Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 29 d. ieškovė kreipėsi į trečiojo asmens gydytoją - ginekologę R. Ž. dėl mažųjų lytinių lūpų hipertrofijos; ieškovei buvo nustatyta mažųjų lytinių lūpų hipertrofija bei rekomenduotas gydymo ir priežiūros planas – indikuota plastinė lytinių lūpų operacija (I t., b. l. 99). Ieškovė 2011 m. gruodžio 15 d. pasirašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį (I t., b. l. 87-88), sutikimą operacijai ir nuskausminimui atlikti (I t., b. l. 91, 92) bei užpildė klausimyną apie savo sveikatos būklę (I t., b. l. 89-90). 2011 m. gruodžio 15 d. A. B. buvo atlikta mažųjų lytinių lūpų operacija, kurią atliko atsakovo gydytoja R. Ž.; ieškovei po operacijos rekomenduotas 6-8 sav. apsauginis režimas, 10 dienų tepti briliantine žaluma ir išrašyti vaistai nuskausminimui (I t., b. l. 39-40). Operacijos eigą sudarė keli etapai: bendroji nejautra, mažųjų lytinių lūpų plastika ir ieškovės pabudimas po bendrosios nejautros. Operacija vyko nuosekliai ir sklandžiai, be komplikacijų, operacijos dalis, apėmusi mažųjų lytinių lupų plastiką, truko vieną valandą. Atsigavusi po bendrosios nejautros, ieškovė buvo sąmoninga, orientuota, jautėsi gerai ir ypatingų nusiskundimų neišsakė, todėl tą pačią dieną buvo išrašyta (I t., b. l. 93-98). Ieškovės teigimu, ji po 7 dienų pastebėjo, kad vienos pusės siūlė pradėjo irti, todėl 2011 m. gruodžio 23 d. telefonu kreipėsi į ją gydžiusią gydytoją, skųsdamasi skausmu, tačiau gydytoja nurodė, kad kalbėti negali. Vėliau gydytojai perskambinus ieškovės nurodytu telefonu, atsiliepė UAB „Senjorų rezidencija“ įstaiga ir tik vėliau pakvietus ieškovę prie telefono, gydytoja ją informavo, kad nieko daryti nereikia, o reikia laukti. Skausmui nepraeinant ir siūlei toliau yrant, 2011 m. gruodžio 26 d. ieškovė dar kartą telefonu kreipėsi į ją operavusią gydytoją, tačiau susisiekti su gydytoja nepavyko, nes ji buvo išvykusi. 2011 m. gruodžio 27 d. ieškovė atsakovui įteikė pareiškimą dėl kompensacijos už nepavykusią operaciją, kurią atliko gydytoja R. Ž. (I t., b. l. 12). Atsakovui pasiūlius įvertinti ieškovės faktinę būklę ir aptarti nusiskundimus, 2012 m. sausio 11 d. ieškovę apžiūrėjo trečiojo asmens gydytoja - akušerė J. L. M., kuri konstatavo, kad ieškovės lytinės lūpos po atliktos operacijos yra gijimo stadijoje, atsivėrusios žaizdos nėra, ieškovei taip pat buvo paaiškinta dėl tolimesnės gijimo eigos ir nurodyta, kad galutinį rezultatą galima būtų įvertinti po mėnesio laiko, paaiškinta tolimesnė priežiūra (I t., b. l. 100). 2012 m. sausio 16 d. trečiojo asmens generalinės direktorės pavaduotoja medicinai J. P. elektroniniu laišku informavo, kad ieškovei nepavykus susisiekti su ją operavusia gydytoja ir išreiškus ja nepasitikėjimą, ji buvo apžiūrėta gydytojos - ginekologės J. L. M., kuri nustatė, kad ieškovės lytinės lūpos dar paburkusios, asimetriškos, bet žaizdų kraštai jau sugiję, o siūlai įsipjovę į gleivinę, nuo drėgmės pakitę audiniai, bet pūliavimo nėra; siūlams dirginant audinius ir atlikus savo funkciją, jie išimti; su paciente taip pat buvo aptarta pinigų, sumokėtų už operaciją, grąžinimo galimybė (I t., b. l. 13). 2012 m. vasario 14 d. ieškovę pakartotinai apžiūrėjo trečiojo asmens gydytoja - akušerė J. L. M., kuri nurodė, kad objekto dešinėje išlikusi hipertrofuota lūpos dalis, apatinėje dalyje dvi skylutės; kairioji lytinė lūpa hipertrofuota, infekcijos nėra, išorinės siūlės nuimtos, diagnozė – būklė po lytinių lūpų plastikos, pakartotina operacija - korekcija, pacientei pageidaujant, galima; neradus su paciente kontakto, operuoti atsisakė (I t., b. l. 14). 2012 m. vasario 27 d. ieškovė pateikė UAB „Northway chirurgijos centrai“ pretenziją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nekokybiškai suteiktų medicininių paslaugų (I t., b. l. 15-17). 2012 m. kovo 23 d. UAB „Northway chirurgijos centras“ pateikė atsiliepimą į ieškovės pretenziją, kuriame nurodė, jog visos sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, kokybiškai ir laiku (I t., b. l. 18-21). Ieškovė, nesutikdama su atsakovo atsiliepimu į pretenziją, 2012 m. balandžio 5 d. pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuriuo skundė atsakovo netinkamai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (I t., b. l. 22-25). 2012 m. rugpjūčio 16 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 56-44, kuriuo konstatavo, kad ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos UAB „Northway chirurgijos centre“, buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, žalos ieškovės sveikatai nepadaryta, o ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo netenkintas (I t., b. l. 29-34). Ieškovei 2012 m. birželio 1 d. kreipusis į UAB „Estetinės chirurgijos centras“ ir nurodžius, kad jai prieš pusę metų buvo atlikta operacija dėl nesimetriškų mažųjų lytinių lūpų, jai buvo nustatytas mažųjų lytinių lūpų hipertrofijos recidyvas N90.6; specialioji būklė: likusi nedidelė lytinių lūpų hipertrofija, dešinėje – pjūvis prasiskyręs, todėl likęs defektas; ieškovei rekomenduota atlikti mažųjų lytinių lūpų plastiką, kuri minėtame centre ir buvo atlikta (I t., b. l. 41-42, II t., b. l. 35-39).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Northway chirurgijos centras“ prievolės atlyginti ieškovės A. B. galimai patirtą 491,84 Eur turtinę žalą ir 5792,40 Eur neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų chirurginių paslaugų. Ieškovė įrodinėja, kad ją konsultavusi ir operavusi gydytoja jai nesuteikė visos informacijos apie pačią operaciją ir galimas jos pasekmes bei komplikacijas, nesirūpino jos būkle pooperaciniu laikotarpiu ir skyrė netinkamą gydymą, dėl neteisėtų gydytojos veiksmų nebuvo pasiektas operacijos tikslas – mažosios lytinės lūpos liko hipertrofuotos, rezultatas neatitiko jos lūkesčių.

Atlygintinių paslaugų teikimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, taikytinos teikiant ir asmens sveiktos priežiūros paslaugas, numato, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; paslaugų tiekėjas turi paisyti atitinkamoje profesijoje nusistovėjusios praktikos bei jos standartų (CK 6.716 str. 3 d., 6.718 str. 1 d. ir 2 d.). Už tinkamą sutarties klientui įvykdymą yra numatyta ir paslaugų teikėjo atsakomybė (CK 6.717 str. 3 d.). Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą paciento gydymą (netinkamą profesinių pareigų vykdymą) yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (CK 6.732 str.). Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ). PTŽSAĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Ar pacientui suteiktos tinkamos (kokybiškos) medicinos paslaugos, teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, įvertinęs byloje esančių ir surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.). Jei nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (PTŽSAĮ 3 str. 2 d., 24 str. 1 d.).

Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos veiksmais teikiant medicinines paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovė šios sąlygos neprivalo įrodinėti, nesant kaltės privalo įrodinėti atsakovas (CK 6.248 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktika sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus yra pakankamai nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, t. y. specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-170/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-603-701/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas nekokybiškai įvykdė sutartyje numatytas paslaugas ir nesuteikė jai reikiamos informacijos apie operaciją, galimas jos pasekmes ir komplikacijas. Nors ieškovę konsultavusi ir operavusi gydytoja nurodė, kad ji, kaip paprastai ruošiantis daryti tokio pobūdžio operacijas, tiek 2011 m. lapkričio 29 d. konsultacijos metu, tiek ir prieš pačią operaciją ieškovę informavo apie gydymo bei pooperacinės priežiūros planą, nurodė galimas komplikacijas, tačiau tokie atsakovo argumentai vertintini kritiškai. PTŽSAĮ 17 str. 2 d. numato, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Minėto įstatymo 17 str. 3 d. nustatyta, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos. Iš į bylą pateikto 2011 m. gruodžio 15 d. Paciento sutikimo matyti, kad jis yra bendro pobūdžio, vienoda forma teikiamas pasirašyti visiems pacientams, jame įrašyta tik pacientės kontaktai bei numatomos atlikti paslaugos pavadinimas. Pažymėtina, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškovės skundo pagrindu atlikusi atsakovo teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, taip pat nustatė, kad 2011 m. gruodžio 15 d. ieškovei teiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto reikalavimą – 2011 m. gruodžio 15 d. A. B. pasirašytame Paciento sutikime nenurodyta numatytos atlikti chirurginės operacijos esmė, pobūdis, tikslai, apimtis ir galimybė ją keisti, konkrečiam pacientui ir konkrečiai procedūrai galimos komplikacijos (I t., b. l. 138-143), t. y. ieškovės pasirašytas sutikimas neatitinka 2010 m. kovo 8 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto Sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros aprašo 9.5., 9.6., 9.8., 9.8.1., 9.8.2., 9.8.3. punktų reikalavimų. Kaip jau minėta, atsakovas nurodė tik procedūros pavadinimą – lytinių lūpų plastika ir bendras galimas komplikacijas visiems pacientams, tačiau nenurodė ieškovei atliktos operacijos esmės, pobūdžio, tikslo, nepateikė trumpo ir aiškaus jos aprašymo, neaptarė chirurginės operacijos apimties ir galimybės ją keisti, galimų komplikacijų ir kitų pacientės apsisprendimui svarbių aplinkybių. Tam, kad paciento sutikimas būtų galiojantis ir sukeltų tam tikrų teisinių padarinių, būtina, kad jis būtų duotas pacientui ar jo atstovui pagal įstatymą prieš tai gavus visapusišką informaciją, kas reiškia, kad teisinių padarinių sukelia tik informuotas sutikimas, t. y. sutikimas, gautas po to, kai gydytojas pacientui suteikė išsamią informaciją apie chirurginės operacijos esmę, jos alternatyvą, pobūdį, tikslą, žinomas ir galimas komplikacijas ir pan. Nagrinėjamu atveju patyręs ir rūpestingas chirurgas privalėjo iš anksto informuoti pacientę ir gauti jos rašytinį sutikimą dėl operacijos esmės, pobūdžio, tikslo, pateikti jai trumpą ir aiškų operacijos aprašymą, aptarti chirurginės operacijos apimtį ir galimybes ją keisti, galimas komplikacijas ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė buvo ruošiama planinei operacijai, todėl akivaizdu, kad ruošiantis planinei operacijai, buvo galima iš anksto gauti pacientės sutikimą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Byloje atlikus teismo medicinos ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius ekspertizės akte Nr. 40(144)/15 (01) pateikė išvadą, kad UAB „Northway chirurgijos centras“ diagnostinių ar gydymo klaidų, įskaitant ir panaudotus medikamentus bei priemones, teikiant paslaugas 2011 m. gruodžio 15 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties pagrindu A. B., nepadarė: 1) nustatyta diagnozė - mažųjų lytinių lūpų hipertrofija, kai pacientės apžiūros metu buvo rastas mažųjų lytinių lūpų išvešėjimas bei jų išlindimas iš lytinio plyšio per 6 cm - yra teisinga; 2) gydymo taktika - plastinė redukcinė mažųjų lytinių lūpų operacija, kai išvešėjusios mažosios lytinės lūpos pacientei kėlė estetinį ir fizinį diskomfortą, pasirinkta teisinga; 3) operacijos metodika, nurodyta medicininiuose dokumentuose bei jos eigos aprašymas - tinkama ir naudojama visame pasaulyje, koreguojant tokio pobūdžio ir apimties mažųjų lytinių lūpų hipertrofiją bei atitinka aptariamo pobūdžio operacijai keliamus medicininių standartų reikalavimus; 4) operacijos trukmė (1 valanda) - įprastinė; 5) pasirinktas siūlas Monocryl 3/0, žaizdų kraštams susiūti - tinkamas, naudojamas tokio pobūdžio operacijoms žaizdų susiuvimui ir operacijos pabaigoje susiūtų žaizdų sutepimas Baneocino tepalu (antibakterinis preparatas) - tinkamo pasirinkimo medikamentas; 6) operacijos metu komplikacijų nebuvo; 7) pooperacinė priežiūra - tinkama, adekvati A. B. būklei; 8) būklė, išsirašant iš chirurgijos centro, buvo patenkinama, nusiskundimų pacientė neturėjo; 9) rekomendacijos, išsirašant iš chirurgijos centro, duotos, visos tinkamos, sektinos po tokio pobūdžio operacijų; 10) informacija, kur kreiptis, įvykus komplikacijai bei tolimesnei ambulatorinei priežiūrai, pacientei išsirašius iš chirurgijos centro buvo duota, informuota pasirašytinai; A. B. atlikta operacija atitiko aptariamo pobūdžio operacijai keliamus medicininių standartų reikalavimus bei pooperaciniu laikotarpiu priežiūra buvo suteikta tinkama; Sveikatos priežiūros įstaiga suprantama forma pacientei paaiškino, kad paslauga gali sukelti šalutinį poveikį ar kitokias nepageidaujamas pasekmes, komplikacijas, tačiau šiame sutikime, tarp išvardintų pasekmių ir komplikacijų, nepaminėtos (neįrašytos) specifinės, būtent tokio pobūdžio atliekamoms operacijoms pasitaikančios komplikacijos bei pasekmės (pvz., kraujavimas, žaizdos išsiskyrimas, pakartotinos operacijos reikalingumas, recidyvas), todėl, ar pacientei buvo suteikta pakankamai informacijos apie pooperacinio laikotarpio galimas komplikacijas ir jos pasekmes, kategoriškai nei patvirtinti, nei paneigti negali. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 56-44 taip pat konstatavo, kad ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos UAB „Northway chirurgijos centre“, buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai, žalos ieškovės sveikatai nepadaryta, o ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo netenkintas (I t., b. l. 29-34). Teismo vertinimu, tokie specialistų teiginiai patys savaime nereiškia, jog nėra galimas ar įmanomas atsakovo suteiktų paslaugų kokybės įvertinimas remiantis kitais byloje surinktais duomenimis, juolab, kad pati ieškovė nurodo, kad ginčo dėl operacijos, kuria jai pašalinta hipertrofuota lytinių lūpų dalis, ji nekelia, tačiau teigia, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų per vieną operaciją pašalinti visą hipertrofuotą lytinių lūpų dalį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad ekspertų išvados vertinamos kartu su kitais įrodymais ir neturi didesnės įrodomosios galios. Teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis c .b. Nr. 3K-3-452/2006, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-474/2010). Minėtame sprendime bei ekspertizės akte iš tiesų konstatuota, jog operacija atlikta tinkamai, tačiau nevertinta aplinkybė, jog atsakovas neatsižvelgė į ieškovės teisėtus lūkesčius dėl operacijos rezultato. Nagrinėjamu atveju tiek iš 2011 m. gruodžio 15 d. ieškovės pasirašyto sutikimo atlikti operaciją, tiek ir iš 2011 m. gruodžio 15 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties nėra matyti ar tarp pacientės ir gydytojos buvo susitarimas dėl konkretaus rezultato, nenurodyta ar ieškovei buvo paaiškinta, jog po operacijos jai gali prireikti antros operacijos norimam rezultatui pasiekti, tačiau ieškovė visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jai buvo žadėta, jog pakaks vienos operacijos norimam rezultatui pasiekti. Aplinkybę, jog po atliktos operacijos nebuvo pasiektas pacientės norimas rezultatas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Iš 2012 m. gegužės 21 d. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų parengto rašto matyti, kad ieškovė 2012 m. gegužės 16 d. apsilankė Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, kur ją, dalyvaujant gydytojams doc. V. G. ir doc. E. Š., apžiūrėjo gydytoja D. R. R. ir konstatavo, kad pacientės kairioji mažoji lytinė lūpa sugijusi pirminiu būdu, randas adekvatus; dešinėje pusėje operacinė siūlė yra nesulipusi per visą savo ilgį; abi lūpos išlieka hipertrofuotos, o nesugijęs pjūvis labai iškreipia audinių simetriją, todėl susidaro įspūdis, kad pjūvis buvo asimetriškas, tačiau mano, kad teikiant sveikatos paslaugas ieškovei nebuvo padaryta diagnostinių ar gydymo klaidų, operacija atlikta tinkamai ir kokybiškai (I t., b. l. 26-28). Iš UAB „Estetinės chirurgijos centras“ išrašų iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad ieškovė, atvykusi į centrą skundėsi prieš pusę metų atlikta operacija dėl nesimetriškų mažųjų lytinių lūpų, jai buvo nustatytas mažųjų lytinių lūpų hipertrofijos recidyvas N90.6; specialioji būklė: likusi nedidelė lytinių lūpų hipertrofija, dešinėje – pjūvis prasiskyręs, todėl likęs defektas; ieškovei rekomenduota atlikti mažųjų lytinių lūpų plastiką, kuri minėtame centre ir buvo atlikta (I t., b. l. 41-42, II t., b. l. 35-39). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė buvo įspėta, kad ir po atliktos operacijos, jos lytinės lūpos gali likti hipertrofuotos ir jai gali reikėti pakartotinės operacijos bei apie kitas galimas komplikacijas, todėl tiek sutikimui atlikti operaciją, tiek asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarčiai nesant pakankamai informatyviems, jie negali būti vertinami kaip atsakovo atsakomybę šalinantys įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovei nesuteikus visapusiškos bei išsamios informacijos apie jai suteikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei galimas komplikacijas, į tai, kad operacijos rezultatas nepateisino ieškovės teisėtų lūkesčių, laikoma, kad pacientė nežinojo gydymo rizikos bei negalėjo jos išvengti, atsisakydama paslaugos, atininkamai, atsakomybė už pasirinkimo galimybės suvaržymą tenka gydymo įstaigai, o ieškovę operavusios gydytojos veiksmai pripažintini neteistais (CK 6.246 str., 6.719 str., 6.727 str., 6.729 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat teigia, kad ją operavusi gydytoja neužtikrino maksimalaus atidumo, rūpestingumo bei atsargumo, kadangi nesirūpino ja pooperaciniu laikotarpiu, nesidomėjo jos būkle bei neskyrė tinkamos priežiūros, vietoje to skirdama briliantinės žalumos tirpalą. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne tik pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet ir pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2013). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius ekspertizės akte Nr. 40(144)/15 (01) pateikė išvadą, kad A. B. UAB „Northway chirurgijos centras“ pooperaciniu laikotarpiu priežiūrą teikė tinkamai, pacientė savo parašu patvirtino, kad yra informuota, kokiu telefonu skambinti, jei per 24 valandas po išvykimo iš įvyktų komplikacija bei kur ir kada kreiptis tolimesniam ambulatoriniam gydymui, tačiau byloje nustatyta, kad praėjus 7 dienoms po operacijos, ieškovė jos teigimu pastebėjo, kad vienos pusės siūlė pradėjo irti, todėl 2011 m. gruodžio 23 d. telefonu kreipėsi į ją gydžiusią gydytoją, skųsdamasi skausmu, tačiau gydytoja nurodė, kad kalbėti negali. Vėliau gydytojai perskambinus ieškovės nurodytu telefonu, atsiliepė UAB „Senjorų rezidencija“ įstaiga ir tik vėliau pakvietus ieškovę prie telefono, gydytoja ją informavo, kad nieko daryti nereikia, o reikia laukti. Skausmui nepraeinant, 2011 m. gruodžio 26 d. ieškovė dar kartą telefonu kreipėsi į ją operavusią gydytoją, tačiau susisiekti su gydytoja nepavyko, nes ji buvo išvykusi. Vertinant pacientės pooperacinį stebėjimą, reikia atkreipti dėmesį, į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikų raštą, iš kurio matyti, kad ieškovė 2011 m. gruodžio 27 d. buvo atvykusi į klinikas, ji buvo susijaudinusi ir koridoriuje sutiktų gydytojų prašėsi apžiūrima, nes teigė, kad jei per šventes pradėjo pūliuoti ir skaudėti operacinę žaizdą tarpvietėje; apžiūrėjus pacientę, jai buvo paaiškinta, kad skubi pagalba nereikalinga ir pasiūlyta kreiptis planine tvarka į įstaigą, kur jai buvo atlikta operacija (I t., b. l. 166). 2011 m. gruodžio 27 d. ieškovei atsakovui įteikus pareiškimą dėl kompensacijos už nepavykusią operaciją, kurią atliko gydytoja R. Ž. (I t., b. l. 12), atsakovas pasiūlė įvertinti jos faktinę būklę ir aptarti nusiskundimus ir tik 2012 m. sausio 11 d. ieškovę apžiūrėjo trečiojo asmens gydytoja-akušerė J. L. M., kuri konstatavo, kad ieškovės lytinės lūpos po atliktos operacijos yra gijimo stadijoje, atsivėrusios žaizdos nėra, ieškovei taip pat buvo paaiškinta dėl tolimesnės gijimo eigos ir nurodyta, kad galutinį rezultatą galima būtų įvertinti po mėnesio laiko, paaiškinta tolimesnė priežiūra (I t., b. l . 100). 2012 m. sausio 16 d. trečiojo asmens generalinės direktorės pavaduotoja medicinai J. P. elektroniniu laišku informavo, kad ieškovei nepavykus susisiekti su ją operavusia gydytoja ir išreiškus ja nepasitikėjimą, ji buvo apžiūrėta gydytojos - ginekologės J. M., kuri nustatė, kad lytinės lūpos dar paburkusios, asimetriškos, bet žaizdų kraštai jau sugiję, o siūlai įsipjovę į gleivinę, nuo drėgmės pakitę audiniai, bet pūliavimo nėra; siūlams dirginant audinius ir atlikus savo funkciją, jie išimti; su paciente taip pat buvo aptartas pinigų, sumokėtų už operaciją, grąžinimo galimybė (I t., b. l. 13). 2012 m. vasario 14 d. ieškovę pakartotinai apžiūrėjo trečiojo asmens gydytoja-akušerė J. L. M., kuri nurodė, kad objekto dešinėje išlikusi hipertrofuota lūpos dalis, apatinėje dalyje dvi skylutės; kairioji lytinė lūpa hipertrofuota, infekcijos nėra, išorinės siūlės nuimtos, diagnozė – būklė po lytinių lūpų plastikos, pakartotina operacija - korekcija, pacientei pageidaujant, galima (I t., b. l. 14). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovę operavusi gydytoja nebuvo pakankamai rūpestinga stebint jos pooperacinę būklę, nenustatė konkretaus atvykimo pas gydytoją laiko, iš esmės perkeliant šią atsakomybę pacientei, jai skundžiantis skausmu ir siūlės yrimu, pacientė nebuvo apžiūrėta operavusios gydytojos nei jai kreipusis pirmą kartą praėjus 7 dienoms po operacijos, nei 2011 m. gruodžio 26 d., t. y. ieškovei sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taip pat pažymėtina, kad tarp šalių pasirašytoje Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje atsakovas buvo įsipareigojęs jo gydytojui negalint suteikti paslaugų pacientui, pasiūlyti suteikti paslaugas kitu laiku arba pasiūlyti kitą sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją (I t., b. l. 87-88), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė.

Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovei pirmą kartą kreipusis į gydytoją dėl skausmo ir vėliau gydytojai perskambinus ieškovės nurodytu telefonu bei atsiliepus UAB „Senjorų rezidencija“ įstaigai, kas rodo, kad ieškovė buvo savo darbo vietoje bei nepaisė gydytojos rekomendacijų dėl pooperacinio laikotarpio vengti sėdimo režimo ir fizinio krūvio, atmestina kaip neįrodyta ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, byloje esanti 2012 m. gruodžio 10 d. UAB „Senjorų rezidencija“ pažyma patvirtina, kad ieškovė nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. atostogavo (I t., b. l. 74), todėl ji negalėjo nurodytu laikotarpiu atlikti savo darbinių funkcijų. Be to, pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenumato paciento pareigos ambulatorinį gydymą po operacijos tęsti imant nedarbingumo pažymėjimą, o ne atostogas.

Teismas atmeta ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ją operavusios gydytojos paskirta briliantinė žaluma iškart po operacijos pablogino žaizdų gijimą, nes ji nėra skiriama tokio tipo žaizdoms gydyti, jos aprašyme bei indikacijoje taip pat nurodoma, jog ja negalima tepti atvirų žaizdų (I t., b. l. 38). Ieškovę operavusi gydytoja R. Ž. paaiškino, kad ji skyrė briliantinę žalumą, nes ji džiovina žaizdą, o operuotoje vietoje visada laikosi drėgmė, be to, briliantinė žaluma neturi įtakos žaizdos gijimui. Ekspertas J. D., apklaustas teismo posėdyje, taip pat paaiškino, kad briliantinės žalumos tirpalo skyrimas buvo galimas, nors jo ir nerekomenduojama tepti ant žaizdų, tačiau jo naudojimas negalėjo sąlygoti atsiradusių komplikacijų - siūlių iširimo. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas T. B., kuris nurodė, kad briliantinės žalumos tirpalas yra legalus vaistas ir dėl jo naudojimo nėra kilę komplikacijų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti tiek ekspertų, tiek gydytojos R. Ž. parodymais dėl briliantinės žalumos tirpalo naudojimo, todėl ieškovės argumentus, kad minėto tirpalo naudojimas sąlygojo žaizdų negijimą, atmeta kaip neįrodytus.

Ieškovė nurodo, kad ji patyrė didžiulius fizinius bei moralinius išgyvenimus, rūpesčiai dėl sveikatos būklės neleido jai ramiai sutikti Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, be to, komplikacijos, susijusios su ypač jautrių organų dalies operacija, sukėlė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, nepasitikėjimą ir abejones dėl gręsiančių sveikatos problemų ateityje, tokia būsena paveikė šeimos atmosferą, nes ieškovė prarado pasitikėjimą savimi bei patyrė emocinius išgyvenimus pagalvojusi apie intymų suartėjimą.

Vertinant ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, viena vertus, akivaizdu, kad prašomas priteisti 5792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg didelis, nes ir iki operacijos ieškovės gyvenimo kokybė nebuvo gera, ieškovei buvo reikalinga mažųjų lytinių lūpų operacija, be to, ieškovei priteistina neturtinė žala negali būti prilyginama priteistiniems už sunkiausius ar apskritai nebeatstatomus sveikatos sutrikdymus žalos dydžiams, juolab, kad pati ieškovė nurodė, kad jai padaryta žala tęsėsi pusę metų, t. y. iki pakartotinės operacijos. Kita vertus, sutiktina, kad ieškovei atlikta operacija be jos informuoto sutikimo bei kilusios komplikacijos, apie kurias ji nebuvo informuota prieš operaciją, susijusios su ypač jautrių organų dalimi dėl ko ji patyrė fizinius bei moralinius išgyvenimus. Ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie galimą pakartotinę operaciją ir galimas komplikacijas, kas lėmė, jog operacijos rezultatas neatitiko ieškovės lūkesčių, dėl ko jai buvo atlikta papildoma operacija, kas neabejotinai sukėlė papildomą fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus, ilgesnį gijimo periodą, lankymusis pas gydytojus, sumažino bendravimo galimybes, todėl ji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 13 str., 14 str., CK 6.250 str.). Teismas konstatuoja, jog toks priteistinas piniginės kompensacijos dydis yra teisingas neturtinės žalos atlyginimo principo realizavimas, adekvatus ieškovės patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams bei atitinka bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 str. 2 d.