Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. B. (toliau – Pažeidėjas) ir suinteresuoto asmens – A. B., apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nutarimu taip pat konfiskuotas A. B. automobilis „Fiat Punto“. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. kovo 19 d. apie 3.56 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,71 promilės) girtumo laipsnis. Šį nusižengimą Pažeidėjas padarė pakartotinai, kadangi prieš tai jis buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo : panaikinti nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio „Fiat Punto“, konfiskavimo, ir šio automobilio nekonfiskuoti; taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį jam paskirti mažesnę baudą ir trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatyta straipsnio sankcijoje; nusprendus jam paskirtos baudos nesumažinti, jos mokėjimą išdėstyti dalimis.Pažeidėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl automobilio konfiskavimo, vadovavosi ne ANK 29 straipsnio 4 dalimi, o teismų sprendimais, kurie buvo priimti iki 2016 m. sausio 1 d., t. y. iki įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 straipsnis. Šiame straipsnyje jau buvo numatytos papildomos sąlygos, kurios riboja kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Todėl, Pažeidėjo teigimu, šioje byloje yra aktuali teismų praktika po paminėtų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. Cituodamas ANK 29 straipsnio 4 dalį, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, teigia, kad A. B. elgėsi kaip atidus ir rūpestingas šeimininkas, kadangi žinojo, jog jis (Pažeidėjas) turi teisę vairuoti transporto priemones, perspėjo nevairuoti išgėrus, nes jis, net ir esant progai, šiaip alkoholio nevartoja. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. B., perduodamas automobilį, žinojo ar būtų galėjęs ir turėjęs žinoti, kad jis (Pažeidėjas) automobilį vairuos neblaivus. Todėl, Pažeidėjo vertinimu, pagal ANK 29 straipsnį A. B. automobilio konfiskavimas nėra galimas. Tvirtina, kad jam teismo sprendimu paskirta bauda yra per griežta. Jis teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis yra anksčiau baustas pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, kadangi tai yra ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymis, todėl dar kartą tai įvertinti sprendžiant administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą negalima. Nurodo, kad apylinkės teismas visiškai neįvertino to, kad jis yra neteistas, įvykio metu jam buvo nustatytas labai nedidelis girtumo laipsnis, nusižengimas jokių pasekmių nesukėlė, jis nuoširdžiai gailisi, mokosi mokykloje, savarankiškų pajamų neturi, jį išlaiko mama. Todėl, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo ir protingumo principus, jam teismo paskirta bauda mažintina. Taip pat prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi sumokėti visos baudos iš karto neturi finansinių galimybių. Pažeidėjas skunde taip pat teigia, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į mokyklą, pagelbėti seneliams, užtikrinti šeimos interesus. Tvirtina, kad jam nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nėra adekvatus padaryto nusižengimo pavojingumui ir neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. B. prašo : panaikinti nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „Fiat Punto“ konfiskavimas, ir šio automobilio nekonfiskuoti. Pateiktame skunde A. B. nurodo iš esmės tokius pačius motyvus, kodėl netinkamai taikyta ANK 29 straipsnio 4 dalis, kaip ir Pažeidėjas.Atsiliepimais į apeliacinius skundus administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos, atstovas Einis Kudžma nesutinka su apeliaciniais skundais, nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliaciniai skundai netenkinami.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinių skundų matyti, kad ginčo dėl Pažeidėjo kaltės pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau netikrina. Apeliaciniuose skunduose Pažeidėjas bei suinteresuotas asmuo – A. B., teigia, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 29 straipsnio 4 dalį, nes byloje nenustatyta, kad A. B., perduodamas jam priklausantį automobilį vairuoti Pažeidėjui, žinojo, kad jis bus panaudotas administraciniam nusižengimui padaryti. Tuo remdamiesi apeliantai prašo panaikinti teismo nutarimo dalį dėl automobilio „Fiat Punto“ konfiskavimo. Taip pat Pažeidėjas savo apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jam paskirtos baudos dydžio ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumo, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti tiek mažesnę baudą, tiek trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atveju gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas gali būti naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-3-697/2017).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. savanoriškai perdavė nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Fiat Punto“ vairuoti Pažeidėjui, kuris vairavo šį automobilį neblaivus, būdamas baustas administracine tvarka už anksčiau padarytą iš esmės analogišką pažeidimą (ANK 427 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, o tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti neblaiviam asmeniui, kuris jau buvo baustas už tokį nusižengimą, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų neveiksnus ir todėl negalėtų tinkamai suvokti aplinkos. Pažeidėjas nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo momento (šią teisę jis įgijo 2015 m. lapkričio 7 d.) naudojosi A. B. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Fiat Punto“. Nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 19 d. už įvairius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus vairuojant šį automobilį Pažeidėjas buvo baustas 6 kartus, tarp kurių ir 2017 m. vasario 18 d. nusižengimas už vairavimą neblaiviam. Atsižvelgiant į tai, kad Pažeidėjas sistemingai pažeidinėjo KET, A. B., būdamas automobilio savininkas, perduodamas automobilį Pažeidėjui, privalėjo būti itin atsakingas bei rūpestingas ir įsitikinti, ar Pažeidėjas neketina padaryti administracinio nusižengimo. Vien ta aplinkybė, kad A. B., perleisdamas automobilį Pažeidėjui, įspėjo jį nevairuoti išgėrus (beje, šis teiginys ir tėra tik niekuo nepatvirtintas teiginys), pati savaime nepanaikina pagrindo taikyti automobilio konfiskavimą ir nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju A. B. pastangos buvo pakankamos, kad jos turtas nebūtų panaudotas neteisėtiems tikslams, tuo labiau žinant, kad Pažeidėjas yra linkęs pažeidinėti KET. Dėl to, perduodamas savo transporto priemonę Pažeidėjui ir visiškai nekontroliuodamas jo elgesio ir nesidomėdamas, kaip naudojamas jo automobilis, A. B. turėjo suprasti ir tai, kad jo perduotas automobilis gali būti panaudotas naujiems administraciniams nusižengimams padaryti. Apylinkės teismas, nutaręs konfiskuoti automobilį, tinkamai aiškino ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimą ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad automobilio konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju yra ne tik galimas, bet ir būtinas, siekiant užkirsti kelią naujų nusižengimų, keliančių pavojų eismo saugumui, darymui.Atmestinas apeliantų skundų argumentas, kad apylinkės teismas šioje byloje vadovavosi netinkama teismų praktika. Vien tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo ATPK 26 straipsnio pakeitimai, nesudaro pagrindo teigti, kad iki tokio įstatymo įsigaliojimo teismų praktikoje suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės netenka aktualumo vienodos teismų praktikos formavimui. Pažeidėjas skunde teigia, kad jam paskirtos aiškiai per griežtos (neproporcingos) tiek bauda, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Su šiais teiginiais nesutiktina. Pagal ANK 22 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Ja siekiama : 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (ANK 32 straipsnio 1 dalis). Skiriant nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, jos turi būti skiriamos švelnesnės. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 30¹ straipsnis), kur nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014).Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas Pažeidėjui 1000 Eur baudą ir skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į Pažeidėjo polinkį daryti teisės pažeidimus, ir jam vis tiek skyrė baudą, mažesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Pažeidėjas padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,71 promilės) girtumo laipsnis, kuris negali būti laikomas nežymiu. Tokiais savo veiksmais Pažeidėjas sukėlė itin didelį pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai. Pažymėtina, kad Pažeidėjas per labai trumpą vairavimo stažą (teisę vairuoti jis įgijo tik 2015 m. lapkričio 7 d.) padarė net 6 KET administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus, ir šis faktas vienareikšmiškai rodo atsainų jo požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Akcentuotina ir tai, kad Pažeidėjo padarytų teisės pažeidimų sistemingumas rodo, kad jo daromų teisės pažeidimų pavojingumas tik auga, švelnesnio pobūdžio nuobaudos jam nedaro jokios teigiamos įtakos, todėl jis, kaip vairuotojas, dėl pasirinkto savo elgesio tampa vis pavojingesnis visuomenei. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daryti išvadą, kad nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės tikslai bus pasiekti Pažeidėjui paskyrus jas švelnesnes, neturi jokio pagrindo, nes nėra visumos duomenų, leidžiančių Pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Šios išvados negali paneigti Pažeidėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra neteistas, mokosi, savo pajamų neturi, teisė vairuoti reikalinga kasdienėje veikloje, nes, viena vertus, šios aplinkybės egzistavo ir prieš padarant administracinį nusižengimą bei nesulaikė Pažeidėjo nuo jo padarymo, kita vertus, šios aplinkybės nėra išskirtinės ir buvo įvertintos už šį administracinį nusižengimą paskiriant jam pakankamai švelnią baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Išties, valstybės prievartos priemonės paskyrimas teisės pažeidėjui sukelia atitinkamas pasekmes, tačiau tai yra natūrali tokio jo elgesio pasekmė, už kurią atsakingas tik jis pats. Pažeidėjas skunde prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą. Toks jo prašymas šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, tokį prašymą Pažeidėjas buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau jis nebuvo tenkintas, pažymint, kad Pažeidėjas nepateikė jokių dokumentų bei įrodymų savo materialinei padėčiai pagrįsti, ką privalomai numato ANK 675 straipsnio 3 dalis. Kaip matyti iš bylos, apylinkės teismui priimant skundžiamą nutarimą iš tiesų byloje tokių įrodymų nebuvo, todėl Pažeidėjo prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis netenkintas pagrįstai, apylinkės teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Todėl, vadovaujantis ta pačia ANK 675 straipsnio 3 dalimi, esant jau priimtam teismo nutarimui šioje byloje, Pažeidėjui paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimas gali būti sprendžiamas tik Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, o apeliacinės instancijos teismas Pažeidėjui skundžiamu nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstyti negali. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas nutarime išaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jog jis turi teisę kreiptis dėl baudos išdėstymo į vietos mokesčių administratorių.Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymus nagrinėdamas šią bylą, nepadarė materialiosios teisės pažeidimų, todėl nėra jokio pagrindo keisti tokio teismo sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. B. bei suinteresuoto asmens – A. B., apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.