Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

4. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad vietoje iš atsakovės išsinuomotų patalpų turėjo greitai susirasti kitas patalpas, išsinuomojo administracinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), bei veiklai pritaikytas patalpas (duomenys neskelbtini), kurios buvo įrengtos rekonstravus garažą, tik nespėta įregistruoti duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad 2022 m. liepos 7 d. el. laišku informavo atsakovės atstovę, kad 2022 m. liepos 11 d. bus perduodamos išsinuomotos patalpos, ir kvietė ją dalyvauti perduodant patalpas, tačiau atsakovės atstovė neatvyko, todėl dalyvaujant antstoliui buvo surašytas vienašalis perdavimo–priėmimo aktas; jis dalyvaujant antstoliui buvo įteiktas atsakovės atstovei atsakovės buveinės adresu, taip pat perduoti raktai ir praėjimo kortelės. Ieškovė pažymėjo, kad sudarant Sutartį patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo sudarytas, todėl atsakovė neturi pagrindo teigti, kad patalpos yra apgadintos.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Marius Brasiūnas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo, kad ieškovė prarado galimybę pratęsti Sutartį (šio sprendimo 6.1 punktas), reiškia tik fakto konstatavimą, kuris nevertintinas ir nenagrinėtinas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Dėl reikalavimo uždrausti panaudoti depozitą (šio sprendimo 6.3 punktas) advokatas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė depozito sumos atskirai atsakovei nesumokėjo, buvo tiesiog sumokėtas nuomos mokestis už 1 metus į priekį, todėl šis reikalavimas iš esmės neturi prasmės, nes nėra ką reikalauti uždrausti. Advokatas sutiko, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, bet pažymėjo, kad jo neatsisakė siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimo, juolab kad reikalavimo atsisakymas ir reikalavimo netenkinimas lemia identiškas procesines pasekmes ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovas palaikė tik ieškinio reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą ir prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovas nurodė, kad dėl atsakovės (nuomotojos) veiksmų, t. y. netinkamo bendradarbiavimo pareigos vykdymo, taip pat sisteminio kišimosi, Sutarties pažeidimo dėl lankymosi patalpose be įspėjimo ir kitų nuomotojos funkcijų netinkamo vykdymo Sutarties vykdymas ieškovei prarado prasmę. Bylos duomenys patvirtina, kad nuolat kildavo konfliktai su nuomotoja tiek dėl lankymosi patalpose iš anksto nepranešus, tiek dėl netinkamo patalpų atlaisvinimo, tiek dėl pozicijos keitimo dėl nuomininkės teisės įsirengti patalpas ir kitų aplinkybių. Advokato teigimu, šiai bylai svarbu įvertinti tai, kokie buvo šalių ketinimai ir tikslai sudarant Sutartį. Natūralu, kad nuomininkas, išsinuomojęs patalpas savo vykdomai veiklai, siekia jas prisitaikyti pagal savo poreikius. Atsakovės vadovė patvirtino, ir iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patalpas išsinuomojo administracinei veiklai (biuro patalpos). Tokiai veiklai sėkmingai vykdyti svarbūs reikalavimai dėl darbuotojų higienos, triukšmo, komforto sąlygų ir pan. Sutarties 4.12 punktu atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei prisitaikyti patalpas pagal savo poreikius, taigi ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad galės tinkamai įsirengti patalpas. Atsakovė yra profesionali nuomotoja, todėl ji turėjo žinoti savo pareigas, įskaitant pareigą užtikrinti nuomininko teisę prisitaikyti patalpas savo veiklai. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad su patalpų pagerinimu susijusios aplinkybės reikšmingos sprendžiant, turi ar neturi nuomininkas teisę reikalauti atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas, tačiau ne dėl pačios teisės pagerinti patalpas egzistavimo. Anot ieškovės atstovo, nuomos santykių pradžioje šalys vykdė kooperavimosi pareigą, atsakovės atstovė buvo davusi žodinį sutikimą patalpoms pagal poreikius įsirengti. Šalių ginčas kilo tada, kai vyko šalių derybos dėl galimo ar negalimo pertvaros įrengimo ir patalpų atskyrimo. Nuomotoja konkliudentiniais veiksmais tokį sutikimą iš pradžių davė, tačiau vėliau ėmė tam prieštarauti. Advokato nuomone, atsakovei netiko, kad ieškovė pati įsirenginėja ir prisitaiko patalpas savo veiklai, o netiko todėl, kad anksčiau jokie nuomininkai jokių pertvarkymų nedarė, nes atsakovė brangino 1999 m. sukurtą dizainą, tačiau svarbiausia tai, kad dėl pakilusių komunalinių paslaugų kainų atsakovė turėjo tikslą padidinti nuomos kainą, tačiau kadangi ieškovė su tuo nesutiko, tai buvo ieškoma būdų, kaip ieškovę priversti išsikelti, nes atsakovės vadovė pati pripažino, kad nuomos sutartis su ieškove jai buvo nuostolinga. Advokato teigimu, nuomotojo atsisakymas leisti nuomininkui pagerinti patalpas turi būti pagrįstas, nes nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja sudaryti sąlygas nuomininkui pritaikyti patalpas savo poreikiams ir veiklai. Nuomotojas gali atsisakyti leisti daryti pokyčius, jeigu jie lemtų neigiamas pasekmes, t. y. darytų neigiamą įtaką patalpų konstrukcijoms, kenktų priešgaisrinei, vėdinimo sistemoms ir pan. Šiuo atveju atsakovė atsisakė duoti sutikimą dėl to, kad tai neva kenkia pastato konstrukcijoms, tačiau toks atsisakymas turi būti motyvuotas. Byloje nėra jokios kompetentingų specialistų išvados, kuri patvirtintų, kad nuomotojos atsisakymas leisti nuomininkei prisitaikyti patalpas savo veiklai buvo pagrįstas. Advokato nuomone, atsakovės atsisakymas buvo labiau pagrįstas ambicija, galbūt susijusia su nekorektišku ieškovės vadovo bendravimu, kurį advokatas pripažino, tačiau tai neturi daryti įtakos konstruktyviems šalių nuomos santykiams. Laikina pertvara nėra esminis konstrukcinis pokytis, kuriam reikėtų leidimų ar suderinimų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės atstovės elgesys patvirtina akivaizdų veikimą prieš ieškovę. Tai pasireiškė sisteminiu lankymusi patalpose iš anksto nederinant apsilankymo laiko, nuomos kainos padidinimu ir pan. Be to, atsakovės veiksmai buvo labai formalizuoti, buvo remiamasi konkrečiomis Sutarties nuostatomis, reikalaujama viską pagrįsti raštu, nuomininkė buvo kaltinama įvairiais dalykais, kai nuomotoja tokio paties elgesio modelio sau netaikė: patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, sąskaitos už komunalines paslaugas nebuvo siunčiamos ir pan. Tarp šalių kilusi įtampa lėmė, kad nuomininkė realiai patalpų savo veiklai prisitaikyti negalėjo, nors tokį lūkestį iš Sutarties nuostatų turėjo. Atsakovės vadovės teiginiai, kad patalpos įrengtos pagal dizainerių projektą, ieškovės atstovo nuomone, nėra lemiami, nes dizainas darytas prieš 24 metus, todėl natūralu, kad nuomininkė turėjo lūkestį įsirengti patalpas pagal savo poreikius, juolab tai lemia pats patalpų pobūdis – didelė salė, kurią galima įvairiai transformuoti. Advokato teigimu, svarbu ne tai, dėl kokių priežasčių kilo įtampa tarp šalių, o tai, ar atsakovė (nuomotoja) tinkamai vykdė sutartį ir teisėtai atsisakė leisti atlikti pagerinimus. Atsisakymas nebuvo pagrįstas objektyviais kriterijais. Pasibaigus sutarčiai nuomininkas turėtų pareigą grąžinti patalpas į pradinę būklę. Apibendrindamas advokatas pažymėjo, kad ieškovė turėjo pirmumo teisę pratęsti Sutartį, tačiau Sutartis nebuvo pratęsta dėl atsakovės (jos atstovės) elgesio reikšmingos ir kritinės įtakos. Nuomos santykių pasibaigimą nulėmė atsakovės elgesys, ji rado būdų ir pretekstų, kaip trukdyti nuomininkei veikti patalpose, prisitaikant patalpas savo veiklai, ir privertė ją išsikraustyti. Iš ieškovės darbuotojų, apklaustų kaip liudytojai, parodymų matyti, kad jie patiria tam tikrą įtampą, siejamą su atsakovės vadove. Advokatas taip pat pažymėjo, kad ieškovės išsinuomotos kitos patalpos yra faktiškai naudojamos, tam neturi įtakos tai, kokie tų patalpų duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė, sumokėdama nuomos mokestį už metus į priekį, aiškiai išreiškė savo valią dėl ilgalaikių nuomos teisinių santykių ir to paties tikėjosi iš atsakovės. Kadangi nuomos santykiai nebuvo tęsiami dėl to, kad nuomotoja nevykdė savo pareigų, tai lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pripažintinas pagrįstu.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė (vadovė) A. K. paaiškino, kad su ieškovės atstovais per visą Sutarties galiojimo laiką bendravo vos kelis kartus. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pasirašant Sutartį dalyvavo ieškovės vadovas D. F., akcininkė A. P. ir tuometis ieškovės darbuotojas Dm. Atsakovės atstovė jų, kaip ir visų nuomininkų, klausė, kiek bus darbuotojų, kokią veiklą vykdys, ar reikalingi visi baldai, ar planuoja patalpas pertvarkyti, tačiau gavo atsakymą, kad ne, viskas gerai, visus baldus prašė palikti, sakė, kad dirbs 5 darbuotojai, vėliau plėsis. Atsakovės atstovės teigimu, tuo metu ji įspėjo nuomininkus, kad turės užeiti nurašyti skaitiklių parodymus, gavo žodinį sutikimą ir patikinimą, kad patalpose visuomet bus kas nors iš darbuotojų. Po savaitės A. K. gavo Dm. prašymą išvežti dalį baldų, prašymą iš karto įvykdė. Tuo metu Dm. klausė dėl galimybės naudotis antru tualetu, į tai A. K. atsakė, kad juo naudojasi kitas nuomininkas, bet galima būtų spręsti šį klausimą, tai papildomai kainuotų 50 Eur per mėnesį. Jos teigimu, atsakymo į šį pasiūlymą iš ieškovės atstovų ji negavo. 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovės darbuotojo V. G. prašymu išvežė dar dalį baldų, į prašymą sureagavo tuoj pat. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad dar kartą bendravo su ieškove dėl interneto įvedimo, o nuo 2021 m. sausio vidurio iki 2021 m. kovo vidurio apskritai neturėjo jokio kontakto. 2021 m. vasario mėn. jai paskambino nauja ieškovės darbuotoja A. J., prašė išvežti spintas iš salės, tačiau atsakovės atstovė jai paaiškino, kad serga Covid-19, o ūkvedys guli ligoninėje, todėl spintų išvežimą reikės atidėti kelioms savaitėms. 2021 m. kovo 16-17 d. atvyko su ūkvedžiu išvežti spintų, tuo metu kilo klausimas ir dėl sugedusios durų spynos pataisymo, o įėjusi į salę pamatė, kad nuimti 2 šviestuvai, taip sugadinant šviestuvų grandinę, ir išgręžtos skylės kolonose. Ieškovės darbuotojas V. paaiškino, kad jie ketina statyti pertvarą, o šviestuvai tam trukdys. Į tai atsakovė pasakė, kad pertvaros statyti negalima, nes negalima gręžti skylių nei į grindis (grindinis šildymas), nei į kolonas (jos laiko didelę apkrovą), nei į lubas (galima pažeisti apsauginę plėvelę). Nors V. ilgai ginčijosi, A. K. teigė jam draudusi statyti pertvarą. 2021 m. kovo 18 d. gavo nepagarbų, su keiksmažodžiais ieškovės vadovo atsakymą į el. laišką dėl neapmokėtų sąskaitų už komunalines paslaugas. Susitikus 2021 m. kovo 31 d., ieškovės vadovas pradėjo kalbą nuo antro tualeto, teigdamas, kad A. K. jam buvo žadėjusi suteikti teisę naudotis antru tualetu, tačiau pažado nevykdo. A. K. paaiškinus, kad kalbos apie antrą tualetą pasirašant Sutartį nebuvo, tačiau nuomininkei buvo papildomai suteikta virtuvė, ieškovės vadovas pradėjo rėkti ir keiktis, kol atbėgo kiti nuomininkai. Kitą kartą ji buvo atvykusi padaryti spynos nuotrauką, fotografavo spyną, kai ieškovės darbuotoja R. atidarė duris ir klausė, ką ji veikia prie durų. Tuo pačiu atvykimu atsakovės atstovė nurašė ir skaitiklių parodymus. O nuo 2022 m. balandžio 11 d. ieškovės vadovas pradėjo rašyti laiškus, kad atsakovės atstovė A. K. trukdo jo darbuotojams ir kad jis nori nutraukti Sutartį nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir susigrąžinti pinigus. Toliau bendravimas jau vyko per ieškovės advokatą. Prie jo buvo sutvarkyta spyna, apmokėta sąskaita. Susitikimo metu atsakovės vadovė taip pat pateikė nuomos pasiūlymą kitiems kalendoriniams metams, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Atvykusi nuimti skaitiklių parodymų 2022 m. birželio 1 d., atsakovės atstovė pamatė nuimtą pertvarą, skyles sienose ir kolonoje, išgręžtas lubas, klijais sugadintą kiliminę dangą. 2022 m. birželio 22 d. gavo dar vieną ieškovės advokato pasiūlymą nutraukti Sutartį ir grąžinti už likusį laikotarpį sumokėtus nuompinigius. Atsakovės vadovė A. K. pažymėjo, kad per beveik metų laikotarpį ieškovės išsinuomotose patalpose lankėsi tik 7 kartus, ir tik ieškovės kvietimu, kai reikėjo kažką sutvarkyti ir pan., kabinetuose nesilankė iš viso, užeidavo tik į bendrą salę, be to, pasirašant Sutartį buvo įspėjusi, kad turės ateiti nurašyti skaitiklių parodymų, ir gavo sutikimą. Anot A. K., ji pabrėžė ieškovės atstovams, kad negalima daryti jokių pertvarkymų, niekada nedavė jokių sutikimų nei pertvarai statyti, nei šviestuvams nuimti, rozetėms įrengti ir pan. Ji pažymėjo, kad jokių pertvarkymų nuomininkams neleidžia, patalpas nuomoja tik per agentūras, kurios žino jos reikalavimus, kad nuomininkai patalpomis naudotųsi tvarkingai. A. K. taip pat paaiškino, kad patalpų perdavimo–priėmimo akto sudarant Sutartį nepasirašė, nes ieškovės atstovai išvyko į užsienį, žadėjo pasirašyti vėliau. Atsakovės atstovė aktą turėjo parengtą, bet jis taip ir liko nepasirašytas. Ji patvirtino, kad ieškovei žodinio sutikimo įsirengti patalpas nedavė, taip pat kad kiti jos nuomininkai patalpų pertvarkymų neatlikinėjo. Sutarties 4.12 punkto sąlygos turinio atsakovės atstovė paaiškinti negalėjo, teigė, kad patalpos yra administracinės paskirties, tai nelabai ir yra ką pritaikyti. A. K. pažymėjo, kad ieškovei pateikė nuomos pasiūlymą tik dėl kitų metų, o galiojančios Sutarties nekeitė ir nenutraukė, užbaigė ją 2022 m. rugpjūčio 31 d. kaip ir buvo numatyta Sutartyje. Kadangi dujų kainos pakilo kelis kartus, kitos kainos irgi, o visi komunaliniai mokesčiai pagal Sutartį buvo įskaičiuoti į nuomos kainą, tai kitiems metams siūlė ieškovei atskirai skaičiuoti komunalinius mokesčius, nes jų negalima prognozuoti. Pasiūlymą dėl kitų metų nuomos sutarties sąlygų teikė, nes turi žinoti iš anksto, ar ieškovė ketina tęsti nuomos santykius.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Dovilė Ulbinienė pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovė buvo priversta palikti patalpas. Taip pat nėra sąskaitų iš UAB „SKNT“ ir A. P. už nuomą, todėl neaišku, už ką ieškovė atliko mokėjimus, taip pat neaišku, kokios tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos ieškovei, kurias ji įvardija kaip savo nuostolius. Atsakovės advokatė taip pat pažymėjo, kad ieškovė ne pagerino patalpas, o padarė žalos, tačiau šioje byloje atsakovė reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškia. Advokatės teigimu, net jei atsakovės vadovė nebūtų sutarusi dėl atvykimo į patalpas, ji pagal Sutarties 5.2 ir 5.5 punktus privalo fiksuoti skaitiklių parodymus, turi teisę tikrinti patalpų būklę. Advokatė akcentavo nenuoseklią ieškovės poziciją dėl to, kad atsakovės atstovė trukdė naudotis patalpomis ir vykdyti jose veiklą, taip pat ieškovės liudytojų parodymų prieštaringumą, teigė, kad ieškovės liudytojai kryptingai siekė sukurti neigiamą įspūdį apie atsakovės vadovę A. K.. Atsakovės vadovė visąlaik laikėsi Sutarties ir dalykiškų santykių su ieškove kaip ir su kitais nuomininkais, tai paliudijo patys nuomininkai, apklausti teismo posėdyje, tuo tarpu ieškovės vadovas rėkavo necenzūriniais žodžiais, tai patvirtina ir liudytojų parodymai, ir paties ieškovės vadovo atsiprašymo laiškas. Po to ieškovė norėjo nutraukti Sutartį atsakovei nenaudingomis sąlygomis. Ieškovė teigė, kad Sutartis buvo pateikta tik lietuvių kalba, kurios nesupranta ieškovės vadovas, tačiau advokatė pažymėjo, kad sutartį skaitė ir ieškovės akcininkė A. P., be to, ieškovė byloje yra pateikusi atstovavimo sutartį bei nuomos sutartį su UAB „SKNT“ tik lietuvių kalba, kurios taip pat pasirašytos ieškovės vadovo. Advokatė nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo nuostolių, taip pat pažymėjo, kad ieškovės nuomojamos patalpos (duomenys neskelbtini) gatvėje yra ne administracinės, o pagalbinio ūkio paskirties. Ieškovės pagal Sutartį su atsakove išsinuomotos patalpos buvo ne pagerintos, o sugadintos, tačiau net jei ir būtų pagerintos, tai galėjo būti daroma tik su atsakovės sutikimu ir ieškovės lėšomis, už pagerinimus nekompensuojant. Atsakovė neleido daryti jokių pertvarkymų. Tai nurodė ir kiti atsakovės nuomininkai, be to, šią aplinkybę patvirtina ieškovės darbuotojos R. G. skundas, kuriame nurodyta, kad A. K., užėjusi į patalpas ir pamačiusi statomą pertvarą, neatrodė dėl to labai laiminga. Tai reiškia, kad atsakovės vadovė nebuvo davusi sutikimo statyti pertvaras ir apie jas nežinojo. Advokatė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, priešingai, atsakovė papildomai teikė įrodymus, kad paneigtų ieškovės melagingus kaltinimus. Ieškovės pateikta 2022 m. balandžio 4 d. nuotrauka patvirtina, kad atsakovės vadovė fotografavo išklibusią spyną, o ne ieškovės darbuotojus pro durų plyšį. Spynos gedimą patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos už spynos remontą. Atsakovės vadovės susirašinėjimo el. paštu duomenys patvirtina, kad ji nuo 2022 m. vasario 7 d. mėnesį laiko sirgo ir buvo namuose. Ieškovės liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi dėl visų byloje įrodinėtų aplinkybių: ir dėl patalpų būklės (viena vertus, sakė, kad patalpoms reikėjo remonto, kita vertus, kad paliko patalpas tokios pat puikios būklės, kokios ir rado), ir dėl naudojimosi baldais, ir dėl atsakovės vadovės neva duoto sutikimo pertvarkymams (ieškovės darbuotojas V. G. teigė, kad atsakovės vadovė sutikimą davė vasario mėn., tačiau tuo metu ji sirgo, atvyko į patalpas kovą, kai jau buvo daromi pertvarkymai, o A. P. nurodė, kad dėl būsimų pertvarkymų susitarė Sutarties pasirašymo metu, tačiau vėliau tvirtino, kad iš pradžių nežinojo, ar reikės pertvarkymų), ir dėl Sutarties pasirašymo aplinkybių (A. P. teigė, kad Sutartis buvo parengta iš anksto, o jos pakeitimai šalių buvo suderinti „rankų paspaudimu“, tačiau iš UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas, kuriai tarpininkaujant sudaryta Sutartis, pasiūlymo matyti, kad Sutartyje, lyginant su pradiniu pasiūlymu, buvo padaryti pakeitimai), ir dėl atsakovės vadovės elgesio bei ieškovės darbuotojų reakcijos į jį, ir dėl naudojimosi naujai išsinuomotomis patalpomis, ir pan. Advokatė pabrėžė, kad uždavė ieškovės liudytojams tuos pačius klausimus, tuo tarpu liudytojai pateikė skirtingus atsakymus, iš ko matyti, kad jie sakė netiesą ir jų parodymai nepatikimi. Advokatės teigimu, ieškovės įrengtos žaliuzės nelaikytinos patalpų pagerinimu, nes jos nereikalingos šiaurės rytų pusėje, tik apsunkins patalpų eksploatavimą, be to, jas kabinant buvo apgadinti langų rėmai. Advokatė nurodė, kad ieškovė negalėjimą naudotis patalpomis grindė tuo, kad negalėjo atlikti pertvarkymų, tačiau pertvarkymus ji jau buvo atlikusi, atsakovė dėl to Sutarties nenutraukė, taigi ieškovė galėjo patalpomis naudotis. Be to, ieškovės liudytojai akcentavo, kad ieškovė buvo priversta išsikelti iš patalpų dėl atsakovės vadovės trukdymų. Advokatė pažymėjo, kad sąskaitos už komunalines paslaugas, skirtingai nei teigė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, ieškovei siunčiamos buvo, tai patvirtina ieškovės vadovo laiškas atsakovės vadovei, kuriame jis reikalavo nesiuntinėti sąskaitų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenys patvirtina, jog patalpų (duomenys neskelbtini) gatvėje paskirtis iš pagalbinio ūkio į administracinę nėra pakeista, statybos leidimas nėra išduotas, tuo tarpu ieškovės pateiktoje nuomos sutartyje nurodyta, kad ji patalpas išsinuomojo kaip administracinės paskirties. Taigi, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, taip pat ir patirtos žalos, todėl ieškinys atmestinas.

10. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies pradinio ieškinio reikalavimų, todėl teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi bylos dalis dėl 6741 Eur nuostolių priteisimo buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro šie ieškinio reikalavimai: 1) pripažinti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė prarado galimybę pratęsti 2021 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 37 šios Sutarties Specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkto pagrindu; 2) priteisti iš atsakovės 9561,72 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro 7680 Eur nuomos mokesčio skirtumas sekančių 6 mėnesių laikotarpiu, 1000 Eur išlaidų naujų patalpų paieškai ir 881,72 Eur patalpose atliktų prarandamų pagerinimų, t. y. išlaidų už ritinines žaliuzes ir jų įrengimą; 3) uždrausti atsakovei panaudoti 6582,40 Eur dydžio depozitą, pagal 2021 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 37 esantį atsakovės žinioje; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Ieškovės atstovas advokatas Marius Brasiūnas 2023 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu pirmojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų nepalaikė, pripažindamas, kad pirmasis reikalavimas nėra materialinio teisinio pobūdžio, todėl nevertintinas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, o trečiasis reikalavimas yra nepagrįstas. Dėl to šiame sprendime teismas iš esmės pasisako tik dėl antrojo ieškinio reikalavimo, t. y. dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 9561,72 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė šį ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad dėl atsakovės sistemingo Sutarties pažeidimo, nuomotojos pareigų netinkamo vykdymo ieškovei Sutartis prarado prasmę ir ieškovė buvo priversta išsikelti iš nuomojamų patalpų, taip prarasdama galimybę pratęsti Sutartį jos Specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkto pagrindu ir dėl to patirdama nuostolių.

12. Ieškovė, be kita ko, prašo atlyginti jai 881,72 Eur patalpų pagerinimo išlaidų, tačiau šias išlaidas prašo priteisti ne kaip patalpų pagerinimo išlaidas CK 6.501 straipsnio prasme, bet kaip nuostolius, patirtus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė ieškinyje pažymi, kad nors Sutartyje nurodyta, jog pagerinimai atliekami nuomininko lėšomis ir rizika, tačiau atsižvelgiant į nesąžiningus atsakovės veiksmus, šių išlaidų nekompensavimas ieškovei pažeistų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, todėl prašo priteisti išlaidas patalpų pagerinimui kaip savo nuostolius.

14. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis).

21. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji buvo priversta išsikelti iš patalpų ir neteko galimybės pratęsti nuomos sutartį dar 6 mėnesių terminui, kaip buvo numatyta sutarties Specialiųjų sąlygų F dalyje. Atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė grindžia tokiomis aplinkybėmis: 1) atsakovė laiku neatlaisvino išnuomotų patalpų, be to, nesuteikė ieškovei antro tualeto, dėl kurio nuomos buvo susitarta; 2) atsakovė neleido ieškovei pritaikyti patalpų savo veiklai, kaip buvo numatyta Sutartyje; 3) atsakovė nesilaikė lankymosi patalpose tvarkos, t. y. ateidavo iš anksto neperspėjusi, fotografavo patalpas, elgėsi nepagarbiai, grasino užkrėsti Covid-19 liga ir pan., taip trikdydama ieškovės įprastą veiklą ir keldama įtampą ieškovės darbuotojams; 4) atsakovė nepagrįstai, pažeisdama Sutarties nuostatas, siekė padidinti nuomos kainą.

22. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į įstatyminį nuomos teisinių santykių reglamentavimą bei šalių Sutarties nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityviosios teisės normos, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokių susitarimų nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąsias normas. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų komerciniai nuomos santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

26. Nagrinėjamu atveju iš Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė ieškovei išnuomojo bendro 340 kv. m ploto administracinės paskirties patalpas ir 21 kv. m bendro naudojimo patalpų. Patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, dėl to ginčo nėra. Ieškovė neteigė, kad patalpos buvo netinkamos jos veiklai ar turėjo trūkumų, dėl kurių negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį, priešingai, ieškovės akcininkė A. P., apklausta kaip liudytoja, pripažino, kad patalpos iš karto tiko, todėl sudarė nuomos sutartį ir sumokėjo nuomos mokestį vienu kartu už visą vienerių metų Sutarties terminą.

27. Ieškovė teigė, kad su atsakove buvo sutarta dėl dviejų tualetų, tačiau ieškovei buvo suteiktas tik vienas, dėl antrojo tualeto kilo šalių ginčas, nes atsakovė nenorėjo pripažinti, kad sudarant Sutartį žodžiu buvo susitarta, jog ieškovė galės naudotis dviem tualetais. Aplinkybę, kad buvo susitarta dėl dviejų tualetų, patvirtino liudytoja A. P., dalyvavusi pasirašant Sutartį. Ji teigė, jog dėl antrojo tualeto buvo susitarta žodžiu, jis buvo suteiktas papildomai už tai, kad ieškovė iš karto už metus sumokėjo visą nuomos mokestį. Dėl šio susitarimo buvimo Sutarties vykdymo metu buvo kilęs šalių ginčas, tai matyti ir iš atsakovės vadovės 2020 m. balandžio 10 d. el. laiško ieškovės vadovui (ieškinio priedas). Liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas (projektų vadovas) V. G. taip pat patvirtino, kad 2022 m. kovo 31 d. dėl šio klausimo kilo aštrus šalių ginčas. Aplinkybę, kad maždaug po savaitės po Sutarties pasirašymo į ją dėl antro tualeto kreipėsi ieškovės darbuotojas Dm., patvirtino duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovės vadovė A. K.. Taigi, dėl aplinkybės, kad jau po Sutarties sudarymo ieškovė kėlė klausimą dėl poreikio naudotis antru tualetu ir dėl to šalys nesutarė, ginčo nėra, abi šalys tai pripažįsta, tai nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų.

28. Tačiau tam, kad būtų konstatuotas atsakovės kaip nuomotojos pareigos perduoti nuomininkei valdyti ir naudotis išnuomotą daiktą pažeidimas, turi būti nustatyta, dėl kokio nuomos objekto šalys susitarė, t. y. ar buvo sudarytas šalių susitarimas dėl dviejų tualetų įtraukimo į nuomojamų patalpų sudėtį. Iš Sutarties Specialiųjų sąlygų C dalies matyti, kad ieškovei buvo išnuomotos patalpos, plane pažymėtos nuo 2-2 iki 2-9 ir nuo 2-18 iki 2-20. Šis žymėjimas atsispindi plane, kuris yra priedas Nr. 1 prie Sutarties ir kurį ieškovė pateikė kartu su ieškiniu. Šiame plane raudona spalva apibrėžtos ieškovei išnuomotos patalpos. Taigi, plane aiškiai pažymėta, kokios patalpos yra išnuomojamos. Pagal planą ieškovei išnuomota tik viena tualeto patalpa – pažymėta indeksu 2-19. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad susitarimą dėl antro tualeto nuomos sudarė žodžiu ir neįtraukė į Sutartį, nes Sutartis jau buvo iš anksto parengta. Kartu ji pripažino, kad Sutarties priedą gavo, bet neapsižiūrėjo, skubėjo, viską sprendė „rankos paspaudimu“ ir raštu neformino. Kitų įrodymų, kad sudarant Sutartį buvo susitarta dėl dviejų tualetų nuomos, ieškovė nepateikė. Vėliau kilęs šalių ginčas dėl to, koks buvo susitarimo dėl nuomos dalykas, savaime nepatvirtina, kad buvo susitarta dėl dviejų tualetų, priešingai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad aiškaus susitarimo nebuvo. Sutarties rašytine forma sudarymo metu papildomo žodinio susitarimo sudarymas, neįtraukiant jo į rašytinę sutartį, nėra logiškai pateisinamas veiksmas, todėl tam turėtų būti nustatytos atitinkamos priežastys. Juolab kad nuomos sutarties dalykas yra esminė nuomos sutarties sąlyga, taigi dėl jo turi būti susitarta aiškiai ir nedviprasmiškai, nuo jo gali priklausyti ir kitos nuomos sutarties sąlygos, pavyzdžiui, nuomos mokesčio dydis ir pan.

29. Pareiga įrodyti aplinkybę, jog buvo susitarta dėl papildomo nuomos sutarties dalyko, nenurodyto rašytinėje Sutartyje, t. y. šiuo atveju dėl antro tualeto nuomos, tenka ieškovei, kuri šia aplinkybe remiasi (CPK 178 straipsnis). Prie Sutarties pridėtame priede Nr. 1 (plane) aiškiai pažymėtos nuomojamos patalpos, į kurias įtrauktas tik vienas tualetas, todėl ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad išsinuomoja patalpas su dviem tualetais. Atsakovė 2023 m. vasario 27 d. pateikė į bylą UAB „Ober-haus“ 2021 m. rugpjūčio 24 d. portale paskelbtą patalpų nuomos pasiūlymą, iš kurio matyti, kad buvo siūloma išnuomoti 320 kv. m ploto patalpas, pasiūlyme buvo pateiktas ir nuomojamų patalpų planas, kuriame nurodyti tik šeši kabinetai ir didelė salė, patalpų plotas 320 kv. m, o kaina 2720 Eur. Sutartis buvo sudaryta naudojantis šio nekilnojamojo turto tarpininko paslaugomis, tai patvirtina byloje esantys mokėjimo dokumentai – UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas 2021 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaita faktūra ir atsakovės 2021 m. rugpjūčio 27 d. apmokėjimas už tarpininkavimo paslaugas. Tuo tarpu ieškovei už tą pačią kainą buvo išnuomotos 340 kv. m ploto patalpos, įskaitant tualetą ir virtuvę, todėl labiau tikėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. patalpų nuomos sutartis, skirtingai nei nurodė ieškovės atstovė A. P., buvo koreguojama lyginant su pradiniu pasiūlymu, tai atsispindi tiek rašytiniame Sutarties Specialiųjų sąlygų tekste, tiek prie Sutarties pridėtame patalpų plane. Be to, ieškovė nepaaiškino, kokios priežastys kliudė jai, net jeigu Sutartis ir būtų buvusi parengta iš anksto, bent jau plane pažymėti papildomai išsinuomojamas patalpas. Taigi, byloje nepaneigta, kad ieškovė turėjo galimybę visus papildomus susitarimus įtraukti į raštu sudarytą Sutartį. Tokią išvadą leidžia daryti ir liudytoja apklaustos A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad pati ieškovė nesielgė rūpestingai ir nesigilino į Sutarties tekstą, dėl Sutarties sudarymo susitarė neatsižvelgdama į tai, kas joje nurodyta. Nesant pakankamų papildomo žodinio susitarimo įrodymų, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, kad dėl antro tualeto nuomos šalys nebuvo susitarusios, atitinkamai – nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė netinkamai vykdė nuomotojos pareigą suteikti patalpas nuomininkei valdyti ir naudotis (CPK 185 straipsnis).

30. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė tik 2022 m. vasario mėn. galutinai atlaisvino išnuomotas patalpas, taigi atsakovė negalėjo jomis tinkamai naudotis. Šią aplinkybę ieškovė grindė liudytojų parodymais. Ieškovės darbuotoja (administracijos vadovė) A. J., apklausta kaip liudytoja, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradėjo dirbti 2022 m. vasario mėn., į jos pareigas įėjo biuro patalpų susitvarkymas. Patalpose esančiose spintose buvo prikrauta atsakovės medžiagų, todėl ji sudėjo jas į dėžes, maišus ir 2022 m. vasario mėn. skambino atsakovės vadovei A. K. paklausti, ką su jomis daryti, tačiau A. K. kalbėjo pakeltu tonu, liepė sudėti viską atgal, pranešė, kad serga Covid-19 ir atvažiuoti galės tik po dviejų savaičių. Atsakovės vadovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu ji sirgo, ūkvedys gulėjo ligoninėje, todėl nebuvo galimybės skubiai išvežti nereikalingus daiktus. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai taip pat minėjo, kad ir baldai, kurių ieškovei nereikėjo, ne visi būdavo išvežami laiku, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė, taip pat ieškovė neįrodinėjo, kad tai apsunkino ar padarė negalimu naudojimąsi patalpomis.

38. Ieškovė išsinuomojo administracinės paskirties patalpas būtent biuro veiklai, taigi patalpų paskirtis atitiko jos poreikius. Ieškovė akcininkė A. P., byloje apklausta kaip liudytoja, patvirtino, kad nuomojamos patalpos ieškovei tiko, tik reikalavo tam tikro atnaujinimo, buvo kiek senamadiškos. Taigi, byloje nekilo klausimo ir nebuvo įrodinėjama, kad ieškovė negalėjo naudotis patalpomis pagal paskirtį ir vykdyti jose savo veiklą, neatlikusi jų pertvarkymo.

39. Ieškovė rėmėsi tuo, kad Sutarties 4.12 punktu atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei prisitaikyti patalpas pagal savo poreikius, dėl to ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad galės tinkamai įsirengti patalpas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad biuro veiklai sėkmingai vykdyti yra svarbūs reikalavimai dėl darbuotojų higienos, triukšmo, komforto sąlygų ir pan., todėl ieškovei buvo svarbus jos iš Sutarties 4.12 punkto susiformuotas lūkestis, kad ji galės prisitaikyti patalpas pagal savo poreikius, be to, ieškovė sumokėjo nuomos mokestį iš karto už visus metus, taip aiškiai deklaruodama savo ketinimą dėl ilgalaikių nuomos santykių. Ieškovės teigimu, atsakovė yra profesionali nuomotoja, todėl ji turėjo žinoti savo pareigas, įskaitant pareigą užtikrinti nuomininko teisę prisitaikyti patalpas savo veiklai. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad nuomotojo atsisakymas leisti atlikti pertvarkymus turi būti motyvuotas, pagrįstas neigiamu poveikiu patalpų konstrukcijoms ir pan.

46. Ieškovė teigė, kad atsakovės vadovės A. K. leidimas ieškovės atliktiems patalpų pakeitimams buvo suderintas prieš Sutarties pasirašymą bei patvirtintas pakeitimų atlikimo metu, atsakovės vadovei lankantis patalpose, tuo tarpu vėliau atsakovės vadovė nepripažino davusi sutikimą ir ėmė priekaištauti dėl atliekamų pertvarkymų bei formaliai remtis Sutarties nuostatomis. Ieškovė neginčijo, kad rašytinio leidimo atlikti pertvarkymus nesikreipė ir jo neturėjo. Kaip matyti iš liudytojos A. P. parodymų, ieškovė nesureikšmino rašytinių Sutarties nuostatų ir kliovėsi žodiniu susitarimu su atsakove. Tačiau, pirma, pasirašydama Sutartį ieškovė prisiėmė joje nustatytas teises ir pareigas, įskaitant ir pareigą tam tikriems veiksmams gauti rašytinį atsakovės sutikimą, antra, teigdama, kad patalpų pertvarkymui buvo duotas atsakovės sutikimas, juolab kad buvo duotas žodinis sutikimas tiems veiksmams, kuriems pagal Sutartį reikėjo rašytinio sutikimo, ieškovė turėjo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).

47. Ieškovės darbuotojas (operacijų vadovas) V. G., apklaustas kaip liudytojas 2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje, nurodė, kad jis bendravo su A. K. visais klausimais dėl nuomos ir eksploatacijos. Jo teigimu, patalpoms reikėjo kosmetinio remonto. A. K. leido atnaujinti patalpas. Bendravo su ja telefonu dėl pertvarkymų 2021 m. lapkričio antroje pusėje, o susitiko tik 2022 m. vasario pradžioje. Telefonu bendravimas buvo malonus, sutarė dėl sienų perdažymo, šviestuvų pakeitimo, žaliuzių, o dėl pertvaros susitarė gyvai, tik atsakovės vadovė prašė negręžti į grindis, nes patalpose įrengtas grindinis šildymas. Į tai atsižvelgė, gręžė į sienas, lubas, kolonas. Tačiau, jo teigimu, vėliau bendravimas su atsakovės vadove, išsiskyrus požiūriams, tapo konfliktinio pobūdžio. Kilo konfliktas dėl gręžimo, neva tai kenkia konstrukcijoms. Liudytojas tvirtino, kad atsakovės vadovė žodžiu leidimą buvo davusi.

48. Tuo tarpu liudytoja A. P. teigė, kad dėl ieškovės teisės pertvarkyti patalpas buvo susitarta žodžiu jau Sutarties sudarymo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 24 d. A. P. nurodė, kad pasirašant Sutartį aptarė, ką gali daryti, ar gali stumdyti sienas, kalbėjo apie roletus, kondicionierius. Žodžiu sutarė ir pakeisti sienų spalvą, susiderinus su A. K.. Dėl dažymo tarėsi pirmojo susitikimo metu, po to įsirengė roletus, dar po to ieškojo sprendimų dėl pertvaros, nes patalpos didelės. V. jai sakė, kad informuos A. K.. Liudytojos teigimu, griežto atsakovės vadovės nesutikimo nebuvo, todėl ji suprato, kad leidimas gautas. Įrenginėjant pertvarą, A. K. lankėsi biure, viską matė, bet nieko nesakė. Darbų atlikimą su atsakovės vadove derino V., todėl liudytoja negalėjo pasakyti, kada tai vyko.

49. Atsakovės atstovė griežtai neigė, kad buvo davusi sutikimą patalpoms pertvarkyti, pertvarai statyti. Jos teigimu, santykiuose su nuomininkais ji visuomet laikosi Sutarties nuostatų, pagal kurias nuomininkai neturi teisės atlikti patalpų pertvarkymų, gręžti skylių, pagerinti patalpas be atsakovės rašytinio sutikimo. Atsakovės vadovė nurodė, kad nuimtus šviestuvus bei statomą pertvarą pamatė tik 2022 m. kovo 16-17 dienomis atvykusi į patalpas po ligos ir aiškiai pasakė V., kad gręžti sienų bei kolonų negalima, tokio leidimo ji nebuvo davusi, todėl pertvarą statyti draudė.

50. Aplinkybę, kad atsakovė nebuvo davusi sutikimo gręžti patalpas ir statyti pertvarą, netiesiogiai patvirtina ir ieškovės darbuotojos R. G. 2022 m. balandžio 4 d. įrašas, kuriame ji nurodo, kad atsakovės vadovė nebuvo patenkinta („happy“), pamačiusi statomą pertvarą, ir pats tarp šalių kilusio konflikto faktas, kuris rodo, kad aiškaus susitarimo dėl konkrečių darbų, kuriems pagal Sutarties 4.10 ir 4.11 punktus turėjo būti gautas atsakovės sutikimas, nebuvo pasiekta, o atsakovės vadovė sutikimo konkretiems ieškovės atliekamiems patalpų pertvarkymo darbams nebuvo davusi. Ieškovė teigė, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes iš pradžių leidimą davė, o paskui ėmė formaliai remtis rašytinėmis Sutarties nuostatomis. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo kreiptasi į atsakovės vadovę ir gautas jos sutikimas konkrečiai apibrėžtiems darbams, dėl kurių vėliau ir kilo konfliktas, t. y. visų pirma pertvaros statymui gręžiant sienas (kolonas), atlikti.

51. Ieškovė leidimo davimą grindė tik liudytojų parodymais. Minėta, kad pagal CK 1.93 straipsnį neleidžiama remiantis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio, sudaryto nesilaikant reikalaujamos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių sandorio prigimtį, bendradarbiavimo pareigos reikšmę sutartiniuose nuomos santykiuose, taikytina CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta išimtis, kai teismas draudimo remtis liudytojų parodymais gali netaikyti. Tačiau ieškovės liudytojai taip pat nepatvirtino, kad buvo gautas atsakovės vadovės sutikimas pertvarkymams atlikti. Liudytojai A. P. ir V. G. nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes dėl atsakovės atstovės leidimo davimo, t. y. tik abstrakčiai įvardijo pertvarkymus, kurių atlikimą teigė suderinę su atsakovės vadove, bet nenurodė konkrečių šiems pertvarkymams įgyvendinti reikiamų atlikti darbų ir kad jie buvo suderinti su atsakove, taip pat netvirtino, kad atsakovė leido gręžti sienas. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos įrodymų visetą, darytina išvada, kad atsakovės leidimo dėl patalpų pertvarkymo ir skylių gręžimo ieškovė nebuvo gavusi. Tokio leidimo (sutikimo) nebuvimą netiesiogiai patvirtina ir ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad atsakovė nepagrįstai tausojo prieš 24 metus darytą patalpų dizainą ir ankstesniems nuomininkams neleido daryti poveikio patalpoms, dėl to jai netiko ieškovės elgesys ir siekis prisitaikyti patalpas savo veiklai. Kaip minėta, nesutiktina su ieškovės aiškinimu, kad nuomininkas turi beveik neribotą teisę perdaryti patalpas pagal savo poreikius, o nuomotojas privalo ją užtikrinti, išskyrus atvejus, kai tai kelia grėsmę pastato konstrukcijoms ar inžinerinėms sistemoms. Toks aiškinimas nepagrįstai ribotų tiek nuomotojo nuosavybės teisę, tiek šalių laisvę nuomos sutartyje susitarti dėl savo teisių ir pareigų.

63. Liudytoja A. P. nurodė, kad jai asmeniškai A. K. netrukdė, bet ji pati retai būdavo biure, tuo tarpu A. J. ir R. G. ne kartą užsiminė jai apie nemalonų, arogantišką, grasinantį A. K. elgesį, taip pat ir V. G. skundėsi, kad jį atitraukia nuo užduočių. R. G. paliudijo, kad bendravimo su A. K. patirtis buvo nemaloni, atsakovės vadovė buvo atėjusi į patalpas liudytojai būnant vienai, laisvai vaikščiojo jose ir fotografavo, dėl to liudytoja jautėsi nesaugiai ir prašė jos išeiti. V. G. liudijimu, ir jis, ir kiti darbuotojai susidūrė su A. K. neplanuotais patikrinimais, liudytojas pažymėjo, kad ieškovė dirba su konfidencialia informacija, todėl toks atsakovės vadovės elgesys trikdė veiklą.

64. Nors ieškovės darbuotojai teigė, kad ir pavieniai apsilankymai yra reikšmingi bendrai savijautai ir saugumo jausmui darbo vietoje, teismas negali šių liudijimų vertinti kaip objektyviais duomenimis pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovės sistemingą nuomotojo pareigų pažeidinėjimą, kurio išdavoje ieškovė buvo priversta atsisakyti naudojimosi išsinuomotomis patalpomis. Visi liudytojai iš esmės patvirtino vos kelis atsakovės atstovės apsilankymus per metų laikotarpį ir pavienius epizodus (dėl neva grasinimo užkrėsti liga, dėl stebėjimo pro durų plyšį), kuriais grindė nederamą atsakovės atstovės elgesį ir pareigų pažeidimą ir kuriems, teismo vertinimu, buvo suteikta pernelyg didelė neigiama reikšmė. Ieškovės vadovas 2022 m. balandžio 1 d. el. laiške atsakovės vadovei teigė, kad gavo daugybę (iki 13) skundų iš įvairių ieškovės įmonėje dirbančių darbuotojų dėl to, kad atsakovės vadovė juos tiesiogiai įžeidinėja, rėkia, keikia, šmeižia ir menkina, tačiau byloje tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, o ieškovės vadovas pats tokių atsakovės vadovės veiksmų nematė, todėl teismas šiuo el. laišku kaip įrodymu nesiremia.

65. Atsakovės nepagarbaus ir įžeidžiančio bendravimo, kalbėjimo pakeltu tonu, necenzūrinių žodžių vartojimo liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai negalėjo patvirtinti, tuo tarpu jie paliudijo, kad necenzūrinius žodžius vartojo ir pakeltu tonu bendravo ieškovės vadovas, tai pripažino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, be to, ir iš byloje pateiktų ieškovės vadovo el. paštu rašytų laiškų atsakovės vadovei matyti, kad ieškovės vadovas peržengė pagarbaus ir dalykiško bendravimo ribas. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad atsakovės vadovė būtų elgusis agresyviai, nepagarbiai, užgauliai ir pan., byloje nėra.

66. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovės vadovė A. K. sistemingai pažeidinėjo savo kaip nuomotojos pareigas, trikdė ieškovės veiklą, kėlė įtampą ir nerimą ieškovės darbuotojams, sudarė ieškovei nepakeliamas sąlygas vykdyti įprastinę veiklą nuomojamose patalpose.

67. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė nepagrįstai siekė padidinti nuomos mokestį. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė, pažeisdama Sutarties Specialiųjų sąlygų E dalies nuostatą, kad Sutarčiai nėra taikomas nuomos mokesčio perskaičiavimas, pateikė ieškovei nepagrįstą pasiūlymą dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis, taip užkardydama ieškovei galimybę pasinaudoti Sutarties Specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkte įtvirtinta teise į Sutarties automatinį pratęsimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad dėl pakilusių komunalinių paslaugų kainų atsakovė turėjo tikslą padidinti nuomos kainą, tačiau kadangi ieškovė su tuo nesutiko, tai buvo ieškoma būdų, kaip priversti ieškovę išsikelti iš patalpų, nes nuomos sutartis, sudaryta su ieškove, atsakovei buvo nuostolinga.

75. Be to, pažymėtina tai, kad ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjo naudotis patalpomis pagal paskirtį ir jose vykdyti savo veiklą, t. y. iš esmės negavo to, ko tikėjosi sudarydama sutartį. Pareiškusi ieškinį tokiu pagrindu, ieškovė turėjo įrodyti ne bet kokius neteisėtus atsakovės veiksmus, bet esminį Sutarties pažeidimą, dėl kurio ieškovė buvo priversta atsisakyti Sutarties ir išsikelti iš patalpų. Sprendžiant dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (CK 6.217 straipsnis). Ieškovė esminį Sutarties pažeidimą patvirtinančių aplinkybių neįrodė. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 31 d. ieškovės ir atsakovės vadovų pokalbio metu kilo šalių ginčas dėl išsiskyrusio savo sutartinių teisių ir pareigų bei tinkamo ar netinkamo jų vykdymo suvokimo. Iš po to sekusio šalių susirašinėjimo el. laiškais, advokatų pretenzijų matyti, kad nė viena šalis nesiėmė veiksmų siekti išspręsti kilusį ginčą taikiai, suderinti šalių interesus ir išsaugoti Sutartį, priešingai, šalys ėmė reikšti kaltinimus viena kitai netinkamu Sutarties vykdymu, ieškovė siūlė atsakovei nutraukti Sutartį šalių susitarimu, nederindama Sutarties nutraukimo sąlygų ir neieškodama kompromisinio sprendimo, o atsakovė reikalavo besąlygiškai laikytis Sutarties, siuntė ieškovei sąskaitas dėl baudos už skylių gręžimą, dėl spintos ir pan. Iš šių duomenų matyti, kad nė viena iš šalių nebuvo linkusi daryti kitai nuolaidų, nesiekė interesų derinimo ir ginčo sureguliavimo. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šalių sutartiniai santykiai nesusiklostė dėl abiejų šalių atsižvelgimo į kitos šalies interesus stokos, o jų elgesys neatitiko CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarčių vykdymo principų, visų pirma bendradarbiavimo ir kooperavimosi, siekio vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti ir pan. Taigi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes bendradarbiavimo principo nesilaikė ir pati ieškovė. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei kyla atsakomybė dėl to, jog šalių sutartiniai santykiai nebuvo tęsiami, juo labiau nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą.

76. Be to, ieškovė ieškinį grindė ne tik tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji buvo priversta atsisakyti Sutarties, bet ir tuo, kad dėl jų ji neteko teisės pratęsti Sutartį tomis pačiomis sąlygomis, nors turėjo tokį lūkestį sudarydama Sutartį. Esant tokiam ieškinio pagrindui, ieškovei teko pareiga įrodyti ir tai, kad ji turėjo teisę pratęsti Sutartį tomis pačiomis sąlygomis, nes būtent iš šios galimybės praradimo ieškovė kildino savo nuostolius ir tuo remdamasi apskaičiavo nuostolių dydį.