- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1745-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25759-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gustus Optimus“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gustus Optimus“ ieškinį atsakovui R. V. dėl lėšų gautų pagal sutartį grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gustus Optimus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. V., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 24 519,61 Eur sumokėtų piniginių lėšų pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, 10 000,00 Eur baudos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. V. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštą 34 519,61 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – atsakovo R. V. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis turtui taikė areštą, uždraudžiant turtą perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui R. V. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškove UAB „Gustus Optimus“. Bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi atitikti 34 519,61 Eur sumą.
4. Nustatė, kad prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą. Taip pat, įvetinęs atsakovo turtinę padėti konstatavo, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui yra laikytina didele, todėl egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Apeliantas R. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį, t.y. panaikinti laikinasias apsaugos priemonės pritaikytas atsakovo atžvilgiu.
6. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
6.1. Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimą matyti, kad iš tos sumos net 10 000 Eur sudaro prašoma priteisti hipotetinė bauda, o likusi suma yra atsakovo pervestos lėšos ieškovei. Atsakovo nuomone, 10 000 Eur bauda yra skirtina ne jam, tačiau ieškovei, nes tik dėl jos pačios kaltės nebuvo sudarytas pagrindinis sandoris dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ką beje pagrindžia ir pačios ieškovoės pridėtas į bylą dalinis susirašinėjimas el. laiškais tarp šalių ir jų atstovų, iš kurio akivaizdu, ieškovė savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalą atsakovui. Šiuo atveju, bauda turėtų būti skiriama ieškovei, nes ji privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Taigi, ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo.
6.2. Ieškovė neįrodė preliminaraus ieškinio pagrįstumo, o teismas neatliko ieškinio pagrįstumo vertinimo. Iš prie ieškinio pridėto el.susirašinėjimo matyti, kad teismo sprendimas galįtų būti galimai pakankus ne ieškovei, o atsakovui. Be to, atsakovas teiks priešieškinį dėl žalos atlyginimo iš ieškovės, bei baudos priteisimo.
6.3. Ieškovės reikalavimo suma yra nelaikytina didele atsakovui. Šias aplinkybes patvirtina šiuo skundu teikiami išrašai dėl atsakovo valdomo nekilnojamojo turto viešojo registro, pagal kuriuos matyti, kad šio turto (žemės sklypo, namo, kiemo statinių, garažo), vien formali vidutinė rinkos vertė yra didesnė nei 85 000 Eur. Vadinasi objektyviai neegzistuoja visiškai jokia grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo.
6.4. Ieškovė nepateikė jokių atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių duomenų. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas yra nesąžiningas, ketina imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų ir yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Gustus Optimus“ atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti bei skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
8.1. Baudos taikymo klausimas, kaip viena iš sudėtinių ieškinio reikalavimo dalių, turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, bet ne procesinėje stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį niekaip neužsimena apie ieškinio dalies dėl ieškovės sumokėtų lėšų priteisimo bei nenurodo jokių argumentų ar informacijos, ar esant palankiam ieškovei teismo sprendimui, atsakovas būtų finansiškai pajėgus grąžinti ieškovei jos sumokėtas lėšas atsakovui 24 159,61 Eur sumai.
8.2. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine valdo bemaž 85 000 Eur vertės turtą (namas ir žemės sklypas). Šis turtas atsakovui priklauso jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine, todėl teismo sprendimui esant palankiam ieškovei, jo įvykymas iš tokio turto gali būti apsunkintas. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie realią turto būklę ar jo tikslią vertę, todėl negali būti laikomi pagrįstais jo teiginiai, kad valdomas turtas ženkliai viršija ieškinio sumą ir atsakovas neva būtų pajėgus įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimą. Taip pat, atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė savo banko sąskaitos išrašo, todėl nėra aišku ar jis tebeturi jam pervestas lėšas už turtą t.y. ar turėtų pakankamai piniginių lėšų galimai palankaus teismo sprendimo ieškovui įvykdymui. Taigi, atsakovo argumentai ir pateikti įrodymai apie neva gerą jo turtinę padėtį nesudaro jokio faktinio ar teisinio pagrindo naikinti ginčijamą teismo nutartį.
8.3. Vien faktas, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jam gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo – pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl sumų sumokėtų pagal preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį grąžinimo. Reikalavimų pareikštų ieškinyje užtikrinimui, pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, todėl atskiruoju skundu prašo jį panaikinti.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškinio pagrįstumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra iš esmės nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas, todėl įvertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys yra priimtas, jam nenustatyti trūkumai, taip pat įvertinus jo turinį nėra pagrindo teigti, kad būtų pasirinktas neleistinas ar aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas, todėl laikytina, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir yra jo tenkinimo ateityje tikimybė.
14. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju preziumuojama grėsmė teismo sprendimo įvykimui, nes pareikto reikalavimo suma yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui, ar jų neatsiskaitymas su procesą inicijavusia ieškovu, savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Kita vertus, aplinkybė ar ieškinio suma yra didelė fiziniam asmeniui yra nustatoma įvertinus to konkretaus finansinę padėtį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo turtinės padėties ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškinio suma atsakovui laikytina didele. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus ir viešų registrų duomenis, negali sutikti su tuo, nes vien atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir pastatų komplekso esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 32164 Eur. Taip pat, atsakovui nuosavybės teise priklauso 3700 Eur vidutinės rinkos vertės negyvenamoji patalpa – garažas, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 65952 Eur vidutinės rinkos vertės statiniai esantys adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinus atsakovo finansinę padėtį darytina išvada, kad ieškinio suma nėra laikytina atsakovui didele.
15. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kurių atžvilgiu norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nesąžiningumą grindė tuo, jog jis akivaizdžiai vengia sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl gali imti slėpti turimas lėšas. Kaip teisingai nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas netyrė šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Kita vertus, vien tai, kad atsakovas nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties nereiškia, jog jis elgėsi nesąžiningai, o duomenų apie ketinimą perleisti lėšas, turtą ar kitaip sudaryti kliūtis teismo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui byloje nėra, todėl šie ieškovės argumentai laikytina nepagrįstais ir deklaratyviais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo.
17. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, neįvertinęs būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykimui), todėl priėmė nepagrįstą, neproporcingą ir neteisėtą sprendimą (nutartį), kurį yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti neįrodžius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.