- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- AN2-287-593/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00894-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. P.
- Institucija
- Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 28 d. priimto nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. P. 2022 m. birželio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 558 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 400 Eur bauda už tai, kad jis pagal Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymą privalėdamas 2022 m. gegužės 31 d., 8.00 val., atvykti į minėtos tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), išvykimui į įsakymu paskirtą dalinį, be pateisinančios priežasties neatvyko į privalomąją karo tarnybą iki dviejų parų, tokiais veiksmais pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, K. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti, tačiau 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas. Teismas pažymėjo, jog K. P. neginčija, kad jam buvo žinoma, jog pateko į karo prievolininkų šauktinių sąrašą, taip pat jam buvo žinoma, jog turi atlikti medicininę ekspertizę. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo pateikęs prašymą nenumatytam terminui dėl jo atžvilgiu svarbių priežasčių atidėti karo prievolę, tačiau tokį prašymą jis pateikė praėjus nurodyme atvykti į Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių nurodytam laikui. Objektyvių priežasčių bei tai pagrindžiančių įrodymų, dėl ko negalėjo atvykti, nepateikė.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui K. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. birželio 28 d. nutarimą panaikinti.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad 2022 m. sausio 6 d. gavo nurodymą atvykti į karinės medicinos ekspertizę. Vėliau buvo pašauktas atlikti karo prievolę. 2022 m. gegužės 23 d. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai parašė prašymą nenumatytam terminui dėl jam svarbių priežasčių atidėti karo prievolę. 2022 m. gegužės 25 d. sulaukė neigiamo atsakymo, kuris buvo apskųstas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai. Pastaroji skundžiamą sprendimą paliko nepakeistą. Dėl to jis pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismo posėdis įvyko 2022 m. rugsėjo 13 d., tačiau teismo nutartis dar nėra gauta. Skundų nagrinėjimo metu, 2022 m. birželio 2 d. jis gavo šaukimą atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo skyrių, atvyko 2022 m. birželio 17 d. ir buvo supažindintas su galimomis pasekmėmis. 2022 m. birželio 28 d. Institucijos nutarimu, priimtu rašytinio proceso tvarka, jam paskirta 400 Eur bauda. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą ir tinkamą bei objektyvų bylos nagrinėjimą.
3.2. Apeliantas skunde pažymi, kad Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriui buvo pateikęs prašymą dėl karo prievolės atidėjimo. Jame nurodė, jog yra pacifistinių pažiūrų, pasisako prieš karą, žmonių žudymą ir ginklų naudojimą, taip pat informavo, jog yra netradicines orientacijos, dėl ko gali būti užgauliojamas, neaišku, ar būtų užtikrintas jo saugumas dėl patyčių ir smurto prieš jį, kas keltų neproporcingai didelę grėsmę tiek jam, tiek ir aplinkiniams. Jis neketina duoti kario priesaikos, numatytos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 23 straipsnyje, dėl ko jo tarnyba yra negalima.
3.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipia dėmesį, jog atsisako ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje T. prieš Lietuvą Nr. 51914/19 konstatavo Konvencijos 9 straipsnio pažeidimą, t. y. nustatė, kad nebuvo ieškota pusiausvyros tarp pareigos atlikti karo tarnybą ir asmens įsitikinimų. Lietuvos karo prievolės sistemoje nėra pusiausvyros tarp visuomenės poreikių ir asmenų interesų, kurie sutinka atlikti savo pareigas kitu būdu. Vertindamas galimybę asmeniui atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, EŽTT nusprendė, kad tokia tarnyba nėra tikra alternatyva, nes ji priklausoma nuo kariuomenės kontrolės bei priežiūros, o asmenys, ją atliekantys, Lietuvos teisėje vadinami „karo prievolininkais“. Skundo autoriaus vertinimu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nepaiso EŽTT praktikos ir toliau nesprendžia bei ignoruoja teisėtus sprendimus ir baudas Lietuvai.
3.4. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrius pažeidė ANK 641 straipsnį, t. y. savo nutarimu pažeidė teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi 2022 m. gegužes 25 d. Institucijos nutarimas buvo apskųstas Krašto apsaugos ministerijai. Nepaisydama jo teisės į gynybą, Institucija, viršydama savo įgaliojimus bei taip pažeisdama kitus įstatymus, už tą patį nusižengimą, kuris buvo traktuojamas kaip pakartotinas, paskyrė nuobaudą, nors sprendimas dėl to paties nusižengimo nebuvo priimtas. Apylinkės teismas dėl jo nurodytos EŽTT praktikos visiškai nepasisakė. Taip pat nepateikė jokių siūlymų bei faktų apie kitos orientacijos žmones, dalyvaujančius karo tarnyboje, nepateikė jį, kaip asmenį, skatinančių pavyzdžių apie toleranciją karinėje tarnyboje ir pan. Apelianto teigimu, jo orientacijos asmenų tarp karo prievolininkų nėra, todėl jam kyla didelė grėsmė tarnybos vietoje. Šiuo atveju teismas, nevertindamas jo skundo, priėmė sprendimą atsižvelgdamas tik į karo prievolės tarnybos paaiškinimą, kuris akivaizdžiai yra neigiamas bei nepaaiškinamas įstatymiškai.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Z. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
K. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nesutinka su Institucijos nutarimu, kuriuo jis pakartotinai nubaustas dėl neatvykimo į privalomąją karo tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų, taip pat nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti nepakeistas, taigi aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas K. P. skundą, vadovavosi ne tik Institucijos pateiktu atsiliepimu, tačiau ir pareiškėjo pateiktais duomenimis, taip pat kita rašytine bylos medžiaga. Vis dėlto, apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog K. P. savo galimai pažeistas teises gina ir specializuotuose teismuose, kurių priimti sprendimai yra reikšmingi šios bylos nagrinėjimo kontekste.
7. ANK 558 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. P. 2022 m. sausio 5 d. pateko į nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos šauktinių sąrašą. 2022 m. vasario 18 d. jam išsiųstas nurodymas atvykti į tarnybos vietą, tačiau šis nurodymas liko neįgyvendintas, dėl ko 2022 m. balandžio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2022 m. gegužės 15 d. sumokėti 140 Eur baudą. Bauda buvo sumokėta 2022 m. gegužės 13 d.
8. 2022 m. gegužės 12 d. K. P. buvo išsiųstas pakartotinis nurodymas atvykti į tarnybos vietą. Paskirta tarnybos pradžia – 2022 m. gegužės 31 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šio nurodymo neįvykdė, tačiau 2022 m. gegužės 23 d. buvo gautas jo prašymas nenustatytam terminui atidėti karo prievolės tarnybą. Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2022 m. gegužės 25 d. šį prašymą atmetė. 2022 m. liepos 4 d. K. P. skundą atmetė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, o 2022 m. spalio 11 d. – Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pastarasis sprendimas dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 10 d. buvo gautas K. P. apeliacinis skundas dėl 2022 m. spalio 11 d. sprendimo.
9. Pažymėtina, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors ANK ir nėra numatytas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo sustabdymas, tačiau būtina sulaukti, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės byla civilinio ar kito proceso tvarka, jei ši byla yra reikšmingai susijusi su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, priešingu atveju, konstatuojant tam tikrus dalykus, dėl kurių vyksta ginčas, teismas rizikuoja priimti neteisėtą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).
10. Šiuo atveju jau minėta, kad prašymą nenumatytam terminui atidėti karo prievolės tarnybą K. P. pateikė 2022 m. gegužės 23 d., t. y. prieš savaitę laiko iki jam paskirtos tarnybos pradžios – 2022 m. gegužės 31 d. Aukštesniojo teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pagrįstą teisę sulaukti motyvuoto atsakymo dėl jo prašyme nurodytų argumentų. Tačiau, nesulaukus galutinio sprendimo, buvo priimtas tiek Institucijos 2022 m. birželio 28 d. nutarimas, tiek skundžiama 2022 m. rugsėjo 5 d. apylinkės teismo nutartis. Nors Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atsisakė atidėti tarnybos atlikimą, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija bei Vilniaus apygardos administracinis teismas K. P. skundus atmetė kaip nepagrįstus, tačiau nėra pagrindo teigti, jog tokį patį sprendimą priims ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Apylinkės teismas, vertindamas ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatvykimo į tarnybos vietą priežastis, tačiau ir apskritai negalėjimo vykdyti tarnybą priežastis, viršijo jam suteiktą kompetenciją ir bylos nagrinėjimo ribas.
11. Daroma išvada, jog apylinkės teismas nepašalino byloje esančių neaiškumų, todėl negalėjo priimti pagrįsto sprendimo. Kadangi K. P. 2022 m. gegužės 23 d. prašymo galutinis ir neskundžiamas išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos teisingu įvertinimu bei išsprendimu, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.