Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos) pateikė ieškinį, kuriame prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą ir ginčą išnagrinėti iš esmės.Ieškovė paaiškino, kad atsakovė I. A. kreipėsi į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su pareiškimu dėl, jos nuomone, netinkamai taikyto gydymo. Atsakovės tvirtinimu, gydytojas odontologas D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.725 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesudarė tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties, buvo netinkamai pildoma pacientės ambulatorinė kortelė, todėl atsakovės būklė nebuvo nuosekliai ir savalaikiai fiksuojama. Atsakovė teigė, kad dėl netinkamo gydytojo D. K. gydymo neteko galimybės atkurti dantis ir turėti pilnavertę kramtymo funkciją, dėl to patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat jaučia dešinio apatinio žandikaulio kaulo nejautrą. Atsakovės vertinimu, dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikose ji patyrė 30 000 Eur neturtinę ir 12 000 Eur turtinę žalą. Komisija nusprendė atsakovės prašymą atlyginti žalą patenkinti iš dalies ir įpareigojo Kauno klinikas atlyginti atsakovei 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir 23,25 Eur turtinę žalą. Ieškovė neginčijo, kad atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta dokumentacijos klaidų, tačiau, jos nuomone, šios klaidos pačios savaime nesukelia žmogui neigiamų padarinių. Įvertinus situacijos aplinkybes ir atsakovei taikyto gydymo metodo pasirinkimo kriterijus, Komisijos išsakytų argumentų objektyvumas yra abejotinas, o sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose atsakovei buvo suteiktos savalaikiai ir tinkamai. Prievolė ieškovei atlyginti žalą kiltų tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, ko šiuo atveju nėra. Tokiu būdu, Komisija nepagrįstai priėmė sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir netinkamai įvertino Kauno klinikų gydytojų veiksmus bei reikšmingas aplinkybes, dėl ko skundžiamas sprendimas turi būti panaikintasTrečiasis asmuo D. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį patenkinti. Nurodė, kad atsakovės paaiškinimai dėl netinkamo gydymo ir patirtų neigiamų pasekmių neatitinka realybės, yra hiperbolizuoti. Nepaisant to, kad tobulo implantacijos rezultato nepavyko pasiekti, trečiojo asmens nuomone, sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo suteiktos tinkamai, pagal tarptautinius medicinos mokslo metodus, atsižvelgiant į specifinę pacientės žandikaulio ir burnos ertmės būklę. Pažymėjo, kad pacientei buvo nustatyta ženkli apatinio žandikaulio dešinės pusės, t. y. ketvirto ketvirčio, alveolės atrofija 45, 46, 47 ir 48 dantų srityje bei nerestauruotina 44 danties šaknis. Dar prieš chirurginę intervenciją pacientės apatinio žandikaulio sritis buvo itin atrofiška, todėl atsakovės pareiškimai, jog yra tariamai pašalinta alveolė yra visiškai nepagrįsti. Komisijos konstatuotas gydymo metodas, kai atliekama vertikali alveolės augmentacija nuosavo kaulo blokais, paimtais iš kitų, donorinių žandikaulių vietų, trečiojo asmens nuomone, nebuvo tinkamas pacientei. Jo rizikingumą ir neaiškią gydymo prognozę lemia tai, kad būtų ženkliai apsunkintas pooperacinis gijimas, kadangi pacientės žaizda gijo „antriniu būdu“ (t. y žaizdos kraštai pasileidžia, apsinuogina operuota vieta ir ji gyja ilgiau nei įprasta, o persodinti donoriniai audiniai tokiu atveju nekrotizuoja). Šiuo metodu persodinti kaulai, paimti iš kitų pacientės donorinių vietų paprasčiausiai nebūtų prigiję, intervencija būtų buvusi ženkliai traumatyvesnė už tą, kuri buvo atlikta. Nurodė, kad gijimas „antriniu būdu“ buvo sąlygotas pacientės atrofiškų audinių, todėl pacientė nepagrįstai tai lygino su „prie žando prisiūtomis dantenomis“. Trečiojo asmens nuomone, jo pasirinktas gydymo metodas šiuo atveju buvo tinkamiausias, mažiausiai traumatyvus, taikytinas esant išreikštoms žandikaulių atrofijoms. Prieš pasirenkant šį gydymo metodą pacientė buvo perspėta ir pasirašytinai supažindinta tiek su rizika užgauti apatinio žandikaulio nervą, tiek su galimomis komplikacijomis. Būtent dėl galimų rizikų, buvo pasirinkta mažiausiai rizikinga metodika – implantų įvedimas šalia nervo (šone), neatliekant toje vietoje jokių papildomų manipuliacijų su žandikauliu. Niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji neteko galimybės atkurti kramtymo funkciją. Po to, kai buvo įsukti, o vėliau ir pašalinti implantai, pacientei išliko tokia pati galimybė atkurti dantų funkciją, kokią ji turėjo prieš pirmąją konsultaciją. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad gydant pacientę pasitaikė dokumentacijos klaidų, tačiau vien tai nepaneigia fakto, kad teikdamas paslaugas pacientei gydytojas buvo maksimaliai rūpestingas, atidus, savo pareigų nepažeidė.Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Komisijos sprendimas dėl jos pareiškimo Nr. 56-49 (2016-04-19) tyrimo yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės nuomone, Komisija išnaudojo visas jos galioje tuo metu buvusias teises ar galimybes surinkti maksimaliai išsamią ir tikslią informaciją apie I. A. sveikatos būklę, atsižvelgiant į jos skunde nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad pati ieškovė nutarė nedalyvauti Komisijos posėdžiuose, nesiuntė į Komisijos posėdžius savo kompetentingo atstovo, nerealizavo savo visų nuostatuose numatytų teisių, todėl nepagrįstai teigia, kad Komisija priėmė neobjektyvų sprendimą ar nesuteikė gydytojui D. K. pasisakyti dėl pasirinktos gydymo taktikos. Komisijai 2016 m. kovo 14 d. gavus Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgo doc. Dr. L. Z. ir gydytojo odontologo ortopedo R. P. specialistų išvadą ir likus daugiau kaip mėnesiui iki 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos paskutinio posėdžio, ieškovė nepateikė jokių savo paaiškinimų, prašymų, motyvų nei raštu, nei žodžiu. Todėl galima manyti, kad ieškovė sutiko su specialisto išvada ir jos motyvais. Atsakovės nuomone, yra visos būtinosios sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Komisija sprendime įvardino, kad nebuvo pasirinkta implantavimo taktika, atitikusi tuometę pacientes sveikatos būklę, nebuvo imtasi jokių veiksmų išvengti neigiamų pasekmių, t. y. nebuvo nei atstatytas kaulinis audinys, nei patrauktas nervas. Komisija konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nerūpestingai, neatsargiai, nekvalifikuotai ir nekokybiškai, dėl ko pacientės burnos ir apatinio žandikaulio būklė pablogėjo ir todėl buvo padaryta žala pacientes sveikatai. Komisija iš esmės įvertino gydytojo D. K. veiksmus proceso požiūriu ir nustatytus pažeidimus kvalifikavo teisingai, kas pagrįstai rodo, kad gydytojas D. K. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovė patyrė žalą. Atsakovė pažymi, kad vietoje planuotų trijų implantų įstatymo bei lūkesčių, kad pagerės pacientės kramtymo funkcija taip pat žandikaulio su dantimis ir dantenomis estetinė išvaizda, pacientė I. A. prarado dalį brangios ir vertingos žandikaulio alveolinės keteros, o vietoje iš dalies nulūžusio danties gavo įstatytą vieną implantą kartu su aibe papildomų sveikatos problemų ir komplikacijų. Jai reikės atlikti žandikaulio alveolinės ataugos minkštųjų ir kaulinių audinių atstatymą, pašalinti pacientei atsiradusius šalutinius skausmingus pojūčius ir esminius nepatogumus ir tik po to atlikti implantaciją ir protezavimą. Atsakovės nuomone, Komisija sprendime pagrįstai nustatė ir apibudino pacientės I. A. sveikatos būklę, konstatavusi, kad kiti neigiami padariniai gali būti jaučiami ir ateityje (apaitinio žandikaulio nervo pažeidimas, pasireiškiantis nutirpimu ir kitomis komplikacijomis). Tuo tarpu prašomos priteisti žalos dydis, nesant atsakovės veiksmuose kaltės dėl žalos kilimo, yra teisingas ir adekvatus.