Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19237-955/2014 pagal ieškovo I. S. (I. S.) ieškinį atsakovei E. S. ir atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui I. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovei E. S. ir atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui I. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų D. S. (D. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė pastaruoju metu visiškai nesirūpina nepilnamečiais vaikais, neteikia jiems išlaikymo, dažnai nebūna ir nenakvoja namuose, palieka nepilnamečius vaikus vienus namuose, nepraneša, kur išeina ir kada grįš, būdama namuose neatlieka namų ruošos darbų, nenuperka nepilnamečiams vaikams maisto, drabužių, kitų vaikams būtinų priemonių, neatostogauja, nepramogauja su jais. Ieškovas vienas rūpinasi nepilnamečiais vaikais ir juos išlaiko, turi tam galimybę, ieškovą su vaikais sieja glaudus ryšys. Atsakovė girtauja su savo draugu, žada išeiti gyventi su juo, dėl to neturi galimybės tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir juos išlaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nevertinta, kad šalys gyvena viename bute, todėl vaikais rūpinasi abu ir kartu atlieka įstatymo numatytas pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovė nesiruošia išsikraustyti iš jai kartu su ieškovu nuosavybės teise priklausančio buto, tą ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. Dėl to nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti vykdoma.

Neatsižvelgta, kad vaikų interesai niekada nebuvo pažeisti. Ieškovas neįrodė, kad, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus, civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu yra būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Vaikai gyvena su abiem šalimis toje pačioje aplinkoje, vaikų gyvenamoji vieta nėra ir nebus keičiama, šias aplinkybes atsakovė patvirtino teismo posėdžio metu.

Nevertinta, kad šalių vaikai nuo pat gimimo gyveno kartu su atsakove ir ieškovu, atsakovė juos tinkamai auklėjo, prižiūrėjo, jais rūpinosi, gimus vaikams, ėjo motinystės atostogų, vaikams susirgus, ėmė nedarbingumo pažymas. Dėl to tarp atsakovės ir vaikų yra tvirtas ryšys. Atsakovė visada vaikams paruošia vakarienę, pasiima dukrą iš darželio, su vaikais bendrauja ir leidžia ne tik savaitgalius, bet ir vakarus, perka jiems reikalingas priemones, maisto produktus. Ieškovas dirba naktimis, mažai būna namuose, todėl neužtikrins saugios socialinės aplinkos vaikams. Atsakovė gali užtikrinti ir patenkinti vaikų poreikius, tai daro iki dabar. Atsakovė turi nuolatinį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jos darbo valandos yra nuo 8 iki 16 val., darbe ji charakterizuojama kaip kruopšti, atsakinga ir pareiginga darbuotoja. Ieškovas tik nori apšmeižti atsakovę.

Neatsižvelgta į Kauno apylinkės teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje pasisakyta ne tik dėl ieškovo teismo posėdžio metu pateiktų rašytinių įrodymų, jo parodymų, bet ir dėl liudytojos A. B. parodymų.

Priimta nutartimi pažeistos atsakovės, kaip motinos, ir jos vaikų teises.

Prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – taikymo, atmestas analogiškas atsakovės prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, 2014 m. spalio 16 d. nutartimi patenkinęs ieškovo prašymą ir pritaikęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai pritaikė paminėtas teisės normas.

Laikinoji apsauga – šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos kartu su tėvu iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19237-955/2014 priėmimo nustatymas – šalių nepilnamečiams vaikams buvo paskirta, atsižvelgus į aplinkybes, jog atsakovė šeimos namuose kasnakt nenakvoja, tomis dienomis iš ryto ji vaikų neišleidžia į mokyklą ir į darželį, nepasirūpina jų pusryčiais, apranga ir kitais buities dalykais, atsakovė negali užtikrinti saugios vaikų buities, sūnus nurodė, kad nenori, jog motina gyventų kartu, šiuo metu tėvas gali geriau pasirūpinti vaikais, jis savo pareigas atlieka tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, nes šalys gyvena viename bute, jos abi rūpinasi vaikais, atsakovė niekada nėra pažeidusi vaikų interesų, vaikus prižiūri dažniau nei ieškovas, o administracinio teisės pažeidimo byloje pasisakyta dėl ieškovo ir liudytojos A. B. nepagrįstų parodymų.

Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Nors atsakovė nurodo, kad vaikais rūpinasi tinkamai, visada vaikams paruošia vakarienę, pasiima dukrą iš darželio, su vaikais bendrauja ir leidžia ne tik savaitgalius, bet ir vakarus, perka jiems reikalingas priemones, maisto produktus, byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys (CPK 179 str. 3 d.) suponuoja priešingą išvadą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-8644-825/2014, atsakovė pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), jai skirtas įspėjimas. Nutarimu nustatyta, kad atsakovė nepanaudoja motinos valdžios savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi 2014 m. rugsėjo 15–17 d., 19–22 d., nuo rugsėjo 24 d. iki spalio 1 d., spalio 10–13 d. namuose nebuvo nei dieną, nei naktį, tuo metu nesirūpino vaikais. Konstatuota, kad atsakovė iš dalies pripažino pažeidimą, nurodžiusi, jog kartais būdavo namuose. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-9831-825/2014, atsakovė vėl pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, jai skirtas įspėjimas. Šiame nutarime nurodyta, kad atsakovė 2014 m. spalio 29 d., apie 20.00 val., namuose buvo neblaivi (nustatytas 1,06 promilės girtumas) savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Nutarime pažymėta, jog atsakovė pripažino pažeidimą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-10230-825/2014, atsakovė pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 50 Lt (14 Eur) bauda. Nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 20 d. nuo 19.00 val. iki 22.30 val. atsakovė pas draugę vartojo alkoholinius gėrimus savo mažametės dukros akivaizdoje ir tuo metu negalėjo tinkamai pasirūpinti dukra, atsakovei buvo nustatytas 2,00 promilės girtumas. Grįžusi namo, atsakovė užsirakino namuose ir savo atžvilgiu norėjo įgyvendinti suicidinius veiksmus, o tuo metu mažamečiai vaikai, stovėdami namo laiptinėje prie užrakintų durų, stebėjo tarnybų darbą, kurios stengėsi padėti motinai. Tuo būdu atsakovė motinos valdžią panaudojo priešingai nepilnamečių vaikų interesams, ir kadangi yra bausta administracine nuobauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį, šiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje. Nutarime taip pat konstatuota, kad atsakovė pripažino padariusi pažeidimą, dėl jo gailėjosi. Visi nurodyti nutarimai, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose, yra įsiteisėję.

Vadovaudamasis šiais duomenimis, apygardos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ji niekada nėra pažeidusi vaikų interesų. Esant abejonėms dėl atsakovės galimybių tinkamai rūpintis mažamečiais vaikais, būtina imtis priemonių užtikrinti vaikams saugią aplinką. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, kuri yra tris kartus bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, negali būti pripažįstamas labiau atitinkančiu vaikų interesus nei jų gyvenimas su tėvu, kuris tinkamai rūpinasi šalių mažamečiais vaikais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su šalių nepilnamečiais vaikais, įrodymų, kad gyvenimas su tėvu darytų jiems neigiamą įtaką, be to, teismo posėdyje apklaustas vyresnysis šalių vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu. Aplinkybės, įvykusios po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, su kuria sutiko pirmosios instancijos teismas, kad šiuo metu vaikais pasirūpinti geriau galėtų tėvas, jis savo pareigas atlieka tinkamai, o atsakovė neužtikrintų saugios vaikų buities, ji namuose būna 2-3 kartus per savaitę. Tai, kad anksčiau atsakovė tinkamai rūpinosi vaikais, užtikrino jiems tinkamas buities sąlygas, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi, ieškovo teigimu, atsakovės elgesys pasikeitė maždaug prieš metus ir bylos duomenys patvirtina, jog šiuo metu atsakovė nebegali vaikams užtikrinti saugios socialinės aplinkos. Nenustačius vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu, atsakovė turėtų galimybę juos pasiimti (vestis su savimi) tomis dienomis, kuomet ji nebūna namuose, todėl, šalims vis dar gyvenant kartu, buvo būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi prioritetas šiuo atveju privalo būti teikiamas saugios aplinkos šalių nepilnamečiams vaikams užtikrinimui. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-5720-888/2014 priimtu 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Kauno apylinkės teismo konstatavo, jog nėra neabejotinų atsakovės kaltės įrodymų, taip pat nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kadangi vėlesnis atsakovės elgesys ir dėl jo priimti Kauno apylinkės teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose įrodo, kad atsakovė vaikų atžvilgiu elgiasi netinkamai.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties dalis, kuria pritaikyta laikinoji apsauga – šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos kartu su tėvu iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19237-955/2014 priėmimo nustatymas – nekeistina.

Atsakovė nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš jos priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl ši nutarties dalis taip pat nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį.