Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nukentėjusiajai J. Č., kaltinamajam L. L. ir jo gynėjai Ramunei G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L. gim. 1933-06-18, (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, teistas 2011-06-02 Kauno m. apylinkės teismo, pagal LR BK 300 str. 2 d.-3 mėnesiams laisvės atėmimo. Remiantis BK 75 bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirtas įpareigojimas be institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2012-01-12d. apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į vonios durų staktą pastūmė J. Č., po ko ji nukrito ant grindų ir ko pasekoje dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajai dešinio šlaunikaulio pergūbrinį lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

K. L. L. kaltu neprisipažino. Teismui paaiškino, kad jis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kartu pragyveno apie 40 metų. Įvykio dieną jis grįžo iš laidojimo biuro į namus. Jo sugyventinė tuo metu pasilenkusi plovė grindis, ėmė priekaištauti ir staiga su šlapiu skuduru trenkė jam per galvą. O pati atbula eidama paslydo ant lakuotų grindų ir nugriuvo. Jis liepė keltis, bet pastaroji nesikėlė ir liko ant grindų. Jis vėl išėjo, o kai grįžo rado ją miegančią ant grindų. Liepė keltis , bet J. Č. pasakė, kad jai skauda koją, prašė užkelti ją ant lovos. Jis ją užkėlė ant lovos ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Teigia jog jį sugyventinė apkalbėjo, naudojosi jo pensija.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir neprisipažino sužalojęs nukentėjusiąją jo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji J. Č. parodė, kad su kaltinamuoju yra sugyventiniai, kartu pragyveno apie 38 metus. Jis nuolatos geria, prageria savo pensiją, o girtas yra linkęs smurtauti. Keletą dienų prieš įvykį, jis buvo gavęs pensiją ir pastoviai ėjo į parduotuvę, pirko alkoholį, kurį parsinešęs gerdavo ir niekaip neišsiblaivydavo. Kadangi buvo mirusi pusseserė, ji paprašė pasižiūrėti ar velionė atvežta į laidojimo namus. Jis išėjo grįžo ir pasakė, kad neatvežta. Ji tuo metu skalbė skalbinius. Kadangi buvo girtas, jis ėmė kalbėti visokias nesąmones “tu užmušei brolį, motiną“ ir tol kalbėjo, kol ji neištvėrė ir šlapiu skuduru sudavė per nugarą. T. L. stūmė sugriebęs rankomis už krūtinės ir ji atsitrenkusi į atidaras vonios duris, paslydo ir nugriuvo ant žemės. Pajuto skausmą kojoje ir pasakė kaltinamajam“ tu man koją sulaužei“. Jis sako nesulaužiau, kelkis. Prašė kaltinamąjį padėti nušliaužti iki lovos, bet nušliaužė pati rankomis. Paėmė telefoną ir išsikvietė policiją. Pastarieji pasiteiravo ar reikės medikų, ji pasakiusi jog reikės ir iškvietė medikus. T. L. užrakino visas duris. Ji liepė atrakinti, nes atvažiuoja policija, pastarasis ėmė plūstis visokiais necenzūriniais žodžiais. Jai buvo operuota koja, gydėsi Raudonojo kryžiaus ligoninėje, o po to slaugos namuose. Civilinio ieškinio nereiškia. Prašo teismą uždrausti L. ateiti į jos namus.

L. V. Č. parodė, kad kaltinamasis yra močiutės sugyventinis, o nukentėjusioji močiutė. Jai yra žinoma, jog kaltinamasis sumušė močiutę, dėl ko jai lūžo koja. Teigia, kad būdama ligoninėje jai močiutė pasakojo, jog grįžo girtas L., o močiutė norėjo eiti į pusseserės šermenis. Jis jos neleido, pastūmė, močiutė griuvo ir lūžo koja. Močiutė prašė iškviesti medikus, bet jis pasiėmė telefoną ir išėjo. Močiutė pati sugebėjo pasiskambinti policijai. Iš pradžių kaip kalbėjo su L., jis neneigė pastūmęs močiutę.

Liudytoja F. V. teismui parodė, kad ji matė kaltinamąjį ir nukentėjusiąją tik tuomet kai ji su felčere buvo iškviestos pas nukentėjusią. Nukentėjusioji buvo ant lovos atsirėmusi alkūnėmis, negalėjo pati užlipti, sakė tris- keturias valandas šitaip. Jos užkėlė ją ant lovos, apžiūrėjo, o kaltinamasis buvo girtas ir toliau rėkavo, jog „taip ir reikia, priklauso“. Jos suorganizavo ligonės nešimą, o kaltinamasis kažko atėjo prie mašinos. Ji gėdino kaltinamąjį, kaip jis taip galėjo elgtis, o šis tuomet nesigynė, prisipažino, sako „reikėjo, stumdžiau ir stumdysiu“. Nukentėjusioji pasakojo, kad kaltinamasis ją stūmė.

L. L. kaltę patvirtina ir rašytinė medžiaga: nukentėjusios protokolu- pareiškimu, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė jog sugyventinis visa jėga ją stūmė į duris, dėl ko jai lūžo dubens kaulas. Prašė kaltinamąjį nubausti ( b.l.2). Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. Č. konstatuota dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo išsivystyti tiek nugriuvus pačiai, tiek pašalinės jėgos poveikyje (tai yra griūvant pastūmus), tiek ir tiesioginio trauminio kontakto į dešinį šlaunikaulį metu( b.l.10). Greitosios medicinos pagalbos stoties raštu, iš kurio matyti, kad nuvykus medikams į vietą pacientė skundėsi dešinės kojos skausmu šlaunies srityje, sakė jog ją pastūmė vyras(b.l.16).

Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 138str. 1d., tai yra tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, jog L. L. padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 139str. nustatytus požymius, tai yra nesunkų sveikatos sužalojimą padarytą dėl neatsargumo, todėl L. L. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 138str.1d. į BK 139str.1d.. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 138 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. numatytų nusikaltimų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Pagal baudžiamąjį įstatymą išvada apie kaltininko kaltės turinį (o iš jo ir apie kaltės formą, rūšį) turi būti grindžiama visų sudėties požymių suvokimu bei įvertinimu. Taigi apie kaltės turinį turi būti sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize(2008-04-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr.1A-188/2008; 2007-05-29 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr.1A-9-401/2007).

Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kartu pragyvenę beveik 40 metų, šiuo metu abu yra garbaus amžiaus. Įvykio dieną tarp nukentėjusios ir kaltinamojo prasidėjo žodinis kivirčas, po ko nukentėjusioji šlapiu skalbiniu sudavė kaltinamąjam per nugarą, o šis sugriebė nukentėjusiąją už krūtinės ir pastūmė. Nugriuvusi ant grindų pajuto, jog negali pajudėti, nes jautė stiprų skausmą šlaunyje. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė nukentėjusioji, be to ir kaltinamasis teisme paaiškino, kad jam nukentėjusioji sudavė šlapiu skuduru. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimas galėjo išsivystyti tiek nugriuvus pačiai, tiek pašalinės jėgos poveikyje (tai yra griūvant pastūmus), tiek ir tiesioginio trauminio kontakto į dešinį šlaunikaulį metu( b.l.10). Po to, kai nukentėjusioji nugriuvo, pastaroji teigė, jog ji pasakė L. L., jog koją sulaužė, bet šis jai atsakęs- „nesulaužiau, kelkis“ ir pabandė patraukti koją, tarsi ši būtų išsinarinusi. Šie veiksmai rodo, jog kaltinamasis nesitikėjo, jog nuo jo veiksmų galėjo kilti tokios pasekmės. Iš duotų nukentėjusios parodymų teismas daro išvadą, kad L. L. veiksmai buvo spontaniški, o ne iš anksto apgalvoti, prieš tai įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į nukentėjusios sudavimą kaltinamajam skuduru, o po to sekė nukentėjusios pastūmimas, kuris baigėsi griuvimu ant žemės ir šlaunikaulio lūžiu. Ekspertizės ir bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata ne nuo smūgio tiesiogiai, o nuo nukentėjusiosios kūno sąlyčio griūvant ant grindų. Duomenų jog būtų fiksuoti kūno sužalojimai krūtinėje, ar kitose kūno vietose, nėra. L. L. jokių kitų veiksmų neatliko, nedėjo ypatingų pastangų, kad būtų nesunkiai sutrikdyta J. Č. sveikata, tiesiog ją pastūmė. Visa tai rodo, jog atsiradusių pasekmių atžvilgiu LL. veiksmai buvo neatsargūs, pasireiškę nusikalstamu nerūpestingumu. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.), todėl esant šiems įrodymams L. L. veika dėl J. Č. sužalojimo perkvalifikuota pagal BK 139 str. 1 d., papildant kaltinimą „dėl neatsargumo“ . Kaltinamojo teiginiai, jog jis nukentėjusios nestūmė, pastaroji nepagrįstai jį kaltina, atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. Nukentėjusioji J. Č. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie sužalojimą, be to ir liudytoja F. V. teisme paliudijo, jog kaltinamasis iš pradžių neneigė pastūmęs nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji jį gėdino.

Civilinio ieškinio nėra, turtui apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktinių įrodymų šioje byloje nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, periodinis registravimasis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog atliko nusikalstamus veiksmus būdamas apsvaigęs alkoholiu ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (BK str. 4 d.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į jo asmenybę: praeityje teistas, dėl dokumento suklastojimo, šią nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Administracine tvarka nebaustas (b. 1. 40), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Jis yra garbaus amžiaus 79 metų amžiaus, pensininkas. L. L. dirbti negali, gaunamos pajamos- pensija nėra didelė, be to praeityje teistas, todėl teismas jam skiria laisvės atėmimo bausmę, artimą vidurkiui( BK 56str.1d.) Paskirtoji bausmė subendrintina su 2011-06-02 nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis LR BK 64str. 1,3d.d. ir paskirtosios subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant L. L. baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu yra visiškai skirtingos, šiuo atveju padarė neatsargų nusikaltimą, kaltinamasis yra garbingo amžiaus, administracinėmis nuobaudomis jis baustas nebuvo, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 139str.1d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64str.1.3d.d. paskirtąją bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2011-06-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir skirti jam galutinę subendrintą bausmę 8( aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. L. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant L. L. pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusios J. Č., per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. Č..

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y.2012 m. lapkričio 5 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti kardomąją priemonę, periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.