Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1004-125/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
2S-1004-125/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronius Valius
Pareiškėjas
A. U.
Ieškovas
A. U.
Atsakovas
A. U.
Pranešėjas B. Valius Civilinė byla Nr. 2S-1004-125/2013Teisėja D. Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorija(S)118.3; 122.2; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. patikslintą ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2012-10-05 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos priteisimo. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo jos naudai 94800 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įgijo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Pastato adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis prekybos, jį sudaro patalpos, kurias galima išnuomoti komercinei veiklai vykdyti. Atskiros pastato patalpos buvo nuolatos nuomojamos su ieškovės sutikimu, o gautus nuompinigius naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Dėl tarp sutuoktinių vykstančių nesutarimų, ieškovė nuo 2011 metų sausio jokių pajamų iš bendro turto nuomos nebegauna, o atsakovas pradėjo nuomoti patalpas be bendraturtės sutikimo. Pažymėjo, kad 2008 m. liepos 16 d. atsakovas su V. P. sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė nuompinigių negavo nuo pat pradžių. Su ieškove atsakovas dėl šių patalpų išnuomojimo taip pat nesitarė, sutikimo negavo, tačiau iš bendrosios jungtinės nuosavybės gauna pajamas, kurių pusę privalo grąžinti ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama grąžinti iš nuomininkei V. P. nuomojamų patalpų gautą ieškovei priklausančią piniginių lėšų dalį, tačiau atsakovas į ieškovės kreipimąsi nereagavo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-26 nutartimi nutraukė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė, jog byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuompinigių, gautų iš negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl nuompinigių priteisimo iš tuo metu dar sutuoktiniams priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės – negyvenamųjų patalpų nuomos. Ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį nuompinigių, gautų už patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą iš UAB „PB Group“, V. P. individualios įmonės, UAB „Automeistras“ ir Y. S. (Y. S.). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-566-639/2012 teismas nustatė, kad ieškovė paskutiniame patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimą dėl 12000 Lt nuompinigių priteisimo iš atsakovo pagal 2010 m. gegužės 17 d. nuomos sutartį Nr. 10-07KL, sudarytą tarp atsakovo ir UAB „Volvosaab Eu“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendime dėl santuokos nutraukimo tarp A. U. ir A. U. pažymėjo, jog atsakovas skolingas ieškovei 12000 litų už patalpų nuomą, šia suma buvo sumažinta iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė ieškinį 2012 m. spalio 5 d., santuoka tarp šalių buvo nutraukta 2012 m. lapkričio 22 d., t. y. dar neįsiteisėjus teismo sprendimui santuokos nutraukimo byloje buvo pareikštas reikalavimas naujoje byloje. Teismas nustatė, kad ieškovė 2011 m. spalio 25 d. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-566-639/2012, prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, apie savo turtinių teisių pažeidimą (negautus nuompinigius) žinojo, todėl santuokos nutraukimo byloje nepareikšdama reikalavimo dėl nuompinigių priteisimo iš atsakovo už patalpų nuomą nuomininkams UAB „PB Group“, S. S., UAB „Automeistras“ ir Y. S., o vykstant santuokos nutraukimo procesui reikšdama atskirą ieškinį dėl nuompinigių priteisimo už patalpų nuomą iš buvusio sutuoktinio, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl nagrinėjama byla nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidų ieškovei teismas nepriteisė, kadangi ji elgėsi nesąžiningai. Atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartį, nurodydama, kad atsakovo prievolės ieškovei atsirado jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos ir dėl to šių pajamų padalijimas gali būti sprendžiamas taikant bendrosios dalinės nuosavybės nuostatas, kai vienas iš bendraturčių gauna nepagrįstą naudą iš bendro turto. Atsakovo prievolė ieškovei – skola už iš bendro turto nuomos gautus nuompinigius, skyrybų byloje atsakovo buvo nurodoma siekiant atlikti vienašališką įskaitymą, tačiau teismui skyrybų byloje paneigus ieškovės prievolę atsakovui, su kuria šis turtas turėjo būti įskaitomas, ši asmeninė atsakovo prievolė ieškovei buvo nespręsta, nes ši prievolė susidarė jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, kai turtiniai santykiai tarp sutuoktinių nutrūko. Taigi šioje byloje kalbama ne apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise gautų pinigų padalijimą, o padalijimą pinigų, kuriuos vienas bendraturtis gavo už save ir už kitą bendraturtį iš jų bendrų skolininkų – patalpų nuomininkų. Kadangi atsakovas skyrybų byloje pripažino savo asmeninę prievolę ieškovei, susidariusią jam gaunant pajamas iš bendrosios nuosavybės nuomojimo (LR CPK 182 str. 2 p.), o šioje byloje atsakovas pripažino gautų pajamų dydį (LR CPK 187 str.), nėra jokių procesinių kliūčių šią atsakovo asmeninę prievolę ieškovei pripažinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo nepagrįstai iš bendro turto naudojimo gautos naudos dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė santuokos nutraukimo byloje teikdama paskutinį ieškinį jau žinojo, kad nėra pagrindo gauti šioje byloje prašomų priteisti nuompinigių dalies, ir dėl jų priteisimo santuokos nutraukimo byloje reikalavimo nereiškė. Šioje byloje išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų taikyti išimtį ir spręsti sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimus atskiroje byloje. Taigi ieškovė teisę reikalauti gautus nuompinigius bendrąja jungtine nuosavybe ir padalyti juos galėjo įgyvendinti tik pareikšdama atitinkamą reikalavimą kartu su reikalavimais dėl kito sutuoktinio turto padalijimo jau išnagrinėtoje santuokinio turto padalijimo byloje. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad santuokos nutraukimo byloje teismas nepripažino atsakovo atlikto įskaitymo, todėl turi teisę reikšti atskirą ieškinį. Kadangi atsakovė neteikė jokių reikalavimų dėl nuompinigių priteisimo, todėl savo nutylėjimu pripažino, kad nurodyta pinigų suma buvo panaudota bendro turto išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė A. U. ir A. U. santuoką, padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos pakeitė ir sumažino iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį iki 55255,50 Lt. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. sausio 18 d. įregistruotos A. U. vardu. Komercinės paskirties patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pagrindu buvo išnuomotos L. S. įmonei „Padangų bazė“, UAB „PB Group“, S. S., UAB „Automeistras“, V. P. individualiai įmonei.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nutraukiama byla pagal ieškovės ieškinį dėl atsakovui dėl skolos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 293 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė santuokos nutraukimo bei bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams taikytinas teisės aktų normas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-29 sprendime išsprendė sutuoktinių turto padalijimo klausimus, Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-22 nutartimi šią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, taip pat konstatavo, jog negyvenamosios patalpos, esančios adresu Šilutės pl. 52A, Klaipėda, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir šiuo turtu sutuoktiniai turi naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendru sutarimu. Taigi ieškovės teismui pateiktame prašyme nurodytas reikalavimas atsakovui sumokėti skolas, atsiradusias iš tuo metu bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusių negyvenamųjų patalpų nuomos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškinį pateikė dar neįsiteisėjus sprendimui santuokos nutraukimo byloje. Be to, teismas nustatė, jog santuokos nutraukimo byloje ieškovė jau žinojo apie jos negaunamas pajamas iš bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių patalpų, tačiau toje byloje ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl pažeistų turtinių teisių. Tai reiškia, kad ieškovės pareikštas prašymas yra tapatus prieš tai pareikštam patikslintam ieškiniui santuokos nutraukimo byloje pagal visus tris ieškinių tapatumo kriterijus: šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareikšdama naują ieškinį dėl turtinių teisių, atsiradusių dar santuokos nutraukimo bylos metu, ieškovė elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą (CPK 293 str. 3 d.).

Apeliantei išaiškintina, kad įstatymas numato tik du įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo būdus, t. y. įsiteisėję teismo sprendimai gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka (CPK 340 str.), be to, numatyta proceso atnaujinimo galimybė (CPK 365, 366 str.). Esant pagrindui, apeliantė gali rinktis nurodytus savo teisių gynimo būdus.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Bronius Valius