Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 19 d. savo mažamečių vaikų (D. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini)) akivaizdoje dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, taip pat dažnai naktimis, kai vyras I. S. dirbdavo, išvykdavo iš namų, savo mažamečius vaikus palikdavo vienus namuose be suaugusiųjų priežiūros. Tokiu savo elgesiu E. S. savo mažamečiams vaikams darė žalingą įtaką, ji neatliko savo pareigos dorai juos auklėti, nesudarė jiems saugios ir sveikos aplinkos, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis bei gyventi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, nurodė, kad nei karto nebuvo vaikų palikusi vienų. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl vyras sugalvojo jai taip atkeršyti. Vyras pareigūnas, todėl stengiasi bet kokia kaina jai pakišti koją.

Liudytojas I. S. parodė, kad kreipėsi į policiją dėl to, kad jo sutuoktinė pastaruosius metus palaiko asocialų gyvenimo būdą, niekuo nesirūpina, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nenakvoja namie, palikinėja vaikus, nesidomi jų pasiekimais ir buitimi. Nesirūpina vaikų higiena. Namo negrįžta po 3-4 paras. Valgyti negamina, neperka ir taip tęsiasi visą laiką. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-06-19, ji vartodavo alkoholį. Į namus ateidavo draugės vakare ir virtuvėje jos visos vartodavo alkoholį.

Liudytoja L. I. parodė, kad dirba Saulėtekio PN nepilnamečių reikalų specialiste. Ji apklausė pareiškėją I. S., kuris pateikė tokią informaciją, kad nuo metų pradžios jo sutuoktinė nesirūpina vaikais ir vartoja alkoholį, bet jis tikslios datos nenurodė, todėl buvo nurodytas ilgesnis laikotarpis. E. S. mama patvirtino, kad jos dukra nesirūpina vaikais. Birželio 19 d. buvo nurodyta todėl, kad tą dieną su vaikais buvo E. S. mama, vaikai nebuvo palikti be priežiūros. Taip pat buvo kalbėta ir su pačia E. S., ji sakė, kad išeidavo iš namų naktimis, bet vaikų vienų nepalikdavo. Ji nepripažino savo kaltės.

Liudytoja A. M. B. parodė, kad ji matė, kaip jos dukra vaikų akivaizdoje vartoja alkoholinius gėrimus. Nurodytu laikotarpiu yra palikusi vaikus vienus namuose ir ne vieną kartą.

E. S. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, grindžiama byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b.l.), I. S. pareiškimu, kuriame nurodoma, jog jo žmona E. S. pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, negrįžinėti naktimis namo, palikdama vaikus vienus, neužsiimdama jų auklėjimu, jis ne kartą išvykęs naktį darbo reikalais ir grįžęs namo, rado vaikus miegančius, o žmonos nebuvo, t.y. ji palikdavo juos nakčiai be priežiūros ir kažkur išeidavo (7 b.l.), I. S. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad I. S., apklaustas kaip liudytojas, parodė, jog su žmona E. S. kartu gyvena nuo 2002 melų, yra vedę nuo 2007 melų. Kartu augina du vaikus (D. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 metų balandžio mėnesio pradėjo gyventi su šeima atskirai, nes prieš tai gyveno pas uošvienę. Kai pradėjo gyventi atskirai, žmona pradėjo dažnai ir nesaikingai vartoti alkoholį bei naktimis negrįžti namo. Norėdamas pagerinti savo šeimos materialinę gerovę jis nuo 2013 metų spalio mėnesio neoficialiai dirba naktiniame klube, todėl beveik kiekvieną savaitgalį naktimis jam tenka dirbti ir vaikus būna palikęs su žmona, o grįžęs į namus po naktinio darbo rasdavo vaikus vienus miegančius, o žmonos nebūdavo namuose, ji juos vienus palikdavo be suaugusiųjų priežiūros, o pati kažkur išvykdavo ir grįždavo neblaivi ar pagiringa po paros laiko ar dar daugiau. Žmona alkoholį namuose su draugėmis vartodavo vaikų akivaizdoje, tai būdavo gan dažnai, neneigia, kad ir jis kartais prie jų prisėsdavo išgerti alaus stikline, bet su jom ilgai nebūdavo, eidavo miegoti. Paskutinį karta ji iš namų neblaivi išėjo 2014 m. birželio 15 d. nakties metu, su drauge buvo išėjusi į naktinį klubą, o vaikus palikusi namuose, grįžo į namus 2014 m. birželio17 d. vakare. Žmona jam patvirtino, kad turi meilužį, paaiškino, kad jau seniai turi kitą vyrą ir planuoja su juo gyventi. Žmona neužsiima vaikų auklėjimu, tik paskutiniu metu pradėjo labiau bendrauti su Karina, nes mano, kad ji skyrybų metu, prašys, kad dukra gyventų su ja. Mano, kad tokiu savo elgesiu žmona rodo netinkamą pavyzdį vaikams, kad ji traumuoja vaikus. Ne kartą žmona per alkoholio vartojimą neišėjo į darbą (8 b.l.), M. A. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja apklausta M. A. B. parodė, kad jos dukra E. S. yra sukūrusi šeimą su I. S. ir turi du vaikus. Dukra su šeima gyveno pas ją, bet nuo 2013 metų pavasario dukra su vyru ir vaikais išsikraustė. Kiek jai yra sakęs dukros vyras, jau maždaug nuo to laiko, kai jie išsikraustė gyventi atskirai, jos dukra pradėjo dažnai vartoti alkoholį bei naktimis negrįžti namo, sakydama, kad su draugėm eina pasilinksminti, o vaikus palikdama vienus namuose. Žino, kad jos dukra turi naują draugą (M. V.), kai nebūna naktimis ir net paromis namuose, tai būna pas jį ir su juo vartoja alkoholį bei leidžia laiką. Mano, kad M. jos dukrai daro negerą įtaką, nes ji būdama su juo veda asocialų gyvenimą, nes iš jo grįžta girta arba pagiriota, neišsimiegojusi, nešvari ir panašiai. Dukros vyras I. savaitgaliais naktimis dirba apsauginiu, todėl vaikai būdavo palikti tik su jos dukra, bet pati žino, kad ne kartą yra buvę, kad ji niekam nieko nesakius vaikus miegančius namuose palikdavo vienus, o pati išeidavo arba pas M. arba su draugėmis. Paskutiniai tokie kartai buvo nuo 2014 06 15 iki 2014 06 17 dienos, taip pat per Jonines t.y. nuo 2014 06 23 ryto iki 2014 06 24 vakaro. Ivanas prašo ir jos pagalbos, ji pažiūri anūkus, kad jie neliktų vieni. Mano, kad jos dukra nepakankamai rūpinasi savo vaikais, per mažai jiems rodo dėmesio ir skiria laiko auklėjimui ir laisvalaikio leidimui kartu, nes visą tą laiką skiria naujam draugui M. (9 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados vyresniosios specialistės L. I. priimtu L. B. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad ji E. S. pažįsta apie 20 metų, yra draugės nuo vaikystės. Kai E. S. persikraustė gyventi tik su savo šeima, nuo to laiko pradėjo nelabai tinkamai elgtis (naktimis išeidinėti, vartoti alkoholį, neprižiūrėti vaikų). E. jai pasiguosdavo, kad jai blogai šeimoje, sunku pragyventi, nesutaria su vyru ir panašiai, kad turi kitą draugą. Kai kalbėdavomės telefonu, ji iš Evelinos kalbos suprasdavo, kad ši yra neblaivi. Maždaug prieš tris savaites E. neatėjo į darbą, tada ji jai paskambino ir pasiteiravo, kodėl jos nėra, gal kas nutiko, bet iš jos suprato, kad ji ne namuose ir kad yra neblaivi (10 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 19 d. savo mažamečių vaikų (D. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini)) akivaizdoje dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, taip pat dažnai naktimis, kai vyras I. S. dirbdavo, išvykdavo iš namų, savo mažamečius vaikus palikdavo vienus namuose be suaugusiųjų priežiūros. Tokiu savo elgesiu E. S. savo mažamečiams vaikams darė žalingą įtaką, ji neatliko savo pareigos dorai juos auklėti, nesudarė jiems saugios ir sveikos aplinkos, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis bei gyventi. Tačiau byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ji būtų įvykdžiusi priešingą teisei veiką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principas. Šiame straipsnyje numatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Privatus yra toks žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje, tai sritis, kur asmuo turi teisę būti paliktas vienas ir kur visuomenė neturi teisės kištis, tame tarpe ir vidiniai asmens šeimos santykiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ginčas yra kilęs tarp dviejų sutuoktinių, kurie prieš skyrybų procesą itin konfliktuoja vienas su kitu. Ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo inicijuota būtent pagal vieno iš sutuoktinių - I. S. - pareiškimą. Tiek I. S., tiek E. S. šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra suinteresuotos bylos baigtimi šalys, o jų parodymai vertintini kritiškai, jie nėra objektyvūs. Kitų objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų (Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, socialinių darbuotojų, policijos pareigūnų raštų, išvadų, protokolų) byloje nėra. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje kaltinimas yra grindžiamas tik apklaustų liudytojų – I. S. ir A. M. B., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Liudytoja L. I. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji nuvykusi į įvykio vietą apklausė pareiškėją I. S., kuris jai pateikė tokią informaciją, kad nuo metų pradžios jo sutuoktinė nesirūpina vaikais ir vartoja alkoholį, bet jis tikslios datos nenurodė, todėl buvo nurodytas ilgesnis laikotarpis. Taigi, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. buvo surašytas tik pagal pareiškėjo I. S. pateiktą informaciją. Be to, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio protokolo, jame nėra aiškiai nurodyta, kada buvo padaryti teisės pažeidimai, nėra nurodytos aiškios ir konkrečios teisės pažeidimų datos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. apklausta teismo posėdžio metu savo kaltę neigė ir nurodė, kad vaikų vienų nepalikdavo namuose. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. anksčiau nė karto nėra bausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinį teisės pažeidimą. Kitų objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių E. S. kaltę, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. E. S. nurodė, kad ji vaikų vienų namuose nepalikdavo, jos pateiktų paaiškinimų nepaneigia bylos medžiagoje kiti surinkti duomenys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad E. S. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad ji panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str.,

nutaria:

administracinę teiseną E. S. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.