Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, užimtumo tarnyboje registruotas (pastarojo teigimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės

A. D. C. 2023 m. gruodžio 4 d., apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,65 promilių neblaivumą.

Padarė nusikalstamą veiką numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Be Kaltinamojo parodymų šiame baudžiamajame procese, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti juos paskelbiant byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Šie nuosprendžio duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys), kuriuos ištyręs ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime ir teisme pripažino vairavęs neblaivus. Šias faktines aplinkybes patvirtina minėti nuosprendyje ištirti bylos įrodymai: liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys. Konstatuotina, kad Kaltinamasis 2023 m. gruodžio 4 d., apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,65 promilių neblaivumą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo instituto netaikymo (BK 40 straipsnis).

Teismo išvada, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kaltinamasis nėra teistas. Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėta, kad Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir galima suprasti, kad gailisi dėl savo veiksmų. Dėl Kaltinamojo neteisėtų veiksmų kitiems asmenims žala nepadaryta.

Tam, kad nustatyti ar Kaltinamasis vertas teismo pasitikėjimo ir ar yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų būtina įvertinti Kaltinamojo apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nedirba, pastarojo teigimu, neseniai (duomenys neskelbtini) ir registruotas užimtumo tarnyboje. Neturintis dar nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena kartais pas (duomenys neskelbtini), kartais pas (duomenys neskelbtini). Nuosavo būsto neturi. Kaltinamasis neteistas (Liteko duomenys). Šios aplinkybės Kaltinamąjį apibūdina pakankamai teigiamai. Visgi, vertinant Kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, svarbi aplinkybė yra ta, kad jis yra ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, padarytus nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d., per šį laiką 9(devynis) kartus baustas už KET pažeidimus (vairavo neturėdamas teisių, neleistinoje vietoje sustojo ir stovėjo automobiliu, viršijo leistiną greitį) (b. l. 52-55).

Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Kaltinamasis nepadaro tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio, o jam skirtos administracinių nusižengimų nuobaudos nebuvo efektyvios, nes nepasiekė joms keliamų tikslų. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Minėta, kad jam nustatytas girtumo laipsnis žymiai viršijo ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis elgėsi itin neatsakingai, nes remiantis pastarojo duotais parodymais, jis gyvena tame pačiame rajone už kelių gatvių, tačiau nusprendė sėsti už automobilio vairo neblaiviu. Teisiamajame posėdyje savo poelgio paaiškinti negalėjo, suprato, kad elgiasi negerai. Išanalizuotos aplinkybės rodo neigiamą Kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias moralės normas ir taisykles.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas, spręsdamas BK 40 straipsnio taikymo klausimą, nustatė, kad Kaltinamasis neteistas ir pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl nusikalstamos veikos padarymo žalos nebuvo padaryta, tačiau atsižvelgiant į Kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas Kaltinamajam netaikytinas.

Visos šios nustatytos aplinkybės, jeigu būtų pagrindas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, nesudarytų pagrindo paskirti Kaltinamojo mamą laiduotoja.

III. Bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – baigtą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už kurio padarymą įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias sankcijas: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas nors ir nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos, visgi, padarytoji Kaltinamojo pavojinga veika sukėlė pavojų tiek jam pačiam, tiek kitiems asmenims. Konkrečiu atveju, negrįžtamų pasekmių pavyko išvengti budriai sureagavus policijos patruliams, kurie pastebėjo manevruojantį Kaltinamojo vairuotą automobilį ir šį sustabdė.

Dėl nustatyto, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2 500 EUR) iki 2 000 MGL (100 000 EUR) dydžio.

Dėl esamos vienos Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nebuvimo, įvertinus jau aptartus Kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pastarajam skirtinas baudos bausmės dydis artimas minimaliam (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), paskiriant 75 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu), paskiriant Kaltinamajam galutinę 50 MGL (2 500 EUR (du tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, tai, kad kaltinamasis dar nedirba, tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių – paskirtos baudos sumokėjimo terminą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Visgi, tai nesudaro pagrindo netaikyti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, kad Kaltinamasis neturėtų galimybės tokią teisę įgyti anksčiau, negu tai bus saugu ir proporcinga jo padarytam nusikaltimui.

Kaltinamasis vairavo automobilį būdamas 1,65 promilių neblaivus, ir šis neblaivumas tik didėjo, nes antruoju tikrinimu buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Taigi, alkoholio koncentracija organizme vis dar didėjo, gi tai ženkliai veikė ir Kaltinamojo gebėjimus vairuoti. Minėta, nelaimės išvengta tik greito policijos patrulių reagavimu į nustatytą veiką, kai pastebėjo pavojingą Kaltinamojo vairuoto automobilio manevravimą kelyje. Nėra abejonių, kad Kaltinamasis kėlė didelį pavojų sau ir kitiems.

Tam, kad uždrausti vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti Kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgtina ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, didžiąja dalimi už ganėtinai pavojingus KET pažeidimus (net trys kartus už vairavimo neturint teisių, be to, ir už leistino greičio viršijimą). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, Kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 6 d. Toks terminas yra proporcingas padarytam faktiškai pakartotinam KET pažeidimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Dėl turto konfiskavimo.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Iš Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, duomenimis nustatyta, kad lengvojo automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. D. C. (b. l. 45).

Byloje esančioje (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta apie tai, kad automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkėjas A. D. C., už 2 500 EUR. Tokius duomenis patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl automobilio priklausomybės (b. l. 22, 23-24).

VšĮ „Emprekis“ 2023 m. gruodžio 14 d. duomenis lengvojo automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) metų, kaina Lietuvoje su PVM – 1 790 EUR (b. l. 46).

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis savo vardu registruotu automobiliu, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl ji konfiskuotina.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas Kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui. Išlygų, kurios esant šį baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų taikoma, nenustatyta. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo Kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Dėl laikinojo sulaikymo ir kardomųjų priemonių.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo (BPK 140 straipsnis)

Kaltinamajam šiame baudžiamajame procese 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 37-38). Nuosprendžiui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Šiame baudžiamajame procese nuo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu iki 2024 m. gegužės 6 d. taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Kaltinamojo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-40, 41-42), palikti galioti iki bus įvykdyta šio turto konfiskavimo procedūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. D. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), paskiriant A. D. C. galutinę 50 MGL (2 500 EUR (du tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio baudą.

Nustatyti 6 (šešių) mėnesių baudos laisvanoriško sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. D. C. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. gruodžio 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. D. C. vardu, konfiskavimą valstybės naudai.

Šiame baudžiamajame procese nuo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. D. C. vardu registruotą automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta šio turto konfiskavimo procedūra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. D. C. šiame baudžiamajame procese taikomas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.