- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- II-269-829/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00235-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. U. skundą dėl 2020 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. 2020 m. spalio 14 d. R. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo nutarimą už tai, kad jis 2020 m. birželio 1 d. 10 val. 36 min. krašto kelio (duomenys neskelbtini) 30 km vairavo automobilį ir lenkė transporto priemonę vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ ir grįždamas į savo eismo juostą kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją.
Šalies argumentai
R. U. prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 14 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Jei būtų konstatuotas faktas, kad R. U. padarė minėtus pažeidimus, prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą dėl mažiau pavojingo veikos pobūdžio. Vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, jei būtų netenkinti R. U. aukščiau minėti prašymai, už padarytą nusižengimą paskirti minimalią baudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde R. U. nurodo, kad administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo krypti arba imtis kitokiu veiksmu savo ar kitu žmonių saugumui užtikrinti). Kaip minėta, R. U. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus, t. y. į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, tačiau veika perkvalifikuota ir nustatyta, kad pareiškėjas ne įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, o iš jos grįždamas kirto siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje jokių duomenų, kad R. U. šiuo padarytu KET pažeidimu būtu buvusi sukelta tokia pavojinga situacija, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintose Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse (toliau – Įsakymas) nurodoma, kad lenkimo ribojimas žymimas siaura ištisine linija (1.1.). Pagal šio Įsakymo 37 punktą ženklinant lenkimo ribojimą kartu gali būti naudojamas ir kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Lenkimo ribojimas naudojamas tokiose lenkti pavojingose vietose, kaip: posūkiai ir vingiai su nepakankamu matomumu; įkalnės ir nuokalnės su nepakankamu matomumu; geležinkelio pervažos; pėsčiųjų perėjos. Lenkimas ribojamas aukščiau išvardintose vietose yra dėl to, kad gali sukelti itin didelį pavojų, todėl numatytas privalomasis įspėjamasis ženklinimas prieš lenkimo ribojimą – siaura brūkšninė linija. P. Į. 121. punktą prieš lenkimą ribojančias linijas 1.1, ženklinamos artėjimo linijos 1.6. Artėjimo linijos šiuo atveju turėjo būti ne trumpesnis nei 120 metrų. R. U. nuvykus apžiūrėti protokole nurodytos vietos artėjimo ilgis tiktai 40 metrų. Todėl akivaizdu, kad horizontalus ženklinimas neatitiko taisyklių ir negali būti taikoma administracinė atsakomybė už tokio ženklinimo pažeidimą (iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė (ex injuria ius non oritur). Iš ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ paaiškinimo matyti, kad toks ženklas yra informatyvus ir įspėja apie būsimą sankryžą ir joje turimą pirmumo teisę, o tokioje sankryžoje galioja KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Apie šalutinį kelią iš kairės įspėjantis kelio ženklas nežymi sankryžos pradžios ribų, jo paskirtis visai kita. Laikyti, jog kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“ žymi sankryžos pradžią ir dėl to lenkimo veiksmas už jo draudžiamas, negalima, tai neišplaukia ir iš KET 140.1 punkto aiškinimo. Lenkimo manevras draudžiamas pačioje sankryžoje ir ja laikomoje teritorijos dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad R. U. lenkė ne ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo ribose prieš sankryžą grįžo į savo važiavimo krypties eismo juostą. Peržiūrėjus pareigūnų vaizdo registratoriaus įrašus, galima būtų matyti, kad manevras pradėtas pradžios, o užbaigtas ištisinės linijos pradžioje, kadangi pareigūnų automobilis padidino greitį. Pareigūnų automobilyje fiksuojančioje įrangoje turi būti aiškiai matyti, kad jų automobilis padidino greitį ir neleido sugrįžti į važiavimo krypties juostą. Kai R. U. lenkė pareigūnus, pareigūnai važiuodami tarnybiniu automobiliu didino greitį (manytina, kad automobilio greitis padidėjo virš 10 km/h), tai tokie veiksmai yra draudžiami KET 138 punkte. Šiame punkte nurodyta, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Pareigūnai turėjo matyti, jog jų automobilis yra lenkiamas, bet užuot sumažinę greitį ir leidę pareiškėjui saugiai juos aplenkti, jį palaipsniui didino, taip apsunkindami jam galimybes greitai ir tinkamai užbaigti lenkimo manevrą ir iš dalies provokuodami nusižengti KET. Tokie pareigūnų veiksmai visiškai nesiderina su policijos vadovų deklaruojamais policijos veiklos tikslais ir būdais, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme nustatytais policijos uždaviniais ir funkcijomis.
Atlikdamas lenkimo manevrą R. U. laikėsi KET 136 punkto reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, jo veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuota netinkamai, kadangi vairuodamas automobilį savo veiksmais nesukėlė pavojingų padarinių, nesudarė pavojingos situacijos, nesant pavojingo vairavimo pažeidimo sudėties požymių, administracinė atsakomybė nekyla. 2020 m. spalio 14 d. nutarime taip pat nenurodyta, jog jis sukėlė pavojingą situaciją. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Darytina išvada, jog administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio nusižengimo sudėties, kadangi pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios, taip pat nenustatytas objektyviosios pusės požymis – pavojingas vairavimas, būtinas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui inkriminuoti. Svarbu pabrėžti, jog R. U. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, dar prieš įspėjamąjį, o ne draudžiamąjį kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“, esant kelio ženklinimo punktyrinei linijai bei kuriame lenkti nėra draudžiama, o Kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje lenkimo manevrą tik pabaigė, kai prieš sankryžą grįžo į savo važiavimo krypties eismo juostą, nesukeldamas pavojingos situacijos ir nepadarydamas žalos. Svarbu dar kartą akcentuoti ir tai, kad horizontalus ženklinimas neatitiko taisyklių ir negali būti taikoma administracinė atsakomybė už tokio ženklinimo pažeidimą. Artėjimo linijos ilgis buvo tiktai 40 metrų, tačiau šiuo atveju turėjo būti ne trumpesnis nei 120 metru. Akivaizdu, jog dėl kelių ženklinimo pažeidimo, sudaryta tokia situacija, kada lenkimo manevro nėra galimybės užbaigti (grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą) nekertant siauros ištisinės kelio horizontaliojo ženklinimo linijos.
Atsižvelgtina, kad R. U. visada laikosi įstatymų, viešosios tvarkos, gerbia bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, nėra linkęs pažeidinėti KET reikalavimų, nei įstatymų. R. U. nusižengimą padarė ne iš piktavališkų ar chuliganiškų paskatų, ne norėdamas pademonstruoti kažkokius ypatingus vairavimo įgūdžius, lenkimo metu leistino greičio neviršijo, kelyje eismas nebuvo intensyvus, o šalutiniame kelyje nebuvo jokios transporto priemonės. Šioje administracinio nusižengimo byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, pareiškėjas pavojingų padarinių nesukėlė, nei viena transporto priemonė nebuvo priversta stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, nebuvo padaryta žala ir nekilo jokia grėsmė kitų asmenų turtui ar sveikatai. Pareiškėjas R. U. neturi tikslo išvengti administracinės atsakomybės, tačiau sąžiningai yra įsitikinęs, kad policijos pareigūnai jį nepagrįstai ir neteisėtai apkaltino padarius administracinį nusižengimą. Administracinės atsakomybės taikymas skaudžiai atsilieptų pareiškėjo gyvenime, kadangi R. U. yra (duomenys neskelbtini) vaikų tėvas, tokiu būdu būtų apribota teisė automobiliu vežti vaikus, taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėje veikloje, be to pareiškėjo šeima patirtų finansinių išlaidų dėl nuobaudos sumokėjimo. R. U. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, apeliantas neteks darbo, pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę padėtį dėl COVID-19, nedarbo lygį šalyje, daroma išvada, kad susirasti kitą darbą, kurį atlikti nereikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą, pareiškėjui būtų sudėtinga. Netekus darbo ir pragyvenimo lėšų šaltinio, pareiškėjas nebūtų pajėgus išlaikyti savo šeimą. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti nevisapusiškai, nesant pavojingo vairavimo pažeidimo sudėties požymių, administracinė atsakomybė negali kilti. Be to, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta pažeidžiant ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimus, ji per griežta, yra neproporcinga galimai padarytam administraciniam nusižengimui bei neatitinka nuobaudų skyrimo pagrindų ir yra netinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl pažeisti protingumo ir teisingumo principai. Darytina išvada, kad priimtas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, neteisingai pritaikytos ANK nuostatos (b. l. 2–8).
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atsiliepimu į pareiškėjo R. U. skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad R. U. kaltė dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio jam buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir byloje esančia medžiaga, o nuobauda už minėtą nusižengimą R. U. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Minėtas nusižengimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų vaizdo kamera. Netikėti nusižengimą užfiksavusiais pareigūnais nėra jokio pagimdo, nes policijos pareigūnai nusižengimą užfiksavo vykdydami savo tarnybines pareigas. Jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir faktinėms bylos aplinkybėms. Kokių nors duomenų, kad minėti pareigūnai nori pakenkti R. U. dėl asmeninių motyvų, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai mano, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2020 m. spalio 14 d. nutarimu administracinė nuobauda R. U. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam nusižengimui (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė O. P. R. U. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad R. U. 2020 m. birželio 1 d. 10 val. 36 min. krašto kelio (duomenys neskelbtini) 30 km vairavo automobilį ir lenkė transporto priemonę vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ ir grįždamas į savo eismo juostą kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, pažeisdamas KET 140.1 punkto 1 priedo 1 skyriaus Nr. 110 ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, su nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, iki 2020 m. rugsėjo 23 d. sumokėti 85 Eur baudą ir paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 15). Pareiškėjas nurodymo neįvykdė. 2020 m. spalio 14 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. nutarimu už šį nusižengimą R. U. skirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, nurodant, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 20). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 21).
ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Skunde nurodoma, kad laikyti, jog kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“ žymi sankryžos pradžią ir dėl to lenkimo veiksmas už jo draudžiama, negalima, tai neišplaukia ir iš KET 140.1 punkto aiškinimo. Lenkimo manevras draudžiamas pačioje sankryžoje ir ja laikomoje teritorijos dalyje. R. U. lenkė ne ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo ribose prieš sankryžą grįžo į savo važiavimo krypties eismo juostą. ANK 420 straipsnio 1 dalis yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją. Byloje jokių duomenų, kad R. U. padarytu KET pažeidimu būtų buvusi sukelta tokia pavojinga situacija kaip ji apibūdinama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nėra.
Teismas tokią R. U. poziciją vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, kuri prieštarauja visumai bylose surinktų ir ištirtų įrodymų.
Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalis taikytina tais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas nepaiso KET reikalavimų 140 punkte nustatyto draudimo lenkti nurodytose vietose, kuriose draudžiama lenkti. KET 140.1 punktas numato, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose <...>. Pagal KET įspėjamieji ženklai, kuriems priskirtinas ir kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios.
R. U. pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, esmė nagrinėjamu atveju buvo ne draudimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET, bet draudimo lenkti nesilaikymas (KET III skyriaus 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu), kuris atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalį. Būtent tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-47-489/2018).
Teismų praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą, bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus (jų buvimą arba nebuvimą) (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-179-493/2016). Byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkimo manevras. Nustatyti, ar R. U. lenkimą pradėjo zonoje, kurioje toks manevras buvo leidžiamas, nėra galimybės, tačiau iš vaizdo įrašo nustatyta, kad lenkimo manevrą R. U. baigė už sankryžos. Vadovaujantis KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Teismas daro išvadą, kad R. U. lenkimo manevrą pradėjo prieš kelio ženklą Nr. 110 bei sankryžą, todėl šį kelio ženklą privalėjo matyti ir, vadovaujantis 5 KET punktu, įvertinti, jog šis įspėjamasis ženklas perspėja, kad už 150–300 m bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti, įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą. Nebūdamas tuo tikras, pareiškėjas privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.
Kadangi pareiškėjas padarė vieną iš alternatyvių veikų, kuri dėl savo pavojingumo yra išskirta ir atskirai aprašyta ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, tai yra lenkimas vietose, kuriose pagal KET reikalavimus draudžiama lenkti, ši R. U. padaryta veika yra įrodyta.
Pažymėtina ir tai, kad 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Formali nusižengimo sudėtis reiškia tai, kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pakanka vien to, kad jis būtų atlikęs minėtame straipsnyje numatytus pavojingus veiksmus, t. y. nebūtinas neigiamų padarinių atsiradimas. Šiuo atveju pažeidėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su padarinių neatsiradimu, neturi jokios reikšmės nusižengimo kvalifikavimui ir asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
R. U. skunde nurodė, kad horizontalus ženklinimas neatitiko taisyklių ir negali būti taikoma administracinė atsakomybė už tokio ženklinimo pažeidimą. Artėjimo linijos ilgis buvo tiktai 40 metrų, tačiau šiuo atveju turėjo būti ne trumpesnis nei 120 metru. Akivaizdu, jog dėl kelių ženklinimo pažeidimo, sudaryta tokia situacija, kada lenkimo manevro nėra galimybės užbaigti (nekertant siauros ištisinės kelio horizontaliojo ženklinimo linijos.
KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi šis kelio ženklinimas pats savaime nedraudžia vykdyti lenkimo manevro, jis draudžia šios linijos kirtimą ir važiavimą priešpriešine eismo juosta.
KET 3 priedo 1.6 punkte nurodyta, kad artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. P. Į. 70 punktą prieš lenkimo ribojimą ženklinama ne trumpesnė kaip 20 m ilgio artėjimo linija 1.6. Pareiškėjas nurodo, kad artėjimo linija buvo 40 m, nors jis ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju horizontalus ženklinimas atitiko taisykles.
Skunde R. U. nurodė, kad lenkimo metu policijos pareigūnai pradėjo didinti greitį. Tokius R. U. argumentus teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją. Duomenų, kad policijos pareigūnai trukdė normaliam transporto srautui, kas yra draudžiama, byloje nėra. Taip pat vaizdo įrašas nepatvirtina, kad pareigūnai didino greitį ir trukdė R. U. pabaigti pradėtą lenkimo manevrą. Nors R. U. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad automobilį jis lenkė pagal KET, tačiau anksčiau aptarti įrodymai paneigia jo keliamą versiją ir patvirtina, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad R. U. vairavo transporto priemonę pagrindiniame kelyje ir lenkė kitą automobilį sankryžoje pažymėtu kelio ženklu „šalutinis kelias iš kairės“ ir grįždamas į savo eismo juostą kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją kai tai draudžia KET, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. spalio 14 d. nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
R. U. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1dalyje, paskirtos vidurkio dydžio baudos ir specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė (subendrinta) nuobauda skirta sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose. Bauda R. U. paskirta įvertinus jo asmenybę, nusižengimo pobūdį, tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrįsta ir teisinga (ANK 642 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinio poveikio priemonės skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Neabejotina, jog R. U. padaryti administraciniai nusižengimai turi būti vertinamas kaip gana pavojingi KET pažeidimai ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. U. lenkimo manevrą baigė už sankryžos, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog toks jo manevras itin pavojingos situacijos kelyje tuo metu iš esmės nesukėlė, t. y. matomumas buvo geras, oro sąlygos geros, šalutiniame kelyje iš kairės bei priešpriešiais važiuojančių automobilių taip pat nebuvo. R. U. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, nebuvo padaręs kitų grubių nusižengimų, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju buvo padarytas atsitiktinio pobūdžio administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl R. U. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. R. U. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijos atlikti, nelaikytinos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, tačiau, teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. U. institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams – šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir šeiminei situacijai. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad R. U. paskirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus – 1 mėnesio. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės netikslinga, kadangi nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra potencialiai pavojingas, nebuvo nustatyta R. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. U. už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bauda, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda bei administracinio poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) mėnesiams, sumažinant administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.