- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- Ik-264-473/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01788-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2010-06-14 kreipėsi į teismą prašydama 1) panaikinti 2010-05-14 atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir LR VRM) sprendimą Nr. 1D-3826 (2) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) solidariai priteisti iš atsakovų neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 156,70 Lt kas mėnesį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad 2007-10-05 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu jai buvo paskirta valstybinė pareigūnų pensija. 2010-02-28 atsakovė LR VRM išmokėjo sumažintą valstybinę pareigūnų pensiją dėl ko pareiškėjas 2010-03-26 kreipėsi į šią atsakovę, prašydamas išmokėti trūkstamą pensijos dalį, tačiau 2010-05-24 gavo atsakymą, kad pensijos dalis jai nebus grąžinta. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau - ir Laikinasis įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikromis išimtimis) 2010-01-01, kurio 4 str. 1 d. įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigūnų pensijų dydžio sumažinimas. Pareiškėjas mano, kad šiuo teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš LR Konstitucijos 23, 52 str. kylantys imperatyvai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 str. nuostata reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Konstitucijos 52 str. nuostata suponuoja įstatymų leidėjo pareigą įstatymu nustatant tam tikrą pensiją įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą kuris užtikrintų šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš minėto Konstitucijos 52 str., o pagal Konstitucijos 23 str. yra ginami šios teisės turtiniai aspektai (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Asmens nuosavybės teisė taip pat yra ginama ir tarptautinės teisės aktais. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, garantuojant kai kurias kitas teises ir laisves, be tų, kurios joje nurodytos. Pirmojo protokolo (toliau - ir Pirmojo protokolo) 1 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe, kad iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje Pirmojo protokolo 1 str. nustatytos kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisės disponuoti savo nuosavybe, gynyba taikoma ne tik valstybių civiliniuose įstatymuose nurodytiems nuosavybės teisės objektams, bet ir teisei į pensiją, atsiradusiai dėl darbo (byla Gaygusuz prieš Austriją (Cour eur. D. H., arret Gaygusuz c. Autriche, du 16 septembre 1996, Recueil 1996-IV), teisei į senatvės pensiją (byla Wessels-Bergervoet prieš Nyderlandus (Cour. Eur. D. H., arret Wessels-Bergervoet c. Pays-Bas du 4juin2002)) ir kt. Seimas, kaip valstybės institucija, veikianti valstybės vardu, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatymu apriboti nuosavybės teisę į valstybinę pensiją. Pareiškėjas nurodo, kad Valstybei nustačius aukščiau nurodytą ydingą teisinį reguliavimą ir dėl LR VRM neteisėtų veiksmų, jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t.y. pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovė LR Vidaus reikalų ministerija su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) nurodė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl atsakovės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, todėl jos priimtas 2010-05-14 sprendimas Nr. lD-3826-(2) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 23-24) nurodė, kad pareiškėjui LR VRM 2007-10-05 sprendimu Nr. 11SP-2694 nuo 2007-09-01 buvo paskirta 984,28 Lt pensija už tarnybą. Pagal 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal šią formulę pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8408 (b. l. 24). Pritaikius šį koeficientą, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pagrindu, pareiškėjo pensijos dydis buvo perskaičiuotas ir už 2010 m. sausio mėn. jai buvo išmokėta 827,58 Lt pensija (984,28 x 0,8408 = 827,58). Šis pensijos dydis jai mokamas ir toliau. Įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato, todėl atsakovė negalėjo elgtis kitaip nei nustato įstatymas ir mokėti nesumažinto dydžio pareigūnų pensiją pareiškėjui. LR VRM priimdama 2010-05-14 sprendimą Nr. lD-3826 (2) vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjas, atsakovių atstovai bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 56-58). Byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Šios bylos ginčo dalykas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 teisėtumas.
Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad LR VRM 2007-10-05 sprendimu Nr. 11SP-2694 nuo 2007-09-01 pareiškėjui paskaičiuota 984,48 Lt pensija, įskaičiuojant ir 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą. Ši paskirta pareiškėjo pensija Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 2010-01-01 sumažinta iki 827,58 Lt (b. l. 53). Pareiškėjas LR Vidaus reikalų ministerijai pateikė 2010-03-26 prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, nurodydamas, kad 2010 m. vasario mėn. gavo 160 Lt mažesnę pensiją ir prašydamas šią nepriemoką išmokėti bei toliau mokėti jai paskirto dydžio pensiją (b. l. 32). Atsakovė, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2012-05-14 sprendimu Nr. 1D-3847 (2), nurodė, kad pensija jai yra paskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo jį tenkinti (b. l. 33-34).
Ginčo santykius šioje byloje reguliuoja 1994-12-22 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730 (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 101-2018), kurio 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinių pensijų rūšys Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; mokslininkų valstybinės pensijos; teisėjų valstybinės pensijos. Šio įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 99-1958; Valstybės Žinios, 2005, Nr. 71-2558) nustato turinčių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmenų ratą, taip pat šios pensijos skyrimo sąlygas ir dydžius. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Valstybės Žinios, 2009, Nr. 152-6820), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. LR Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Valstybės Žinios, 2011, Nr. 160-7573), įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., kuriuo asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Pagal LR Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Konstitucinio Teismo vertinimu, valstybinės pensijos sumažinimas iki 20 procentų nėra laikytinas mažinimu dideliu mastu, todėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01, taikant Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo nuostatas. Teismas vertina, kad aplinkybė, kai pareiškėjui mokamos sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos metu, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimu nebuvo pripažinta prieštaraujančia LR Konstitucijai. Nors, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 15 str. nustatytas laikinas šio įstatymo galiojimas, tačiau juo nebuvo nustatytas mechanizmas, pagal kurį būtų kompensuojami dėl gaunamų pensijų sumažinimo patirti praradimai jas gaunantiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad LR Konstituciniam teismui pripažinus Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. neprieštaraujančia LR Konstitucijai, netenkinama pareiškėjos skundo dalis dėl šiuo pagrindu sumažintos pensijos priteisimo (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat pateikė reikalavimą panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-14 sprendimą Nr. 1D-3826 (2), kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą mokėti jai paskirtą 984,28 Lt pareigūnų pensiją bei išmokėti pensijos nepriemoką. Kaip nustatyta, valstybinės pensijos buvo visuotinai mažinamos susidarius ypatingai situacijai šalyje. LR Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., nebuvo pripažinta prieštaraujančia konstitucijai, t. y. nebuvo panaikintas pareigūnų pensijos sumažinimo pagrindas, todėl teismas vertina, kad atsakovė ginčo sprendimą priėmė vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje taip pat netenkinamas (LR ATPK 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo A. P. skundo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajai administraciniam teismui.