- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-1128/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00328-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- V. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Piniava“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Piniava“ ieškinys atsakovui V. K. įmonei dėl avansu gautų sumų grąžinimo, civilinė byla Nr. 2-895-198/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Lt avansu gautų piniginių lėšų grąžinimo. Nurodė, jog UAB „Piniava“ iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą 2000-07-01 mokėjimo pavedimu Nr. 347 pervedė 5 000 Lt, nurodant mokėjimo pavedime, kad mokamas avansas pagal sutartį Nr. 00-04-26; 2000-05-31 mokėjimo pavedimu Nr. 252 pervedė 5 000 Lt, nurodant mokėjimo pavedime, kad mokamas avansas pagal sutartį Nr. 00-04-26. Iš viso ieškovas atsakovui pervedė 10 000 Lt. Bendrovėje sutarties Nr. 00-04-26 nėra, taip pat bendrovėje nėra duomenų apie atsakovo ieškovui atliktus ir perduotus darbus. Ieškovo bankroto administratorius 2010-10-20 raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti pinigus, tačiau atsakovas į administratoriaus 2010-10-20 raštą neatsakė.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog tarp šalių atsiradusių santykių pradžia – 2000-05-31. Nuo piniginių sumų pervedimo praėjo daugiau nei dešimt metų ir per šį laikotarpį ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad pervesti pinigai būtų grąžinti. Bankroto bylos iškėlimas ir administratoriaus paskyrimas nei pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinį kodeksą, nei pagal 1997-06-17 Įmonių bankroto įstatymą neturėjo įtakos ieškinio senaties terminų eigos bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams pareikšti pradžiai, nutraukimui ir sustabdymui, nes tokios bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo teisinės pasekmės minėtuose įstatymuose nebuvo numatytos. Pagal 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymą, administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kitiems bankrutuojančios įmonės, kurios bankroto procedūros vykdomos pagal 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymą, administratoriaus reikalavimams pagal formuojamą teismų praktiką taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, pritaikęs ieškinio senatį.
Teismas sprendė, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog nuo piniginių sumų pervedimo (2000-05-31, 2000-07-01) iki ieškinio gavimo teisme ( 2011-06-17) praėjo daugiau nei dešimt metų. UAB „Piniava“ bankroto byla iškelta 2010-05-25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-12-20 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ (Teismų praktika, Nr.18) yra išaiškinęs, kad, kai bankrutuojančios įmonės bankroto procedūros vykdomos pagal 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymą, administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kitiems bankrutuojančios įmonės, kurios bankroto procedūros vykdomos pagal 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymą, administratoriaus reikalavimams taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos taisyklės. Šioje byloje administratorius bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, neginčija. Šiuo atveju ginčas yra dėl piniginių sumų, kurios buvo pervestos 2000-05-31 ir 2000-07-01 (daugiau nei prieš 10 metų) mokėjimo pavedimais priteisimo. Todėl atsakovui prašant, ieškovo reikalavimui priteisti 10 000 Lt taikoma ieškinio senatis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Piniava“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senaties pradžią. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo prasideda tą kiekvieną dieną. Šiuo atveju atsakovui buvo sumokėta 10 000 Lt, tačiau sutarties, pagal kurią pervesti pinigai, taip pat duomenų, kad atsakovas būtų ieškovui suteikęs kokias nors paslaugas, atlikęs darbus ar perdavęs daiktą, nėra. Vadinasi, atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui 10 000 Lt. Šiuo atveju nebuvo nustatytas terminas, kada atsakovas turi grąžinti pinigus, todėl kreditorius (ieškovas) turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo bet kada (CK 6.53 str. 1 d.). Prievolę, kurios terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo pareikalavimo (CK 6.53 str. 2 d.). Reikalavimą atsakovui bankroto administratorius pateikė 2010-10-20, prašydamas pinigus grąžinti iki 2010-10-31, todėl ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodo, kad avanso negrąžinimas nėra tęstinis santykis ir/ar pažeidimas, nes tęstinis pažeidimas yra labiau susijęs su periodinio pobūdžio pareigomis. Tarp šalių nėra sutarties, todėl avanso sumokėjimas reiškia, kad po jo mokėjimo kitą dieną ieškovas gali reikalauti avanso grąžinimo. Todėl ieškovas galėjo reikalauti avanso grąžinimo, nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Apeliantas nepagrįstai CK 1.127 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąvoką „prievolė“ tapatina su avanso grąžinimu. Šiuo atveju ieškinys dėl avanso grąžinimo pareikštas praėjus 10 metų terminui. Ieškinio senaties termino praleidimas pats savaime yra pagrindas ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje kilo teisės normų, reguliuojančių ieškinio senaties institutą, taikymo bei aiškinimo klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.
Bylos duomenimis, UAB “Piniava” 2000-05-31 mokėjimo pavedimu Nr. 252 pervedė V. K. įmonei 5 000 Lt ir 2000-07-01 mokėjimo pavedimu Nr. 347 pervedė V. K. įmonei 5 000 Lt. Abiejuose mokėjimo pavedimuose kaip mokėjimo paskirtis buvo nurodyta, kad mokamas avansas pagal sutartį Nr. 00-04-26. Panevėžio apygardos teismo 2010-05-25 nutartimi UAB “Piniava” buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius 2011-06-17 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti minėtais mokėjimo pavedimais atsakovui pervestas sumas, motyvuodamas tuo, kad mokėjimo pavedimuose nurodytos sutarties įmonėje nėra, taip pat nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors darbus ar suteikęs kokias nors paslaugas ieškovui. Atsakovas teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento. Apelianto teigimu, šiuo atveju ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo 2010-10-31. Tokį teiginį apeliantas grindžia aplinkybe, jog jis 2010-10-20 raštu Nr. 12-24 pareikalavo atsakovo iki 2010-10-31 įvykdyti prievolę, t.y. grąžinti minėtais mokėjimo pavedimais pervestas pinigų sumas (iš viso 10 000 Lt). Kadangi atsakovas negrąžino pinigų sumos iki ieškovo pareikalauto termino (2010-10-31), ieškovo nuomone, nuo šios dienos turėtų prasidėti ieškinio senaties termino eiga, todėl ieškinį pareiškus 2011-06-17, laikytina, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Atsakovo teigimu, ieškinio senaties termino pradžia yra 2000-05-31 ir 2000-07-01, t.y. tuomet, kai mokėjimo pavedimais ieškovas atsakovui pervedė pinigines lėšas (avansą) ir, manydamas, kad tuo jo teisės buvo pažeistos, galėjo reikalauti avanso grąžinimo jau kitą dieną po pervedimo.
Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Šis terminas yra nustatytas abiejų šalių interesais.
Ieškovo reikalavimas kyla iš 2000-05-31 ir 2000-07-01 mokėjimo pavedimais sumokėtų pinigų sumų atsakovui. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą. 2000 m. CK (įsigaliojusio 2001-07-01) 1.125 straipsnio 1 dalis numato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Tiek 1964 m. CK nuostatos (86 str.), tiek 2000 m. CK nuostatos (1.127 str. 1 d.) numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.
Byloje nėra duomenų, kad UAB “Piniava” nuo lėšų pervedimo atsakovui 2000 m. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo būtų kreipusis į atsakovą ar būtų ėmusis kitokių veiksmų, siekdama sumokėtas lėšas susigrąžinti ar kad savo apskaitoje iki bankroto bylos įmonei iškėlimo šias lėšas būtų apskaičiusi kaip atsakovo skolą. Visą šį laikotarpį UAB “Piniava” buvo veikiantis ūkio subjektas, tad, teisėjų kolegijos manymu, darytina išvada, jog jeigu ieškovas būtų manęs, kad jo subjektinė teisė yra pažeista, t.y. kad atsakovas šias lėšas buvo įgijęs be pagrindo ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi grąžinti (pavyzdžiui, dėl sutarties, kurios vykdymui buvo sumokėtas avansas, nesudarymo, darbų neatlikimo, paslaugų nesuteikimo, daiktų neperdavimo ar kt.), elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas savo teisėmis besirūpinantis asmuo, per visą ieškinio senaties laikotarpį (10 metų) galėjo ir turėjo imtis veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 20 str.). Taigi, ieškinio senaties termino pradžia su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu yra siejama tik administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių. Kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Šiuo atveju administratorius bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, neginčija, todėl ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su bankroto bylos ieškovui iškėlimo nutarties įsiteisėjimu. Be to, ieškinio senaties termino skaičiavimui teisinės reikšmės neturi tokiam juridiniam asmeniui atstovaujančių valdymo organų narių sudėties pasikeitimai. Dėl to faktas, kad įmonei tapus bankrutuojančia, pasikeičia įmonės valdymo organai - jai atstovauti paskiriamas bankroto administratorius, negali įtakoti įmonės pozicijos, kuri nesikeitė 10 metų, dėl jos teisių nepažeidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo pozicija, kad ieškinio senatis turėtų prasidėti nuo bankroto administratoriaus atsakovui nustatyto termino grąžinti lėšas, kurios buvo sumokėtos prieš 10 metų, pasibaigimo, prieštarauja teisinių santykių stabilumo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nesant byloje sutarties, reglamentavusios šalių santykius dėl nurodyto avanso sumokėjimo/grąžinimo, laikytina, kad pinigų pervedimo diena, jeigu ieškovas tai laikė savo teisių pažeidimu, laikytina momentu, nuo kurio rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad reikalavimui dėl lėšų, sumokėtų 2000-05-31 ir 2000-07-01, grąžinimo, ieškinio senaties terminas bankroto administratoriaus ieškinio pareiškimo dieną (2011-06-17) buvo pasibaigęs.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, todėl, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad teismas tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.