Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-17 · Administracinė byla Nr. eI2-19065-983/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-17
Bylos Nr.
eI2-19065-983/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05138-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
I. G.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Inga Pališkienė, Iveta Šamatauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-19065-983/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05138-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Editai Radėnienei,dalyvaujant vertėjai R. K.,

pareiškėjui I. G. ir jo atstovėms advokatei Ingai Pališkienei, advokato padėjėjai Ivetai Šamatauskienei,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 25S197847 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas grindžiamas, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Pareiškėjas teigia, jog yra Izraelio pilietis ir yra priimtas studijuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (toliau – ir Universitetas) 6 metų trukmės vientisųjų studijų programą „Medicina“ Medicinos fakultete. 2025 m. gegužės 5 d. tarp pareiškėjo ir Universiteto buvo sudaryta užsienio kalba studijuojančio studento studijų sutartis Nr. TR4/25-146 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje su Universitetu numatyta, kad „Aukštojo mokslo institucija LSMU įsipareigoja teikti išsilavinimą vientisųjų studijų programoje „Medicina“ <...>“ (Sutarties 1 punktas). Sutartyje taip pat numatyta, kad studijų pradžia nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., numatoma studijų pabaiga 2031 m. birželio 30 d. (Sutarties 2 punktas).

Pažymi, kad vykdant Sutarties su Universitetu sąlygas, 2025-05-10 ir 2025-05-24 mokėjimais pareiškėjas Universitetui sumokėjo 6 300 EUR už pareiškėjo studijų Universitete rudens semestrą. Medicinos studijos Universitete, į kurias buvo priimtas pareiškėjas, nėra nuotolinės. Be to, jos grindžiamos praktinėmis žiniomis, todėl visą studijų Universitete laikotarpį pareiškėjui būtina būti ir gyventi Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra priimtas studijuoti pagal studijų programą Universitete (Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 46 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas prašyme Migracijos departamentui pateikė visą informaciją ir dokumentus, kurie yra reikalingi norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, įskaitant informaciją apie tai, kad jis yra priimtas studijuoti į Universitetą, informaciją apie tai, kad savo gyvenamąją vietą jis deklaruos Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), savo asmens tapatybės dokumentą, dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, įrodymus, kad pareiškėjas neturi teistumo, pareiškėjo sveikatos draudimą ir kt.

2025 m. rugpjūčio 12 d. buvo organizuota nuotolinė asmens apklausa su Migracijos departamento atstovu per platformą „Microsoft Teams“, siekiant patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Ši apklausa neįvyko, kadangi tuo metu, kai turėjo vykti apklausa, pareiškėjas buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą kelionę ir neturėjo galimybės prisijungti prie pokalbio.

2025 m. rugpjūčio 18 d. per platformą „Microsoft Teams“ įvyko antroji nuotolinė asmens apklausa anglų kalba su Migracijos departamento atstovu. Apklausos metu pareiškėjui spėjus atsakyti vos į kelis Migracijos departamento atstovo užduotus pagrindinius klausimus apie patį pareiškėją (t. y. pareiškėjo vardas, pavardė, gimimo data ir jo pasas), po kelių minučių dėl pareiškėjui nesuprantamų ir nežinomų priežasčių pokalbis su Migracijos departamento atstovu staiga nutrūko. Kadangi apklausa dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių staiga nutrūko, jam spėjus atsakyti vos į kelis Migracijos departamento atstovo užduotus klausimus, akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai save pristatyti Migracijos departamentui ir paaiškinti vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei sąlygų. Pareiškėjas patyrė labai didelį nerimą dėl to, ar staiga nutrūkusi apklausa, jam nespėjus tinkamai savęs pristatyti, turės įtakos Migracijos departamento sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi jam išdavimo priėmimui. Todėl pareiškėjas nedelsiant kreipėsi tiek į Izraelyje veikiantį išorės paslaugų teikėją, tiek kelis kartus į Migracijos departamentą, paaiškindamas situaciją dėl staiga nutrūkusios apklausos ir tuo pačiu teiraudamasis dėl galimybės suorganizuoti papildomą jo apklausą. Nepaisant to, Migracijos departamentas pareiškėjo kreipimąsi ignoravo ir nepateikė pareiškėjui absoliučiai jokios informacijos nei apie nutrūkusią apklausą, nei apie papildomos apklausos organizavimo galimybes, nei apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. prasideda studijos Universitete (rudens semestras) ir nenorėdamas praleisti užsiėmimų Universitete, taip pat tikėdamasis, kad jam bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs Migracijos departamentui visą informaciją ir dokumentus, reikalingus išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu ir jie Migracijos departamento buvo patvirtinti kaip tinkami), 2025 m. rugpjūčio 21 d. atvyko į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) miestą. 2025 m. rugsėjo 9 d. (t. y. jau prasidėjus studijoms Universitete ir pareiškėjui pradėjus lankyti užsiėmimus pagal nustatytą tvarkaraštį) Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S197847, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Pažymi, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės grindžiamas informacija (duomenimis), gauta iš vykusios apklausos su pareiškėju, nurodoma, kad pareiškėjas į vykusios apklausos metu užduodamus klausimus neatsakė, nes neva nesuprato Migracijos departamento įgalioto darbuotojo sakomo teksto. Sprendime nurodoma, kad pokalbio metu asmuo neva gebėjo tik pasakyti savo vardą, pavardę, gimimo datą ir iš kur yra kilęs. Anot Migracijos departamento, atsižvelgiant į apklausos metu asmens (pareiškėjo) pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis, prie prašymo pridėtus dokumentus, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir jo siekio studijuoti mokslo ir studijų institucijoje. Tuo tarpu Migracijos departamentas Sprendime nedetalizavo, kokius konkrečius klausimus Migracijos departamento atstovas pateikė pareiškėjui, kaip pareiškėjas atsakė į šiuos klausimus arba į kokius klausimus pareiškėjas neatsakė, nėra pateiktas apskritai joks lyginamasis variantas tarp pareiškėjo prašyme pateiktos informacijos ir pareiškėjo apklausos metu pateiktos informacijos Migracijos departamentui, nėra paaiškinta, kokia konkrečiai pareiškėjo Migracijos departamentui pateikta informacija sukėlė abejones dėl jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei siekio studijuoti Universitete.

Nurodo, kad šiuo metu pareiškėjas yra atvykęs į Lietuvą, lanko paskaitas ir užsiėmimus Universitete pagal nustatytą tvarkaraštį, sėkmingai išsilaikė šiuos dalykus: Ląstelės biologija (įvertinimas 7,32), Genetika, embriologija, anatomijos įvadas, audiniai (išlaikyta embriologijos dalis, įvertinimas 7,00), Įvadas į profesiją (išlaikytas įvadas į studijas dalis, įvertinimas 10). Tai rodo, kad pareiškėjas aktyviai dalyvauja studijų procese. Taip pat pareiškėjas yra sudaręs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.

Taigi, pareiškėjo vertinimu, jis atitinka visas teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurios yra reikalingos tam, kad būtų išduotas jam leidimas laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, o Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, paremtas klaidingomis prielaidomis, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotoje teismų praktikoje pateiktų kriterijų, todėl yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovės iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pareiškėjas paaiškino, kad anglų kalbą moka vidutiniškai, apklausos metu į pateiktus klausimus neatsakė, nes nutrūko ryšys.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas, Sprendime nurodo, jog apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 12 p. nurodytos aplinkybės. Paaiškina, kad iš 2025-08-18 vykusios apklausos matyti, kad pareiškėjas net ir į elementarius prašymus ir klausimus negalėjo atsakyti, nustatant jo tapatybę jis buvo ne vieną kartą prašomas palaikyti pasą, kad būtų galima nustatyti jo tapatybę, bet iš jo veiksmų matyti, kad jis nesupranta ko prašomas, po ko dingsta vaizdas. Iš naujo prisijungęs pareiškėjas nenurodo, kodėl dingo vaizdas, nepaaiškina, kas vyksta, paprašius nurodyti vardą, pavardę, gimimo data ir vietą, pareiškėjas ne iš karto supranta, tik po kurio laiko nurodo prašomus duomenis. Paklausus apie jo išsilavinimą, iš vaizdo įrašo matyti, kad užsienietis su kažkuo susirašinėja ir jo paprašius nesusirašinėti, o žiūrėti į kamerą ir atsakyti, neatsako, nežiūri į kamerą, o žiūri į kompiuterį ir pokalbis nutrūksta. Pareiškėjas daugiau nepasijungia, nors Migracijos departamento darbuotojas laukia dar daugiau nei 3 min. Esant minėtai situacijai, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Universitete.

Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis ne kartą kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu jam suteikti galimybę dar kartą atlikti apklausą ir jam nebuvo atsakyta, yra nepagrįsti. Iš paties pareiškėjo pateiktų susirašinėjimų matyti, kad pareiškėjas 2025-08-20 14:18 laišką siunčia ne Migracijos departamentui, o A. D., t. y. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto darbuotojai. Antrasis ir trečiasis laiškai siunčiami ne per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – MIGRIS) komunikaciją iš savo paskyros, o bendruoju Migracijos departamento el. paštu. El. laiškas nėra pasirašytas nei el. parašu, nei prie jo pateikti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, todėl pareiškėjui pateikiama bendro pobūdžio informacija.

Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinantis, kas nutikdavę su ryšiu, mažai tikėtini, nes ryšys nutrūkdavo būtent tuo metu, kai jam būdavo užduodami klausimai ir į juos neatsakoma, o ne dėl tariamai prasto ryšio. Pastebi, kad apklausos metu nebuvo nustatyta jokių garso ar vaizdo strigimų, matyti, kad pareiškėjas nesugeba sklandžiai dėstyti savo paaiškinimų. Iš apklausos matyti, kad pareiškėjas girdi klausimą, bet į ji delsia atsakyti ir būtent tada dingsta „ryšys“, t. y. pareiškėjas atsijungia nuo apklausos. Taigi, pareiškėjo skunde dėstoma pozicija dėl tariamai prasto ryšio yra neįtikinama, todėl vertintina, kaip jo gynybinė pozicija.

Pažymi, kad vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai/paaiškinimai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstų įtarimų dėl

pareiškėjo deklaruojamo tikslo, kyla klausimas, ar pareiškėjas tikrai studijuos tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje, kai studijų kalba yra anglų, bet pareiškėjas nesugeba palaikyti pokalbio šia kalba. Atitinkamai, nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad su juo buvo atlikta apklausa mokslo ir studijų institucijoje, įvykdė priėmimo sąlygas, sudarė nuomos sutartį, jis atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu nesugebėjimo duoti paaiškinimus, kurie iš esmės turi pagrįsti dokumentuose nurodytą tikslą – studijuoti Lietuvos Respublikoje

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas anglų kalbą moka tik B1 lygiu, kas reiškia, jog jis nemoka specializuotos anglų kalbos. Be to, pažymėjo, kad pagal Sutartį sudarytą su Universitetu, pareiškėjas turės atlikti pacientų apžiūras lietuvių kalba, o lietuvių kalbos jis nemoka.

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiama dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 25S197847 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu.

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Sprendime nurodyta, kad 2025-08-12 nuotolinė apklausa neįvyko, nes asmuo neprisijungė į pokalbį. Asmeniui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą naują nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu užsienietis turi būti vienas, be pašalinių asmenų. 2025-08-18 įvyko nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti šio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pareiškėjas į klausimus neatsakė, nes nesuprato Migracijos departamento įgalioto darbuotojo sakomo teksto. Pokalbio metu asmuo gebėjo tik pasakyti savo vardą, pavardę, gimimo datą ir iš kur yra kilęs. Atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu asmens pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis, prie prašymo pridėtus dokumentus, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir jo siekio studijuoti mokslo ir studijų institucijoje. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmuo tokių ryšių neturi, kadangi jis nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada mokęsis, dirbęs ir šiuo metu nesimoko, nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu be kita ko duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Aprašo 6.2. ir 6.10. papunkčiuose nurodyta, kad nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į tai: nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus. Kriterijų aprašo 7 punkte nustatyta, kad nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės.

Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertindama Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atitinka formaliuosius Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, o Migracijos departamento atsisakymas tokį leidimą išduoti yra grindžiamas iš esmės pareiškėjo apklausos metu gautais duomenimis, kurie, atsakovo vertinimu, nepagrindžia pareiškėjo deklaruojamo tikslo – studijuoti Lietuvoje.

Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi pareiškėjo apklausos įrašą konstatuoja, kad nors pareiškėjas pokalbio metu sugebėjo pasakyti tik savo vardą, pavardę, gimimo datą ir iš kur yra kilęs, o po to apklausa nutrūko, arba pareiškėjui atsijungus pačiam, arba dėl techninių kliūčių, tačiau iš šio pokalbio matyti, kad apklausos metu pareiškėjas reaguodavo į jam užduodamus klausimus atlikdamas prašomus veiksmus, teiravosi, kodėl nemato klausimus užduodančio darbuotojo, perklausdavo užduodamus klausimus, kurių galimai neišgirsdavo dėl techninių trukdžių, kas neleidžia kategoriškai teigti, kad iš kelių minučių trumpos apklausos galima daryti kategorišką išvadą dėl jo anglų kalbos žinių trūkumo. Be to, iš įrašo matyti, kad pareiškėjas apklauso metu jaudinosi, buvo pasimetęs, kas atsižvelgus į jo jauną amžių (duomenys neskelbtini), tai, kad jis buvo apklausiamas Migracijos departamento darbuotojų pirmą kartą, galėjo sukelti galimus jo komunikacijos anglų kalba trūkumus ir apklausą vykdžiusio Migracijos darbuotojo neigiamą įspūdį apie jį.

Taigi, apklausos metu pareiškėjui (dėl techninių trikdžių, jaudulio, savo jauno amžiaus, kalbos klaidos ar kitų priežasčių) spėjus tik prisistatyti ir nutrūkus ryšiui, ar pareiškėjui atsijungus, Migracijos departamentas galėjo ir privalėjo organizuoti dar vieką apklausą, kurios metu būtų patikslintos aplinkybės, tiek dėl pareiškėjo anglų kalbos žinių, tiek dėl jo atvykimo į Lietuvą tikslo. Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad po apklausos pareiškėjas ir pats el. laiškais kreipėsi tiek į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto darbuotoją, tiek kelis kartus ir į Migracijos departamentą, paaiškindamas situaciją dėl staiga nutrūkusios apklausos ir tuo pačiu teiraudamasis dėl galimybės suorganizuoti papildomą jo apklausą. Taigi, apklausos metu negavus pakankamai duomenų apie pareiškėjo anglų kalbos mokėjimo lygį (apklausą truko tik apie 3 min.) ir neatlikus papildomos apklausos, ši klaida galėjo turėti įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo gebėjimų ir galėjo lemti klaidingas išvadas dėl jo tikslų studijuoti Lietuvoje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Migracijos departamentas kaip viešojo administravimo subjektas prieš priimdamas sprendimą turi pareigą įvertinti visą su pareiškėjo pateiktu prašymu susijusią medžiagą. Nors pareiškėjas su prašymu Migracijos departamentui pateikė dokumentus, kurie yra reikalingi norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, įskaitant informaciją apie tai, kad jis yra priimtas studijuoti į Universitetą (Studijų sutartį), tarpininkavimo raštą, informaciją apie tai, kad savo gyvenamąją vietą jis deklaruos Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste (Buto nuomos sutartį), dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje ir kt., tačiau Migracijos departamentas prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą šių pateiktų duomenų nevertino visos nagrinėjamos situacijos kontekste ir nepagrįstai apsiribojo tik duomenimis iš 3 min. trukusios pareiškėjo apklausos.

Be to, pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai, jog jis vykdydamas Studijų sutarties su Universitetu sąlygas, 2025-05-10 ir 2025-05-24 mokėjimais Universitetui sumokėjo 6 300 EUR už pareiškėjo studijų Universitete rudens semestrą, yra nuo 2025-08-21 atvykęs į Lietuvą, gyvena nuomojamame bute ir nuo 2025-09-01 lanko paskaitas ir užsiėmimus Universitete pagal nustatytą tvarkaraštį bei sėkmingai išsilaikė šiuos dalykus: Ląstelės biologija (įvertinimas 7,32), Genetika, embriologija, anatomijos įvadas, audiniai (išlaikyta embriologijos dalis, įvertinimas 7,00), Įvadas į profesiją (išlaikytas įvadas į studijas dalis, įvertinimas 10), rodo, kad pareiškėjas aktyviai dalyvauja studijų vykdomų anglų kalba procese ir patvirtina jo deklaruojamus atvykimo ir gyvenimo Lietuvoje tikslus. Šias aplinkybes patvirtina ir Universiteto dekanės 2025-09-17 raštas „Dėl patvirtinimo apie studijas“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas sėkmingai išlaikė žinių patikrinimo egzaminą, dalyvavo motyvaciniame pokalbyje ir jo rezultatai buvo pakankami, kad konkursinėje eilėje užimtų studijų vietą; šiuo metu pareiškėjas lanko užsiėmimus, jau yra sėkmingai atsiskaitęs kontrolinį darbą, seminarą bei laboratorinius darbus; universiteto dėstytojai ir darbuotojai nepateikė jokių pastabų dėl jo pasirengimo ir motyvacijos studijuoti pasirinktą specialybę.

Be to, Migracijos departamentas Sprendime vertindamas pareiškėjo socialinius ryšius Lietuvoje, neįvertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jo sesuo Y. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu ir čia studijuoja Universitete.

Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).

Atsižvelgdama į šią praktiką teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, kurie nebuvo išdėstyti Sprendime (dėl pareiškėjo anglų kalbos mokėjimo B1 lygiu, dėl lietuvių kalbos nemokėjimo), tik pažymi, jog Įstatyme nenumatytas užsieniečių, siekiančių gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalomas kalbos mokėjimo lygis, o vien tai, kad pareiškėjas šiuo metu nemoka lietuvių kalbos, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesuponuoja, kad pareiškėjas teikia melagingą informaciją ar nepagrindžia savo atvykimo tikslo.

Apibendrindama nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neatliko išsamaus ir individualizuoto pareiškėjo situacijos vertinimo. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje nustatyti Sprendimo turinio teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl kurių skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu. Tai reiškia, kad pareiškėjo skundas tenkinamas, o Migracijos departamento Sprendimas naikinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iš naujo, teismas siūlo Migracijos departamentui apsvarstyti galimybę pareiškėjo apklausą organizuoti gyvai, kad būtų išvengta įtarimų dėl galimo atsijungimo nuo tinklo ar kitų techninių kliūčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. G. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 25S197847 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSigita FomičiovaRomanas Klišauskas