Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2014-07-16 · Civilinė byla Nr. 2-968-351/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-16
Bylos Nr.
2-968-351/2014
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00616-20142
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-968-351/2014Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00616-20142Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.; 116.4. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 16 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant ieškovo V. V. atstovui advokatui S. Č., atsakovams A. K., A. K., jų atstovei advokatei D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams A. K., A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareikštu ieškiniu, vėliau patikslintu reikalavimu, prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento A. K. ir A. K. 2013-11-04 sudarytą UAB „K.“ (įmonės kodas 303071151) akcijų perleidimo sutartį ir taikyti restituciją: A. K. nuosavybėn grąžinti UAB „K.“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, bendrai 10000,00 Lt sumai bei nukreipti į jas išieškojimą V. V. reikalavimams patenkinti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje, o jo atstovas teismo posėdyje parodė, kad pagal 2013-02-13 ir 2013-03-14 paprastuosius vekselius atsakovas A. K. yra ieškovui skolingas 55 000,00 Lt. Pagal pirmąjį vekselį 40.000,00 Lt turėjo gražinti 2013-02-13, o pagal antrą vekselį – 15.000,00 Lt 2014-12-12. Pagal abu vekselius Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuras yra išdavęs vykdomuosius įrašus. Pagal antstolės B. T. 2014-02-27 pažymą apie vykdymo eigą A. K. nekilnojamojo turto neturi, iš areštuotų sąskaitų į antstolės depozitinę sąskaitą piniginės lėšos nepervestos. Pagal VĮ Regitra duomenis A. K. turi tik transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šis automobilis senas, Lietuvoje pirmą kartą įregistruotas 1992-05-29, taigi šio automobilio vertės neužteks skolai padengti. Nors A. K. dirba UAB „K.“, tačiau ginčijamu sandoriu perleidus turtą, skolos išieškojimas iš darbo užmokesčio ilgai užtruks, be to A. K. gali netekti darbo, taigi perleidus vienintelį turimą turtą patenkinti savo reikalavimo kreditorius neturės, todėl ginčijamu sandoriu ieškovo teisės buvo pažeistos. A. K. sudarydamas ginčijamą sandorį buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad šiuo sandoriu jis perleidžia turtą, iš kurio kreditorius greitu laiku galėtų patenkinti visą ar dalį savo reikalavimo, todėl buvo nesąžiningas. A. K. ir A. K. yra pusbroliai. Nors giminystės ryšys tiesiogiai nesąžiningumo neįrodo, tačiau vertinant kartu kitais įrodymais, sudaro pagrindą išvadai, kad turto įgijėjas yra nesąžiningas. A. K. ir A. K. tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek iki šiol kartu dirba UAB „K.". Vadinasi jie nuolat bendrauja, o iš to galima daryti išvadą, kad jų santykiai yra artimesni nei artimų giminaičių ir A. K. turėjo galimybių išsiaiškinti ir žinoti, kad A. K. yra skolingas kitiems kreditoriams. A. K. UAB „K.“ akcijas įsigijo 2013-06-12 (įregistravimo Juridinių asmenų registre diena), taigi nebuvo jokios kitos protingai paaiškintinos priežasties, kodėl šias akcijas praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui nuo jų įsigijimo prireikė 2013-11-06 perleisti, išskyrus tai, kad artėjant atsiskaitymo pagal 2013-03-14 vekselį terminas (2013-12-12), iškilo reali grėsmė, kad į akcijas bus nukreiptas išieškojimas. Taigi šių aplinkybių visuma patvirtina A. K. nesąžiningumą. Šio sandorio atsakovai sudaryti neprivalėjo. Prašo pripažinus negaliojančia akcijų perleidimo sutartį A. K. nuosavybėn gražintinos UAB „K.“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurios vienos nominali vertė 100 Lt, bendra vertė 10.000 Lt nukreipiant į išieškojimą ieškovo reikalavimams patenkinti.

Atsakovai ieškinio nepripažįsta, motyvuodami tuo, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovė parodė, kad 2012-11-04 A. K., pasiskolino iš A. K. 20000 Lt ir šiai sumai pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo skolą A. K. grąžinti 2013-11-04. Be to, pagal 2013-02-13 parastąjį vekselį A. K. ieškovui skolingas 40000 Lt, pagal 2013-03-14 parastąjį vekselį - 15000 Lt, šias skolas turėjo grąžinti atitinkamai 2014-02-13 ir 2013-12-12. Tuo metu A. K. dirbo ieškovo įmonėje UAB „Eveda" direktoriaus pareigose, tačiau dėl kilusių tarpusavio su ieškovu nesutarimų 2013-03-18 darbo sutartį su ieškovo įmone nutraukė. 2013-06-02 A. K. ir A. K. pasirašė susitarimą (toliau vadinama Susitarimas), kad, šio Susitarimo pasirašymo dieną A. K. grąžina A. K. 10000 Lt, siekiant užtikrinti likusios skolos pagal 2012-11-04 vekselį grąžinimą, A. K. įsteigs įmonę, paskirs A. K. įmonės direktoriumi, o negrąžinus skolos pagal vekselį nurodytu terminu, perleis jam akcijas. Vykdant Susitarimą A. K. 2013-06-07 nusipirko visas UAB „K." akcijas, 2013-06-07 paskyrė įmonės direktoriumi A. K., o 2013-11-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau vadinama Sutartis) jam nuosavybėn perleido 100 vnt. įmonės UAB „K." akcijų už jų nominalią vertę, ką patvirtina šalių pasirašytas 2013-11-04 pakvitavimas. Taigi ši Sutartis buvo sudaryta ne dėl akių, kaip nurodo ieškovas, o vykdant A. K. prievolę A. K. pagal 2012-11-04 vekselį ir 2013-06-02 Susitarimą. Be to, A. K. lėšomis penkis kartus padidintas UAB „K." kapitalas, kas taip pat įrodo, kad sandoris buvo sudarytas ne dėl akių.

Dėl ginčijamo sandorio A. K. netapo nemokus. Įsipareigojimų ieškovui niekada nevengė, jie dengiami iš jo atlyginimo, tai patvirtina buhalterinė pažyma. Ginčijamu sandoriu akcijos parduotos už jų nominalią vertę ir šio perleisto turto vertė sudarė tik nedidelę dalį visos ieškovo reikalavimo vertės, taigi turėjo nedidelę reikšmę ieškovo reikalavimo patenkinimui įgyvendinti. Be to, 2013-02-13 ir 2013-03-14 vekselių pasirašymo momentu A. K. dar nebuvo įgijęs UAB „K.“ akcijų, nes šių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2013-06-07, jokio nekilnojamojo ar kito turto, išskyrus seną automobilį, neturėjo. Po ginčijamo sandorio sudarymo A. K. turtinė padėtis liko tokia pati, kaip ir 2013-02-13 bei 2013-03-14 vekselių pasirašymo metu -nuosavybės teise priklausė tik senas automobilis, pajamas sudarė tik gaunamas atlyginimas. Taigi sudarytu sandoriu ieškovo teisės nebuvo pažeistos, nes jo kaip kreditoriaus galimybės nukreipti išieškojimais A. K. turto iš esmės nesumenko. Ginčijamą sandorį sudaryti A. K. sudaryti privalėjo siekiant realizuoti įsipareigojimus A. K. pagal 2012-11-04 paprastąjį vekselį ir Susitarimą, todėl, šiuo atveju, sandoris negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, nes nėra vienos iš būtinų sąlygų. Be to, jokio pagrindo pripažinti A. K. nesąžiningu nėra. Nors sudarydamas ginčijamą sandorį A. K. žinojo, apie įsipareigojimus ieškovui pagal du vekselius, tačiau buvo įsitikinęs, kad A. K. turėjo ankstesnę reikalavimo teisę už ieškovą, todėl ginčijamu sandoriu nepažeidžia ieškovo teisių. A. K. nelaikė save ieškovo skolininku, nes įsipareigojimų pagal 2013-02-13 ir 2013-03-14 vekselius terminas dar nebuvo suėjęs.

Pripažinti A. K. nesąžiningu turto įgijėju taip pat nėra pagrindo, nes apie A. K. įsipareigojimus ieškovui jam nebuvo žinoma. Pats A. K. apie įsipareigojimus ieškovui nesakė, nes kol nesuėjo mokėti pagal vekselius terminas, nelaikė savęs ieškovo skolininku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2013-02-13 A. K. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį 2014-02-13 privalėjo sumokėti 40.000,00 litų vekselio turėtojui V. V., taip pat 2013-03-14 pasirašė tokį pat vekselį pagal kurį 2013-12-12 privalėjo sumokėti 15.000,00 Lt vekselio turėtojui V. V. (b.l. 10, 12). Pagal šiuos vekselius Klaipėdos miesto 2-asis notaro biuras išdavė vykdomuosius įrašus, kadangi savo įsipareigojimo kreditoriui A. K. neįvykdė (b.l. 11, 13).

A. K. 2012-11-04 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį 2013-11-04 įsipareigojo sumokėti 20000 Lt vekselio turėtojui A. K. ( b.l. 36).

Atsakovai 2013-06-02 pasirašė susitarimą, kuriuo A. K. 10.000,00 litų įsipareigojo sumokėti A. K. pagal vekselį, taip pat per vieną mėnesį įsteigti įmonę ir jos direktoriumi paskirti A. K., taip pat įsipareigojo, skolos pagal vekselį negražinimo atveju, visas įsteigtos įmonės akcijas perleisti A. K. (b.l. 37).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad A. K. įregistruotas UAB „K.“ akcininku nuo 2013-06-12 iki 2013-11-06 (b.l. 14-16). Iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pakvitavimo nustatyta, kad 2013-11-04 A. K. perleido A. K. 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų bendros 10.000,00 Lt vertės (b.l. 38-39,40).

A. P. – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Šioje byloje atsakovai pripažįsta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. K. ir kartu nurodo, kad tokią teisę turėjo ir A. K., kurio prievolei įvykdyti jau buvo suėjęs terminas. Tačiau pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises. Sudarydamas ginčijamą sandorį skolininkas sumažino savo turtą. Tai, kad šio turto skolininkas neturėjo pasirašydamas su ieškovu vekselius, nemažina jo atsakomybės prieš kreditorių. Iš antstolės pažymos apie vykdomųjų įrašų vykdymo eigą nustatyta, kad A. K. nekilnojamojo turto neturi, jo gaunamas darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis nei minimalus, jo vardu yra registruotas tik 22 metų senumo automobilis (b.l.17-18). Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta ieškovui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi atsiskaitymas su kreditorium išieškant nemažą skolos sumą užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Byloje nustatyta, kad pasirašydami Susitarimą atsakovai iš anksto numatė A. K. pareigą sudaryti akcijų perleidimo sutartį tuo atveju, jei jis dėl savo nemokumo negalėtų atsiskaityti A. K. pagal vekselį, kad tokio susitarimo tikslas – suteikti pirmenybę vienam A. K. kreditoriui. Ši aplinkybė duoda pagrindą teismui konstatuoti sandorio sudarymo nebūtinumą pagal actio Pauliana nuostatas.

Atlygintinio sandorio ginčijamo atveju CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Šioje byloje turi būti nustatomas abiejų ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas. Šioje byloje A. K. nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. Būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka tai, jeigu jis iš keleto kreditorių išskiria vieną ir visiškai atsiskaito. Toks skolininko veiksmas rodo jo nesąžiningumą.

Nors atsakovas A. K. teigia, kad jis nežinojo apie A. K. kreditorius, nes duomenys apie pasirašytus vekselius nėra vieši, todėl išsiaiškinti apie kreditorius objektyviai neturėjo galimybės, tačiau teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos atsakovo argumentus dėl jo sąžiningumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Kasacinio teismo praktikoje „žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, „turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Be to, A. K. pasirašydamas Susitarimą dėl akcijų perleidimo už skolą pagal jo vekselį negalėjo nesuprasti, kad A. K. yra susidūręs su mokumo problemomis. Tokiu būdu, teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra visi įstatyme numatyti actio Pauliana pagrindai, leidžiantys pripažinti sandorį negaliojančiu.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Taikant restituciją, šalys atstatomos į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį. Ieškovas, prašydamas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, taip pat prašė tenkinus minėtus reikalavimus išieškojimą nukreipti į ginčo sandoriu perleistą turtą. Teismas pažymi, jog nagrinėjant bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir iš to išplaukiančių teisinių pasekmių, teismas sprendžia tik restitucijos taikymo klausimą ir nesprendžia dėl vykdymo procese atliekamų veiksmų, t. y. išieškojimo nukreipimo į konkretų skolininko turtą.

Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 144 Lt dydžio žyminis mokestis ieškovui ir 16,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) A. K. ir A. K. 2013-11-04 sudarytą UAB „K.“ (įmonės kodas 303071151) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

Taikyti restituciją ir grąžinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn UAB „K.“ (įmonės kodas 303071151) 100 vnt. (vieną šimtą ) paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100,00 Lt.

Priteisti iš A. K. ir A. K. po 72 Lt žyminio mokesčio V. V., bei po 8,00 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Virgina Pankauskienė