Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-317/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
1A-255-317/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23272-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Albinas Antanaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
J. Š.
Nukentėjusysis
I. D., D. D., E. D.
Civilinis atsakovas
D. G., UAB "M"
Advokatai
Domas Pakėnas, Edgaras Paulius Staniukaitis, Jūratė Kelpšaitė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-317/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23272-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.7; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,nuteistajam J. Š., jo gynėjai advokatei Jūratei Kelpšaitei,nukentėjusiajam I. D., nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. atstovui advokatui Domui Pakėnui,civiliniam atsakovui D. G., jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,

civilinės atsakovės UAB "M" atstovams advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui ir direktorei J. O.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:

iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš AAS „B“ filialo Lietuvoje nukentėjusiojo E. D. naudai priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš J. Š. nukentėjusiosios D. D. naudai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš J. Š. nukentėjusiojo I. D. naudai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, bei nukentėjusiųjų reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. priteista po 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiesiems E. D., D. D. ir I. D. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

J. Š. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės 2016 m. birželio 16 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl civilinio ieškinio.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu J. Š. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. gegužės 17 d. 16.20 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „M“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 30 punkto reikalavimų nurodymą, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, nevykdydamas šių reikalavimų, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją bei partrenkė ir sužalojo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusį mažametį E. D., kuriam padaryti daugybiniai kūno sumušimai, odos nubrozdinimai kaktoje ir keliuose, kaktikaulio lūžis dešinėje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu dešinėje smilkininėje skiltyje. Dėl sunkios galvos smegenų traumos ir kraujo išsiliejimo į smegenis, sukėlusio smegenų suspaudimą ir pabrinkimą bei liekamuosius reiškinius buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį: priteisė iš J. Š. nukentėjusiojo E. D. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš AAS „B“ filialo Lietuvoje nukentėjusiojo E. D. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš J. Š. nukentėjusiojo I. D. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš J. Š. nukentėjusiosios D. D. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. po 1362,12 Eur turėtų išlaidų atstovo paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti; bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skyrė nuteistajam J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Tuo pačiu nuosprendžiu iš J. Š. nukentėjusiesiems D. D. ir I. D. priteista po 350,00 Eur turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal nukentėjusiųjų I. D. bei D. D. ir nuteistojo J. Š. kasacinius skundus, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesta nukentėjusiųjų E. D., I. D. ir D. D. civilinio ieškinio dalis UAB „M“, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji I. D. ir D. D. prašo neturtinės žalos atlyginimą priteisti solidariai iš nuteistojo J. Š. ir civilinės atsakovės UAB „M“.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį UAB „M“ atžvilgiu ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270, 6.264 straipsniuose įtvirtintas teisės normos. Tais atvejais, kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso darbdaviui, nepaisant to, kad ji suteikta panaudai kitam asmeniui, tačiau ją vairuodamas darbuotojas patenka į eismo įvykį, transporto priemonės valdytoju turi būti laikomas darbdavys. Nors apylinkės teismas nustatė, kad eismo įvykis kilo ne nuteistojo darbo metu, šios aplinkybės yra prieštaringos. UAB „M“ atstovo pateikti rašytiniai įrodymai – darbo grafikas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, gali būti parengti taip, kaip naudingiau darbdaviui. Jiems neprivaloma registracija, jie gali būti koreguojami. Taigi, tai nepatikimi ir didelės įrodomosios reikšmės neturintys įrodymai.

4.2. Apeliantų manymu, UAB „M“ atsakomybę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu J. Š. duoti parodymai, jog jo tarnybinis automobilis yra „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo pokalbių su darbdaviu išklotinės, kurios patvirtina, kad eismo įvykio dieną nuteistasis keletą kartų (dienos metu ir labai ankstyvą rytą) skambino darbdaviui, ir transporto priemonės draudimo liudijimas (automobilį apdraudusi UAB „M“). Automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis, sudaryta tarp UAB „M“ ir D. G., yra fiktyvi. Panaudos sutarties 5 punkte nurodoma, jog visos automobilio išlaikymo sąnaudos tenka panaudos gavėjui, tačiau faktiškai automobilio draudimo išlaidos teko UAB „M“. Be to, panaudos sutartis nebuvo registruota viešajame registre, todėl jos negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Tai, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ir yra naudojamas UAB „M“, apeliantų nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, jog eismo įvykio metu ant automobilio buvo UAB „M“ rekvizitai - telefono numeriai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „M" atstovas advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad civilinis ieškinys UAB „M“ atžvilgiu yra reiškiamas nepagrįstai. Eismo įvykio metu automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. Š. vairavo paprašytas D. G., nedarbo metu, ką patvirtina į bylą pateiktas UAB „M“ 2016 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalo įrašai, iš kurių matyti, jog iš J. Š. pinigai už darbą tą dieną paimti nebuvo. Vien tai, kad eismo įvykio dieną J. Š. skambino darbdaviui, neįrodo, jog tą dieną jis vykdė darbines funkcijas UAB „M“ naudai ir interesais, kadangi J. Š. dažnai skambina bendradarbiams, ką galima nustatyti ir iš ankstesniu laikotarpiu jo naudojamo telefono abonento sujungimų, pokalbių trukmės. Be to, automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „M“ panaudos sutartimi, kuri 2015 m. spalio 1 d. įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje, perdavė D. G.. Prie bylos prijungti UAB „M“ buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad D. G. už naudojimąsi minėtu automobiliu kas mėnesį moka po 57,92 Eur, kurą UAB „M“ pila tik į kitus taksi automobilius. Tai, kad D. G. valdė automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacija. Taigi, UAB „M" tėra transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau jokiu būdu ne valdytojas, ir negali atsakyti už kitų asmenų padarytas žalas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdyje nukentėjusysis I. D., nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. atstovas advokatas Domas Pakėnas bei prokurorė prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti ir nukentėjusiųjų naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš nuteistojo J. Š. ir civilinės atsakovės UAB „M“. Nuteistasis J. Š., jo gynėja advokatė Jūratė Kelpšaitė, civilinis atsakovas D. G., jo atstovas advokatas Edgaras Paulius Staniukaitis, civilinės atsakovės UAB „M“ atstovai advokatas Egidijus Jonas Grigaravičius ir direktorė J. O. prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nukentėjusiųjų I. D. ir D. D. apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo solidariai iš UAB „M“ ir nuteistojo J. Š. tenkinamas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

9. I. D. ir D. D. apeliacinis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo, priimant 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkinta nukentėjusiųjų apeliacinio skundo dalis dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo J. Š. ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuteistajam uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones - 2 metams. Taip pat tenkintos apeliacinio skundo dalys dėl procesinių palūkanų priteisimo ir proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, padidinimo. Apeliacinis skundas dalyje dėl priteistos neturtinės žalos padidinimo bei neturtinės žalos priteisimo solidariai iš nuteistojo J. Š. ir UAB „M“ atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal nukentėjusiųjų I. D. bei D. D. ir nuteistojo J. Š. kasacinius skundus, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi, be kita ko, konstatavo, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo atsisakyta patenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio padidinimo yra teisėta ir pagrįsta, tačiau nesutiko su ta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria atmesta nukentėjusiųjų E. D., I. D. ir D. D. civilinio ieškinio dalis UAB „M“, todėl ją panaikino ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taigi, teisėjų kolegija, bylą nagrinėja tik ta apimti, kuria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, t. y. pasisako tik dėl UAB „M“ atsakomybės už nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą.

10. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo padaryta UAB „M“ nuosavybės teise priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu – taksi automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo nuteistasis J. Š.. Todėl plačiau dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

11. Civiliniame ieškinyje nukentėjusieji neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti solidariai iš nuteistojo J. Š. ir UAB „M“. Tokį prašymą nukentėjusieji motyvavo tuo, jog J. Š. yra UAB „M“ darbuotojas, eismo įvykio metu vykdęs darbinę veiklą, žala padaryta bendrovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nusprendė neturtinės žalos atlyginimą priteisti tik iš nuteistojo J. Š.. Teismas nurodė, jog pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.), kuris nebūtinai yra jo savininkas, bei, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog eismo įvykio dieną automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutarties pagrindu buvo ne UAB „M“, o D. G.. Todėl konstatavo, jog UAB „M“ nėra tinkama atsakovė už eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą.

12. Kaip matyti iš I. D. ir D. D. apeliacinio skundo turinio, nukentėjusiųjų nuomone, UAB „M“ pagal civilinį ieškinį turi atsakyti dviem savarankiškais pagrindais – kaip nuteistojo darbdavė (CK 6.264 straipsnis) bei didesnio pavojaus šaltinio valdytoja (CK 6.270 straipsnis). Šiame kontekste pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal nukentėjusiųjų I. D. bei D. D. ir nuteistojo J. Š. kasacinius skundus, 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodė, jog darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas (lyginant su įprastais žalos atlyginimo atvejais), pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-210/2007, 3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008, 3K-3-55-378/2016, e3K-3-225-690/2018 ir kt.). Taigi, kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog šiuo konkrečiu atveju, nustačius, jog eismo įvykio metu automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytoja buvo būtent UAB „M“, pareiga šiai bendrovei atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą kiltų pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas, o ne pagal CK 6.264 straipsnį.

13. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų apeliacinius skundus pirmąjį kartą, įvertinę byloje surinktus įrodymus - nuteistojo J. Š., liudytojų D. G., V. K. parodymus, civilinės atsakovės UAB „M“ atstovės J. O. paaiškinimus, rašytinius duomenis (UAB „M“ darbo laiko apskaitos žiniaraštį), padarė išvadą, kad J. Š. eismo įvykio metu darbinių pareigų neatliko, t. y. 2016 m. gegužės 17 d. nedirbo. Šiai teismų padarytai išvadai pritarė ir kasacinės instancijos teismas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje taip pat nustatyta, jog prieš įvykstant eismo įvykiui, J. Š. UAB „M“ priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo į cheminę valyklą, taigi, iš esmės, juo naudojosi UAB „M“ interesais, o pripažinus, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra įmonė, už jos darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu, darbo ar ne darbo metu, bet naudotu valdytojo interesais ar tikslais, padarytą žalą turi atlyginti įmonė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendimą panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesta nukentėjusiųjų E. D., I. D. ir D. D. civilinio ieškinio dalis UAB „M“, ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, motyvavo tuo, jog apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar UAB „M“ su D. G. sudaryta automobilio sutartis galėjo būti niekinė ir nevykdoma, ar tikroji šio didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) valdytoja nėra J. Š. darbdavė UAB „M“.

15. Siekdamas išsamiai išnagrinėti visus bylos duomenis ir nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės UAB „M“ civilinei atsakomybei už eismo įvykio metu padarytą žalą nustatyti, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė teisme civilinės atsakovės - UAB „M“ atstovę direktorę J. O. bei civilinį atsakovą D. G..

Žemesnės instancijos teismas

16. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, J. O. nurodė, kad ji iki šiol vadovauja UAB „M“, kuri užsiima statybų sektoriumi (ši veikla sudaro 90 procentų įmonės gaunamo pelno), taip pat teikia taksi (ši veikla sudaro 4 procentus įmonės gaunamo pelno) bei krovinių pervežimo paslaugas (ši veikla sudaro 6 procentus įmonės gaunamo pelno). UAB „M“ atsidarė kaip taksi veiklą vykdanti įmonė, tačiau vėliau nusprendė imtis statybų sektoriaus. Kadangi jau buvo nupirkti automobiliai, toliau vykdė ir taksi veiklą. Automobiliai nuosavybės teise priklauso UAB „M“. 2016 m. gegužės mėnesį bendrovė turėjo 6 automobilius, vienas jų buvo neeksploatuojamas dėl variklio gedimo. Dar keli automobiliai pagal panaudos sutartis buvo perleisti kitiems asmenims – L., B., L. bei D. G.. D. G. panaudos sutartimi perleistas automobilis, kuriuo nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, įmonės veikloje, pasak J. O., nedalyvavo. Panaudos sutartys buvo sudaromos siekiant gauti bent kažkokį pelną, kadangi įmonė turėjo daugiau automobilių, nei vairuotojų. Tai buvo naudingiau nei laikyti automobilius nenaudojamus. Sudaryti panaudos sutartį D. G. pasiūlė ji, kadangi žinojo, jog pastarasis nori teikti taksi paslaugas. D. G. automobilis buvo perduotas pagal panaudos sutartį, nes neturėdamas panaudos sutarties, jis nebūtų gavęs savivaldybės leidimo verstis taksi veikla. D. G. UAB „M“ dirbo 2012 metais, 2013 metas buvo atleistas, nes pats norėjo išeiti iš darbo. Ji nėra nurodžiusi, kad D. G. buvo atleistas iš darbo dėl to, jog susipyko su jos vyru. Pagal panaudos sutartį automobilis buvo perleistas jam valdyti ir naudotis laikinai ir neatlygintinai. Automobilį apdraudė ir jo technine apžiūra rūpinosi UAB „M“. Automobilio draudimas metams kainavo 102 eurus. Ji nežinojo, kad automobilį apdrausti gali bet kuris kitas asmuo. Papildomai įmonei kainuodavo ir techninės apžiūros atlikimas. Viso automobilio išlaikymas metams kainavo apie 140 eurų. Nors pagal panaudos sutartį automobilio technine būkle, remontu turėjo rūpintis D. G., tačiau automobilis buvo perduotas techniškai tvarkingas. Taip pat su D. G. buvo sudaryta radijo dažnio sutartis, pagal kurią buvo imamas apie 57 eurų mokestis, būdavo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros ir pinigų priėmimo kvitas. Jokių kitų mokesčių D. G. UAB „M“ nemokėjo. Pajamų dalies nuo jo gaunamų pajamų, bendrovė negaudavo. D. G. vykdė individualią veiklą, jis dirbo laisvai, ne pagal grafiką. Niekas nekontroliavo, ar jis bendrovės teikiama radijo ryšio paslauga naudojosi. D. G. galėdavo gauti užsakymus tiesiogiai. Kiek jai žinoma, D. G. UAB „M“ radijo ryšio kortele nesinaudojo, iš UAB „M“ užsakymų negaudavo. Radijo stotelė jam buvo išduota galbūt tam, kad galėtų paimti iškvietimus, jeigu įmonėje dirbantys vairuotojai nespėtų. Radijo stotele D. G. naudojosi nuo 2015 m. spalio mėnesio. Taksometrai automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo registruoti tik D. G. vardu, nes juo UAB „M“ veiklos nevykdė. Kokios buvo D. G. pajamos pagal taksometrą, ji nežino. D. G. transporto priemonę, perduotą pagal panaudos sutartį, naudojo ir asmeninėmis reikmėms. Automobilis, perleistas D. G., įmonei pelno nenešė. Parodžius automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, sudarytą 2016 m. kovo 16 d., liudytoja paaiškino, jog ant draudimo sutarties yra jos parašas, bei nurodė, jog kuo didesnis kiekis automobilių yra draudžiamas, tuo didesnė nuolaida gaunama. D. G. prašydavo atiduoti pinigus už draudimą, tačiau jis sakydavo, kad pinigų neturi. Dokumento, patvirtinančio, kad pinigai už draudimą iš D. G. būdavo paimami, bendrovė neturi. Eismo įvykio metu ant automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyti visi UAB „M“ rekvizitai, nes automobiliams, kurie vykdo taksi veiklą, tai yra privaloma. Su D. G. žodžiu buvo sutarta, jog UAB „M“ rekvizitus, perdavus jam automobilį, jis nuplėš. Pagrindinis taksi atributas yra taksi plafonas, ant kurio buvo D. G. rekvizitai. Taip pat liudytoja parodė, jog įvykio laikotarpiu įmonėje dirbo penki vairuotojai – M., J. Š., M., P., J.. Vairuotojai nedirbdavo tik su vienu automobiliu, kadangi jų grafikas būdavo slenkantis. J. Š. kasdien nedirbo, nes tai nebuvo jo pagrindinis darbas. Dirbantys vairuotojai kasdien parveždavo pinigus pagal taksometrą, gaudavo darbo užmokestį.

17. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas D. G. parodė, jog nežino kodėl J. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad eismo įvykio metu važiavo savo darbiniu automobiliu. Pagal panaudos sutartį automobilio valdytoju buvo jis t. y. D. G.. Juo naudojosi tiek darbo, tiek asmeninėms reikmėms, laikė automobilį savo namuose. Panaudos sutartis buvo sudaryta J. O. iniciatyva, nors kalbą, kad norėtų automobilio pagal panaudos sutartį, pradėjo jis. Tuo metu jis pats neturėjo jokio automobilio. Įvykio dieną automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), niekas nedirbo. J. Š. su tuo automobiliu apskritai nedirbdavo. Įvykio dieną automobilis buvo pas J. Š., kadangi jis (D. G.) paprašė nuvaryti šį automobilį cheminiam valymui. Automobilio panaudos sutartį sudarė, nes galvojo, jog tokiu būdu pavyks daugiau užsidirbti. Dirbant UAB „M“, užsidirbti nepavykdavo. Iš UAB „M“ išėjo, nes buvo susipykęs su J. O. vyru. Dėl ko susipyko, negali pasakyti. Vėliau susitaikė. Jis UAB „M“ mokėjo tik 57 eurus už radijo dažnio paslaugą, kadangi naudojosi radijo ryšiu gaunant užsakymus. Būdavo jį įsijungęs ir jeigu vairuotojai nespėdavo paimti iškvietimų, tai jam būdavo galima paimti vieną kitą klientą. Jokių procentų nuo gaunamų pajamų UAB „M“ jis neturėjo mokėti ir nemokėjo. Automobilio technine būkle rūpindavosi jis, veždavo automobilį ir techninei apžiūrai, tačiau kada yra tai daręs, pasakyti negali. Parodžius automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 12 d. techninės apžiūros kortelę, liudytojas nurodė, jog ant jos esantis parašas nėra jo, kas praėjo automobilio techninę apžiūrą jis nežino, parašo neatpažįsta. Ar tuo metu automobilis buvo jo naudojamas, pasakyti negali. Nepamena, ar 2016 metais automobilio draudimo sutartį sudarė jis. Parodžius automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, sudarytą 2016 m. kovo 16 d., liudytojas nurodė, jog parašas ant šios sutarties nėra jo, automobilio jis nedrausdavo. Panaudos sutartyje nebuvo nurodyta, kad automobilio negalima perduoti tretiesiems asmenims. Jei būtų žinojęs, kad įvyks eismo įvykis, nebūtų davęs jo J. Š.. Tuo metu UAB „M“ nurodymų jis nevykdė.

18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, taip atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, jog apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, reikšmingus teisingam nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalies dėl UAB „M“ atsakomybės už padarytą žalą (turtinę ir neturtinę) išsprendimui, juos vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visumą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmenybę apylinkės teismas teikė UAB „M“ atsakomybę dėl padarytos žalos šalinantiems rašytiniams įrodymams – 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutarčiai (pagal kurią UAB „M“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo būti perduotas laikinai ir neatlygintinai naudotis D. G.), kuro sunaudojimo ataskaitoms už 2016 metus (iš kurių matyti, jog UAB „M“ sąskaita kuras į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo pilamas) bei liudytojo D. G. parodymams (pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas nurodė, jog nuo 2015 m. spalio mėnesio automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis naudojasi pagal panaudos sutartį, tik jis vienas teikia taksi paslaugas, šio automobilio daugiau niekas nevairuoja). Teismas iš esmės ignoravo kitus byloje surinktus duomenis, reikšmingus teisingam nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalies dėl UAB „M“ atsakomybės už padarytą žalą išsprendimui, vertino įrodymus atsietai vienus nuo kitų, nelygindamas jų tarpusavyje, suteikdamas didesnį prioritetą vieniems įrodymams ir sumenkindamas kitų įrodymų reikšmę, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir neteisingai nustatydamas transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytoją, atitinkamai nepagrįstai konstatavo, jog UAB „M“ civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą civiliniams ieškovams nekyla, kad UAB „M“ nėra tinkama atsakovė šioje baudžiamojoje byloje.

19. Apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą įrodymais išvadą, jog nuosprendyje aptarto eismo įvykio metu, kuomet nukentėjusiajam E. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo ne UAB „M“, o D. G.. Tokia išvada padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš karto po eismo įvykio, nuteistasis J. Š. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog eismo įvykio metu vairavo automobilį ne D. G. pavedimu ar prašymu, pastarojo pagal panaudos sutartį valdomą ar jam priklausantį automobilį, o nurodė, kad vairavo UAB „M“ automobilį „Volkswagen Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (3 t., b. l. 27). Sekančią dieną, jau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, J. Š. taip pat nurodė, jog nors įvykio dieną nedirbo, tačiau turėjo savo darbinį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvaryti į cheminį valymą (3 t., b. l. 39). Taigi, nuteistasis aiškiai nurodė, jog eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo jo darbovietės t. y. UAB „M“ automobilis, kurį, nors ir ne darbo metu, jis turėjo nuvaryti atlikti cheminį salono valymą. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tokius parodymus J. Š. paneigė. Jis jau tvirtino, jog atlikdamas darbines funkcijas UAB „M“, jis vairuoja ne aukščiau aptariamą automobilį, o jam priskirtą automobilį, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o automobilį „Volkswagen Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į cheminę valyklą nuvaryti paprašė D. G.. Nuteistasis paaiškino, jog 2016 m. gegužės 18 d. protokolą pasirašė neskaitęs, po eismo įvykio buvo emociškai palūžęs, parą laiko nemiegojęs, todėl galėjo nesuprasti jam užduodamo klausimo esmės. Tokius pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus nuteistojo parodymus iš esmės patvirtino ir UAB „M“ direktorė J. O. bei D. G.. Apklausiama apylinkės teisme UAB „M“ direktorė paaiškino, jog eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nuosavybės teise priklauso įmonei, tačiau 2015 m. spalio mėnesio pradžioje buvo sudaryta šios transporto priemonės panaudos sutartis su D. G., ir įmonės veikloje ji nenaudojama. Taip pat nurodė, jog iki įvykio, J. Š. naudojosi automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam sugedus, nuteistasis vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apylinkės teisme apklausiamas D. G. parodė, jog vykdo individualią veiklą, teikia taksi paslaugas, nuo 2015 m. spalio mėnesio naudojasi automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal su UAB „M“ sudarytą panaudos sutartį, šį automobilį vairuoja jis vienas. Taip pat tvirtino, jog 2016 m. gegužės 17 d. pamatė atsitiktinai J. Š. ir jo paprašė, kad šis nuvarytų automobilį cheminiam valymui, o nuteistasis sutiko jam padėti. Tos pačios pozicijos, jog eismo įvykio dieną automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutarties pagrindu buvo valdomas tik D. G., J. Š., vykdydamas darbo funkcijas UAB „M“, juo nesinaudojo, tiek J. O., tiek D. G. laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis tokiais J. Š., D. G. bei J. O. parodymais, duotais teisme, nėra objektyvaus pagrindo, kadangi jie ne tik prieštarauja byloje surinktiems objektyviems rašytiniams įrodymams, bet ir paaiškinime užfiksuotiems bei pirminės apklausos metu duotiems J. Š. parodymams. Akivaizdu, jog būtent tokius parodymus tiek nuteistasis, tiek D. G., tiek ir J. O. davė siekdami padėti UAB „M“ išvengti turtinio pobūdžio atsakomybės už J. Š. padarytą žalą. Nors byloje yra 2015 m. spalio 1 d. sudaryta neterminuota automobilio panaudos sutartis, pagal kurią UAB „M“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo būti perduotas laikinai ir neatlygintinai naudotis D. G., bei, kad apie kurios nutraukimą iki 2016 m. gegužės 17 d., t. y. eismo įvykio dienos, duomenų nėra, tačiau, įvertinusi byloje surinktus kitus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis sandoris buvo tariamas. Tokia išvada daroma nustačius, jog aptariamu atveju D. G. bei UAB „M“ neatsirado panaudos sutarties teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių - sandorio dalyviai realiai civilinių teisių ir pareigų pagal panaudos sutartį neįgijo, šalys iš tiesų siekė visiškai kito, nei panaudos sandoryje nurodytasis, tikslo.

21. Kaip matyti iš 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutarties turinio, pagal šią sutartį panaudos gavėjas, t. y. D. G., be kita ko, įsipareigojo atstovauti UAB „M“ draudimo įstaigose, išlaikyti ir saugoti jam perduotą automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daryti einamąjį ir kapitalinį jo remontą bei apmokėti kitas automobilio išlaikymo išlaidas. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, UAB „M“ direktorės J. O. bei D. G. parodymų, priešingai nei nurodyta sutartyje, automobilio technine būkle, jos techninės apžiūros atlikimu bei transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kaip ir iki panaudos sutarties sudarymo, rūpinosi ne D. G., o UAB „M“. Tai, kad būtent UAB „M“ atstovai, o ne D. G. rūpinosi neva tai jam panaudos sutarties pagrindu perleisto automobilio technine būkle, remontu, draudimu bei techninės apžiūros atlikimu, patvirtina ir tai, kad ant 2016 m. gegužės 12 d. atliktos automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) (3 t., b. l. 64) bei 2016 m. kovo 10 d. automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (3 t., b. l. 66) ne tik yra ne D. G. parašas, bet ir tai, jog jis pats bei J. O. patvirtino, jog sutartyje nurodytų pareigų D. G. nevykdė. Jokių duomenų apie tai, kad D. G., kaip tikras, o ne tariamas automobilio valdytojas, vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kad atlikinėjo automobilio techninę priežiūrą, remontą ir pan., byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog būtent UAB „M“, o ne D. G., 2016 m. gegužės 12 d. atliktos automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) yra nurodyta kaip šios transporto priemonės valdytoja. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog D. G. ne tik kad pats 2016 metais neatliko automobilio techninės apžiūros bei savo vardu neapdraudė jo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau ir neatlygino UAB „M“ patirtų, su šių veiksmų atlikimu susijusių išlaidų.

22. Pažymėtina tai, jog kiekvienos uždaros akcinės bendrovės tikslas yra pelno siekimas, o jos administracijos pareiga veikti ne priešingai bendrovės siekiamiems tikslams, o visomis teisėtomis priemonėmis siekti, kad bendrovė veiktų ne nuostolingai. Akivaizdu yra tai, jog aptariama panaudos sutartis su D. G. buvo sudaryta ne siekiant gauti bendrovei pelno, kas neatitinka panaudos sutarties esmės, o siekiant kitų tikslų. J. O. apklausiama apylinkės teisme taip pat nurodė, jog pagal panaudos sutartį nemokamai duoti naudotis automobiliu būtų nelogiška, todėl bendrovė, siekdama pelno, rado alternatyvą - pasirašė radijo dažnio nuomos sutartį, pagal kurią iš D. G. UAB „M“ gaudavo beveik po 58 eurus kas mėnesį. 57,92 eurų gavimo iš D. G. kas mėnesį faktą patvirtina byloje pateikti kasos pajamų orderiai bei PVM sąskaitos-faktūros (5 t., b. l. 35-36). Šias nurodytas aplinkybes liudytoja patvirtino ir apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau akivaizdu, jog radijo dažnio nuomos sutartis yra visiškai kitokio pobūdžio sutartis, ja buvo teikiama kitokio pobūdžio atlygintinė paslauga, kuria D. G. naudojosi, ši paslauga buvo susijusi su bendrovės sąnaudomis (paslaugą teikiančių darbuotojų darbo užmokesčiui, naudojamos technikos pirkimui, išlaikymui ir pan.). O panaudos sutartis tarp D. G. ir UAB „M“ buvo tik tariama, kadangi darbuotojai, pasirašę ją su UAB „M“, neatlygintinai naudodamiesi UAB „M“ turtu – automobiliais, visą laiką vykdė tą pačią veiklą, kurią vykdė dirbdami UAB „M“ taksi vairuotojais – teikė taksi paslaugas.

23. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog D. G., vykdydamas individualią veiklą, t. y. teikdamas taksi paslaugas, galėjo naudotis automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. jis yra įregistravęs individualią veiklą - taksi veiklą (4 t., b. l. 37-38), Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė pajamų iš individualios veiklos deklaracijas (4 t., b. l. 38–48), o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad rajono savivaldybės administracija 2015 m. spalio 8 d. yra išdavusi leidimą Nr. 8E-138 D. G. vežti keleivius lengvuoju automobiliu „Volkswagen Passat“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų, kuriose automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotas eismo įvykio vietoje, taip pat matyti, jog ant šios transporto priemonės yra ne tik UAB „M“ rekvizitai, bet ir D. G. individualios veiklos rekvizitai. Tačiau 21-22 punktuose aptartos aplinkybės, kartu vertinant ir kitus byloje surinktus duomenis, leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju pagal sudarytą 2015 m. spalio 1 d. sutartį panaudos dalykas - automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo UAB „M“ nuosavybė, naudojama ne tik D. G., kaip panaudos gavėjo, veikloje, bet ir bendrovės „M“ veikloje, taigi, išimtinai D. G. žinion nebuvo perleistas. Kaip jau minėta, būtent UAB „M“ rūpinosi eismo įvykyje dalyvavusio automobilio technine būkle, jos apžiūros atlikimu, šios transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padengdavo visas su tuo susijusias išlaidas. Ant automobilio buvo išlikę ir visi UAB „M“ rekvizitai. Be to, iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 3 d. rašto matyti, kad UAB „M“ (įmonės kodas 300020671) 2013 m. spalio 17 d. buvo išduotas leidimas vežti keleivius automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo panaikinimo data – 2016 m. gegužės 30 d. (2 t., b. l. 95). Taigi, eismo įvykio dieną, UAB „M“ turėjo galiojantį leidimą vežti keleivius minėta transporto priemone. Pažymėtina ir tai, jog taksi automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), D. G., be kita ko, vykdė ir dalį UAB „M“ užsakymų. Nors apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. O. tvirtino, jog pagal radijo dažnio nuomos sutartį D. G. suteikta radijo dažnio stotele pastarasis nesinaudojo, tačiau taip pat, prieštaraudama pati sau, nurodė, jog radijo ryšio stotelė D. G. galėjo būti išduota tam, kad jis paimtų iškvietimus, jeigu UAB „M“ dirbantys vairuotojai nespėtų to padaryti. Be to, J. O. parodymus šioje dalyje paneigia D. G. parodymai. Šis liudytojas tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek apygardos teisme nurodė, jog UAB „M“ teikiama radijo dažnio paslauga jis naudojosi - būdavo jį įsijungęs ir, jeigu vairuotojai nespėdavo paimti iškvietimų, jis galėdavo paimti vieną kitą klientą.

24. 20-23 punkte išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykdydamas individualią veiklą - teikdamas taksi paslaugas, galėjo naudotis ir D. G., tačiau iš esmės padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, kuriuo nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, šiuo atveju išliko transporto priemonės savininkas - UAB „M“.

25. Teisėjų kolegija šiuo atveju vadovaujasi pirminiais J. Š. parodymais, jog eismo įvykio dieną jis vairavo savo darbinį automobilį, ir, nors šią dieną nedirbo, tačiau prieš įvykstant eismo įvykiui, transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo į cheminę valyklą. Akivaizdu, jog varydamas į cheminę plovyklą UAB „M“ priklausantį automobilį, J. Š. veikė ne savo asmeniniais, o UAB „M“ interesais. Kadangi J. Š. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kurio valdytoju, kaip nustatyta, nusikaltimo padarymo metu buvo jo darbdavys UAB „M“, ir vairuodamas transporto priemonę veikė UAB „M“ interesais, daroma išvada, jog šiuo atveju UAB „M“ taip pat yra atsakinga dėl eismo įvykio metu kilusios žalos atlyginimo, tad solidariai su nuteistuoju J. Š. turi atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą žalą.

26. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 dalis) dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, nustačius, jog neturtinė žala šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiems asmenims turi būti atlyginta solidariai - tiek J. Š., tiek ir jo darbdavio – UAB „M“. Kadangi

27. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas Domas Pakėnas pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir į bylą pateikė 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą PP Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog nukentėjusysis I. D. advokatų profesinei bendrijai Pakėnas ir partneriai už atstovavimą nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme sumokėjo 363,30 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo visuose keturiose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, viso trukusiuose apytiksliai tris valandas, buvo aktyvus įrodymų tyrimo procese, ruošėsi baigiamosios kalbos, teisėjų kolegija vertina, jog prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcinga jo atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš J. Š. nukentėjusiųjų D. D. ir I. D. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti bei nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiųjų reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų, ir :

-priteisti nukentėjusiajam E. D. iš UAB „M“, solidariai atlyginti su J. Š. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu priteistus iš J. Š. 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), bei , Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dalyje dėl procesinių palūkanų, priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 15 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant šias palūkanas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-priteisti nukentėjusiajai D. D. iš UAB „M“, solidariai atlyginti su J. Š. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu priteistus iš J. Š. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), bei , Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dalyje dėl procesinių palūkanų, priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant šias palūkanas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-priteisti nukentėjusiajam I. D. iš UAB „M“, solidariai atlyginti su J. Š. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu priteistus iš J. Š. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), bei, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dalyje dėl procesinių palūkanų, priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant šias palūkanas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. Š. nukentėjusiųjų D. D. ir I. D. naudai 363,30 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus trisdešimt centų) proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas JaliniauskasJurgis Kiškis