Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ ieškinį atsakovei SIA „Katak“ dėl skolos, netesybų, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės UAB „Akvaleksas“ ieškinys atsakovei SIA „Katak“ dėl skolos, netesybų, procesinių palūkanų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst atuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikianti ieškovė UAB „Akvaleksas“ pateikė ieškinį atsakovei Latvijos įmonei SIA „Katak“ dėl skolos, netesybų, procesinių palūkanų priteisimo.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog, vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“) redakcija) 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 20 straipsniu, ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

9. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir taikė teisingą Europos Sąjungos teisės aktą – 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, tačiau visiškai nevertino tiek ieškinyje nurodytų aplinkybių, tiek tame pačiame Reglamente esančių išimčių buvimo. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b) papunktyje nustatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas, jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vietoje – teikiant paslaugas - vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos. Ieškovė pateikdama ieškinį pateikė sutartį su atsakove ir nurodė, kad tarp jų buvo pasirašyta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis. Iš sutarties bei jos priedų nustatyta, kad ieškovės suteiktų paslaugų vieta – Klaipėda; atsakovės turėtų objektų vieta, kuriuose atlygintines paslaugas teikė ieškovė – Klaipėda. Ieškovės pagal mokestinius įstatymus paslaugų teikimo vieta – Lietuvos Respublikos teritorija, kaip ir mokestinė bazė pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus, todėl ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

10. Kaip matyti, ieškovė bei atsakovė yra skirtingose Europos Sąjungos šalyse veikiančios įmonės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, sprendžiant teismingumo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, svarbus yra nuo 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojęs 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Sprendžiant jurisdikcijos klausimą šioje užsienio elementą turinčioje byloje, aktualus minėto Reglamento normų, nustatančių jurisdikcijos taisykles, taikymas.

11. Minėto Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnyje nurodyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento 5 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalyje ir apima bylas, susijusias su sutartimis; tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal tuo pagrindu pareikštą ieškinį turi ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai (Reglamento 7 straipsnio 1 punktas). Reglamento 7 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose; b) pagal šią nuostatą ir, jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos, teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos, c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas. Ieškovė aplinkybę, jog ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams, būtent įrodinėja Reglamento 7 straipsnio 1 punkto b) dalimi.

12. Kaip nustatyta iš ieškinio turinio, ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl skolos, netesybų, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog tarp šalių 2017 m. birželio 1 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti darbus atsakovei pagal pateikiamus darbų sąrašus. Sutarties VII dalies „Baigiamosios nuostatos“ 1 punkte numatyta, kad iš šios sutarties kylantys ginčai yra sprendžiami abipusių derybų keliu arba kreipiantis į teismą. Tačiau iš minėtos sutarties turinio matyti, jog sutartis įvardyta kaip „darbų vykdymo sutartis“, šalys pagal sutarties priedą susitarė dėl suvirinimo, tvirtinimo, metalo apdirbimo, dažymo darbų atlikimo, taigi galima daryti išvadą, jog paslaugos buvo teikiamos rangos sutarties pagrindu. Apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sąvoka „paslaugų teikimas“ pagal Reglamento 7 straipsnio 1 punkto b) dalį yra autonominio aiškinimo dalykas. Paslaugų teikimas pagal šį punktą turėtų būti suprantamas kaip visų rūšių komercinių paslaugų teikimas, t .y. paslaugos, teikiamos rangos, pavedimo, tarpininkavimo ir kreditavimo sutarčių pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1651-823/2016).

13. Taigi, nustatant šios civilinės bylos teismingumą, taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 punkto b) dalis, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas teikiant paslaugas – valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.

14. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų – atsakovės informacinės pažymos nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 1 d., tai yra sutarties tarp šalių sudarymo dienos, ieškovė darbus atliko Klaipėdos mieste ((duomenys neskelbtini)). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio paslaugų suteikimo vietą, 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad paslauga asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, yra suteikta šalies teritorijoje, jeigu paslaugos teikėjas yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu paslaugos teikėjo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai paslauga asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, suteikta per šalies teritorijoje įsikūrusio paslaugos teikėjo padalinį užsienio valstybėje. Kai paslaugą asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, suteikė užsienio apmokestinamasis asmuo per savo padalinį šalies teritorijoje, taip pat laikoma, kad paslauga suteikta šalies teritorijoje. Iš su atskiruoju skundu pateiktų sąskaitų faktūrų už ieškovės suteiktas paslaugas apmokėjimo matyti, jog jose ieškovė nurodė minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog paslaugos buvo teikiamos Lietuvos Respublikoje. Papildomai pažymėtina, jog už suteiktas paslaugas atsakovė turėjo sumokėti į Lietuvoje veikiančiame banke atidarytą ieškovės banko sąskaitą.

15. Taigi, visos anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantė pagrįstai teigia, kad ieškinys gali būti pareikštas Lietuvos Respublikos teismuose vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b) dalies nuostatomis.

16. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartį ir ieškovės UAB „Akvaleksas“ ieškinio atsakovei SIA „Katak“ dėl skolos, netesybų, procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.