- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- e2-1092-451/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06489-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“ dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Civinity namai Kaunas“ (buvęs pavadinimas UAB „Būsto valda“) (toliau – ir atsakovė) 177,00 Eur žalos atlyginimo, 10,88 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (dokumentas Nr. CBP-8266).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019-01-03 įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas“ atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo padaryta žala tualeto patalpos sienoms ir luboms, vonios patalpos sienoms ir luboms. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-16 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 177,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens pratekėjimo trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
3. Atsakovė „Civinity namai Kaunas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (dokumento Nr. DOK-79303). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Pastatų ūkio valdymo sistemos duomenimis, 2019-01-03 buvo gautas pranešimas iš Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų dėl bendrojo naudojimo buitinių nuotekų sistemos avarijos dėl kurios buvo aplietos vonios ir tualeto patalpos. Į įvykio vietą nuvykusi avarinė tarnyba, atliko apžiūrą bei nustatė, kad incidentas įvyko dėl nuotekų vamzdyno (Butas Nr. (duomenys neskelbtini) užpilamas iš viršutinio buto), todėl reikalingas nuotekų vamzdyno dalies keitimas per perdangą. Pažymėjo, jog įvertinus Nuostatuose įtvirtintas administratoriaus, t. y. šiuo atveju atsakovės, funkcijas ir su jų vykdymu siejamas pareigas, konstatuotina, kad atsakovei nėra suteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi bendrojo naudojimo objektų administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių, kurios būtų lėmusios atsakovės pareigą savarankiškai imtis veiksmų, šiuo atveju nėra nustatyta. Visais kitais atvejais atsakovė gali veikti tik įgyvendindama butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (LR CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendimo dėl nuotekų vamzdyno dalies taip pat nebuvo, t. y. Nuotekų vamzdyno dalis nebuvo pripažinta avarinės būklės, todėl atsakovė neturėjo pagrindo priimti sprendimo dėl nuotekų vamzdyno dalies keitimo. Pastebėtina, kad anksčiau nebuvo nustatyti jokie defektai susiję su ginčo nuotekų vamzdyno dalimi, kurie sąlygotų būtiną jo keitimą. Ieškovė nenurodo, kokiais konkrečias pareigas pažeidė atsakovė kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė. Pabrėžtina, jog vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą, jei ieškovė neįvykdo pareigos įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius ar jo samdomas techninis prižiūrėtojas automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek iš atsakovės pateikiamo apžiūros akto, tiek iš ieškovės pateikiamų fotonuotraukų matyti, kad ginčo vamzdynas buvo uždengtas, taigi, vizualiai nebuvo matomas. Pažymėtina, jog tokios inžinerinės įrangos tikrinimas yra apsunkintas. Techniniam prižiūrėtojui, norinčiam kiekvienos apžiūros metu patekti į minėtas patalpas, būtų būtinas šių gyvenamųjų patalpų valdytojų sutikimas. Be to, kadangi minėtas stovas yra uždengtas, kiekvieną kartą tektų kirsti jį dengiančiais lenteles, ardyti betono dalį. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, jog Administratorius ar jo samdomas techninis prižiūrėtojas žinojo, ar iki įvykio jam buvo pranešta apie galimus bendrojo naudojimo objektų defektus gyvenamosiose patalpose, t. y. trečiųjų asmenų butuose. Šiuo atveju taip pat svarbu paminėti, kad 2018 m. birželio mėn., Bute Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė organizavo darbus, kurių metu buvo atlikti šalto ir karšto vandens stovo keitimo darbai perdangoje. Keitimo metu, kiek tai buvo įmanoma apžiūrėti, nebuvo nustatyta, kad nuotekų vamzdyno dalis yra avarinės būklės ar kad vamzdynas artimiausioje ateityje gali tapti nesandarus. Ieškovė pateikdama teismui žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, nepateikė jokių duomenų apie Buto Nr. (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimą – minėti duomenys niekaip neatsispindi dokumentuose, kuriais ieškovė įrodinėja žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi akivaizdu, jog reikalavimo dydis nustatytas ydingai, neatsižvelgiant į tokią svarbią aplinkybę kaip Buto Nr. (duomenys neskelbtini) nusidėvėjimas. Atsakovės teigimu, jos atsakomybė vertinama pagal tai, kaip ji atlieka jai teisės aktais pavestas funkcijas, todėl įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, nenustačius visų būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju negalima ir ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką (Dok-98451), kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės teiginiu, kad neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Teisės aktai, reglamentuojantys namo administratoriaus veiklą, numato jam pareigą atlikti periodinius bendro naudojimo objektų stebėjimus, nustatyti jų būklę. Atsakovė nėra pateikusi duomenų, kad ji vertino bendro naudojimo inžinerinės įrangos būklę bei vykdė kitas jai pavestas pareigas, susijusias su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūra ir eksploatavimu. Atsakovė nurodo, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl bendro naudojimo inžinerinės sistemos keitimo, o pati atsakovė tokio sprendimo priimti negali, tačiau nėra pateikiama duomenų, kad atsakovė organizavo balsavimą dėl bendro naudojimo inžinerinės sistemos keitimo, informavo daugiabučio gyvenamojo namo savininkus apie trūkusio stovo būklę dar iki įvykio. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Ieškovė į bylą yra pateikusi žalos dydį patvirtinančius dokumentus, o skaičiuodama ir išmokėdama draudimo išmoką, ieškovė vertino visas reikšmingas žalos dydžio nustatymui. Dėl šios priežasties, ieškovė vertina, kad jos prašoma priteisti žala yra teisinga ir pagrįsta.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė tripliką (Dok-153322), kuriame nurodė, kad nesutinka su dublike nurodytais ieškovės argumentais ir tvirtina, kad tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovė, įgyvendindama vieną iš savo funkcijų – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.3 p.) 2017 m. sausio 2 d. Techninės priežiūros sutartimi Nr. BV17-01-01/1 perdavė Namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą vykdyti techniniam prižiūrėtojui UAB ,,Pastatų meistrai“. Taigi, Atsakovė pasitelkdama techninį prižiūrėtoją atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų apžiūrą, o neeilines apžiūras atlieka pagal daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininko pranešimą, reaguoja į gyventojų pranešimus. Kartu su tripliku atsakovė pateikė namo apžiūros aktą iš kurio matyti, kad namo buitinių nuotekų vamzdynas tvarkingas, jokių nesandarumo požymių nepastebėta, todėl techniniam prižiūrėtojui nenustačius, kad nuotekų vamzdynui reikalingas remontas, atsakovė neturėjo pagrindo organizuoti nuotekų vamzdyno keitimo darbus. Taigi, ieškovės argumentai, kad atsakovė netinkamai vykdė jai pavestas bendrojo naudojimo administratoriaus pareigas yra nepagrįsti. Akcentuotina ir tai, kad būsto draudimo sutartis buvo sudaryta 2018-06-25, t. y. praėjus 3 dienoms nuo kito incidento, kurio metu buvo apipiltas Butas Nr. (duomenys neskelbtini). Kyla pagrįstų abejonių, kad žala ar jos dalis galėjo atsirasti dar iki draudimo sutarties sudarymo dėl ko atitinkamai ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką neįgijo jokios regreso teisės į atsakovę. Ieškovė dublike dėl minėtos aplinkybės nepasisakė, taip pat ir nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad prieš sudarant draudimo sutartį buvo apžiūrėtos buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos, siekiant užfiksuoti turto būklę sudarant draudimo sutartį. Ieškovės pateikiamos turto remonto sąmatos matyti, kad išmokėtą draudimo išmoką sudaro ir darbai už konstrukcijos/dailylenčių, kuri dengė vamzdyną, keitimą. Taigi, iš esmės ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ir tą išlaidų dalį, kuri yra patirta dėl to, kad Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai uždengė vamzdynus, kurie pagal teisės aktų reikalavimus negali būti uždengti. Taigi, jeigu vamzdynai būtų buvę atidengti, jokia žala susijusi konstrukcijos/dailylenčių keitimu nebūtų kilusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 24 d. teikė Turto draudimo paslaugą butui, easnčiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). 2019 m. sausio 3 d. apdraustas turtas buvo užlietas.
7. Avarijų registravimo sistemos duomenimis 2019-01-03 (duomenys neskelbtini), buvo užregistruotas pranešimas dėl buto apliejimo iš viršuje esančio buto. Byloje nėra ginčo, kad butas buvo užlietas dėl nuotekų stovo gedimo, kuris ėjo per (duomenys neskelbtini) butų betono perdangas, t. y., kad butas aplietas iš bendrojo naudojimo magistralinio vamzdžio, o ne konkrečiam butui priklausančio vamzdžio.
8. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, žalos dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.
10. Atsakovė atsiliepime argumentuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
11. Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratorės argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose. Kaip minėta, civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad butui, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala dėl bendro naudojimo vamzdžio gedimo. Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra. Šį faktą patvirtina ir atsakovės į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas 2019-01-03 Avarijos atliktų darbų aktas Nr. BV-AAADA-19-01-0029.
12. Atsakovė savo atsikirtimus grindžia tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, lėmusius ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą, nors įrodyti šias aplinkybes privalėjo būtent ieškovė. Teismas sutinka su atsakove, kad įrodyti neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą žalos atlyginimo bylose privalo ieškovė, tačiau nesutinka, kad šios pareigos nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė. Byloje nustatyta, kad žala ginčo butui, kilo dėl į butą prasiskverbusio vandens iš bendro naudojimo vamzdžio.
13. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Bendrojo naudojimo vandens nuotekų stovas yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą, be kita ko, užtikrinti magistralinio vamzdyno priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.), 3 punktas). 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (98, 99 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (88.1, 88.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (92 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (94 punktas). Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.
14. Atsakovė į bylą pateikė 2108 m. birželio 22 d. apžiūros ir atliktų darbų aktą Nr. 18-06-0647 iš kurio matyti, kad 2018 m. birželio 22 d. buvo prakiuręs šalto vandens stovas perdangoje. Nors atsakovė teigia, kad šis dokumentas aptvirtina, jog keičiant šalto vandens stovą turėjo būti apžiūrėtas ir šalia esantis nuotekų vamzdis ir jeigu būtų pastebėti gedimai, jie būtų buvę fiksuoti, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas. Teismo vertinimu, 2108 m. birželio 22 d. apžiūros ir atliktų darbų aktas patvirtina tik šalto vandens stovo remontą, tačiau akte nenurodyta ir nėra kitaip užfiksuota, kad buvo vertinama ir šalia esančio nuotekų vamzdžio būklė. Duomenų kokiu būdu bendro naudojimo nuotekų vamzdį iki 2019 m. sausio 3 d. gedimo prižiūrėjo atsakovė ir/ar jį apskritai prižiūrėjo, įrodymų byloje nėra. Atsakovė taip pat pateikė 2017 m. rugsėjo 5 d. Gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros aktą (Dok-153322), kuris niekaip nepatvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas po 2017 m. rugsėjo 5 d. Vėlesnių metų kasmetinių apžiūros aktų į bylą nėra pateikta. Byloje nesant įrodymų, konstatuoti, kad administratorius bendrojo naudojimo objektų priežiūrą faktiškai vykdė, kokiu mastu vykdė, teismas neturi pagrindo, nes vien atsakovės paskyrimo administratoriumi faktas nesudaro pagrindo spręsti apie jai priskirtų funkcijų faktinį vykdymą. Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, apsiribojo tik formaliais teiginiais apie civilinės atsakomybės sąlygas, nepagrįsdama savo pozicijos jai tenkančios pareigos tinkamu (į)vykdymu ginčo atveju, t. y. nesutiko su ieškiniu, tačiau nepateikė įrodymų, dėl bendrųjų konstrukcijų tinkamos priežiūros, t. y. kaip ji vykdo jai norminiais aktais priskirtą pareigą rūpintis administruojamu turtu.
15. Atsakovė nurodė, jog ginčo inžinerinės įrangos tikrinimas yra apsunkintas. Techniniam prižiūrėtojui, norinčiam kiekvienos apžiūros metu patekti į minėtas patalpas, būtų būtinas šių gyvenamųjų patalpų valdytojų sutikimas. Be to, kadangi minėtas stovas yra uždengtas, kiekvieną kartą tektų kirsti jį dengiančiais lenteles, ardyti betono dalį. Teismas šiuos atsakovės argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais, nes atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad prašė patalpų valdytojų leidimo patekti į patalpas ir tokio leidimo negavo. Priešingai iš 2108 m. birželio 22 d. apžiūros ir atliktų darbų akto spręstina, kad patalpų valdytojai atsakovės atstovus į patalpas įleido ir vamzdį buvo galima apžiūrėti. Vien tik ta aplinkybė, kad inžinerinės įrangos stebėsena yra apsunkinta, nepanaikina atsakovei pareigos šią pareigą vykdyti.
16. Teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
17. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė kaip namo administratorė atliko ne formalius, o realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą (techninę), t. y. byloje nėra jokių duomenų apie ginčo magistralinio nuotekų vamzdžio priežiūrą po 2017 m. rugsėjo 5 d. gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros.
18. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė, sąžiningai gindamasi nuo jai reiškiamo reikalavimo, buvo laisva pateikti įrodymus apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki 2019 m. draudiminio įvykio, kurie, be kita ko, yra išimtinai atsakovės dispozicijoje (Reglamento 94 punktas), sutiktina su ieškove, kad ieškovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į butą dėl magistralinio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio gedimo, kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos ginčo atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos vamzdyno nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą. Reikalauti, kad ieškovė kažkokiu kitokiu būdu įrodytų atsakovės neveikimą, teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu būdu ieškovės įrodytą atsakovės neveikimą, ko atsakovė byloje neįvykdė. Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungtyniškumo principu, teismui ieškovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant įrodymų sąlygoja išvadą, kad šiuo atveju žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas konstatuoja, kad neužtikrinusi bendro naudojimo nuotekų vamzdžio tinkamos būklės, atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. kompensuoti ieškovei pastarosios išmokėtą draudimo išmoką.
19. Teismo vertinimu, tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji tinkamai vykdė administratoriaus pareigą reguliariai prižiūrėti bendro naudojimo objektus, nagrinėjamu atveju – vamzdynus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad dėl ginčo vamzdžio avarijos yra atsakinga atsakovė. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
20. Tokiu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo pastato priežiūros. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Reglamentą ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su draudėjai (ieškovei) padaryta žala.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovė, remdamasi savo atstovo – eksperto surašytu Apžiūros aktu, taip pat turto žalos įvertinimu, draudėjams išmokėjo 177,00 Eur draudimo išmoka.
22. Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Teigia, kad ieškovė neįvertino buto nusidėvėjimo bei į tai, kad į žalą įtraukta konstrukcikos/dailylenčių, kuri dengė vamzdyną keitimas. Atsakovės teigimu vamzdžiai negali būti uždengti, todėl žala patirta dėl tokio uždengimo negali būti priteista iš atsakovės.
23. Atsakovė, nesutikdama su į žalą įtrauktos konstrukcijos keitimu, kuri įvertinta 17,50 Eur, nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad konstrukcija buvo neleistina, nesuteikė galimybės prieiti prie vamzdžio. Pati ieškovė triplike nurodė, kad 2018 m. birželio buvo keičiami karšto ir šalto vandens stovai, esantys šalia ginčo kanalizacijos vamzdžio, kas patvirtina, kad priėjimas prie vamzdžių nėra uždengtas taip, kad apžiūrėti vamzdžių nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Teismas pažymi, kad ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).
25. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus butą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 177,00 Eur dydžio žalą ir 10,88 Eur kompensacinės palūkanos, kuri iš atsakovės priteistina ieškovei (CK 6.263, 6.246-249, 6.261 straipsniai).
26. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 187,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos šioje byloje patirtas 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur už ieškinio parengimą, (dokumento Nr. DOK-59798, DOK-75495).
28. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Kaunas“, juridinio asmens kodas 132125543, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 177,00 Eur (šimto septyniasdešimt septynių eurų) dydžio žalą, 10,88 Eur (dešimties eurų 88 ct) palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (187,88 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.