- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-261-544/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00593-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- L. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-261-544/2018
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. Ž. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-774-732/2017 dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Molėtų šiluma“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, D. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Molėtų šiluma“ dėl 6000 Eur turtinės žalos, 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo dėl sutartinių įsipareigojimų dėl šilumos tiekimo nevykdymo. Vėliau ieškovas ieškinį papildė reikalavimu iš atsakovės priteisti 1800 Eur turtinės žalos bei 3200 Eur neturtinės žalos, kuri susidarė atsakovei perduodant informaciją tretiesiems asmenims, taip pat atsakovės direktoriui paskirti baudą už informacijos atskleidimą tretiesiems asmenims (32-34, 105-107 b. l.). 2017 m. lapkričio 29 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovo L. Ž. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame jis nurodė, jog atsisako pareikštų reikalavimų atsakovei bei kad jam yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos ieškinio atsisakymo pasekmės (137 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė priimti ieškovo L. Ž. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Molėtų šiluma“ 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – teismo išlaidas (154-155 b. l.).Nurodė, kad ieškovo pareiškime dėl atsisakymo nuo ieškinio nurodyta, jog ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas, o civilinė byla nutrauktina. Kartu teismas sprendė, jog šioje byloje atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teisme) buvo sąlygotos ieškovo pareikšto ieškinio dėl žalos priteisimo. Atsakovė savo procesines teises įgyvendino taip, kaip to reikalauja proceso taisyklės, t. y. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, įrodymus, jos atstovas dalyvavo teismo paskirtuose teismo posėdžiuose. Ieškovas, atsisakydamas ieškinio, formaliai pripažino, kad jo pateiktas ieškinys nepagrįstas, todėl laikytina, kad jis turi prisiimti neigiamas pasekmes, o atsakovė neturėtų patirti papildomų išlaidų dėl ieškovo inicijuoto proceso. Be to, atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma neviršija dydžių, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nėra laikytina aiškiai per didele, neprotinga ar nepagrįsta, todėl nėra pagrindo jos nepriteisti ar ją sumažinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. Ž. prašo peržiūrėti skundžiamos nutarties dalį dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas sumažinti iki 1 valandos maksimalaus atlygio (160-161 b. l.).Nurodo, kad atsakovės pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nėra nurodytas nei valandų skaičius, nei įkainiai, dėl ko negalima nuspręsti, ar yra teisingai apskaičiuotas atlygis už suteiktas paslaugas, juo labiau, kad už paslaugas apmokėta dar iki teismo posėdžio. Tai papildomai pagrindžia, jog 1000 Eur dydžio išlaidos yra pernelyg didelės. Kartu pabrėžia, jog viešojoje erdvėje esančios advokato atlyginimo už suteiktas paslaugas skaičiuoklės duomenimis atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kaina turėtų būti 335,48 Eur. Kadangi pateiktoje sąskaitoje nenurodytas dokumentų rengimo laikas, remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais bei esant nepakankamai aiškioms aplinkybėms, būtų logiška skaičiuoti vienos valandos įkainius atstovavimui teisme bei dokumentų rengimui, dėl ko atsakovei galėtų būti priteisiama 167,74 Eur. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jokių aplinkybių ir priėmė klaidingą nutartį priteisti akivaizdžiai per didelę sumą už suteiktas teisines paslaugas. Atsiliepimu atsakovė UAB „Molėtų šiluma“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (165-166 b. l.).Nurodo, kad atsakovė UAB „Molėtų šiluma“ bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Pats ieškovas atskiruoju skundu neginčija bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš jo priteisimo fakto, tik nesutinka su šių išlaidų dydžiu. Mano, kad teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas. Atsakovė UAB „Molėtų šiluma“ su atstovu advokatu yra sudariusi susitarimą dėl fiksuoto honoraro už teisinių paslaugų teikimą pirmojoje instancijoje dydžio, todėl įstatymo reikalavimų nepažeidė. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovas kėlė pakankamai specifinius šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, nutraukimo ir pasibaigimo klausimus; dėl ieškovo kaltės neįvyko pirmasis parengiamasis posėdis (pateikė ieškinio papildymą, kurio dalykas ir pagrindas skyrėsi nuo pradinio ieškinio); ieškovas proceso eigoje keitė savo paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, teikė vis naujas versijas. Taigi šiuo atveju teisinių paslaugų apimtis didele dalimi įtakojo paties ieškovo nesąžiningas elgesys. Vadovaujantis Maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) skaičiuokle, maksimali suma už atsakovei suteiktas teisines paslaugas sudaro 4849,43 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš ieškinio atsisakiusio ieškovo priteisė atsakovei jos turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskiruoju skundu ieškovas neginčija fakto, kad atsakovei, jos prašymu ir pateikus įrodymus, iš jo galėjo (turėjo) būti priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau nesutinka su priteistu išlaidų dydžiu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo netikrina ir pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinis procesas, susijęs su energijos (šilumos) tiekimo sutarties sąlygų galimai netinkamu vykdymu, buvo inicijuotas ieškovo L. Ž. (2 – 4, 32 – 35, 96 – 97, 105 – 107 b. l.), dėl ko atsakovė buvo priversta dalyvauti procese bei rengtis gynybai. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai, buvo pereita į teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, tačiau procesinio sprendimo paskelbimo dieną jos nagrinėjimas 2017 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi buvo atnaujintas CPK 256 straipsnio pagrindu dėl būtinumo patikrinti įrodymų patikimumą ir dėl būtinumo į bylą įtraukti naujus dalyvaujančius byloje asmenis (124 – 128 b. l.). Ieškovas L. Ž. prašymą dėl ieškinio atsisakymo pateikė 2017 m. lapkričio 29 d. (136 b. l.). Nagrinėjamoje byloje taip pat nekyla ginčo, kad ieškovas L. Ž. atsisakė ieškinio ne dėl atsakovės veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė visiškai ar iš dalies įvykdė ieškiniu reiškiamu reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl ieškovo L. Ž. kaltės (procesinio elgesio), dėl ko būtent jis ir privalo jas atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, susijusius su atsakovei priteistų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, sprendžia, kad ieškovo L. Ž. argumentai yra nepagrįsti.Kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovas L. Ž. nagrinėjamoje civilinėje byloje išties kėlė pakankamai specifinius klausimus, susijusius su energijos (šilumos) tiekimo sutarties tarp teikėjo ir vartotojo vykdymu, nutraukimu, pasibaigimu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei advokatas suteikė tokias teisines paslaugas – 2017 m. rugsėjo 8 d. parengtas atsiliepimas į ieškinį (67 – 69 b. l.); atstovauta 2017 m. rugsėjo 26 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuris, nors ir truko 10 minučių, tačiau buvo atidėtas dėl ieškovo procesinių veiksmų (pateikė ieškinio papildymą) (94 – 97 b. l.); 2017 m. spalio 30 d. parengtas atsiliepimas į ieškinio papildymą (116 – 117 b. l.); atstovauta 2017 m. lapkričio 7 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuris perėjo į teismo posėdį ir truko 1 valandą 20 minučių (124 – 127 b. l.); parengtas 2017 m. gruodžio 1 d. prašymas (137 b. l.). Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovės pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas nėra nurodytas nei valandų skaičius, nei įkainiai, dėl ko negalima nuspręsti, ar yra teisingai apskaičiuotas atlygis už suteiktas advokato paslaugas. Atsakovės UAB „Molėtų šiluma“ atstovo advokato į bylą pateiktoje 2017 m. rugsėjo 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atsakovei teikiamų teisinių paslaugų pobūdis yra procesinių dokumentų surašymas, atstovavimas civilinėje byloje pagal ieškovo L. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Molėtų šiluma“ dėl žalos priteisimo ir kt. pirmosios instancijos teisme (121 b. l.). Ši suma advokatui sumokėta 2017 m. rugsėjo 14 d. (122 b. l. ).Vien tai, kad šioje sąskaitoje už teisines paslaugas nėra nurodytas ir detalizuotas teisinių paslaugų teikimo valandų skaičius bei vienos valandos kaina, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovės atstovo advokato atliktus faktinius pirmiau išdėstytus procesinius veiksmus nagrinėjamoje civilinėje byloje, leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovei realiai buvo suteiktos teisinės paslaugos, kurias ji apmokėjo.Pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina draudimo klientui ir jį atstovaujančiam advokatui sudaryti susitarimą dėl konkrečios teisinių paslaugų kainos viso proceso pirmosios instancijos teisme metu, dėl ko atskirojo skundo argumentas, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos už advokato atstovavimą 2017 m. lapkričio 7 d. pirmosios instancijos teismo parengiamajame ir teismo posėdyje ir kitus procesinius veiksmus, kurie vyko po 2017 m. rugsėjo 5 d., kurią buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), yra atmetami, kaip nepagrįsti, juo labiau, kad ir atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, jog teisinių paslaugų teikimas atsakovei vyko pagal susitarimą dėl fiksuoto honoraro.Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, iš apelianto atsakovei priteista suma už patirtas išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti gali būti apskaičiuojama tiek vertinant suteiktų teisinių paslaugų teikimo valandų skaičių, tiek ir taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, už konkrečių procesinių dokumentų rengimą. Atsižvelgiant į nutarties 16 punkte nurodytas suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme ir vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, maksimali atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kaina yra 4643,97 Eur (atsiliepimai į ieškinį bei ieškinio papildymą – 2044 Eur ir 2096,75 Eur (Rekomendacijų 8.2 punktas), 1,5 val. atstovavimas – 167,74 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas), prašymo parengimas – 335,48 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas), ir ji kelis kartus viršija iš ieškovo atsakovei priteistas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 13 – 19 punktuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino bei taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei Rekomendacijų nuostatas, dėl ko teisėtai ir pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė pirmosios instancijos teisme patirtas 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę advokato pagalbą. Dėl to ieškovo L. Ž. atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą.