Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Š. (J. Š.), J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Agrolitpa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

5. Prieš pristatant sėklas atsakovui, buvo atliktas jų kokybės tyrimas ir 2020 m. spalio 20 d. nustatyta, kad sėklų daigumas – 80 proc. Pagal Sutartį1 užaugintas sėklas ieškovė pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis –7 940 kg, krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo aktas (duomenys neskelbtini). Pristatytą krovinį atsakovas priėmė.

6. 2020-11-26 paimtas J. J. užaugintos sėklos bandinys (Bandinio paėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį ištyrus nustatyta švari sėkla - 74,6 % , kitų sėklų - 23,2 %, inertinių medžiagų - 2,2 %, daigumas - 69%, drėgnumas - 8,8% (kokybės pažyma (duomenys neskelbtini)). Atlikus sėklų valymą mechaniniu būdu, nustatytas kiekis po valymo - 4120 kg išvalytos žaliavos, 3820 kg priemaišų (Ekologinių žaliavų valymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Prieš pristatant atsakovui sėklas pagal Sutartį3, buvo atliktas jų kokybės tyrimas ir 2020 m. spalio 20 d. nustatyta, kad sėklų daigumas – 88,1 proc., Pagal Sutartį3 užaugintas sėklas ieškovas atsakovui pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis – 3 435 kg, krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo aktas (duomenys neskelbtini). Pristatytą krovinį atsakovas priėmė.

9. 2020-11-26 paimtas J. Š. užaugintos sėklos bandinys (Bandinio paėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį ištyrus nustatyta švari sėkla - 76,8 % , kitų sėklų - 21,3 %, inertinių medžiagų - 2,2 %, daigumas - 70 %, drėgnumas - 8,8 % (kokybės pažyma (duomenys neskelbtini)). Atlikus sėklų valymą mechaniniu būdu. nustatytas kiekis po valymo - 1800 kg išvalytos žaliavos, 1640 kg priemaišų (Ekologinių žaliavų valymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl šalių susitarimo ir jo vykdymo tvarkos, šalių sutartinių įsipareigojimų apimties

13. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas).

14. CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2 dalis pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aiškinama plačiai, pažymint, kad sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2005), be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad kiekvienas žodis, frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų paprastai nevartoja. Šis aiškinimas atkartoja UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.5 straipsnio nuostatas; toks aiškinimas taikomas ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013). Taigi, sutarties turinio ir jos sąlygų tinkamas išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas galimas tik sistemiškai aiškinant ir taikant Sutarčių nuostatas.

15. Iš šalių sudarytų Sutarčių nuostatų matyti, kad ieškovai turėjo pateikti tokias sėklas, kurios atitiktų Sutartyse aptartus kokybinius parametrus ir, be kita ko, sėklų švarumas po valymo turėjo atitikti pagal auginamo augalo rūšį privalomuosius pašarinių augalų ar javų, grikių, aliejinių ir pluoštinių, gėlių, kai kurių daržovių bei prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos kokybės reikalavimus (Sutarčių 4.1 punktas). Šalys susitarė ir tai, jog pirminę ekologinių sėklų kokybę nustato atsakovės laboratorija, gavusi ekologiškos sėklos pavyzdį iš ieškovų ar jį pristačius atsakovės agronomams. Nustačiusi ekologiškos sėklos kokybę, atsakovė priima sprendimą dėl sėklos priėmimo ir pirkimo (Sutarčių 4.3 punktas). Šalys taip pat susitarė dėl sėklų valymo ir už valymą patirtų išlaidų atlyginimo (Sutarčių 5.5, 5.6 punktai). Sutartyse nustatyta ir tai, kad pagal valymo akte nustatytą užskaitomą išvalytą sėklų svorį atsakovė per 5 kalendorines dienas pateiks prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo (Sutarčių 5.5 punktas). Taigi, minėtos Sutarčių nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai išskirti tam tikri Sėklų kokybės tikrinimo ir jų paruošimo sertifikuoti etapai dėl kurių laikymosi šalys susitarė, ką nurodė kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą.

16. Teismo vertinimu yra tikslinga detaliai ir nuosekliai aptarti šalių sudarytų sutarčių nuostatas susijusias su užaugintos sėklos priėmimu ir apmokėjimu.

17. Šalių sudarytų sutarčių 4 skyrius reglamentuoja šaliu susitarimą dėl sėklų kokybės. Sutarčių 4.3. punktas numato, kad „Pirminę Ekologinių sėklų kokybę nustato „Agrolipta“ laboratorija, gavusi ekologiškos sėklos pavyzdį iš „DAUGINTOJO“ ar jį pristačius „Agrolipta“ agronomams. Nustačius ekologiškos sėklos kokybę, „Agrolipta“ priima sprendimą dėl sėklos priėmimo/pirkimo. Apie sėklos kokybę ir priimtus sprendimus informuojamas „DAUGINTOJAS“. Esant sėklos pavyzdžio kokybės neatitikmams, nedelsiant registruotu paštu ir/ar elektroniniu paštu informuojamas „DAUGINTOJAS“.

18. Vertinant šios sutarties punkto formuluotę, sąvoka „Pirminė“ kalbant apie sėklų kokybės nustatymą reiškia, jog tai yra tik pirmasis sėklų kokybės nustatymo etapas, po kurio „Agrolipta“ priima sprendimą priimti arba pirkti sėklas. Šiuo punktu „Agrolipta“ pasilieka teisę sau spręsti, ar po pirminio patikrinimo ji nuperka sėklas, ar tik jas priima tolimesniam tikrinimui, kas šiuo atveju ir įvyko. Šį formuluotė akivaizdžiai byloja apie būsimus sekančius sėklų kokybės nustatymo etapus, dėl kurių šalys ir susitarė tolimesniuose sutarčių punktuose.

19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apie sėklų neatitinką kokybei „DAUGINTOJAS“ buvo informuotas tinkamai.

20. Visas V sutarties skyrius yra skirtas aptarti Ekologinių sėklų priėmimą ir perdavimą. Šiame skyriuje taip pat detalizuota visa sėklų kokybės nustatymo tvarka. 5.1 sutarčių punktas įpareigoja „DAUGINTOJĄ“ pristatyti sėklas „Agrolipta“, o sėklų pervežimui „DAUGINTOJAS“ išrašo krovinio važtaraštį, kas šiuo atveju ir buvo atlikta 2020 m. lapkričio 26 d. Šiame punkte taip pat nurodoma, kad pristačius sėklas atliekamas pristatytos sėklos priėmimas ir svėrimas.

21. 5.4 sutarčių punktas numato, kad nuosavybės teisė į sėklas „Agroliptai“ pereina nuo žymos „Žaliavos priėmimo – perdavimo akto“ pasirašymo momento. Tokie aktai pasirašyti 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Tačiau, sutarties 5.5. p numato, kad produkcija yra sertifikuojama ir tik gavus sėklos sertifikatą, tada „Agrolipta“ išrašo sąskaitą faktūrą. Vadinasi, perduotos tikrinimui produkcijos vertė yra nustatoma, ne jos pristatymo dieną, o tik gavus sertifikatą ir tik po to yra išrašoma sąskaita faktūra.

23. Pažymėtina ir tai, kad sutarties 6.1 p numato, jog kaina nustatoma tik už sertifikuotą produkciją. Gi pristatymo dieną - 2020 m. lapkričio 26 d., nėra aišku, ar produkcija bus sertifikuota, ar atitiks sutarčių 4.1 punkte numatytus kriterijus, tad nėra aišku ir tai, ar galės būti taikomas sutarties 6.1 p. numatytas įkainis.

24. Darytina išvada, kad neįvykdžius šios sutarties sąlygos, t. y. „Daugintojui“ neperdavus produkcijos atitinkančios sutarčių 4.1 punkte numatytų kriterijų, nors sėklos ir perėjo nuosavybės teisę „Agrolipta“, tačiau jos turi būti grąžinamos ieškovams, o atsakovei nekyla pareiga jas nupirkti, kadangi neatitinka šalių sutartų reikalavimų.

25. Šalys sutarčių VII skyriuje yra susitarusios ką daryti tokiu atveju, kai perduota produkcija neatitinka privalomųjų reikalavimų ir kitų sutartyje apibrėžtų kokybės reikalavimų. 7.1 sutarčių punktas numato, kad Neatitinkančios privalomųjų reikalavimų ir kitų sutartyje apibrėžtų kokybės reikalavimų sėklos grąžinamos „DAUGINTOJUI“. Dėl grąžinimo atsakovė nurodė, kad kvietė susitikti ieškovus, taip pat 2021 m. liepos 5 d. siuntė ir pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį.

26. Sutarčių 7.6 punktas taip pat numato, kad Neatitinkančios privalomųjų reikalavimų ir kitų sutartyje apibrėžtų kokybės reikalavimų ekologinės sėklos (nesertifikuojama sėkla) gali būti nuperkamos kaip ekologinės/chemizuotos žaliavos, atsižvelgiant į užaugintos sėklos lauko statusą ir kokybę. <...> Pirmenybė priimti sprendimui dėl ekologinės sėklos kaip ekologinės/chemizuotos žaliavos nupirkimo priklauso „AGROLITPAI“. Kaina suderinama atskiru šalių susitarimu. „AGROLITPAI“ atsisakius pirkti žaliavas, sėklos lieka „DAUGINTOJO“ nuosavybėje.

27. Tai gi, susiklosčius faktinei situacijai, kuomet 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) „Ekologinės žaliavos priėmimo – perdavimo aktais“ ekologinės žaliavos nuosavybės tiesė perėjo atsakovei, tačiau jos vertė dar nebuvo paaiškėjusi, nes nebuvo sertifikuota ir pagal sutarčių 6.1 punktą jos nebuvo galima apskaičiuoti pinigine išraiška. Taip pat nesertifikuota sėkla neatitinka šalių sudarytos sutarties 6.1 punkte nurodytos perkamos produkcijos apibrėžties, nes pagal šį punktą perkama tik sertifikuota sėkla. Tai gi, ieškovams priėmimo perdavimo aktu perdavus atsakovei sutarties reikalavimų neatitinkančią produkciją, vadovaujantis šalių sudarytos sutarčių 7.1 punktu atsakovė turi grąžinti sėklas ieškovams, o šie turi jas priimti, nes taip šalys susitarė. Atsakove pasirinko nepirkti sėklų, galutinai paaiškėjus jų kokybei. Dėl to kvietė į susitikimą atsakovus ir jų atstovus (taip pat 2021 m. liepos 5 d. siuntė ir pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį), tačiau susitikimo metu, vadovaujantis sutarčių 7.6 punktu šalys naujo susitarimo dėl produkcijos prikimo nepasiekė, tad vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 7.1 punktu produkcija yra grąžinama daugintojams.

28. Dėl atsakovės teisės tvarkyti sėklas, t. y. jas priėmus išvalyti, ar kitaip bandyti išsaugoti sutartį šalys susitarė sutarčių 5.5 – 5.6 punktuose, todėl atsakovė ir turėjo tiesę jas priėmusi tvarkyti ir bandyti pagerinti jų rodiklius.

29. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovams pristačius ginčo produkciją atsakovei, o šiai ją priėmus, pirkimo pardavimo sandoris nesibaigė, o perėjo į kitą etapą, aptartą šalių sudarytos sutarčių 4 ir 5 punktuose, t. y. prasidėjo produkcijos vertės nustatymo procedūra, po kurios tik paaiškėja ar produkciją yra tinkama pirkimui. Po šios procedūros, atsakovė pateikė savo atsakymą nurodydama, kad produkcija nėra tinkama ir ji jos nepirks. Dėl šio, nėra pagrindo spręsti, kad sutartis iš ieškovų pusės yra įvykdyta tinkamai, t. y. kad ieškovai perdavė atsakovei sutarčių 4.1 punktuose aptartą ir sertifikuotą žaliavą, dėl ko atsakovei nekilo pareiga nupirkti šią žaliavą iš ieškovų pagal sutarties 6.1 p. aptartus įkainius, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2021 m. liepos mėnesio pretenzijomis ragino ieškovus atsiimti žaliavą, tačiau šie to nepadarė. Teismas sprendžia, kad byloje nėra ginčo dėl šios žaliavos nuosavybės teisęs grąžinimo ieškovams, atsakovė siekia šią žaliavą grąžinti ieškovams, juos ragina atsiimti žaliavą, todėl teismas dėl žaliavos grąžinimo ieškovams toliau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė teisme patyrė 1000 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už atstovavimą teisme. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, o įvertinus atsakovės teiktų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį, bei teismo posėdžių skaičių ir trukmę, šios išlaidos yra mažesnės nei rekomendacijose nurodomas vidurkis. Dėl šio, iš ieškovų atsakovei lygiomis dalimis priteistinos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 500 eurų iš kiekvieno (CPK 98 str.).

32. Teismas šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-391-837/2023, patyrė 46,48 eurų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Remiantis aukščiau išdėstytu, iš ieškovų J. Š. ir J. J. Valstybei priteistinos 46,48 eurų bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 23,24 eurus (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų J. Š. ir J. J. ieškinį atsakovei UAB „Agrolitpa“ dėl skolos priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) , ir J. J., gimusios (duomenys neskelbtini), 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Agrolitpa“ įmonės kodas 168598128, t. y. po 500 eurų iš kiekvieno.

Priteisti iš ieškovo J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusios (duomenys neskelbtini)., valstybei 46,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 23,24 eurus iš kiekvieno. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.