- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e1-1981-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00239-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- M. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N. 2022 m. kovo 21 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2022 m. kovo 21 d. ,,Pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir Reikalavimą dėl finansinės žalos atlyginimo“, kuriame atspausdindamas tekstą minėtame dokumente, nurodė melagingą informaciją, apie tai, kad neva (duomenys neskelbtini) K. K. jį atstovauja kaip klientą reikalaujant iš ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėti kompensaciją dėl sutarties sąlygų pažeidimo ir atspausdino gale teksto netikrą (duomenys neskelbtini) K. K. elektroninio parašo duomenų atžymą, atspausdindamas tekstą ,,dokumentą elektroniniu parašu pasirašė K., K., Data: 2022 m. kovo 20 d. 11:37:32.“, po ko šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, 2022 m. kovo 21 d. 08 val. 53 min. išsiųsdamas jį iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai M. K. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais M. N. padarė nusikalstamą veika, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. N. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos veikos. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Kokios nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas, pilnai suprantu. Apie elektroninio laiško,(su priedais) kurį išsiuntė ,,(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotojai M. K., parengimo ir išsiuntimo aplinkybes gali paaiškinti, kad jis norėjo įsidarbinti banke ,,(duomenys neskelbtini)“, sudarė 2022 m. kovo 4 d. sutartį su ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl įsidarbinimo, (turėjo įdarbinti (duomenys neskelbtini) pareigose), tačiau jį apgavo ir į darbą nepriėmė, nors jis išėjo iš buvusios darbovietės, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbą naujoje darbovietėje turėjo pradėti pirmadienį, t. y. 2022 m. kovo 21 d. Jis dar penktadienį susirašinėjo su banko darbuotoja, kad jis pradeda darbą pirmadienį, o savaitgalį jam parašė, kad susisiektų su savo buvusia darboviete, nes jo į darbą ,,(duomenys neskelbtini)“ nepriims. Šis bankas jo į darbą nepriėmė, nors buvo sudaryta sutartis, tokiu būdu pažeisdamas jo teisėtus interesus. Buvo šokiruotas tokių minėto banko veiksmų, todėl nusprendė pranešti šiam bankui, kad reikalaus atlyginti jam padarytą žalą, bent už 1 mėn. atlyginimo dydžio, kadangi išėjo iš savo buvusio darbo, į naują darbovietę nebuvo priimtas, neteko pajamų. Jis tuomet, 2022 m. kovo 21 d. naudodamas savo nešiojamą kompiuterį, būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), parengė, t. y. kompiuteriu surašė, ,,Pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir Reikalavimą dėl finansinės žalos atlyginimo“. Kadangi norėjo, kad bankas rimtai atsižvelgtų į jo reikalavimą, nusprendė, kad pasirašys ne savo vardu, o kokio nors (duomenys neskelbtini) vardu. Jis atspausdino minėto Reikalavimo tekstą minėtame dokumente ir įkėlė nukopijuotus (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ firminio blanko rekvizitus, nes jis turėjo iš anksčiau tokio minėtos (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ blanko pavyzdį. Jį turėjo savo kompiuteryje nuo maždaug 2020 m. gruodžio mėn., nes kai dirbo ankstesnėje darbovietėje, kažkokie dokumentai buvo atsiųsti iš šios (duomenys neskelbtini). Jis panaudojo šios (duomenys neskelbtini) tokio blanko rekvizitus, ir parengtame dokumente nurodė informaciją, apie tai, kad neva (duomenys neskelbtini) K. K. jį atstovauja kaip klientą, reikalaujant iš ,,(duomenys neskelbtini)“ išmokėti kompensaciją dėl sutarties sąlygų pažeidimo ir įkėlė atspausdindamas gale teksto netikrą (duomenys neskelbtini) K. K. elektroninio parašo duomenų atžymą, atspausdindamas tekstą ,,dokumentą elektroniniu parašu pasirašė K., K., Data: 2022 m. kovo 20 d. 11:37:32.“, po ko šį savo sukurtą Reikalavimą jis 2022 m. kovo 21 d. 08 val. 53 min. išsiuntė jį iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai M. K. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kaip priedą, kartu su savo elektroniniu laišku. Jis tokiu būdu tikėjosi, kad bankas rimtai įvertins jo reikalavimą ir pasieks susitarimo be papildomų teisinių ginčių, t. y. be teismų, be advokatų. Neturėjo jokių tikslų pakenkti (duomenys neskelbtini) K. K. reputacijai. Jis galvojo, kad jeigu bankas atsakys neigiamai, tuomet būtų iš tiesų kreipęsis į šį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis norėjo tik sužinoti ,,(duomenys neskelbtini)“ poziciją į jo reikalavimą, nes galvojo, kad bus tokiu būdu būtų paprastų ir greičiau išspręsti teisinį ginčą. ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovai iki šiol į jo pretenzijas dėl sutarties nevykdymo jam oficialiai neatsakė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, ketina atsiprašyti (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko papildyti neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas K. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 22 d., apie 14.20 val. jam paskambino asmuo, kuris prisistatė ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovu P. M. ir jo paklausė ar yra pasirašęs elektroniniu parašu pretenziją ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad netiki, kad tokią pretenziją jis galėjo parašyti, nes kyla daug įtarimų, nes galimai yra elektroninis parašas. Jam atsakius, kad nepamena, kad būtų rašęs pretenziją ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau pasakė, kad atsiųstų jam tą dokumentą į elektroninį paštą ir įvertins tada ir atsakys. Jam neužilgo ,,(duomenys neskelbtini)“ į jo elektroninį paštą atsiuntė pretenziją kur pastebėjo, kad kaip klientas nurodytas M. N. jis tokio registruoto neturi ir atkreipus dėmesį į jo atstovaujamos (duomenys neskelbtini) blanką pastebėjo, kad jis akivaizdžiai yra suklastotas, bei jo asmeninis elektroninis parašas taip pat yra suklastotas. Tada jis paskambino į ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pranešė, kad čia ne jo ruoštas dokumentas ir blankas bei elektroninis parašas yra suklastoti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad jis dirba ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2022 metų sausio mėnesį tiksliai datos nurodyti negali, ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal kontraktą norėjo pasamdyti M. N., atlikti (duomenys neskelbtini) paslaugų, tačiau ,,(duomenys neskelbtini)“ žmogiškųjų išteklių departamentas patikrinęs M. N., kad žmogus yra nepatikimas ir samdyti jo negalima, dėl to kontraktas sudarytas nebuvo. 2022 m. kovo 21 d. iš jo, N. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), buvo gautas elektroninis laiškas su tekstu, kad dėl kontrakto nutraukimo (nors toks nebuvo sudarytas) prašo sumokėti vieno mėnesio kompensaciją kurią jis nustatė ir nurodė 6 400 eurų ir prie elektroninio laiško buvo pridėtas reikalavimas iš ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kurį elektroniniu fiziniu parašu pasirašė (duomenys neskelbtini) K. K. Jam atidžiai pasižiūrėjus į firminį blanką ir į elektroninį (duomenys neskelbtini) K. K. fizinį parašą jam kilo įtarimas, kad galimai firminis (duomenys neskelbtini) blankas ir (duomenys neskelbtini) K. K. fizinis parašas yra suklastoti. Susiradus (duomenys neskelbtini) K. K. kontaktus buvo paprašyta patvirtinti jo parašą ir blanką, jam buvo nusiųstas N. visas laiškas su (duomenys neskelbtini) pridėtu dokumentu. K. K. gavęs minėtą elektroninį laišką su (duomenys neskelbtini) dokumentu, jiems atrašė, kad firminis blankas ir jo fizinis parašas yra suklastoti. M. N. ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakė, kad su juo jokie kontraktai nebuvo sudaryti dėl to bankas nėra jam skolingas. Daugiau nieko paaiškinti negali.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. K. parodė, kad ji dirba banke ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigose. Nuo maždaug 2022 metų sausio mėnesį, bankas ieškojo darbuotojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigoms. Buvo atrinktas kandidatas-M. N.. Žino, kad buvo ruošiamas kontraktas (sutartis) dėl darbo, bet ji pati tame procese nedalyvavo. Žino, tik tiek, kad ji buvo paskirta kuruoti šio žmogaus priėmimą į darbą, buvo paskirta kontaktuoti su M. N., susirašinėjo su juo elektroniniais laiškais. Ji su M. N. kontaktavo elektroniniu paštu ir vieną kartą vaizdo skambučiu. Apie M. N. darbo sutarties (kontrakto) pasirašymo (ar nepasirašymo) aplinkybes galėtų pakomentuoti ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas P. M. 2022 m. kovo 21 d. M. N. kaip ir turėjo pradėti dirbti, tačiau jau kovo 16 d. dienos pabaigoje, paskambino personalo teisininkė, kuri nurodė, kad nerekomenduoja priimti šio žmogaus dėl nepatikimumo. Kokia priežastis, ji nežino. Vėliau ją informavo ir P. M., kad šio asmens bankas nesamdys. Todėl, kai M. N. jos elektroniniu paštu apklausė apie tai, kaip jis dirbs nuo pirmadienio, ji informavo jį, parašiusi 2022 m. kovo 19 d. elektroniniu paštu iš savo darbo el. pašto: (duomenys neskelbtini), kad pirmadienį nepasimatys, pasiūlė jam susiekti su buvusia darboviete. 2022 m. kovo 21 d. 08.53 val. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į jos el. paštą (duomenys neskelbtini) gavo M. N. atsiųstą elektroninį laišką su priedais. Laiške jis reiškė pretenzijas, dėl to, kad nebuvo priimtas į darbą ir kaip priedas pdf formatu pridėtas ,,Pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir Reikalavimas dėl finansinės žalos atlyginimo“, pavadinimu ,,ReikalavimasDB_ZalosAtlyginimas.pdf“ bei kontraktinių sutartims skirto dokumento kopiją (,,Assignment Scedule 2839“ anglų kalba, surašyta tarp M. N. ir įmonės, per kurią M. N. buvo samdomas kaip darbuotojas, bet tai nėra darbo sutartis tarp banko ir M. N.). Šiuo savo laišku M. N. pareikalavo išmokėti jam kompensaciją. Ji minėtą elektroninį laišką su minėtais priedais persiuntė P. M.. Ji iš pradžių net nesigilino, kokie ten pridėti dokumentai, nes ne jos kompetencija spręsti tokius reikalus. Tik vėliau ji atsidarė šio laiško priedus, matė kad reikalavimas paruoštas (duomenys neskelbtini) K. K. vardu, atstovaujančiu M. N. su atžyma, kad pasirašytas elektroniniu parašu, bet pati į tai nesigilino ar tas dokumentas buvo rengtas minėto (duomenys neskelbtini) . Apie tai ji sužinojo tik vėliau, kai tai pradėjo aiškintis P. M., kuris susisiekė su (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškino, kad toks (duomenys neskelbtini) neatstovauja ir nerengė minėto reikalavimo. Ar ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl M. N. veiksmų patyrė kokios nors žalos, ji nežino. Į šį klausimą galėtų atsakyti banko teisininkai. Daugiau nieko papildyti neturi.
Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas dokumentas: 2022 m. kovo 21 d. ,,Pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir Reikalavimas dėl finansinės žalos atlyginimo“, tekstas atspaudintas ant kepurių puslapių A4 formato lapų. Pirmame puslapyje, apačioje yra įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ blanko rekvizitai, dokumentas pasirašytas (duomenys neskelbtini) K. K. vardu, nurodant atžymą, kad dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu. Tekste nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) K. K. atstovauja kaip klientą M. N. ir reikalaujama išmokėti kompensaciją dėl sutarties sąlygų pažeidimo. Ketvirto puslapio pabaigoje, kairiajame apatiniame krašte, gale teksto atspausdintas (duomenys neskelbtini) K. K. vardu padaryta elektroninio parašo duomenų atžyma, su tekstu ,,dokumentą elektroniniu parašu pasirašė K., K., Data: 2022 m. kovo 20 d. 11:37:32.“.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-11524-22 buvo nustatyta, kad banko sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso M. N.. Patikrinus policijos informacinėje sistemoje M. N. duomenis nustatyta, kad jo elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini).
Iš policijos pranešimo matyti, kad K. K. patvirtino ir pareiškė, kad M. N. nėra jo ir (duomenys neskelbtini) , kurioje dirba klientas ir reikalavimo neruošė, nesiuntė ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jo nepasirašė jokiu savo el. parašu.
Šalies argumentai
K. K. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 21 d. asmuo, M. N., suklastojo (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ firminį blanką ir jo asmeninį elektroninį parašą.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.
Nagrinėjamu atveju, BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka įvertinus byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje surinktų duomenų (įrodymų) patikimumo.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jo paties prisipažinimą, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, liudytojų P. M., M. K., nukentėjusiojo K. K. parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo M. N. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. N. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. N. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami ir su jais sutinka, tačiau prašo leisti baudą sumokėti dalimis.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl skirtinos bausmės
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštu, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. N. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką dokumentų klastojimu valdymo tvarkai (BK 300 straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). M. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis baustas administracine tvarka vieną kartą, dirbantis. Byloje nėra duomenų, kad M. N. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Taigi, teismas įvertinęs bausmei individualizuoti svarbias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašo leisti baudą mokėti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. 9 mėnesių laikotarpiui – priešingu atveju baudos bausmė nepasiektų savo tikslų.
Kaltinamajam M. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL (2000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Nustatyti M. N. 9 (devynių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 9 mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
2.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.