Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-7745-1023/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-16
Bylos Nr.: e2-7745-1023/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03133-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Baumilė
Ieškovas: E. A.
Atsakovas: A. A.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS
Advokatai: Dominykas Vanhara

Civilinė byla Nr. e2-7745-1023/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03133-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.6.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant R. K.,dalyvaujant ieškovei E. A., jos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,atsakovei A. A., jos atstovui advokatui Dominykui Vanharai,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. patikslintą ieškinį atsakovei A. A. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, bei A. A. priešieškinį dėl nuostolių, atsiradusių apmokant išlaidas dėl bendro daikto išlaikymo, išsaugojimo ir bendro daikto pagerinimo, priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė E. A. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašo nustatyti žemės sklypo ir pastato - gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką, pagal MB „Ardela“ parengtą naudojimosi tvarkos planą: E. A. paskirti naudotis 266 kv.m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (raudona spalva); A. A. paskirti naudotis 632 kv.m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ (žalia spalva); E. A. ir A. A. paskirti bendrai naudotis 392 kv.m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ ploto (balta spalva); E. A. paskirti atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėta raide „A“ (žalia spalva), R-4 (6,35 kv. m.), 1-3 (14.26 kv. m.), 1- 4 (23.13 kv. m.) 1-5 (11.57 kv. m.), 1-6 (29.75 kv. m.), 1-10 (23.50 kv. m.) (palėpė); A. A. paskirti atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėta raide „B“ (mėlyna spalva), R-6 (26.90 kv. m.), R-7 (5.57 kv. m.), R-8 (1.11 kv. m), R-9 (1.42 kv. m.), R-10 (4.40 kv. m.) R-11 (14.63 kv. m.), R-12 (6.19 kv. m.), 1-1 (2.80 kv. m.), 1-2 (17.50 kv. m.), 1-7 (12.80 kv. m.), 1-8 (6.27 kv. m.) 1-9 (14.94 kv. m.), 1-10 (49.01 kv. m.) (palėpė); E. A. ir A. A. paskirti bendrai naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėta raide „A ir „B, P-l (1.91 kv. m.), R-2 (15.78 kv. m.), R-3 (14.17 kv. m.), R-5 (12.09 kv. m.) 1-2 (3.96 kv. m.), 1-10 (0,87 kv. m. laiptai); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės valdomo 5/16 pastato-garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią dalį priteisiant atsakovei, o ieškovei iš atsakovės priteisti 965,62 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad pagal turimas Turto dalis ieškovei priklauso 107,04 m² patalpų ploto, 33/100 dalies palėpės, t. y. apie 24 m² ploto, ir 5/16 pastato-garažo, t. y. apie 9,4 m² ploto. Kadangi ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydama leisti naudotis jai priklausančia dalimi, atsakovė neleido naudotis tam tikromis Turto dalimis, todėl teko kreiptis į MB „Ardela“, kurie sudarė Turto naudojimosi planą. Šis planas atitinka ieškovės turimas Turto dalis ir yra parengtas pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Prieš kreipiantis į teismą atsakovei buvo išsiųstas prašymas susitarti taikiai ir nustatyti naudojimosi tvarką turimu Turtu. Atsakovė su pateiktu prašymu nesutiko. Ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos planas atitinka turimas Turto dalis ir yra parengtas pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką bei atitinka proporcingumo principą, todėl turi būti nustatyta nusistovėjusi naudojimosi tvarka pagal parengtą ir jos pateiktą naudojimosi tvarkos planą. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 5/16 pastato - garažo. Kadangi garažas yra viena patalpa, natūra atidalinti neįmanoma nepadarius žalos pačiam nekilnojamojo turto objektui, galimas tik atidalinimo būdas išmokant ieškovei kompensaciją, o jai priklausančią garažo dalį priteisiant atsakovei natūra. Atidalinus Garažą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės teisės nebus pažeistos, nes jai atiteks visas garažas. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis Garažo vidutinė rinkos vertė yra 3090 Eur. Todėl atsakovė turėtų ieškovei sumokėti 965,62 Eur kompensaciją už 5/16 Garažo dalis. Tačiau reali rinkos garažo vertė yra kur kas didesnė, todėl nepavykus ginčo išspręsti taikiai, atliksiu turto vertinimą ir padidinsiu šį reikalavimą.

Atsiliepimas

3. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nesutiko su priešieškinio reikalavimais ir motyvais, prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į priešieškinį grindžiamas šiais argumentais:

3.1. ginčo Turtas buvo įsigyti 2008 m. lapkričio 6 d. už 875000 LT (253 417,52 Eur). Šis Turtas buvo tvarkingas, kitokių įrodymų nepateikė ir atsakovė. Už tokią sumą perkamas Turtas nebuvo netinkamas gyventi, priešingai, jis buvo sutvarkytas su ąžuoliniu parketu, namo stogas buvo tvarkingas, baldai puošnūs, įrengtas šildymas (kietu kuru) bei buvo visi langai name, tai patvirtina pridedamos nuotraukos, kurios darytos 2010 metais. Be to, turtas pirktas 2008 m. jau prasidėjus ekonominei krizei, todėl joks protingas pirkėjas nepirktų turto už 875 tūkstančius litų, kuris yra netinkamas gyventi, todėl akivaizdu, kad atsakovės išdėstyti motyvai dėl Turto būklės neatitinka tikrovės bei yra melagingi. Atsakovė neįrodė teiginių, kad Turtas buvo visiškai netinkamas gyventi, namo stogas kiauras, vidaus įranga nusidėvėjusi, nebuvo miesto vandentiekio, nebuvo šildymo, antrasis Namo aukštas buvo be langų, nebuvo baigtos sudėti grindys.

3.2. Atsakovės teiginiai, kad „visus komunalinius mokėjimus už Turtą mokėjo Atsakovė, įprastai tai sudarydavo po 300 EUR per mėnesį, o Ieškovė jai duodavo po 50 EUR“, neatitinka tikrovės, nes kol buvo atsiskaitymo knygelės iki 2016 m. už komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė. Po to, kai viskas persikėlė į elektroninę erdvę ji už savo turimo Turto dalį visada atsiskaitydavo su atsakove kiekvieną mėnesį, o ne kelis kartus per metus, kaip teigė atsakovė.

3.3. Atsakovė nurodydama, kad „Atsakovės asmeniniais pinigais prie Namo buvo įrengta veranda. Atsakovės asmeniniais pinigais Name buvo įrengta saugos sistema“, tokių teiginių pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Maža to, jeigu pati atsakovė be bendrasavininko sutikimo įsirengė sau verandą bei saugos sistemą, tai dėl tokių savavališkų atsakovės veiksmų ieškovė, kaip bendrasavininkė neprivalo prisiimti atsakomybės, o tuo labiau mokėti už atliktus darbus.

3.4. Atsakovė melagingai nurodo, kad „aukščiau paminėta banko paskola buvo paimta viso turto įsigijimui, tai yra, tiek Ieškovės daliai Turte, tiek Atsakovės daliai turte. O grąžinimas buvo vykdomas tik išimtinai Atsakovės. Tai yra, Atsakovė asmeniškai grąžino banko paskolą, kuri buvo paimta viso Turto įsigijimui“. Tokiais teiginiais atsakovė ne tik bando klaidinti teismą, bet ir elgiasi nesąžiningai, o nesąžiningos šalies interesai neturi būti ginami. Turto pirkėjai buvo ieškovė su vyru (A. R. A.) bei atsakovė su vyru (A. A.). Siekiant įsigyti šį Turtą ieškovė su savo vyru sumokėjo 160 tūkst. litų avansą, pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, už 250000 LT (72 405 Eur), kuris jiems priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise. Tokiu būdu ji vyru beveik sumokėjo už savo turimą turto dalį - 410 000 LT (118 744,21 Eur) (160 000 LT (46 339,2 Eur) avansas + 250 000 LT (72 405 Eur) parduotas butas). Kadangi atsakovė su vyru neturėjo pajamų namo pirkimui, o bankas jiems paskolos (neturint laiduotojų) duoti nenorėjo, todėl ieškovei su vyru teko būti laiduotojais. Tai matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.2. p.. Kadangi atsakovė neturėjo pakankamai lėšų ieškovė jai pervesdavo pinigus už banko paskolą (tai patvirtina pridedamas AB „Luminor Bank“ sąskaitos išrašas ir mokėjimo nurodymai 2010.01-01-2012.12.31 laikotarpiu (priedas Nr. 4) bei banko sudarytas mokėjimo grafikas mano vardu (priedas Nr.5). Viso ieškovė atsakovei ir jos vyrui bendrai sumokėjo 124 111 LT (35 945,03 Eur), t.y. 49111 Lt (14 223,53 Eur) paskolos mokėjimui, 75000 Lt (21 721,50 Eur) atsakovės vyrui kaip kompensacija už ¼ namo. Taigi, už Turtą bendrai sumokėjo 534 111 LT (154 689,24 Eur) (160 000 LT (46 339,2 Eur) avansas + 250 000 LT (72 405 Eur) parduotas butas + 124 111 LT (35 945,03 Eur) už ieškovės banko paskolą ir kompensaciją). Kadangi už Turtą turėjo sumokėti 437 500 Lt (126 708,76 Eur), o faktiškai sumokėjo 534 111 Lt (154 689,24 Eur), tai už turtą permokėjo 96 611 LT (27 980,48 Eur), todėl ne atsakovės dalis turi būti padidinta turte, kaip nepagrįstai teigė atsakovė, o ieškovės.

3.5. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad turtas 2008 m. pirktas už 875 000 Lt (253 417,52 Eur) buvo netinkamas gyventi, kad jos neva atlikti darbai buvo būtini turtui išsaugoti ir protingi, kad atlikti darbai kainavo būtent 60 000 Eur, kad komunaliniams mokėjimams per 13 metų išleido 46 800 Eur, nes pateikė tik sąskaitą už elektrą kas sudaro tik apie 5 procentus neva sumokėtos sumos už komunalinius mokesčius. Tai, kad ji su atsakove atsiskaitydavo patvirtina pridedamos žinutės iš telefono.

3.6. Dėl verandos ar saugos sistemos įrengimo ji atsakovei nedavė nei žodžiu nei raštu sutikimo, kas rodo, jog nebuvo laikytasi įstatymo nustatytų taisyklių, taip pat neaišku ar tokiems įrengimams nebuvo reikalingas projektas, suderinimai ir pan., juolab atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų minėtus įrengimus ir jų kainas. Tai rodo, kad nėra nei vienos iš būtinųjų sąlygų, numatytų CK 4.77 straipsnio 1 dalyje. Be to, atsakovė be bendraturčio leidimo įsirengė verandą ar tai terasą ir apsaugos sistemą saviems poreikiams tenkinti, todėl tokie pagerinimai nėra priskiriami prie daikto pagerinimo, kas yra savarankiškas pagrindas priešieškiniui atmesti.

3.7. Jeigu jau atsakovė nori gauti daugiau turto, nes neva remontavo Turtą, mokėjo mokesčius, tai turėtų atlikti proporcingai skaičiavimus, nes iki tam tikros datos visas Turtas priklausė 4 savininkams, po vyro mirties paveldėjo jo turtą ieškovė, atsakovė ir brolis, o taip pat buvo ir atsakovės vyras. Todėl priklausomai nuo to, kuriuo laikotarpiu atsakovė neva išleido pinigus remontui, komunaliniams ir pan., priklausytų, kas yra tinkami atsakovai ir koks reikalavimas į kiekvieną iš šalių turėtų būti nukreiptas.

Šalies argumentai

4. Ieškovė E. A. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad dar vyrui gyvam esant turėjo tris butus, galvojo bus jiems ir vaikams po vieną. Dukra prašė pirkti namą, kad kartu gyventi. Rado tinkamą gyventi namą už 250 tūkstančių eurų, kuris buvo apšiltintas, su ąžuoliniu parketu, gerais baldais. Pirko ji su vyru ½, o kitą ½ pirko atsakovė su vyru A.. Ji iškarto su vyru sumokėjo 118 tūkstančių eurais už savo dalį, nes buvo 160 tūkst. rankpinigių ir 1 butas už 80 tūkst. Atsakovei buvo suteikta paskola jos daliai išmokėti, o ji su vyru tapo paskolos laiduotojais. Ji bankui mokėjo paskolą 506 Eur kas mėnesį, kas sudaro 24 tūkst.eurų. Tai darė per atsakovę kaip paskolos gavėją, bankiniu pavedimu 4 metus mokėjo įmokas skirtas banko paskolai dengti. Vyrui mirus, jo dalis buvo padalinta į 3 dalis, sūnus savo dalį padovanojo atsakovei. Atsakovė įdėjo pinigus savo atidalintoje dalyje, nes jos pusėje remontas nuo įsikėlimo nedarytas. Be to, ji mokėjo komunalinius mokesčius taip kaip ir atsakovė. Ji su vyru pradėjo jaustis subnuomininkais, įvyko visiems bendrasavininkiams tarpusavyje susitarus ir pirmas turto naudojimo pasidalinimas, kuomet jie atsitvėrė, kad kuo mažiau bendrauti su atsakove. Naudojimosi turtu tvarka, kurios prašo ieškiniu, atitinka faktinę turto naudojimosi tvarką. Be to, ji prašo mažiau nei jai priklauso 107 kv. m., nes prašo tik apie 80 kv.m., jai tiek užtenka. Dabar naudoja 24 kv.m. kambarį, 14 kv.m. kambarį, kuris padalintas į vonią ir virtuvę, ir prašo didžiojo kambario su židiniu, kuriame vyrui gyvam esant jie kartu gyveno, ten yra dar jos baldai, užuolaidos, bet ten neužeina, nes atsakovė rakto dar negrąžino jai asmeniškai, prikabino ten kamerų. Dėl langų, vartų, signalizacijos jos atsakovė neatsiklausė, kaip ir dėl viso kito jos neklausdavo, todėl ir jautėsi ji subnuomininke, nes jos niekas nieko neklausė. Sodininkė tvarko atsakovės pusę, o jos pusėje yra tik kadagys ir pušis, už kurių apgenėjimą ji pati sumokėjo sodininkei 20 Eur. Dėl tvoros nurodė, kad iki pat šio gegužio mėnesio ji negalėjo naudotis tvora, neturėjo pultelio, dėl ko net greitoji ne kartą pas ją negalėjo ateiti. Stogas buvo keistas kelis kartus, bet su ja to nederino. Nepripažįsta aplinkybės, kad remontai buvo atlikti ir jos dalyje, ir kad atlikti darbai kainavo 60 tūkst. eurų.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Laimutis Jankauskas patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė jį tenkinti visiškai ir jį pagrindė teisiniais motyvais. Priešieškinį kaip nepagrįstą įrodymais prašė atmesti. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nurodyta jokių ydų dėl prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos, atsakovė nurodė sutinkanti su tokia tvarka, kokia yra nusistovėjusi, neprieštarauja ieškiniu prašomai naudojimosi tvarkai, taigi ginčo dėl to nėra. Žemės sklypas pagal planą šalia tų naudojamų patalpų, įvažiavimai atskiri. Tuo tarpu atsakovė neįrodė savo priešieškinio reikalavimų. Nėra įrodymų apie blogą namo padėtį prieš pirkimą, namo stogas pagal pačios atsakovės nurodymą prie jos pridėtos foto yra pilkai mėlynos spalvos, nors iš tikrųjų oranžinis, ką pripažino pati atsakovė teismo posėdžio metu. Įrodymų, kad reikėjo atlikti kažkokius tai remonto, pagerinimo darbus, nepateikta. Neįrodyta, kad stogas buvo kiauras. Sutikimo nėra. Įrodymų, kad darbai atlikti už 60 tūkst. eurų nepateikta. Kad atsakovė išmokėjo paskolą – įrodymų taip pat nėra, juolab pati ieškovė pateikė įrodymus, kad jis 4 m mokėjo paskolos įmokas, tą pripažino ir atsakovė, nors tuo pačiu nurodė, jog išminusavo tas įmokas, tačiau realiai neišminusavo. Ieškovės pusė namo buvo vertas 126 700 Eur, bet sumokėjo 154 689 Eur, taigi permokėjo 27 890 Eur. Komunaliniai mokesčiai už 13 metų, o kvitai tik keli pateikti. 1/16 paskaičiavimo nėra, neaišku kaip nustatė šią dalį, be to atsakovė atsisakė šio reikalavimo.

II. Atsakovės reikalavimai pagal priešieškinį ir argumentai

6. Atsakovė A. A. (toliau – ir atsakovė) pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti visa apimtimi; iš ieškovės atsakovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog atsakovė 2008 metais apie lapkričio mėnesį, savo asmeninei nuosavybei nusipirko namą ir žemės sklypą bei pastatą – garažą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas, už šį Turtą ji sumokėjo visą kainą, kuri buvo apytikriai 200 000 EUR, o tam, kad galėtų šią kainą už Turtą sumokėti, pasiėmė iš banko paskolą, kurios dydis buvo 134673,31 EUR. Įsigijimo metu Namas buvo visiškai netinkamas gyventi: stogas buvo kiauras, vidaus įranga buvo nusidėvėjusi, Name buvo tik šulinio vanduo ir nebuvo miesto vandentiekio, nebuvo šildymo, antrasis aukštas buvo be langų, nebuvo baigtos sudėti grindys. Atsakovė suteikė Ieškovei, kuri yra Atsakovės mama, Turto dalį su esmine sąlyga – kad Ieškovė prisidės savo darbu ir pinigais remontuojant ir prižiūrint Turtą, o taip pat išmokant banko paskolą. Atsakovė viena nuo pat turto įsigijimo mokėjo visas banko paskolos įmokas. Ieškovė, būdama 5/16 Turto dalių savininkė, už paskolą, skirtą įsigyti Turtui, nemokėjo nieko. Be to, Atsakovė investavo apie 60 000 EUR tam, kad būtų suremontuotas Namas ir jis būtų tinkamas gyventi. Ieškovė, priešingai Ieškovės ir Atsakovo susitarimui, neinvestavo nieko. Ieškovė, neatlygintinai gavusi Turto dalį, neatlygintinai gavusi viso Turto, tame tarpe ir Ieškovei priklausančios dalies, pagerinimą, nemokėdama jokių mokesčių už Turto išlaikymą, nes juos visus moka Atsakovė, nusprendė Ieškiniu pasipelnyti Atsakovės sąskaita.

Šalies argumentai

8. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 59929,74 EUR jos patirtų nuostolių, išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės Turtą; padidinti atsakovės dalį Turte dėl Turto padidinimo nuo 11/16 iki 12/16, o ieškovės dalį Turte sumažinti nuo 5/16 iki 4/16; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 5 proc. dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo 59929,74 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo atsakovei šioje byloje priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis šioje byloje ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismo posėdžio metu atsakovė atsisakė priešieškinio antro reikalavimo dėl dalių padidinimo. Priešieškinys grindžiamas tuo, kad:

8.1. ginčo Turtas buvo įsigytas Atsakovei paėmus banko paskolą iš Luminor Bank AS. Paskolos dydis – 134 673,31 EUR. Likusi negrąžinta kredito suma – 45 538,14 EUR, atsakovė asmeniškai jau grąžino 89 135,17 EUR aukščiau paminėtos banko paskolos (134 673,31 EUR - 45 538,14 EUR). Pažymėjo, kad aukščiau paminėta banko paskola buvo paimta viso turto įsigijimui, tai yra, tiek Ieškovės daliai Turte, tiek Atsakovės daliai turte, o grąžinimas buvo vykdomas tik išimtinai Atsakovės. Tai yra, Atsakovė asmeniškai grąžino banko paskolą, kuri buvo paimta viso Turto įsigijimui. Kadangi Ieškovė turi 5/16 Turto dalis, vadinasi, Ieškovė privalo padengti 5/16 Atsakovės jau grąžintos paskolos dalis. Tai sudarytų 27 854,74 EUR (89135,17 EUR/16x5). Atsakovė papildomai pažymi, kad šie skaičiavimai buvo atlikti neįtraukus Atsakovės sumokėtų palūkanų bankui už paimtą būsto paskolą.

8.2. Ieškovė iš Atsakovės gavo 5/16 Turto dalį neatlygintinai su aukščiau paminėtomis esminėmis sąlygomis, kurių Ieškovė niekaip ir jokia apimtimi neįvykdė. Namo remontas – tai keistas namo stogas, namo vidaus įranga pakeista, įvestas miesto vandentiekis, šildymas, sudėti langaim grindys. Atsakovės atlikto Namo remonto darbų išlaidos sudarė 60 000 EUR, todėl Ieškovė privalo atlyginti 5/16 šios sumos, kas sudaro 18 750 EUR.

8.3. Komunalines visas išlaidas už turtą apmokėdavo atsakovė, kas per mėnesį vidutiniškai sudarydavo apie 300 EUR, o Ieškovė kartą ar du per metus Atsakovei duodavo po 50 EUR šioms išlaidoms apmokėti. Atsakovė per metus komunaliniams mokėjimams už Turtą išleisdavo apytikriai po 3600 EUR, kas per 13 metų sudarė 46 800 EUR. Kadangi Ieškovei priklauso 5/16 Turto dalys, vadinasi, Ieškovė per šį laikotarpį turėjo sumokėti 14625 EUR. Tačiau, kaip minėta, vidutiniškai sumokėdavo po 100 EUR per metus, kas per 13 metų sudaro 1300 EUR. Vadinasi, skirtumas tarp to, ką Ieškovė sumokėjo ir ką turėjo sumokėti, sudaro 13325 EUR, o šį suma yra priteistina iš Ieškovės Atsakovės naudai.

8.4. Atsakovė savo lėšomis atliko Namo pagerinimo veiksmus – savo lėšoms Name įrengė verandą bei saugos sistemą. Akivaizdu, kad papildomos verandos įrengimas bei saugos sistemos įrengimas jau nebegali būti laikomos įprastinėmis Turto išlaikymo išlaidomis, kadangi tokiomis išlaidomis Turtas buvo ne išlaikomas, bet pagerinamas. Terasa ir saugos sistema įrengta turint ieškovės sutikimą, nes ji tam neprieštaravo, džiaugėsi ir pritarė. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį buvo laikytasi įstatymų nustatytų taisyklių, nes turtas buvo įkeistas hipoteka, taip pat tenkinama trečioji sąlyga, nes bendroji nuosavybė buvo pagerinta atsakovės lėšomis.

8.5. Kadangi Ieškovė turėjo pareigą proporcingai savo nuosavybei dengti visas aukščiau paminėtas išlaidas Turtui išlaikyti, tą daryti periodiškai, laiku ir tinkamai, tačiau to nedarė, vadinasi, Ieškovė privalo mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurių dydis yra 5 proc. metinių palūkanų, Atsakovei nuo priteistos pinigų sumos nuo šios bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos byloje priteistos pinigų sumos. Įvertinus tai, iš Ieškovės Atsakovės naudai yra priteistinos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo visos priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

9. Atsakovė A. A. teismo posėdyje nurodė, jog prašo iš ieškovės priteisti 60 tūkst. remontui, turto pagerinimui, 13325 Eur komunalinėms išlaidoms, 27854,74 Eur banko paskolos įmokų, atsisako priešieškinio antro reikalavimo dėl dalių padidinimo, sutinka, kad mama (ieškovė) gyventų ten, kur dabar gyvena, sutinka, kad ji gyventų ir didžiajame kambaryje su židiniu, neprieštarauja prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai, nors nesupranta kam to reikia, nes ji juk vis tiek gyvena užsienyje, nesiruošia Lietuvoje gyventi. Ginčas dėl naudojimosi turtu kilo prieš 4 metus, tada susitarė gražiai prie stalo, buvo pertvaros gipsokartonio padarytos. Pripažįsta, kad brolis jai užrašė savo dalį, bet už tai gavo nuosavybę Palangoje. Apie remontus buvo kalbėta, tik apie tvenkinį nebuvo tartasi. Dėl remontų nurodė, kad juos pradėjo iš karto po įsigijimo 2008 -2009 metais ir juos darė pastoviai savo iniciatyva, nes ji vienintelė uždirbo pinigus. Sakė žodžiu mamai, kad bus darbininkai, ji juos priimdavo, žiūrėdavo kaip dirba. Remontams išleido apie 60 tūkstančių eurų, tai stogui, vandentiekiui, verandai, šildymo sistemai, išskyrus vieną kambarį, visoms durims, grindims, gipskartonio sienoms, tvorai, automatiniams vartams, sodo aplinkai- gerbūviui. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi, nebuvo sudaromos rašytinės darbų atlikimo sutartys, nerinko jokių kvitų, juolab buvo pigiau darbus atlikti pas fizinius asmenis. Remontai vyko visame name, langai visame name pakeisti. Komunalinės išlaidos per žiemą 250 Eur, vasarą mažiau, mokesčius mokėjo įvairiai. Nežino kiek kainavo namas, ji įgijo ½, tėvai sumokėjo pradinį įnašą. Neginčija, kad tėvai du butus pardavė ir investavo į namo pirkimą. Ji paskolą ėmė tik namo pirkimui, ne remontui. Keturis metus banko paskolos įmokas mokėjo mama su tėvuku, tačiau ji išminusavo iš 27854,74 Eur prašomos banko įmokų sumos. Už perkamą namo dalį mokėjo paskolos pinigais. Tai, kad namas buvo netinkamas gyventi patvirtina fotografijos, galėtų patvirtinti brokerio vertinimas. Tai, kad namo stogas buvo kiauras, patvirtina tai, kad jis varvėjo. Dabar jis oranžinės spalvos. Name šildymas buvo, bet prastas, o tai patvirtintų brokerio vertinimas. Kad namo antras aukštas buvo be langų patvirtintų brokerio vertinimas. Ieškovės dalyje atlikti šie remontai: veranda, virtuvė, langai, stogas, tai patvirtina fotografijos, brokerio vertinimas. Ji įrengė ir terasą, kuriai keitė pagrindą, ir verandą, kuriai dėjo langus, duris, stogą, karkasą. Langų apdaila pas ieškovę dar nepadaryta, nes nespėjo. Įrodymų, kad darbus atliko su ieškovės sutikimu neturi, bet ieškovė džiaugėsi, gėrėjosi stogu, o priekaištus reiškė tik dėl langų neatliktos apdailos. Savininkais iš pat pradžių po pirkimo buvo ji su sutuoktiniu ir mama su tėčiu, bet dabar savininkė be jos yra mama, todėl ir prašo dalies sumokėtos paskolos iš jos. Pripažįsta, kad jos buvusiam vyrui Auškeliui, jos mama išmokėjo kompensaciją. Po namo pirkimo didžiuoju kambariu su židiniu naudojosi tėvai, dabar juo niekas nesinaudoja, neprieštarauja, kad juo naudotųsi ieškovė. Komunalines išlaidas patvirtina sąskaitos, jų prašo už 13 metų, nors įrodymai nuo 2021 m., bet mokėjo ji.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Dominykas Vanhara priešieškinį palaikė jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė jį tenkinti visiškai ir jį pagrindė teisiniais motyvais. Prašė atmesti patikslintą ieškinį, nes niekas ieškovei netrukdė ir šiuo metu nieks netrukdo naudotis turtu, nes atsakovė gyvena užsienyje ir nesiruošia grįžti į Lietuvą, todėl ieškinys paduotas siekiant ieškovei dukros dėmesio. Atsakovės paskola imta 60 tūkst. didesnė nei reikėjo už jos dalį. Mokėjimų atsakovės buvusiam vyrui A. nėra, todėl negali būti kalbos apie kompensacijas. Priešieškinio įrodymai – šalių paaiškinimai. Ieškovė pripažino, kad stogas pakeistas, kad veranda sutvarkyta, kad sodas sutvarkytas, kad tvora pakeista jos neatsiklausus, nes negali praeiti, taigi ginčo, kad šie darbai padaryti nėra, tik ginčas, kad neatsiklausus šie darbai padaryti. Įrodymų, kvitų nerinko, nes tai mama, netikėjo, kad ji paduos į teismą. Visuotinai žinoma, kad tokie darbai kainuoja, o jie padaryti būtent atsakovės.

III. Trečiojo asmens argumentai

11. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS pateiktu atsiliepimu prašė spręsti dėl ieškinio/priešieškinio pagrįstumo teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, jog ieškiniu/priešieškiniu pateikti reikalavimai neturės neigiamos įtakos Banko, kaip Atsakovės kreditoriaus, teisėms, todėl prašo klausimą dėl ieškinio/priešieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Papildomai pažymėjo, jog teismui priėmus sprendimą dėl dalies Turto atidalinimo ar nuosavybės dalies pakeitimo, šalims kyla pareiga atlikti hipotekos sandorio pakeitimus, kurie, vadovaujantis CK 4.185 str. 6 d., privalo būti tokios pat formos kaip ir hipotekos sandoris ir yra registruojami Hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka.

12. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, pateiktame atsiliepime prašoma bylą nagrinėti Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir

teismo išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklauso ginčo objektas – nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso minėto ginčo turto 5/16 žemės sklypo, 5/16 gyvenamojo namo, 5/16 pastato- garažo, o atsakovei priklauso likusios dalys minėto turto.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

14. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi šio daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, nustatant bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką teismo keliu, taikytinas tiek CK 4.75 straipsnis, tiek CK 4.81 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050). CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgiant į savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2007). Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Be to, savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu išsiuntė atsakovei prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovė atsakydama į šį prašymą sudaryti tarpusavio susitarimą nesutiko su juo, grįsdama savo nesutikimą tuo, kad ieškovė turėtų jai grąžinti išlaidas, sumokėtas per 155 mėnesius, skaičiuojant nuo 2008 m. lapkričio 13 d., kas sudaro apytikriai 46 923 Eur už priklausančias ieškovei 5/16 namų valdos dalis. Tai, kad tarp šalių ir anksčiau buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos patvirtino ir šalių paaiškinimai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dar sutuoktiniui esant gyvam įvyko pirmas pasidalinimas dėl patalpų naudojimosi, buvo sudarytas susitarimas bendrasavininkų kas kokiomis patalpomis naudosis, tada ji su vyru atsitvėrė tas patalpas, didžiajame kambaryje su židiniu, ten kur gyveno kartu su vyru jam esant gyvam, dar ir dabar stovi jos baldai, užuolaidos, kiti daiktai, o prašoma naudojimosi tvarka atitinka šią buvusią naudojimosi tvarką. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos kilo jau prieš keturis metus, ji sutinka, kad ten kur mama gyvena ir toliau ten gyventų, sutinka, kad jai atitektų didysis kambarys su židiniu, nes tame kambaryje anksčiau mama kartu gyveno su tėčiu, sutinka su prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, su pateiktu planu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo dėl ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi turtu tvarką byloje nekilo, atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su šiuo reikalavimu, su planu pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės dėl to, kad prašoma nustatyti tvarka atitinka nusistovėjusią įprastą naudojimosi turtu tvarką.

16. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

17. Dėl ilgametės faktinės naudojimosi tvarkos kasacinis teismas yra nurodęs, kad galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

18. Kaip minėta, atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, pateiktu planu, sutiko, kad ten, kur gyvena ieškovė, ten ir toliau gyventų, nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų ydinga, neracionali, nepatogi, neatitinkanti nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, neteikė savo naudojimosi daiktu tvarkos projekto. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimais nustatyta, kad faktinis naudojimasis ginčo patalpomis yra nusistovėjęs. Nenustatyta, kad ieškovės siūlomas variantas būtų neracionalus, pažeistų proporcingumo principą ar pažeistų vieno iš bendraturčio teises ir interesus, tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad pagal plane nurodytą naudojimosi turtu tvarką yra atsižvelgta į bendraturčių dalis turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, numatytos kiekvienam bendraturčiui izoliuotos namo patalpos, žemės sklypas šalims priskirtas šalia naudojamų patalpų, įvažiavimai į žemės sklypo atskiras bendraturčiams priskirtas dalis yra atskiri, todėl konstatuotina, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi tvarkos kriterijus, tokius kaip racionalumo (patogumo), ekonomiškumo ir efektyvumo kriterijus, užkerta kelią šalių konfliktinėms situacijoms. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis).

Dėl pastato-garažo atidalinimo

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas). Atsidalijimo teisės absoliutumas reiškia, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą, kas lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose, t. y. iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą; ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama atidalinti garažą, jai priklausančias 5/16 garažo dalis priteisiant atsakovei, o jai iš atsakovės priteisiant 965,62 Eur kompensaciją, šį reikalavimą grindžia tuo, kad garažas yra viena patalpa, natūra atidalinti neįmanoma nepadarius žalos pačiam nekilnojamojo turto objektui, galimas tik atidalinimo būdas išmokant ieškovei kompensaciją, o jai priklausančią garažo 5/16 dalį priteisiant atsakovei natūra, dėl ko atsakovės teisės pažeistos nebus, nes jai atiteks visas garažas.

21. Įvertinus bendraturčio teisės atsidalyti absoliutumą kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas dėl poreikio byloje nustatyti bendraturčių nesutarimą įgyvendinant bendrąją dalinę nuosavybę, nurodant, kad nėra ir nebus nesutarimo dėl naudojimosi visu ginčo turtu, nes ji gyvena užsienyje ir nesiruošia gyventi ginčo objekte. Minėta atsakovės nurodyta aplinkybė nagrinėjamu atveju vertintina kaip nedaranti įtakos bendraturčio teisei atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

22. Spręsdamas dėl tinkamo daikto padalijimo būdo kasacinis teismas yra nurodęs, jog daikto padalijimas natūra yra laikomas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Teismas, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio dalies atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

23. Pakankamai akivaizdu ir byloje nėra ginčo, kad ieškovės turima garažo 5/16 dalis (apie 9,4 kv.m.) yra per maža tam, kad tokia garažo dalis būtų formuojama kaip atskiras nekilnojamas objektas, tokia maža garažo dalis negali būti natūra paliekama ieškovei. Taigi, daikto - garažo padalijimas natūra yra neįmanomas – dėl ieškovei priklausančios itin mažos garažo dalies nėra galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį objektą. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad ieškovės prašomas atidalinimo būdas būtų ydingas, pažeistų jos interesus, taip pat neteikė argumentų dėl ieškovės nurodytos garažo vertės nepagrįstumo, neginčijo prašomo priteisti iš jos kompensacijos dydžio.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto rinkos vertė nustatytina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2016, 36 punktas). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Viešų registrų duomenys apie vidutinę turto rinkos vertę yra paremti masinio turto vertinimo būdu, t. y. ją apskaičiuojant imama ne konkretaus turto vertė, bet vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 51 punktas). Tokiu būdu nustatyta turto rinkos vertė yra pripažįstama ir teismų praktikoje, viešų registrų duomenys laikomi tinkamais įrodymais byloje, tačiau, siekdamos įrodyti specifines konkretaus turto savybes, kurios nėra žinomos atliekant masinį vertinimą, rinkos kainų pokyčius ir kitas individualaus turto vertei turinčias įtakos aplinkybes, šalys turi teisę teikti į bylą kitus įrodymus dėl turto vertės ir (ar) procesinius prašymus dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo.

25. Nurodytų Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1, 2 dalies normų bei jų aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nė viena iš šalių nesiėmė inicijuoti teismo ekspertizės atidalijamų garažo dalių vertei nustatyti (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į tokį šalių procesinį pasyvumą, teismas atitinkamus viešuosius registro duomenis vertina kaip pakankamus įrodymus atidalijamų garažo dalių vertei nustatyti. Byloje ieškovė rėmėsi jos pateikto viešo registro duomenų garažo vidutine rinkos verte 3090 Eur, nė viena iš šalių neginčijo viešo registro duomenų dėl ginčo garažo vertės, neprašė skirti teismo ekspertizės. Konstatuotina, kad ginčo dėl garažo vidutinės rinkos vertės byloje nekilo, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės nurodoma vidutine garažo rinkos verte 3090 Eur ir prašomo jai priteisti kompensacijos dydžiu 965,62 Eur.

26. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl garažo atidalinimo tenkinamas atsakovei priteisiant ieškovės nuosavybės teisėmis valdomas atitinkamas garažo dalis, o ieškovei iš atsakovės priteisiant jos nurodomą piniginę kompensaciją (CPK 178, 185 straipsnis, CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl nuostolių turtui išlaikyti atlyginimo

27. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 59 929,74 Eur nuostolių, išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės turtą, kuriuos sudaro: 1) 27 854,74 Eur atsakovės grąžintos banko paskolos, imtos viso ginčo turtui įgyti ir mokėtos tik vienos atsakovės, dalis; 2) 18 750 Eur namo remonto išlaidų dalis; 3) 13 325 Eur komunalinių išlaidų dalis.

28. Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

29. Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.

30. Byloje atsakovė reikalavo priteisti 5/16 išlaidų, t. y. 18 750 Eur, turėtų namo remontui, nurodant, kad namo remontas viso kainavo 60 000 Eur, o ieškovei priklausanti turto dalis sudaro 5/16, todėl ji turi pareigą atlyginti šias nurodomas įprastines namo išlaikymo išlaidas. Kad jos atitiktų įprastinių išlaidų būtinumo kriterijų, atsakovei reikėjo įrodyti, kad turto išlaikymo ir išsaugojimo tikslais teko daryti tokias išlaidas. Atsakovė nurodydama, jog buvo namo kiauras stogas, nebuvo langų, reikėjo pakeisti namo vidaus įrangą, įvesti vandentiekį, šildymą, sudėti langus ir grindis, neįrodė šių aplinkybių (CPK 12, 178 straipsniai). Pastebėtina, kad priešieškinyje atsakovė nurodydama, kad keitė namo vidaus įrangą, nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje nei teismo posėdžio metu nenurodė kokią namo vidaus įrangą keitė, kada tai atliko, kiek tai kainavo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, juolab neįrodyta, kad kažkokios namo vidaus įrangos keitimas būtų buvęs apskritai būtinas. Iš šalių paaiškinimų, prie atsiliepimo į priešieškinį pateiktų fotonuotraukų ir pateiktos ginčo turto pirkimo sutarties, sutarties dėl nekilnojamojo turto priėmimo perdavimo nuosavybėn, sutartinės hipotekos sandorio matyti, jog: 1) šalys turėjo ne vieną nekilnojamąjį gyvenamąjį turto objektą, tad logiška ir pagrįstai tikėtina, jog ginčo turtą įsigijo ne paskubomis, o kaip nurodė ieškovė po paieškų kol rado tinkamą gyventi; 2) ieškovės nurodytą aplinkybę, kad namas buvo tinkamas gyventi patvirtina ir minėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad ginčo turto statybos pabaigos metai 2008 m., šalys jį įsigijo taip pat 2008 m. su 100 procentų statybų baigtumu, kas reiškia, jog statinys visiškai atitinka projekto reikalavimus ir yra visiškai saugus eksploatuoti, tą patvirtina ir vieši registro duomenys, iš kurių matyti, kad prieš šalims įsigyjant ginčo objektą, 2008 m. rugsėjo 22 d. priimtas Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas; 3) turto kaina 875 000 Lt, kas akivaizdu jau savaime rodo, jog už tokią kainą perkamas ir ką tik 100 procentų pabaigtas statyti gyvenamasis būstas, pripažintas aktu tinkamu naudotis, negali būti su tokiais esminiais trūkumais, kurie daro būstą netinkamą gyventi, tokiais kaip langų nebuvimas, kiauras stogas, juolab perimant ginčo turtą iš pardavėjo šalys neturėjo jokių pretenzijų dėl šio turto techninės būklės. Šios aplinkybės paneigia atsakovės deklaratyviai nurodomas aplinkybes, kad įsigyto namo būklė dėl kiauro stogo, langų nebuvimo buvo avarinė, grėsminga namo perdangoms, laikančiosioms konstrukcijoms, dėl ko iš kart po įsigijimo prasidėjo ir iki pat dabar tęsiasi namo remonto darbai. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad įprastinių išlaidų būtinumo ir protingumo kriterijaus neatitinka tas atsakovės nurodytas faktas, kad stogą reikėjo keisti du kartus. Pažymėtina, kad atsakovė negalėjo paaiškinti ir pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kada konkrečiai buvo atlikti nurodyti namo remonto darbai, kiek konkrečiai kainavo nurodomi konkretūs darbai, juolab ieškovei nepripažįstant, kad remonto darbai buvo atlikti ir jos dalyje, atsakovė neįrodė, kad visi minėti darbai buvo atlikti ir ieškovės faktiškai naudojamose patalpose (CPK 12, 178 straipsniai). Pastebėtina, kad pati atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo konkretizuoti kokius konkrečiai darbus kada kas atliko, kiek jie kainavo, nurodė, jog jokių rašytinių dokumentų dėl darbų atlikimo neturi, darbų atlikimo sutarčių nepasirašinėjo, nei kvitų nei mokėjimo pavedimų neturi, dirbo paprasti samdomi darbininkai, nurodė darbų atlikimo apytikres kainas, laikydamasi pozicijos, kad darbai kainuoja. Kritiškai vertintina atsakovės pozicijos nenuoseklumas, paaiškinimų nevienareikšmiškumas, prieštaringumas, kas vertintina kaip teismo klaidinimas, kadangi kaip matyti iš atsakovės pačios rašyto paaiškinimo prie pateiktos foto, ji nurodo, jog namo stogas šiuo metu yra pilkai melsvas su 5 stoglangiais, nors vėliau duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog namo stogas rausvos spalvos. Vertinant pagal teisėje pripažintus būtinumo ir protingumo kriterijus konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, kad turto išlaikymo ir išsaugojimo tikslais teko daryti tokio dydžio išlaidas, kad jos laikytinos įprastinėmis būtinomis ir protingomis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

31. Taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 13 325 Eur komunalinių išlaidų apmokėjimo. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, o jeigu vienas iš jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, prie šių išlaidų turtui išlaikyti ir išsaugoti negalima priskirti įmokų už sunaudotą vandenį, elektrą, taip pat telekomunikacijų paslaugas, nes pastarosios įmokos yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-309/2006). Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Dėl to teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo dėl komunalinių išlaidų atlyginimo pagrįstumo klausimą, turi vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos.

32. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovės 13 325 Eur komunalinių išlaidų, jų nei priešieškinyje, nei teismo posėdžio metu nekonkretizavo, nenurodė kokios konkrečiai tai buvo išlaidos kokiems paslaugų teikėjams, nepateikė reikalaujamai sumai pagrindžiančių duomenų, nepateikė jokių duomenų, kokias sumas ji sumokėjo ir privalėjo sumokėti ir kiek turėjo mokėti ieškovė. Be to, iš atsakovės, kuri kaip minėta šių išlaidų rašytiniais įrodymais nepagrindė, rašytinių paaiškinimų priešieškinyje ir žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovės paaiškinimai nebuvo nuoseklūs ir vienareikšmiški, kadangi priešieškinyje atsakovė apskaičiuodama prašomą iš ieškovės priteisti komunalinių išlaidų dalį nurodė, jog kas mėnesį išlaidos sudarydavo vidutiniškai 300 Eur, tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtos išlaidos žiemos metu sudarydavo 250 Eur, o vasaros metu mažiau. Pastebėtina, kad atsakovė minėtų komunalinių išlaidų prašo už 13 metų laikotarpį, t. y. nuo pat turto įsigijimo momento, jas apskaičiuoja proporcingai ieškovės turimai daliai, tačiau pažymėtina, kad nuo turto įsigijimo momento iki šios dienos, ginčo turto bendrasavininkiai keitėsi, iš pradžių turtą įgijo keturi savininkai (ieškovė su sutuoktiniu, atsakovė su sutuoktiniu), vėliau po ieškovės sutuoktinio mirties keitėsi bendrasavininkiai, tačiau jų tam tikrą laiką buvo taip pat keturi, tačiau atsakovė kaip minėta komunalinių išlaidų už laikotarpį nuo pat turto įsigijimo iki nūdienos prašo tiktais iš ieškovės. Be to, nors atsakovė pateikė prie priešieškinio ekrano nuotraukas dėl Elektrum sutarties, tačiau iš šių duomenų matyti, kad ginčo adresu nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio buvo paskaičiuotos mokėtinos sumos, viso 1832,25 Eur, tačiau duomenų apie jų apmokėjimą atsakovė nepateikė. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog mokesčius mokėjo įvairiai, neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog mokesčius mokėjo per pusę. Pažymėtina, kad atsakovė apskritai nenurodė ir neįrodė, jog šalys naudojosi atitinkamomis paslaugomis, kad būtent ji sumokėjo tiek komunalinių mokesčių kiek nurodo ieškinyje (46 000 Eur) ir jog ji įvykdė ieškovės prievoles kreditoriams, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, kad jai regreso tvarka perėjo kreditoriniai reikalavimai. Šis atsakovės reikalavimas atmestinas taip pat ir dėl to, kad yra pagrindas tenkinti ir ieškovės atstovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, priežasčių jį atnaujinti nenustatyta (CK 1.125, 1.126, 1.131 straipsniai).

33. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės kaip įprastines turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas - 27 854,74 Eur atsakovės grąžintos banko paskolos dalį, nurodant, kad banko paskola buvo imta viso ginčo turtui įgyti ir mokėta tik vienos atsakovės.

34. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad banko paskola buvo imta viso turto įgijimui atmestina kaip nepagrįsta. Kaip matyti iš ginčo turto pirkimo pardavimo sutarties, ginčo turtą lygiomis dalimis po ½ įgijo ieškovė su sutuoktiniu ir atsakovė su sutuoktiniu; turto kaina 875 000 Lt (253 417,52 Eur), iš jų 160 000 Lt (46 339,20 Eur) buvo sumokėta prieš pasirašant sutartį, kaip nurodė ieškovė – šį avansą sumokėjo ji su sutuoktiniu, šios aplinkybės atsakovė neginčijo, pripažino, kad savo kitą turėtą nekilnojamąjį turtą pardavė jau po šio ginčo turto įgijimo; be to, minėtos sutarties 2.1.1 punktas patvirtina ieškovės kitą nurodytą aplinkybę, kad ji namo įsigijimui pardavė savo butą ir 250 000 Lt (72 405 Eur) gautas lėšas panaudojo ginčo turtui įgyti. Taigi, ieškovė jau įsigijimo momentu sumokėjo už ginčo turtą 410 000 Lt (118 744,21 Eur). Tuo tarpu, atsakovei ir jos sutuoktiniui, kaip kad ji ir pati nurodo, ginčo turto įgijimui buvo išduota paskola 465 000 Lt (134 673,30 Eur) sumai, ieškovė su sutuoktiniu tapo laiduotojais.

35. Kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti rašytiniams bylos duomenims, atmestina ir atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji viena mokėjo už banko paskolą. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių banko įmokų mokėjimą. Be to, ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji su sutuoktiniu keletą metų mokėjo atsakovei duotos banko paskolos įmokas, pervesdama jas mokėjimo nurodymu atsakovei kaip paskolos gavėjai, kad ši padengtų paskolos įmokas, nes atsakovė neturėjo pakankamai lėšų, patvirtina rašytiniai bylos duomenys - ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 bei banko sudarytas mokėjimo grafikas ieškovės vardu, kurie patvirtina, jog ieškovė atsakovei pervedė 49 111 Lt (14 223,53 Eur). Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino ieškovės priešieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė atsakovės skyrybų procese sumokėjo atsakovės sutuoktiniui kompensaciją už jo turėtą ¼ namo 75 000 Lt (21 721,50 Eur).

36. Taigi, šio sprendimo 34, 35 dalyse nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už įsigytą ginčo turtą viso sumokėjo 534 111 Lt (154 689,24 Eur) (160 000 Lt avansas, 250 000 Lt parduotas butas, 49 111 Lt įmokos už banko paskolą, 75 000 Lt už kompensaciją). Kaip aukščiau nurodyta, turto įsigijimo kaina – 875 000 Lt (253 417,52 Eur), todėl ieškovei su sutuoktiniu už ½ įsigyto ginčo turto reikėjo sumokėti 437 500 Lt (126 708,76 Eur). Akivaizdu, kad ieškovė su sutuoktiniu už savo ½ ginčo turto dalį yra sumokėję dar daugiau nei jiems priklausytų proporcingai pagal įgyto turto dalį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ji viena už visą ginčo turtą sumokėjo paimta banko paskola, kurios beje dydis būtų buvęs savaime nepakankamas sumokėti visą ginčo turto kainą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šis atsakovės reikalavimas dėl banko paskolos dalies priteisimo iš ieškovės atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuosavybės dalių pakeitimo

37. Atsakovė priešieškiniu prašė padidinti jos dalį turte dėl turto padidinimo nuo 11/16 iki 12/16, o ieškovės dalį turte sumažinti nuo 5/16 iki 4/16. Nors šio reikalavimo atsakovė teismo posėdžio metu atsisakė, tačiau nesant patvirtinimo apie žinomas ieškinio atsisakymo pasekmes, teismas toliau pasisakys dėl šio reikalavimo pagrįstumo. Minėtą reikalavimą atsakovė grindė tuo, kad atsakovė savo lėšomis atliko namo pagerinimo darbus: įrengė verandą ir saugos sistemą.

38. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Teismų praktikoje suformuluotos tokios šios teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklės: 1) pagal CK 4.77 straipsnį gali būti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vertė, tačiau kad atsirastų jame nustatyti padariniai, visais atvejais turi išlikti daikto, kaip bendrosios nuosavybės, statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005); 2) aplinkybė, kad bendraturtis, kurio turtas bendrame turte buvo apgadintas, vėliau tą turtą atkūrė, nereiškia bendro daikto ar jo vertės padidinimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2006). Tokiu atveju bendraturtis, atkūręs bendrą daiktą, gali reikalauti iš kitų bendraturčių proporcingai jų dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje atlyginti išlaidas, patirtas dėl bendro daikto atkūrimo (CK 4.76 straipsnis); 3) pagal CK 4.77 straipsnį viena iš būtinų sąlygų, norint, padidinus daiktą ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką – kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams. Kai bendraturtis tai padaro neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo: tokiu atveju jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto; jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Bendraturčių tarpusavio santykių pobūdis ir pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu) lemia, kad bendraturčiai, be kurių sutikimo padidintas bendras daiktas ar jo vertė, gali leisti padidinimus atlikusiam bendraturčiui įteisinti savo dalies padidėjimą; 4) dar viena būtina sąlyga dalies bendrosios nuosavybės teisėje pasikeitimui bendraturčiui padidinus bendrą daiktą ar jo vertę – šių padidinimų atlikimas laikantis įstatymų nustatytų taisyklių. Kadangi nekilnojamojo daikto ar jo vertės padidinimas statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme gali būti (ir dažniausiai yra) kvalifikuojami kaip statybos procesas, teismai ne kartą analizavo daikto padidinimų pagal CK 4.77 straipsnį ir statybos proceso pagal Statybos įstatymą tarpusavio santykio ypatumus. Sprendžiant dėl bendro turto padidinimo statybos būdu padarinių, CK 4.77 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su CK 4.103 straipsniu, nustatančiu normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimo civilinius teisinius padarinius, bei atitinkamomis Statybos įstatymo normomis. Aiškindamas Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių daikto padidinimą jį rekonstruojant, ir Statybos įstatyme esančių nuostatų santykį, Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad iš administracinių teisinių santykių, susijusių su statybos veikla, atsiradę faktai reikšmingi nuosavybės teisės subjektų santykiams tiek, kiek šie subjektai nuosavybės teisę įgyvendina pagal administracinius santykius nustatančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2004). Jeigu daikto pakeitimai, kurie turi būti atliekami laikantis Statybos įstatyme nustatytos tvarkos, padaromi pažeidžiant šią tvarką (pavyzdžiui, neturint statybos leidimo, nukrypstant nuo projekto ir kt.), CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių neatsiranda, nors faktinis daikto padidinimas atliktas. Tačiau jeigu viešojo administravimo subjektai, kuriems priskirta statybų kontrolė, nutaria, pašalinus trūkumus, leisti įteisinti savavališkai pastatytą statinį (tokio leidimo suteikimo galimybės kinta, keičiantis teisiniam reglamentavimui), tai tokiu būdu įvyksta bendro daikto padidinimo įteisinimas. Šis įteisinimas, esant bendraturčių susitarimui, tampa pagrindu padidėti vieno bendraturčio, kuriam bendrą daiktą leido didinti kitas bendraturtis, nuosavybės daliai, arba ne – jei tokio susitarimo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-736/2003). Statybos darbų pripažinimas teisėtais viešosios teisės požiūriu nereiškia, kad nėra ginčo ir dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Bendro turto padidėjimo įteisinimas, priklausomai nuo bendraturčių susitarimo, gali būti pagrindas padidėti vieno bendraturčio, kuriam bendrą daiktą leido didinti kitas bendraturtis, nuosavybės daliai, arba daikto padidėjimui be nuosavybės dalių pakeitimo, išlaikant turimas dalis.

39. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė priešieškiniu siekė pakeisti nuosavybės dalis iš esmės teigdama, kad ginčo turtą pagerino – įrengė verandą (priešieškinyje nurodo, jog verandą, toliau, jog terasą) ir saugos sistemą, taip teigdama, kad padidino turto vertę. Nors ieškovė pripažino, kad veranda buvo įrengta, kad pridėta kamerų name, tačiau vien šių aplinkybių pripažinimas nėra pakankamas nustatyti atliktų nurodomų pagerinimų mąstą ir vertę, juolab nepateikti skaičiavimai, pagrindžiantys atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl jos nuosavybės dalių atitinkamo prašomo padidėjimo dėl atitinkamos turto vertės padidėjimo. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog įrengta atitinkamo dydžio veranda padidino turto vertę, o ne priešingai ją sumažino, juolab atsakovė neįrodė, jog veranda ir saugos sistema naudojama abiejų bendraturčių, o ne vien skirta jos asmeniniams poreikiams patenkinti.

40. Pažymėtina, kad byloje neįrodyta nei viena būtina sąlyga nuosavybės dalių pasikeitimui, t. y. 1) neįrodyta, jog nurodomi ginčo turto pagerinimai atlikti esant bendraturčio sutikimui, kadangi pati ieškovė nurodė, jog nedavė nei žodžiu nei raštu jokio sutikimo įrengti verandą ar saugos sistemą, o atsakovė nepateikė duomenų, jog tokį sutikimą turėjo. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovė su ja nieko nederindavo, nesitardavo, ji tik matydavo darbininkus, kurie kažką daro, todėl jautėsi kaip subnuomininkė; tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad ji savo siekius įrengti verandą ir saugos sistemą atskleidė ieškovei, kad pateikė bendraturtei projektinius pasiūlymus, derino savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekė galimai vien tik savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškojo priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo; 2) neįrodyta, jog atsakovė laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos, juolab atsakovė negalėjo nurodyti net kada konkrečiai atlikti minėti darbai, nurodė, jog jie atliekami pastoviai, nenurodė ir neįrodinėjo, jog veranda įrengta laikantis Statybos įstatyme nustatytos tvarkos (pavyzdžiui, turint statybos leidimą, nenukrypstant nuo projekto ir kt.). Vien ta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ginčo turtas įkeistas hipoteka, neleidžia daryti išvados, jog įstatymų nustatytų taisyklių buvo laikomasi; 3) neįrodyta, jog ginčo turtas buvo pagerintas atsakovės lėšomis, kadangi atsakovė jokių duomenų, patvirtinančių minėtos verandos ir saugos sistemos bei jų įrengimo išlaidas, nepateikė.

41. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šis priešieškinio reikalavimas atmestinas neįrodžius pagerinimų mąsto ir vertės, neįrodžius CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ir neįrodžius, jog minėti nurodomi pagerinimai nebuvo priskirti vien tik pačios atsakovės poreikiams (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

43. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, priešieškinį atmetus, atsakovės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

44. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus tai pagrindžiančius duomenis: 110 Eur žyminio mokesčio, 350 Eur už matininko parengtą planą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės naudai priimtas sprendimas, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalis 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

45. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką, pagal MB „Ardela“ parengtą naudojimosi tvarkos planą:

1. E. A. paskirti naudotis 266 kv.m dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (raudona spalva);

2. A. A. paskirti naudotis 632 kv.m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ (žalia spalva);

3. E. A. ir A. A. paskirti bendrai naudotis 392 kv.m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“ ploto (balta spalva);

4. E. A. paskirti atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėta raide „A“ (žalia spalva), R-4 (6,35 kv. m.), 1-3 (14.26 kv. m.), 1- 4 (23.13 kv. m.) 1-5 (11.57 kv. m.), 1-6 (29.75 kv. m.), 1-10 (23.50 kv. m.) (palėpė);

5. A. A. paskirti atskirai naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėta raide „B“ (mėlyna spalva), R-6 (26.90 kv. m.), R-7 (5.57 kv. m.), R-8 (1.11 kv. m), R-9 (1.42 kv. m.), R-10 (4.40 kv. m.) R-11 (14.63 kv. m.), R-12 (6.19 kv. m.), 1-1 (2.80 kv. m.), 1-2 (17.50 kv. m.), 1-7 (12.80 kv. m.), 1-8 (6.27 kv. m.) 1-9 (14.94 kv. m.), 1-10 (49.01 kv. m.) (palėpė);

6. E. A. ir A. A. paskirti bendrai naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėta raide „A ir „B, P-l (1.91 kv. m.), R-2 (15.78 kv. m.), R-3 (14.17 kv. m.), R-5 (12.09 kv. m.) 1-2 (3.96 kv. m.), 1-10 (0,87 kv. m. laiptai).

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomo 5/16 pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią dalį priteisti atsakovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o ieškovei E. A. iš atsakovės A. A. priteisti 965,62 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 62 ct) kompensaciją.

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė