- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-913-357/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei E. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „General Finansing” dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į antstolės E. M. kontorą su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria buvo atsisakyta panaikinti areštą skolininkui priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neviršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė E. M. 2017 m. liepos 25 d. patvarkymu Nr. S3g-36195 atsisakė patenkinti pareiškėjo A. B. skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų, yra galimas. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą, tai yra nuteistojo asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis). Antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namuose (CPK 688 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas sprendė, kad antstolės 2017 m. liepos 7 d. priimtuose patvarkymuose nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje reglamentuojamus dydžius, todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad antstolės E. M. veiksmai, kuriais nukreiptas išieškojimas į pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias lėšas, neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą.. Nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA dydžio sumos.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
8. Suinteresuoti asmenys antstolė E. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių pajamų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės nustatyto vieno MMA dydžio, pagrįstumo ir teisėtumo.
11. Apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus – pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį Nr. 7-1850 .
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas būtų minėtus įrodymus pateikęs pirmosios instancijos teismui, kuris nepagrįstai juos būtų atsisakęs priimti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis įrodymas nekeičia ginčo esmės.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-128-61-2010 dėl 425,65 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo UAB „General Financing“ naudai ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-64-116-2011 dėl 65,92 Eur proceso išlaidų išieškojimo išieškotojo valstybės naudai iš pareiškėjo A. B.. Antstolei patikrinus duomenis apie skolininko turtą, turtines teises, galimas darbovietes, nustatyta, kad nei turto, nei piniginių lėšų skolininkas neturi. 2014 m. gegužės 19 d. antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. 2017 m. liepos 7 d. patvarkymais vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S2Ag-3711, Nr. S2Ag-3712, areštavo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bausmės atlikimo vietos administracijai nurodė išskaitų iš skolininko gaunamų lėšų dydžius.
14. Civilinio proceso kodekso 733–743 straipsniuose (LI skyrius) reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios LR Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). Pagal kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). Kaip minėta, 2017 m. liepos 7 d. priimdama patvarkymus, antstolė E. M. bausmės atlikimo vietos administracijai nurodė išskaitų iš skolininko gaunamų lėšų dydžius, todėl konstatuotina, jog ginčijamojo patvarkymo turinys atitinka CPK 736 straipsnyje numatytus apribojimus, taikomus išlaikymui iš darbo užmokesčio ir iš jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaičiavimams iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.).
16. CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų, jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Kadangi iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolė E. M. turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininko A. B., atliekančio bausmę, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Antstolė 2017 m. liepos 7 d. patvarkymu skolininko bausmės atlikimo vietos administracijai nurodė išskaityti būtent procentinio dydžio skolą iš skolininko gaunamų pajamų dalies, o ne iš visų lėšų, esančių jo sąskaitoje. Kadangi iš A. B. neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.
17. Tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, todėl antstolės taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota.
18. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.