Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Arteho“ bankroto administratoriaus Juozo Žvirblio ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismas 2016-05-23 nutartimi įpareigojo BUAB “Arteho” direktorių A. L. per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Apie šią pareigą A. L. buvo papildomai informuotas 2016-06-03 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šį reikalavimą atsakovas įvykdė iš dalies 2016-06-07, dokumentų perdavimo lydraščiu paštu perduodamas UAB “Arteho” dalį dokumentų. 2016-06-09 VĮ “Regitra” pranešė, kad jų duomenimis UAB “Arteho” vardu registruotos 2 transporto priemonės. Patikrinus įmonės apskaitą, nustatytą, kad įmonė pirko įvairų turtą, jį apskaitė, vykdė amortizacinius atskaitymus, bet turto nenurašė ir nepardavė. 2016-07-26 pakartotiniu reikalavimu Nr. 07-0744 administratorius pareikalavo perduoti likusius dokumentus ir turtą iki 2016-08-03 arba atlyginti žalą, tačiau turtas adminstratoriui nebuvo perduotas, bendra likusi neperduoto turto vertė yra 2353,94 Eur. 2016-07-28 paštu administratoriui perduoti įmonės dokumentai. Telefonu skambučiu A. L. pranešė, kad yra išvykęs ir dirba Norvegijoje, grįžęs į Lietuvą perduos administratoriui turtą arba atlygins žalą. 2017-03-03 A. L. atvyko pas administratorių, bet turto neperdavė. Atsakovas 2017-03-03 pareiškimu įsipareigojo grąžinti įmonės turtą arba atlyginti žalą iki 2017-04-30, taip pat padengti adminstravimo išlaidas iki teismo sprendimo dėl įmonės veiklos pabaigos. Šia dienai ilgalaikis ir trumpalaikis turtas neperduotas, laikytina, kad šis turtas nėra išlikęs ir įmonei turi būti priteista patirta žala pinigais bei administravimo išlaidos. Atsakovas gerai žinojo įmonės faktinę finansinę padėtį, žinojo, kad įmonė nuo 2011 metų nesugeba atsiskaityti su kreditoriais, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Akivaizdu, kad A. L. būdamas įmonės direktoriumi ir akcininku gerai žinojo apie 2011 metais susidariusią įmonės nemokumo būseną, 2012 metais jokių veiksmų nesiėmė, ko pasekoje 2015 metais atsirado žala, skolos kreditoriams bendroje 13459,40 Eur sumoje. Todėl laikytina, kad yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t.y. aiškus žalos dydis, neteisėtas neveikimas ir priežastinis ryšys tarp nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos bylos iškėlimo ir susidariusių naujų įmonės skolų.

Atsakovas A. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2017-07-04 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškovo pareikštais reikalavimais sutinka visiškai. Paaiškino, kad viskas įvyko dėl jo kaltės, norėtų bylą išspręsti taikiai, tačiau esant sunkiai materialinei padėčiai ieškovo prašomos priteisti žalos sumokėti negalėtų.

Į 2017-09-27 vykusį teismo posėdį atsakovas A. L. neatvyko. Jam apie šį teismo posėdį buvo pranešta asmeniškai (b.l. 53). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo iš atsakovo nebuvo gauta, atsakovo neatvykimo į teismą priežastys taip pat nežinomos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas apie posėdį buvo informuotas, ieškovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, byla išnagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Panevėžio apygardos teismo 2016-05-23 nutartimi UAB “Arteho” buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Juozas Žvirblis (b.l. 9).

Panevėžio apygardos teismo 2016-08-08, 2017-01-26, 2017-03-22, 2017-03-28 nutartimis buvo patvirtintas BUAB “Arteho” kreditorių sąrašas ir kreditorių finansiniai reikalavimai. Bendra Panevėžio apygardos teismo nutartimis patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro: pirmos eilės kreditoriai – 11 574,99 Eur, antros eilės kreditoriai – 1484,41 Eur, trečios eilės kreditoriai – 400 Eur, viso: 13 459,40 Eur. Panevėžio apygardos teismo 2016-08-31 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto (b.l. 10-14).

Nustatyta, kad atsakovas A. L. iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo perdavęs įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, taigi jis neįvykdė Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatytos pareigos bei bankroto administratoriaus 2016-06-03 ir 2016-07-26 reikalavimų, padarydamas ieškovei BUAB „Arteho“ žalą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas BUAB „Arteho“ bankroto administratorius du kartus sumažino ieškinio reikalavimus (CPK 42 str.). Ieškovo atstovas 2017-09-07 pateikė į bylą pareiškimą, pavadintą patikslintu ieškiniu, kuriame nurodė, jog 2017-07-04 turto perėmimo aktu atsakovas A. L. perdavė, o bankroto administratorius J. Žvirblis priėmė turtą – keleivinį automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė atskaičius nusidėvėjimą 566,49 Eur, ir tuo vadovaudamasis ieškovo atstovas sumažino ieškinio sumą perduoto turto verte (b.l. 50, 51). 2017-09-27 ieškovo atstovas į bylą pateikė dar vieną pareiškimą, pavadintą patikslintu ieškiniu, kuriuo dar kartą sumažino ieškinio reikalavimus, nes 2017-09-08 atsakovas A. L. į UAB „Arteho“ specialią sąskaitą pervedė 300,00 Eur piniginių lėšų žalai atlyginti. Todėl vadovaudamasis CPK 42 str. ieškovas sumažino ieškinio sumą pervestų lėšų suma (b.l. 54, 55). Tokiu būdu, po 2017-09-07 ir 2017-09-27 ieškovės BUAB „Arteho“ bankroto administratoriaus ieškinio reikalavimų sumažinimo, prašoma priteisti suma dėl žalos už neperduotą įmonės turtą yra 1487,45 Eur ir 13 459,40 Eur žalos.

Dėl 13 459,40 Eur žalos priteisimo už savalaikį nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau (ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti momentą, nuo kuriuo UAB “Arteho” tapo nemoki. Panevėžio apygardos teismas 2016-05-23 nutartyje pasisakydamas dėl BUAB “Arteho” nemokumo, rėmėsi įmonės balansais. Teismas nutartimi konstatavo, kad iš bendrovės balansų matyti, kad UAB “Arteho” nuo 2011 metų buvo nemoki, nes bendrovė turėjo turto už 19 922 Lt, o skolos siekė 11 424 Lt, nuostoliai – 2320 Lt. UAB “Arteho” nuostoliai 2012-2014 metais augo ir 2014 m. siekė 4568 Lt, turto turėjo už 18 072 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 12 640 Lt (b.l. 9). Taip pat iš 2015 m. ir 2016 m. balansų matyti, kad 2015 m. įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7067,00 Eur, o nuostoliai 5759,00 Eur. 2016 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 9335,00 Eur, o nuostoliai 2411,00 Eur (b.l. 17-20).

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos nuostatomis, įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė jau būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo, pareigas.

Neteisėti veiksmai - tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų atlikimas, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovo A. L. neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu – pareigos kreiptis į teismą įmonei esant nemokiai dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu. Teismas pažymi, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo todėl, kad geriausiai žinojo įmonės finansinę būklę. Atsakovui nesikreipus į teismą ir neiškėlus įmonei bankroto bylos, o tęsiant veiklą, 2015-2016 metais įmonė prisiėmė naujas prievoles, kurių dėl nemokumo negalėjo įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, kadangi atsakovui rūpestingai atliekant teisės aktuose jam priskiriamas pareigas ir laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriniai reikalavimai būtų mažesni, o įmonė galimai būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir taip išvengusi nemokumo. Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė sutapatinama su neteisėtais veiksmais (neveikimu).

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kaip jau minėta, Panevėžio apygardos teismo 2016-08-08, 2017-01-26, 2017-03-22, 2017-03-28 nutartimis patvirtinti šie kreditorių finansiniai reikalavimai: pirmos eilės kreditoriai – 11 574,99 Eur, antros eilės kreditoriai – 1484,41 Eur, trečios eilės kreditoriai – 400 Eur, viso: 13 459,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė, ieškovo reikalavimą pripažino visiškai, ieškovės reikalavimas pagrįstas byloje esančiais dokumentais ir tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 13 459,40 Eur žala.

Dėl 2353,94 Eur žalos priteisimo už neperduotą įmonės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-402-212/2016 įpareigojo BUAB “Arteho” direktorių A. L. per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Apie šią pareigą atsakovas buvo papildomai informuotas 2016-06-03 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šį reikalavimą atsakovas įvykdė iš dalies 2016-06-07, dokumentų perdavimo lydraščiu paštu perduodamas UAB “Arteho” dalį dokumentų, 2017-07-04 turto perėmimo aktu perduodamas automobile FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 566,49 Eur (b.l. 51), 2017-09-08 į UAB “Arteho” specialią sąskaitą pervesdamas 300 Eur piniginių lėšų sumą (b.l. 55).

Akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Civilinės atsakomybės sąlyga yra nustatyti neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktus bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nustačius neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

Įmonės vadovų civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: 1) žalai (nuostoliams); 2) neteisėtiems veiksmams; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) už žalą atsakingo asmens kaltei. Iš šių keturių sąlygų tik atsakovo kaltė pagal civilinius įstatymus yra preziumuojama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas būdamas įmonės akcininkas ir direktorius nuo įmonės įkūrimo iki pat bankroto bylos iškėlimo, buvo atsakingas už įmonės turtą, jo išsaugojimą. Nustatyta, kad atsakovas turėdamas pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai, neįvykdė pareigos perduoti įmonės turto, todėl įmonei padaryta žala, nes įmonė neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais. Tarp žalos fakto ir neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo pareigų nevykdymas (neveikimas) suponuoja veiksmų neteisėtumą ir leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo kaltės, dėl įmonės prarasto turto atsiradusią žąlą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai finansiniuose dokumentuose privalo atlyginti atsakovas.

Kadangi atsakovas A. L. dalį ieškiniu reikalaujamos sumos sumokėjo ir šioje dalyje ieškovas mažino ieškinio reikalavimo dydį 866,49 Eur, todėl teismas ieškinį tenkina iš dalies, priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 1487,45 Eur žalos už neperduotą įmonės turtą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad tarp BAUB “Arteho” bankroto administratoriaus Juozo Žvirblio ir advokatės R. V. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, ieškovui iš atsakovo A. L. priteistina 20 Eur suma už suteiktas teisines konsultacijas (b.l. 43-45).

Kadangi ieškovas atleistas nuo 448,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), minėta suma, ir 7,37 Eur pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio1,6 dalis, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti BUAB „Arteho“, j.a.k. 301812616 iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1487,45 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai 45 ct) žalos už neperduotą įmonės turtą, 13 459,40 Eur (trylika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt devyni eurai 40 ct) žalos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 14 946,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 448 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio ir 7,37 Eur (septyni eurai 37 ct) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.