- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-2019-577/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Liuda Uckienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Atsakovas
- Boris Rivkin IĮ, J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Armileda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Armileda“ priešieškinį atsakovams Boris Rivkin IĮ, J. K. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
UAB „Armileda“ patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti patalpų 4F1p, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pateiktą projektą. Teismui buvo pateikti 3 naudojimosi patalpomis, priklausančiomis bendrosios dalinės nuosavybės teise UAB „Armileda“ Boris Rivkin IĮ ir J. K., projektų variantus (4 t., b.l.206, 5 t., b.l.25, 26). Ieškovas paaiškino, kad ginčo pastatas neturi vidinių pertvarų, atskirų komunikacijų įvadų, atskirų apšvietimo bei kitų inžinierių tinklų, nes buvo skirtas tik vieno šeimininko naudojimui. Pažymėjo, kad konfliktas tarp bendraturčių jau tęsiasi nuo 1998 metų. UAB „Armileda“ akcininkai nesutaria tarpusavyje, todėl neišvengiamai įmonė teisminiu keliu ar kitokiu būdu bus reorganizuota į du ūkinius vienetus, kurie priklausys kiekvienam akcininkui, todėl, nustatant naudojimosi tvarką, būtina numatyti galimybę pastato dalimi, atiteksiančia UAB „Armileda“, naudotis atskirai. Kitiems bendraturčiams tai neturi reikšmės, nes faktiškai visą turtą valdo J. K., su kuriuo glaudžiai yra susijęs B. Rivkin IĮ savininkas B. R.. UAB „Armileda“ tvirtino, kad pastatas 4Flp turi išėjimus į lauką, kurie nėra lygiaverčiai, nes neįmanoma prie visų įrengti vienodai patogaus privažiavimo ir jo įrengimas kainuos nevienodai, be to, nelygiavertės yra ir pastato patalpos, nes patalpos, pažymėtos indeksu 1-2 ir 1-3 yra kitokios paskirties, nei 1-1 ir net neturi vienos sienos, yra tik 70proc. baigtumo. Priešieškiniu buvo prašoma nustatyti tokią naudojimosi pastatu 4Flp, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, kad būtų užtikrintas saugus ir patogus naudojimasis pastatu atsižvelgiant į bendraturčių tarpusavio santykius. Ieškovas UAB „Armileda“ ir trečiasis asmuo E. R. pateikė ginčo patalpų naudojimosi tvarkos projektą (4 t., b.l. 260), nurodydami, kad šis naudojimosi tvarkos variantas yra pats paprasčiausias, kadangi yra paliekami du išėjimai kitiems bendraturčiams, o UAB „Armileda“ yra saugesnis būdas įrengti atskirą įvažiavimą. Be to, yra galimybė ateityje fiziškai padalinti patalpų plotą tarp UAB „Armileda“ akcininkų dar į dvi atskiras dalis. Tokiu būdu, pasak ieškovo UAB „Armileda“, jam atitektų proporcingai nuosavybės teisei 40 procentų patalpų kiekvienoje pastato dalyje - pastate 4Fl/p ir priestate - patalpose 1-2 ir 1-3 ir šios patalpos galėtų būti sujungtos. Ieškovo atstovė ir trečiasis asmuo E. R. nurodė, kad nesutinka su atsakovo B. Rivkin IĮ pateiktu naudojimosi tvarkos nustatymo projektu (5 t., b.l.12), kadangi pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas yra ne tarp proceso šalių, o dar ir tarp UAB „Armileda“ akcininkų, tačiau turto padalijimas tarp akcininkų neatliktas, todėl skaidyti įmonės turto negalima, nes tai pažeistų nuosavybės teises. B. Rivkin IĮ prašo priskirti UAB „Armileda“ visas patalpas 1-2 ir 1-3, kurios yra tik pavėsinė, joje nėra atitvarinių konstrukcijų, šių patalpų baigtumas sudaro tik 70 proc, tuo tarpu kitos patalpos turi baigtumą 100 proc., ieškovo atstovės ir trečiojo asmens nuomone, atsakovo pateiktas projektas yra nesąžiningas.
Atsakovas B. Rivkin IĮ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, kadangi pateiktas patalpų (duomenys neskelbtini) (pastatas 4F1/p) naudojimosi projektas neatitinka šalių interesų. Atsakovas B. Rivkin IĮ į bylą pateikė savo ginčo patalpų naudojimosi tvarkos projektą. Nurodė, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane indeksu 4F1p priklauso J. K. (20/100), B. Rivkin IĮ (40/100 dalių) ir UAB „Armileda“ (40/100 dalių). UAB Armileda“ akcijos priklauso B. Rivkin IĮ 33,3 proc., B. R. 16,67 proc., E. R. darbų saugos projektinei konsultacinei įmonei 33,33 proc., E. R. – 16,67 proc.
Atsiliepimas
Atsakovas J. K. priešieškinį prašė atmesti, nurodė, kad ieškovės pasiūlytas naudojimosi patalpomis variantas (5 t., b.l.25) iš esmės jį tenkina, tačiau yra problematiškas patekimas į ginčo patalpas atsakovui B. Rivkin IĮ, o kiti pasiūlyti variantai nėra tinkami nei jam, nei B.Rivkin IĮ. Atsakovo nuomone, B.Rivkin IĮ pateiktas projektas pažeistų UAB „Armileda“ teises, todėl tikslinga būtų teikti dar vieną naują projektą, kuris tiktų visoms šalims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu patikslintą priešieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas pateikdamas 2014-06-30 projektą, (4 t., b.l. 206), teismui nepateikė jokių paskaičiavimų, nenurodė, kokio ploto ir patalpos lieka ieškovui, kokio atsakovams, (proporcingai turimai nuosavybės daliai), todėl sprendė, jog minėtas naudojimosi patalpomis projektas negali būti teismo patvirtintas, kadangi nėra tikslus, konkretus ir aiškus. Pirmos instancijos teismo vertinimu, patvirtintas negali būti ir naudojimosi patalpomis projektas (5 t., b.l. 25), kadangi, patvirtinus minėtą projektą, būtų pažeidžiamos B. Rivkin IĮ teisės, nes UAB „Armiledai“ tektų patalpos pagrindiniame pastate, B.Rivkin IĮ – be patalpų pagrindiniame pastate ir dalis patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-2, 1-3, kurios yra buvusi gaterio pavėsinė, be to, įvažiavimas į B. Rivkin IĮ patalpų dalį būtų koreguotinas. Teismo nuomone, ir atsakovo B.Rivkin IĮ pateiktas naudojimosi patalpomis projektas (5 t., b.l. 11) nėra tinkamas visoms šalims, kadangi UAB „Armileda“ tektų naudotis nelygiavertėmis patalpomis, suteikiant B.Rivkin IĮ ir J. K. pranašumą prieš UAB „Armileda“, be to UAB „Armileda“ patekimas į patalpas būtų sudėtingas. Ieškovo pateiktas naudojimosi patalpomis projektas (5 t., b.l.26) teismo taip pat nebuvo patvirtintas, kadangi, patvirtinus tokį projektą, nukentėtų J. K. interesai - jis turėtų naudotis nelygiavertėmis patalpomis, į kurias įvažiavimas yra per gaterio duobę, dalis patalpų būtų pavėsinėje. Pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Armileda“ nors ir buvo įpareigota pateikti naudojimosi patalpomis projektą bei rinkos vertės nustatymo ataskaitą, tačiau šių dokumentų nepateikė, sprendė, jog ieškovas pagal priešieškinį UAB „Armileda“ neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Armileda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas yra priimtas neįsigilinus į faktinę bylos medžiagą, pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, siekiant kuo greičiau pabaigti ilgai besitęsiančią bylą. Ieškovo nuomone, įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartyje buvo konstatuota, jog nustatyti naudojimosi patalpomis tvarka yra įmanoma, todėl teismas turėjo pavesti šalims pašalinti pateiktų projektų trūkumus, o ne tiesiog atmesti priešieškinį.
Atsakovai B. Rivkin IĮ ir J. K. atsilielimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-94-643/2010 pagal ieškovo UAB „Litbana“ ieškinį atsakovams B. Rivkin IĮ, J. K. ir UAB „Armileda“ bei trečiajam asmeniui E. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo UAB „Armileda“ priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Minėtoje byloje ieškovas UAB „Litbana“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas atidalinti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 5F1p, bei priteisti 4 380 Lt kompensaciją iš atsakovo J. K., 8 760 Lt kompensaciją iš atsakovo B. Rivkin IĮ ir 8 760 Lt kompensaciją iš atsakovo UAB „Armileda“. Be to, minėtoje civilinėje byloje atsakovas UAB „Armileda“ buvo pateikęs priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti UAB „Armileda“ patalpas iš bendros dalinės nuosavybės, nustatant tokią naudojimo tvarką, kad atidalintas patalpas būtų įmanoma ateityje be didesnių ginčų padalinti į dvi panašias dalis, įrengti atskirus įėjimus ir komunikacijas. Jeigu pasiūlytas atidalijimo būdas nebūtų priimtas ir UAB „Armileda“ būtų perkelta į pastatą plane pažymėtą indeksu 4F1, atsakovas prašė nustatyti naudojimosi šia patalpa, plane pažymėta 4F1p, su kitais bendrasavininkiais tvarką bei išspręsti pertvarų bei atskiro įėjimo į patalpas įrengimo finansavimo klausimą išmokant materialinę kompensaciją pagal pateiktą sąmatą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu UAB „Litbana“ ieškinys buvo tenkintas, atidalinant UAB „Litbana“ iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5F1p, adresu (duomenys neskelbtini). Civilinė byla ieškinio dalyje dėl kompensacijos priteisimo ieškovo naudai iš atsakovų B. Rivkin IĮ, J. K. ir UAB „Armileda“ buvo nutraukta, ieškovui nuo šio reikalavimo atsisakius. Be to, minėtu sprendimu UAB „Armileda“ priešieškinis dalyje dėl atidalijimo patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato 5F1p buvo atmestas, o kitoje dalyje dėl naudojimosi pastatu 4F1p tvarkos nustatymo paliktas nenagrinėtas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimas dalyje dėl UAB „Armileda“ priešieškinio dėl naudojimosi pastatu 4F1p tvarkos nustatymo buvo panaikintas ir civilinė byla šioje dalyje buvo perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimas iš esmės buvo paliktas nepakeistas, tačiau buvo nutarta patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad yra atidalinama UAB „Litbana“ priteisiant pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 5F1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise paliekant pastatą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4F1p tokiomis dalimis: J. K. nuosavybės teise atitenka 20/100 dalių pastato, B. Rivkin IĮ - 40/100 dalių ir UAB „Armileda“ 40/100 dalių pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 4F1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, UAB „Armileda“ pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti patalpų 4F1p, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal projektą, kuris bus pateiktas ateityje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki teismui bus pateikta nekilnojamojo turto (4F1p sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaita ir atidalijimo projektas. Nors taip ir nebuvo pateikti minėto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita ir atidalijimo projektas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir UAB „Armileda“ nustatytas terminas iki 2014 m. balandžio 4 d. pateikti nekilnojamojo turto atidalijimo projektą. UAB „Armileda“ teismui pateikė tris projektus (4 t., b.l. 206, 5 t., b.l. 25, 26). Taip pat naudojimosi ginčo patalpomis projektą buvo pateikęs ir atsakovas B. Rivkin IĮ (5 t., b.l. 12). Pirmos instancijos teismo vertinimu, nė vienas iš pateiktų naudojimo tvarkos projektų negali būti patvirtintas, kadangi nė vienas iš pateiktų projektų tinkamai neužtikrina kiekvieno iš bendraturčių teisių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavęs, kad UAB „Armileda“ neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, priešieškinį atmetė. UAB „Armileda“ nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu ir prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo įpareigoti proceso dalyvius pašalinti pateiktų projektų trūkumus, kad būtų galima patvirtinti naudojimosi ginčo pastatu tvarką.
Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad J. K., B. Rivkin IĮ ir UAB „Armileda“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 4F1p, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: J. K. nuosavybės teise priklauso 20/100 dalių pastato, B. Rivkin IĮ - 40/100 dalių ir UAB „Armileda“ - 40/100 dalių.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendraturčiams geranoriškai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai spręsdami dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar užkerta kelia tolimesniems konfliktams vystytis. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro nekilnojamojo turto dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių santykiais. Nustatant naudojimosi tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011 ir kt. ).
Taigi naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Pažymėtina, kad naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, todėl konkrečias dalis būtina tiksliai atriboti, aiškiai projekte nurodant visiems bendrasavininkams tenkančių dalių dydį ir išsidėstymą. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad 2014-06-30 pateiktas projektas (4 t., b.l. 206) negali būti teismo patvirtintas, kadangi jis nėra aiškus ir konkretus. Iš minėto projekto matyti, kad UAB „Armileda“ prašo nustatyti jai naudojimosi tvarką dalimi patalpų, projekte pažymėta indeksu 1-1 bei dalimi patalpų, pažymėtų indeksu 1-3, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie paskaičiavimai, nenurodyta, koks būtent plotas tenka UAB „Armileda“, o kokio ploto patalpos lieka B. Rivkin IĮ ir J. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai nebuvo patvirtintas ir naudojimosi patalpomis projektas, esantis 5 t., b.l. 25, kadangi patvirtintus tokį projektą būtų pažeidžiamos B. Rivkin IĮ teisės, nes patalpos, kurios atitektų UAB „Armileda“ ir B. Rivkin IĮ pagal savo naudingąsias savybes nebūtų tolygaus vertingumo - UAB „Armileda“ tektų patalpos pagrindiniame pastate, o tuo tarpu B.Rivkin IĮ – be patalpų pagrindiniame pastate atitektų ir dalis patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-2, 1-3, kurios yra buvusi gaterio pavėsinė (5 t., b.l. 27). Taip pat pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad ir UAB „Armileda“ pateiktas projektas, esantis 5 t., b.l. 26, negali būti patvirtintas, kadangi, patvirtinus šį planą, akivaizdžiai nukentėtų J. K. interesai, nes tada būtent jis turėtų naudotis patalpomis, kurios yra nelygiavertės kitų bendraturčių patalpų atžvilgiu. Akivaizdu, jog negalėjo būti patvirtintas ir B. Rivkin IĮ pateiktas naudojimosi patalpomis projektas (5 t., b.l. 11), kadangi tuo atveju UAB „Armileda“ tektų naudotis nelygiavertėmis patalpomis, suteikiant B. Rivkin IĮ ir J. K. pranašumą. Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina, jog kiekvieno bendraturčio interesas naudotis lygiaverte kokybine prasme turto dalimi pagal turimą idealiųjų dalių proporciją yra pagrįstas ir turi būti ginamas. Atsižvelgiant į nurodytą bendraturčių teisių teisinį reglamentavimą bei suformuotą teisminę praktiką, klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą.
Pastebėtina, kad nagrinėjama byla buvo sustabdyta nuo 2011-10-17 iki 2014-03-20, t.y. daugiau nei du su puse metų, tačiau net ir per tokį ilgą laikotarpį proceso dalyviai teismui nesugebėjo pateikti tarpusavyje suderinto naudojimosi patalpomis projekto. Atsižvelgdama į bylos šalių dispozityvumo ir rungimosi principą, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.75 straipsnis turėtų būti aiškinamas ir taikomas taip, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskrecijos teisę netenkinti bendraturčių tokių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo tvarką. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju pagal šalių pateiktus projektus nėra galimybės tinkamai, nepažeidžiant bendraturčių interesų, nustatyti naudojimosi ginčo patalpomis tvarkos, todėl priešieškinis pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia visų byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį, kad optimaliam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas visų bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, negali būti vertinamas kaip atitinkantis CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatas.
Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl UAB „Armileda“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.