.

Tretysis asmuo notarė Laima Jakeliūnienė atsiliepime į ieškovo B. P. ieškinį su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad V. J. nėra sąžiningas įgijėjas. Po pirkimo sutarties įregistravimo V. J. tuoj pat sudarė sutartį su nekilnojamojo turto agentūra dėl sklypo pardavimo. Be to, notaro biure tvirtinant sutartį jis pats tvirtino, kad pinigus atidavė B. P. ir V. P. lygiomis dalimis. Tą patį patvirtino kita šalis ir tai rodo, kad abi sandorio šalys veikė bendrai iš anksto susitarę.

Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškovo B. P. ieškinį su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad notarė N. Kadžienė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sąlygoti 2006 m. liepos 18 d. pirkimo-paravimo sutarties neteisėtumą, todėl ir pagrindo kilti notarės N. Kadžienės civilinei atsakomybei nėra.

Atsakovas R. R. su ieškiniu jo atžvilgiu nesutiko, nurodė, kad jis ne vieną kartą yra praradęs pasą, po ko jam buvo išduoti nauji. 2006 m. birželio mėn. prarado asmens kortelę, dėl ko jam buvo išduota nauja, o senoji pripažinta negaliojančia. Dėl asmens dokumentų vagystės į policiją nesikreipė, kas galėjo pasinaudoti jo negaliojančia asmens kortele nežino, neturėjo jokio ieškovo B. P. ir jo mirusio brolio Vlado įgaliojimo, nedalyvavo sudarant ginčo žemės pirkimo-pardavimo sandorį, nes 2006 m. liepos 17 d. išvyko į Londoną, grįžo tik 2006 m. rugpjūčio 21 d.

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. birželio 27 d. sprendimu B. P. ir J. P. ieškinius tenkino: pripažino negaliojančiu 2006 m. gegužės 9 d. V. P. ir B. P. įgaliojimą R. R. nuo įgaliojime nurodytos jo sudarymo datos 2006 m. gegužės 9 d.; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento, 2006 m. liepos 18 d. dienos, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priklaususio V. P. ir B. P. , pirkimo-pardavimo sutartį V. J. , sudarytą per atstovą R. R. ir priteisė iš V. J. šį žemės sklypą ieškovams B. P. ir J. P. ; priteisė iš V. J. 2 560 Lt žyminio mokesčio ir 104,2 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą; priteisė iš V. J. B. P. 300 Lt žyminio mokesčio, 980 Lt advokato pagalbai, 438,1 Lt už skelbimus spaudoje, 70 Lt kitų išlaidų, iš viso 1 788,1 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš V. J. 300 Lt žyminio mokesčio J. P. ; laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, patikslinta 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi - ginčo sklypo areštą, paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad panaudojant suklastotą 2006 m. gegužės 9 d. įgaliojimą, pagal kurį V. P. , miręs 2006 m. gegužės 29 dieną, ir B. P. įgaliojo atsakovą R. R. , parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tam tikslui gauti iš visų įstaigų ir organizacijų reikalingus dokumentus ir pažymas, atstovauti valstybės įmonės Registrų centre, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, gauti priklausančius pinigus už parduotą turtą, atstovauti Panevėžio m. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje, už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, 2006 m. liepos 18 d. atsakovai V. J. ir R. R. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo už 108 000 Lt sutartį, kuria kartu R. R. ir perdavė atsakovui V. J. žemės sklypą. Sutartis buvo surašyta ir patvirtinta Pasvalio rajono I-ojo notaro biuro notarės Laimos Jakeliūnienės. Suklastotas įgaliojimas neva patvirtintas Panevėžio 6-jo notaro biuro notarės Nijolės Kadžienės, tačiau teismas nustatė, kad notarė tuo metu tokio notarinio veiksmo neatliko, įgaliojimas nėra užregistruotas, be to, įgaliojime neteisingai nurodyta V. P. gyvenamoji vieta, nes jis gyveno (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyti neteisingi jo ir ieškovo B. P. paso duomenys, įgaliojimas pasirašytas ne V. ir B. P. . Įgaliojime neteisingai nurodyta ir R. R. , kuriam neva išduotas įgaliojimas, deklaruota gyvenamoji vieta. Įgaliojime nurodyta, kad nustatyta pagal pasų duomenis ne asmenų V. P. ir B. P. tapatybė, o tautybė. Teismas konstatavo, kad šis įgaliojimas yra niekinis, negaliojantis, nes B. ir V. P. bendrai nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo neketino parduoti, niekam dėl jo įgaliojimo neišdavė, atsakovo R. R. nepažinojo, apie įgaliojimą sužinojo tik atlikus ikiteisminį tyrimą po to, kai perskaitė laikraštyje, kad parduodamas jų žemės sklypas ir dėl šio fakto kreipėsi į policiją. Nors atsakovas V. J. tvirtino, kad jis yra sąžiningas įgijėjas, dėl ko sandorio būtų negalima pripažinti negaliojančiu, tačiau teismo teigimu, šį tvirtinimą paneigia tas faktas, jog jis pas notarę L. Jakeliūnienę, surašant ir tvirtinant žemės sklypo pirkimo pardavimo ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo sandorį, nurodė, kad (sutarties 8 p.) žemės sklypas parduodamas už 108 000 Lt, kuriuos B. P. ir V. P. lygiomis dalimis gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, o teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jokių pinigų B. P. ir V. P. , kuris sutarties sudarymo dieną jau buvo miręs, neperdavė, o notarei pareiškė, kad pinigai sumokėti todėl, kad to jo prašė R. R. . Taip jis susitarė su žemės sklypo pardavusiu asmeniu ir suklaidino notarę. Sutartyje nurodyta, kad R. R. pareiškia, kad dėl parduodamo žemės sklypo pardavėjai jokių pretenzijų neturės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad abu sutartį pasirašę asmenys žinojo, jog žemės sklypo savininkai jokių pinigų už neva parduodamą žemės sklypą negavo, bet tvirtino, kad pardavėjai pretenzijų neturės. V. J. nurodė, kad jis sumokėjo už žemės sklypą 108 000 litų, tačiau sutartyje nurodytas ir byloje dalyvaujantis asmuo R. R. nurodė, kad pinigų negavo. Teismo teigimu, atsakovas V. J. nenurodė ir nepateikė įrodymų kam jis sumokėjo už ginčo žemės sklypą nurodytus pinigus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog R. R. surašytas įgaliojimas bei to įgaliojimo pagrindu sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojantys nuo sudarymo, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), o įgaliojimas yra niekinis (CK 1.78 str. 3 d.), nes jis suklastotas, neatitinka CK 2.137 straipsnio ir CK 2.138 straipsnio reikalavimų. Teismas nurodė, kad prieš žemės savininkų Vlado ir B. P. valią apgaulės būdu, pasinaudojant suklastotu įgaliojimu, buvo perduotas atsakovui V. J. jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (CK 6.156 str. 2). Teismo teigimu, kad buvo suklastotas žemės sklypo savininkų įgaliojimas nustatyta pagal šalių ieškovų J. P. ir B. P. pagal atsakovo R. R. paaiškinimus, taip pat ikiteisminio tyrimo byloje Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada ( t. 2, b. l. 2-8), patvirtinančia, kad įgaliojimo tekstas atspausdintas tuo pačiu elektrografiniu būdu, tačiau skirtingais elektrografiniais aparatais, o Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai konstatavo, kad įgaliojimą pasirašė ne V. P. ir B. P. , o kitas asmuo. Nors V. J. nurodė, kad jis yra sąžininga žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio šalis, tačiau teismo teigimu, šį jo tvirtinimą paneigia byloje esantys įrodymai. Atsakovas negalėjo nurodyti, su kokiu konkrečiu asmeniu jis aptarinėjo žemės sklypo pirkimo sąlygas, nežino kur jis gyvena, nes pats pripažino, kad tai buvo ne R. R. , kuris nurodytas žemės sklypo savininkų įgaliotu asmeniu. Atsakovas V. J. nurodė, kad jam pasiūlė ne kartą teistas asmuo G. pirkti žemės sklypą, po to parduoti, o jis, neturėdamas lėšų, nežinodamas visų aplinkybių apie žemės sklypo priklausomybę, sutiko pirkti žemės sklypą ne iš žemės savininkų, o iš jam visai nepažįstamo asmens, neįsitikinęs, ar jis tikrai įgaliotas, ar jo veiksmai atitinka žemės savininkų valią, net nežinodamas gerai kieno žemę jis parduoda. Sutiko, kad sutartyje būtų įrašyti neteisingi duomenys (kad atsiskaityta su savininkais), sandorį įformino kitame mieste, žodžiu notarei nurodęs, kad gyvena Pasvalyje. Po to, įteisinęs žemės sklypą savo vardu, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą su prašymu įgytą turtą parduoti už didesnę kainą. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas elgėsi pažeisdamas teisingumo ir sąžiningumo principus, dėl ko tapo nebeaišku, kas konkrečiai ginčo žemę jam pardavė, atsakovo paties elgesys sudarė sąlygas žemės pardavėjui likti nežinomam. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikytina restitucija (CK 6.145 str.), ieškovams B. P. ir J. P. priteistinas iš atsakovo V. J. žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas V. J. nurodė, kad jis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį sudarė ne su R. R. , šioje byloje patrauktu atsakovu, o kitu asmeniu, kad R. R. ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, pas notarę nedalyvavo, todėl ieškovų bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti tik atsakovas V. J. , nes nepakanka įrodymų tvirtinti, kad atsakovas R. R. atliko neteisėtus veiksmus ieškovų atžvilgiu.

Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas V. J. sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas. Joks įstatymas neįpareigojo atsakovo išsiaiškinti turto savininkų valios parduoti žemės sklypą, kai jie yra atstovaujami įgalioto asmens. Atsakovas pinigus už perkamą žemės sklypą perdavė R. R. , o tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pinigai buvo perduoti žemės sklypo savininkams, atsakovas nėra atsakingas, nes sutartį parengė notarė.

2. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovas neįrodė iš kur gavo 108 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra įrodymai patvirtinantys, kad atsakovas V. J. turėjo pakankamai pinigų sumokėti už perkamą žemės sklypą.

3. Teismas neteisingai įvertino atsakovo veiksmus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovo V. J. tikslas buvo įsigijus žemės sklypą ir gavus komercinį pasiūlymą, šį sklypą parduoti už didesnę kainą. Dėl nurodytos priežasties ir buvo kreiptasi į nekilnojamojo turto agentūrą dėl sklypo pardavimo.

4. Iš sąžiningo turto įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas (CK 4.96 str.). Atsakovas V. J. yra sąžiningas ginčijamo žemės sklypo įgijėjas, o ieškovas neįrodė, kad jis neteko nekilnojamojo turto dėl kito asmens nusikalstamos veikos, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškinį. Be to, nėra atsakovo kaltės dėl to, jog notarė patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį nenustačiusi pardavėjo asmenybės bei įgaliojimo teisėtumo.

Ieškovas B. P. , tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. P. , tretieji Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Jankeliūnienė ir UAB DK ,,PZU Lietuva“ atsiliepimuose prašo atsakovo V. J. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Remdamasi byloje esančia medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.81 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumu turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis civilinės bylos bei baudžiamosios bylos Nr. 50-1-0611-06 duomenimis, nustatė, kad 2006 m. gegužės 9 d. V. P. ir B. P. įgaliojimas, išduotas R. R. , yra suklastotas, neatitinkantis CK 2.137 ir 2.138 straipsnio reikalavimų, todėl įgaliojimą bei šio įgaliojimo pagrindu 2006 m. liepos 18 d. sudarytą 0,1410 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklaususio V. P. ir B. P. , pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. J. ir R. R. , pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.).

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo netesėtumą motyvuoja tuo, jog jis yra sąžiningas ginčijamo žemės sklypo įgijėjas.

Pažymėtina, kad vertybinis žmogaus elgesio matas nustatomas dviem kriterijais: objektyviuoju ir subjektyviuoju. Nustatant, ar objektyviuoju požiūriu asmuo yra sąžiningas, būtina aiškintis, ar asmuo turėjo ką nors žinoti, o subjektyviuoju požiūriu – nustatant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, atsižvelgiant į jo išprusimą, gyvenimo patirtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įgijėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo sąvokos yra vertinamojo pobūdžio. Jų turinys atskleidžiamas tik analizuojant bylos faktines aplinkybes.

Civilinės bylos bei baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad atstovas V. J. , sudarydamas sandorį su R. R. , nebuvo sąžiningas. Atsakovas V. J. , sudarydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nesusisiekė su turto savininkais dėl turto pardavimo, o tarėsi tik su atstovu, pateikusiu R. R. asmens dokumentus bei tvirtinusiu, kad parduoda senelio žemę, nors įgaliojime ir pirkimo-pardavimo sutartyje žemės savininkais buvo nurodyti du asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas V. J. asmens atpažinimo metu, R. R. neatpažino (baudž. byla t. 2, b. l. 96-97), nurodė, kad žemės sklypo pardavimo reikalus jis tvarkė su kitu asmeniu. Pasirašant bei tvirtinat ginčijamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pas notarę L. Jakeliūnienę, atsakovas V. J. notarei nurodė, kad pinigus už žemės sklypą jau yra sumokėjęs žemės sklypo savininkams Broniui ir V. P. (2006 m. liepos 18 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 8 p.), (civ. byla t. 1., b. l. 45), tačiau teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 244-246) bei ikiteisminio tyrimo metu (baudž. byla t. 2, b. l. 88-91) pripažino, kad pinigus už žemės sklypą sumokėjo asmeniui, prisistačiusiam R. R. po sandorio įforminimo, grįžus į Panevėžį, o su tikrais žemės sklypo savininkais B. ir V. P. niekada nebuvo susitikęs ir jiems jokių pinigų nemokėjo. Atmestinas apelianto argumentas, kad jis pinigus už perkamą žemės sklypą perdavė R. R. , o tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pinigai buvo perduoti žemės sklypo savininkams, atsakovas neva nėra atsakingas, nes sutartį parengė notarė. Vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas Pagal CK 6.156 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Taigi tik sutarties šalys gali nustatyti sutarties sąlygas, tuo tarpu viena iš notarų atliekamų funkcijų yra sandorių tvirtinimas (Notariato įstatymo 26 str. 1 p.). Tai, kad 2006 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties 8 punkte nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypas parduodamas už 108 000 Lt, kuriuos B. P. ir V. P. lygiomis dalimis gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, yra teisinga, atsakovas V. J. patvirtino, pasirašydamas šią sutartį. Atsakovas V. J. taip pat nepateikė įrodymų, jog jis turėjo 108 000 Lt., kuriuos kaip jis nurodė, sumokėjo už įsigytą žemės sklypą. Teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 244-246) V. J. nurodė, kad jis niekur nedirba, slaugo sergantį tėvą, o pinigus žemės sklypo įsigijimui skolinosi iš tėvo V. J. – 38 000 Lt, iš žmonos draugės N. Š. – 76 000 Lt ir iš žmonos brolio V. T. – 25 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas V. J. nurodė, kad iš tėvo V. J. skolinosi 38 000 Lt, iš N. Š. – 38 000 Lt, iš V. T. – 20 000 Lt, o paskolos raštelį pasirašė tik su N. Š. (baudž. b. t. 2, b. l. 88-91). Tačiau V. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atsakovui paskolino tik 5 000 Lt (baudž. b. t. 2, b. l. 44-45). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas V. J. neįrodė, jog turėjo reikiamą sumą žemės sklypo pirkimui ir kad šią sumą perdavė R. R. . Iš bylos duomenų matyti, kad tik įsigijęs ginčijamą žemės sklypą, iš karto sudarė sutartį Turto pardavimo agentūra dėl 2006 m. liepos 18 d. nupirkto žemės sklypo pardavimo ir 2006 m. rugpjūčio 2 d. laikraštyje ,,Panevėžio balsas“ paskelbė apie minėto žemės sklypo pardavimą (civ. byla t. 1., b. l. 7).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą V. J. laikė nesąžiningu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėju ir 2006 m. liepos 18 d. sudaryto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį pripažino negaliojančiu (CK 1.80, 1.81 str.).

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Esant aplinkybei, kad B. P. ir J. P. nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas buvo parduotas, sudarant niekinį sandorį, teismas pagrįstai taikė restituciją – priteisė iš atsakovo V. J. ginčijamą žemės sklypą B. P. ir J. P. .

Atmestinas apelianto argumentas, kad nėra atsakovo kaltės dėl to, jog notarė patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, nenustačiusi pardavėjo asmenybės bei įgaliojimo teisėtumo, todėl atsakomybė turėtų kilti notarei. Kaip minėta, pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumą sąlygojo ne notarės L. Jakeliūnienės veiksmai, o atsakovo R. R. neteisėta veika ir atsakovo V. J. nesąžiningumas. Byloje nebuvo nustatyta, kad notarė būtų atlikusi kokiuos nors neteisėtus veiksmus, todėl jai nekyla profesinė civilinė atsakomybė.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atmetant apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 92 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24 (dvidešimt keturis) litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.