Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovei R. R. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisme gauta šalių pasirašyta taikos sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos

4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, patvirtinančius, kad ieškovė taikos sutarties pasirašymo metu buvo gydoma ligoninėje. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė V. G. gimimo liudijimą, patvirtinantį jo ir ieškovės giminystės rytį, bei V. G. paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, kad nuvežė ieškovei į ligoninę atsakovės duotą taikos sutartį, prieš ieškovei pasirašant taikos sutartį ją ieškovei perskaitė, paaiškino taikos sutarties prasmę.

6. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami įrodymai nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų (ne)teisėtumo, kadangi tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė taikos sutarties pasirašymo metu buvo gydoma ligoninėje, kur ir pasirašė taikos sutartį, o V. G. yra ieškovės sūnus. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir šalių pateiktus įrodymus atsisakytina pridėti prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

8. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šalių teises ir pareigas, yra įtvirtinta šalių teisė bylą užbaigti taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi, teismui patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

9. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

10. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spęsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).

11. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė M. G., atstovaujama atstovės advokato padėjėjos S. Š., 2022 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. R. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo; ieškinį elektroniniu parašu pasirašė ir pateikė teismui advokato padėjėja S. Š.. Ieškinys bylą nagrinėjusios teisėjos 2022 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija priimtas bei nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Ieškinio bei teismo pranešimo kopija atsakovei įteikta asmeniškai 2022 m. rugsėjo 28 d. 2022 m. spalio 13 d. teisme gauta šalių asmeniškai pasirašyta taikos sutartis; taikos sutartį teismui pateikė atsakovės atstovas advokatas R. N..

12. Pagal šalių sudarytos taikos sutarties 1 punktą, ieškovė atsisakė visų ieškinio reikalavimų, įskaitant ir reikalavimą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutarties 3 punkte šalys taip pat susitarė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, šalys viena kitai jokių turtinių, finansinių ar kitokių pretenzijų dėl sutartyje nurodyto turto perleidimo išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi ir šios sutarties vykdymo, buvusio iki taikos sutarties sudarymo, nereikš ir laikoma, kad visi ginčai dėl šio turto yra galutinai išspręsti. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina. Atsakovė taikos sutarties 5 punkte įsipareigojo Lietuvos Respublikos teises aktų nustatyta tvarka padengti teismo turėtas pašto išlaidas, jeigu tokios butų susidariusios. Taikos sutarties 2 punkte šalys įtvirtino prašymą Klaipėdos apygardos teismui rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią taikos sutartį, sudarytą abipusių nuolaidų būdu ir atitinkančią taikos sutarties šalių valią, bei civilinę bylą Nr. e2-802- 618/2022 nutraukti. Taikos sutarties 7 ir 8 punktuose šalys nurodė ir patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Taikos sutartį šalys patvirtino savo parašais.

13. Kaip minėta, taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, reiškiantis, kad šalys yra laisvos susitarti dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų ir joms priimtinomis sąlygomis išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nagrinėjamu atveju iš šalių sudarytos taikos sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė byloje kilusį ginčą išspręsti taikiai ieškovei atsisakant ieškinio bei šalims susitariant dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui.

14. Apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad taikos sutartį teismui pateikė tik atsakovės atstovas, kadangi ši aplinkybė turėjo būti vertinama kaip ieškovės valios trūkumas. Nors nagrinėjamu atveju taikos sutartimi šalys nesusitarė, kaip bus teikia teismui tvirtinti taikos sutartis: ar bendru prašymu, ar vienos iš šalių, tačiau taikos sutarties 2 punkte aiškiai išreiškė prašymą teismui patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju aplinkybė, jog taikos sutartį teismui pateikė tik atsakovės atstovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė, pati asmeniškai pasirašydama taikos sutartį, kurioje, be kita ko, yra įtvirtintas ir prašymas teismui patvirtintai taikos sutartį ir bylą nutraukti, bei nurodyta, jog taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos ir suprantamos, neturėjo valios sudaryti būtent tokį susitarimą. Aplinkybė, kad ieškovė taikos sutarties sudarymo metu buvo gydoma ligoninėje, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ji galėjo nesuprasti pasirašomos taikos sutarties turinio bei jos sudarymo pasekmių. Taip pat aplinkybė, kad taikos sutartį ieškovei pasirašyti į ligoninę atvežė jos sūnus, atsakovės brolis, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės valia sudaryti taikos sutartį su atsakove būtent tokiomis sąlygomis buvo pažeista.

15. Pažymėtina, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai gali būti pasirašomi tiek pačių byloje dalyvaujančių asmenų, tiek jų atstovų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal CK 1.70 straipsnio 1 dalį sandorius fiziniai asmenys taip pat gali sudaryti patys arba per savo atstovus. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančios taikos sutarties, taikos sutartį šalys pasirašė asmeniškai. Aplinkybė, kad ieškovės vardu pateiktame ieškinyje nurodyta, jog ieškovė bylą ves per advokato padėjėją S. Š. ir, reikalui esant, advokatą G. Ž., niekaip nepaneigia pačios ieškovės teisės asmeniškai pasirašinėti ir teikti teismui su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus, įskaitant ir teisės pasirašyti taikos sutartį. Taip pat kritiškai, kaip nesudaranti teisinės reikšmės, vertintina ir atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovė teisę atsisakyti ieškinio galėjo įgyvendinti ir pati ar per savo atstovus, kadangi tokią teisę ieškovė turėjo ir pasirašydama su atsakove atitinkamo turinio susitarimą – taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

16. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, kad ieškovės valia sudarant taikos sutartį byloje buvo pažeista, kad taikos sutartį ji pasirašė prieš savo valią.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines normas, reglamentuojančias šalių teisę bylą užbaigti taikos sutartimi, taikos sutarties patvirtinimo bei bylos nutraukimo klausimus, ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

18. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė apeliacinės instancijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė, tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų neskirsto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.