- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- e2-958-1154/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Navickytė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Data Management Services“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Doklas“
- Advokatai
- Marius Brasiūnas, Vaidas Rakauskas, Dovilė Ulbinienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Data Management Services“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Doklas“ dėl nuostolių atlyginimo ir uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė MB „Data Management Services“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Doklas“, prašydama:
1.1. pripažinti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė prarado galimybę pratęsti 2021 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 37 (toliau – ir Sutartis) šios sutarties Specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkto pagrindu;
1.2. priteisti ieškovei iš atsakovės 16 302,72 Eur nuostolių atlyginimo;
1.3. uždrausti atsakovei panaudoti 6582,40 Eur dydžio depozitą, Sutarties pagrindu esantį atsakovės žinioje;
1.4. priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudaryta Sutartimi savo profesinei veiklai vykdyti išsinuomojo iš atsakovės 361 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., su Sutarties specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkte įtvirtinta galimybe pratęsti Sutartį 6 mėnesių terminui, neribojant pratęsimų skaičiaus. Ieškovė ketino nuomos santykius tęsti ilgą laiką, todėl aktyviai investavo į patalpų pagerinimą. Anot ieškovės, atsakovė pažeidė savo kaip nuomotojos pareigas: 1) pažeidė Sutarties 5.5 punktą – pakartotiniais ir sistemingais veiksmais trikdė ieškovės veiklą išsinuomotose patalpose, sudarė nepakeliamas sąlygas ieškovės darbuotojams ir kitiems susijusiems asmenims vykdyti įprastą veiklą; nesilaikė nuomotojo patekimo į patalpas tvarkos, nustatytos Sutarties 4.16 punkte, šiurkščiai pažeidė bendrąsias nuomotojo pareigas, taip keldama grėsmę ieškovės vykdomai veiklai ir ieškovės valdomų jautrių duomenų saugumui; dėl atsakovės atstovės A. K. veiksmų ieškovės darbuotojai nesijautė saugūs darbe, t. y. patyrė grasinimą dėl sveikatos sutrikdymo, pakartotinius žodinius įžeidimus; 2) pažeidė Sutarties 5.1 punktą, nes tinkamai ir laiku neatlaisvino išnuomotų patalpų, jas galutinai atlaisvino tik 2022 m. vasario mėnesį; 3) pažeidė Sutarties 6.5.2 punktą, nes kliudė ieškovei naudotis patalpomis, nepaisydama Sutarties 4.12 punkte numatytos ieškovės teisės ir pareigos prisitaikyti patalpas ieškovės vykdomai veiklai; 4) pažeidė Sutarties Specialiųjų sąlygų E dalies nuostatą, kad Sutarčiai nėra taikomas nuomos mokesčio perskaičiavimas, ir pateikė ieškovei nepagrįstą pasiūlymą dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis, taip užkirsdama ieškovei galimybę pasinaudoti Sutarties Specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkte įtvirtinta teise į Sutarties automatinį pratęsimą; 5) pažeidė Sutarties 3.4 punkte nustatytą depozito panaudojimo tvarką ir be teisinio bei faktinio pagrindo išrašė 5440 Eur dydžio sąskaitą už baudas ir delspinigius. Ieškovės teigimu, tokiais veiksmais atsakovė sudarė ieškovei nepakeliamas sąlygas toliau vykdyti veiklą išsinuomotose patalpose, todėl ieškovė buvo priversta išsikelti iš patalpų, patirdama nuostolių dėl kitų patalpų nuomos bei dėl persikraustymo. Be to, atsakovė turi atlyginti ieškovei ir patalpų pagerinimo išlaidas, nes patalpų pagerinimas atliktas su atsakovės žinia ir jai neprieštaraujant. Ieškovė nurodė, kad jos nuostolius sudaro: 7680 Eur nuomos mokesčio skirtumas lyginant nuomos mokestį pagal Sutartį ir pagal ieškovės sudarytas naujas nuomos sutartis (2022 m. gegužės 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „SKNT“ dėl 217 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. birželio 2 d. administracinių patalpų nuomos sutartį Nr. 020622-1 su A. P. dėl 140 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sekančių 6 mėnesių laikotarpiui, 1000 Eur išlaidų naujų patalpų paieškai, 522,72 Eur persikraustymo išlaidų ir 7100 Eur patalpų pagerinimo išlaidų. Ieškovė nurodė, kad dėjo maksimalias pastangas taikiai išspręsti kilusį ginčą su atsakove, ne kartą teikė prašymus laikytis Sutarties sąlygų, siūlė nutraukti Sutartį šalių susitarimu, tačiau atsakovei atsisakius buvo priversta kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Doklas“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus bei neįrodytus ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, jog ji buvo priversta palikti patalpas, taip pat niekuo nepagrįstos ir prašomos priteisti nuostolių sumos. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovės atstovė A. K. niekada nesielgė šiurkščiai ar įžūliai, tuo tarpu ieškovės direktorius leido sau rėkauti necenzūriniais žodžiais, gąsdindamas kitus nuomininkus. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovės neva išsinuomotos naujos administracinės patalpos iš tikrųjų yra pagalbinio ūkio paskirties patalpos, jos po 1/2 dalį nuosavybės teise priklauso ieškovės direktoriui D. F. ir akcininkei A. P., be to, ieškovės nurodyta kaina už tokias patalpas neatitinka realybės. Anot atsakovės, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes pagal Sutartį ji negalėjo daryti patalpoms jokio poveikio be atsakovės sutikimo, atsakovė ieškovei tokio sutikimo nedavė, be to, patalpos ne tik nebuvo pagerintos, tačiau jos buvo sugadintos, jų būklė pabloginta, todėl ne atsakovė ieškovei, o ieškovė atsakovei turėtų kompensuoti žalą už sugadintas patalpas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė turi įrodyti atsakovės sutartinės atsakomybės sąlygas, tačiau tokių įrodymų nėra, tik žodiniai niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai.
4. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad vietoje iš atsakovės išsinuomotų patalpų turėjo greitai susirasti kitas patalpas, išsinuomojo administracinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), bei veiklai pritaikytas patalpas (duomenys neskelbtini), kurios buvo įrengtos rekonstravus garažą, tik nespėta įregistruoti duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad 2022 m. liepos 7 d. el. laišku informavo atsakovės atstovę, kad 2022 m. liepos 11 d. bus perduodamos išsinuomotos patalpos, ir kvietė ją dalyvauti perduodant patalpas, tačiau atsakovės atstovė neatvyko, todėl dalyvaujant antstoliui buvo surašytas vienašalis perdavimo–priėmimo aktas; jis dalyvaujant antstoliui buvo įteiktas atsakovės atstovei atsakovės buveinės adresu, taip pat perduoti raktai ir praėjimo kortelės. Ieškovė pažymėjo, kad sudarant Sutartį patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo sudarytas, todėl atsakovė neturi pagrindo teigti, kad patalpos yra apgadintos.
Atsiliepimas
5. Atsakovė tripliku papildomai nurodė, kad atsakovės atstovė netrukdė ieškovei naudotis patalpomis, ji turėjo pareigą patikrinti skaitiklių duomenis, be to, ji turi teisę tikrinti patalpų būklę ir ar nuomininkas laikosi sutarties nuostatų naudodamasis patalpomis. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė pagal Sutarties 4.11 punktą neturi teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
6. 2022 m. gruodžio 16 d. ieškovė pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardydama jį patikslintu ieškiniu, kuriame nurodė, kad sumažina pradiniu ieškiniu pareikštą 16 302,72 Eur nuostolių atlyginimo reikalavimą iki 9561,72 Eur, t. y. nebepalaiko reikalavimo dėl 522,72 Eur persikraustymo išlaidų bei sumažina pradiniu ieškiniu prašytą priteisti 7100 Eur nuostolių dėl patalpų pagerinimų sumą 6218,28 Eur suma iki 881,72 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi šį ieškovės prašymą teisiškai kvalifikavo kaip dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir bylos dalį dėl 6741 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės nutraukė bei grąžino 75 proc. už šią turtinio reikalavimo dalį sumokėto žyminio mokesčio – 113,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, toliau byla buvo nagrinėjama dėl šių reikalavimų:
6.1. pripažinti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė prarado galimybę pratęsti 2021 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 37 šios Sutarties Specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkto pagrindu;
6.2. priteisti ieškovei iš atsakovės 9561,72 Eur nuostolių atlyginimo;
6.3. uždrausti atsakovei panaudoti 6582,40 Eur dydžio depozitą, pagal 2021 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 37 esantį atsakovės žinioje;
6.4. priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Marius Brasiūnas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo, kad ieškovė prarado galimybę pratęsti Sutartį (šio sprendimo 6.1 punktas), reiškia tik fakto konstatavimą, kuris nevertintinas ir nenagrinėtinas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Dėl reikalavimo uždrausti panaudoti depozitą (šio sprendimo 6.3 punktas) advokatas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė depozito sumos atskirai atsakovei nesumokėjo, buvo tiesiog sumokėtas nuomos mokestis už 1 metus į priekį, todėl šis reikalavimas iš esmės neturi prasmės, nes nėra ką reikalauti uždrausti. Advokatas sutiko, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, bet pažymėjo, kad jo neatsisakė siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimo, juolab kad reikalavimo atsisakymas ir reikalavimo netenkinimas lemia identiškas procesines pasekmes ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovas palaikė tik ieškinio reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą ir prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovas nurodė, kad dėl atsakovės (nuomotojos) veiksmų, t. y. netinkamo bendradarbiavimo pareigos vykdymo, taip pat sisteminio kišimosi, Sutarties pažeidimo dėl lankymosi patalpose be įspėjimo ir kitų nuomotojos funkcijų netinkamo vykdymo Sutarties vykdymas ieškovei prarado prasmę. Bylos duomenys patvirtina, kad nuolat kildavo konfliktai su nuomotoja tiek dėl lankymosi patalpose iš anksto nepranešus, tiek dėl netinkamo patalpų atlaisvinimo, tiek dėl pozicijos keitimo dėl nuomininkės teisės įsirengti patalpas ir kitų aplinkybių. Advokato teigimu, šiai bylai svarbu įvertinti tai, kokie buvo šalių ketinimai ir tikslai sudarant Sutartį. Natūralu, kad nuomininkas, išsinuomojęs patalpas savo vykdomai veiklai, siekia jas prisitaikyti pagal savo poreikius. Atsakovės vadovė patvirtino, ir iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patalpas išsinuomojo administracinei veiklai (biuro patalpos). Tokiai veiklai sėkmingai vykdyti svarbūs reikalavimai dėl darbuotojų higienos, triukšmo, komforto sąlygų ir pan. Sutarties 4.12 punktu atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei prisitaikyti patalpas pagal savo poreikius, taigi ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad galės tinkamai įsirengti patalpas. Atsakovė yra profesionali nuomotoja, todėl ji turėjo žinoti savo pareigas, įskaitant pareigą užtikrinti nuomininko teisę prisitaikyti patalpas savo veiklai. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad su patalpų pagerinimu susijusios aplinkybės reikšmingos sprendžiant, turi ar neturi nuomininkas teisę reikalauti atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas, tačiau ne dėl pačios teisės pagerinti patalpas egzistavimo. Anot ieškovės atstovo, nuomos santykių pradžioje šalys vykdė kooperavimosi pareigą, atsakovės atstovė buvo davusi žodinį sutikimą patalpoms pagal poreikius įsirengti. Šalių ginčas kilo tada, kai vyko šalių derybos dėl galimo ar negalimo pertvaros įrengimo ir patalpų atskyrimo. Nuomotoja konkliudentiniais veiksmais tokį sutikimą iš pradžių davė, tačiau vėliau ėmė tam prieštarauti. Advokato nuomone, atsakovei netiko, kad ieškovė pati įsirenginėja ir prisitaiko patalpas savo veiklai, o netiko todėl, kad anksčiau jokie nuomininkai jokių pertvarkymų nedarė, nes atsakovė brangino 1999 m. sukurtą dizainą, tačiau svarbiausia tai, kad dėl pakilusių komunalinių paslaugų kainų atsakovė turėjo tikslą padidinti nuomos kainą, tačiau kadangi ieškovė su tuo nesutiko, tai buvo ieškoma būdų, kaip ieškovę priversti išsikelti, nes atsakovės vadovė pati pripažino, kad nuomos sutartis su ieškove jai buvo nuostolinga. Advokato teigimu, nuomotojo atsisakymas leisti nuomininkui pagerinti patalpas turi būti pagrįstas, nes nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja sudaryti sąlygas nuomininkui pritaikyti patalpas savo poreikiams ir veiklai. Nuomotojas gali atsisakyti leisti daryti pokyčius, jeigu jie lemtų neigiamas pasekmes, t. y. darytų neigiamą įtaką patalpų konstrukcijoms, kenktų priešgaisrinei, vėdinimo sistemoms ir pan. Šiuo atveju atsakovė atsisakė duoti sutikimą dėl to, kad tai neva kenkia pastato konstrukcijoms, tačiau toks atsisakymas turi būti motyvuotas. Byloje nėra jokios kompetentingų specialistų išvados, kuri patvirtintų, kad nuomotojos atsisakymas leisti nuomininkei prisitaikyti patalpas savo veiklai buvo pagrįstas. Advokato nuomone, atsakovės atsisakymas buvo labiau pagrįstas ambicija, galbūt susijusia su nekorektišku ieškovės vadovo bendravimu, kurį advokatas pripažino, tačiau tai neturi daryti įtakos konstruktyviems šalių nuomos santykiams. Laikina pertvara nėra esminis konstrukcinis pokytis, kuriam reikėtų leidimų ar suderinimų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės atstovės elgesys patvirtina akivaizdų veikimą prieš ieškovę. Tai pasireiškė sisteminiu lankymusi patalpose iš anksto nederinant apsilankymo laiko, nuomos kainos padidinimu ir pan. Be to, atsakovės veiksmai buvo labai formalizuoti, buvo remiamasi konkrečiomis Sutarties nuostatomis, reikalaujama viską pagrįsti raštu, nuomininkė buvo kaltinama įvairiais dalykais, kai nuomotoja tokio paties elgesio modelio sau netaikė: patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, sąskaitos už komunalines paslaugas nebuvo siunčiamos ir pan. Tarp šalių kilusi įtampa lėmė, kad nuomininkė realiai patalpų savo veiklai prisitaikyti negalėjo, nors tokį lūkestį iš Sutarties nuostatų turėjo. Atsakovės vadovės teiginiai, kad patalpos įrengtos pagal dizainerių projektą, ieškovės atstovo nuomone, nėra lemiami, nes dizainas darytas prieš 24 metus, todėl natūralu, kad nuomininkė turėjo lūkestį įsirengti patalpas pagal savo poreikius, juolab tai lemia pats patalpų pobūdis – didelė salė, kurią galima įvairiai transformuoti. Advokato teigimu, svarbu ne tai, dėl kokių priežasčių kilo įtampa tarp šalių, o tai, ar atsakovė (nuomotoja) tinkamai vykdė sutartį ir teisėtai atsisakė leisti atlikti pagerinimus. Atsisakymas nebuvo pagrįstas objektyviais kriterijais. Pasibaigus sutarčiai nuomininkas turėtų pareigą grąžinti patalpas į pradinę būklę. Apibendrindamas advokatas pažymėjo, kad ieškovė turėjo pirmumo teisę pratęsti Sutartį, tačiau Sutartis nebuvo pratęsta dėl atsakovės (jos atstovės) elgesio reikšmingos ir kritinės įtakos. Nuomos santykių pasibaigimą nulėmė atsakovės elgesys, ji rado būdų ir pretekstų, kaip trukdyti nuomininkei veikti patalpose, prisitaikant patalpas savo veiklai, ir privertė ją išsikraustyti. Iš ieškovės darbuotojų, apklaustų kaip liudytojai, parodymų matyti, kad jie patiria tam tikrą įtampą, siejamą su atsakovės vadove. Advokatas taip pat pažymėjo, kad ieškovės išsinuomotos kitos patalpos yra faktiškai naudojamos, tam neturi įtakos tai, kokie tų patalpų duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė, sumokėdama nuomos mokestį už metus į priekį, aiškiai išreiškė savo valią dėl ilgalaikių nuomos teisinių santykių ir to paties tikėjosi iš atsakovės. Kadangi nuomos santykiai nebuvo tęsiami dėl to, kad nuomotoja nevykdė savo pareigų, tai lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pripažintinas pagrįstu.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė (vadovė) A. K. paaiškino, kad su ieškovės atstovais per visą Sutarties galiojimo laiką bendravo vos kelis kartus. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pasirašant Sutartį dalyvavo ieškovės vadovas D. F., akcininkė A. P. ir tuometis ieškovės darbuotojas Dm. Atsakovės atstovė jų, kaip ir visų nuomininkų, klausė, kiek bus darbuotojų, kokią veiklą vykdys, ar reikalingi visi baldai, ar planuoja patalpas pertvarkyti, tačiau gavo atsakymą, kad ne, viskas gerai, visus baldus prašė palikti, sakė, kad dirbs 5 darbuotojai, vėliau plėsis. Atsakovės atstovės teigimu, tuo metu ji įspėjo nuomininkus, kad turės užeiti nurašyti skaitiklių parodymus, gavo žodinį sutikimą ir patikinimą, kad patalpose visuomet bus kas nors iš darbuotojų. Po savaitės A. K. gavo Dm. prašymą išvežti dalį baldų, prašymą iš karto įvykdė. Tuo metu Dm. klausė dėl galimybės naudotis antru tualetu, į tai A. K. atsakė, kad juo naudojasi kitas nuomininkas, bet galima būtų spręsti šį klausimą, tai papildomai kainuotų 50 Eur per mėnesį. Jos teigimu, atsakymo į šį pasiūlymą iš ieškovės atstovų ji negavo. 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovės darbuotojo V. G. prašymu išvežė dar dalį baldų, į prašymą sureagavo tuoj pat. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad dar kartą bendravo su ieškove dėl interneto įvedimo, o nuo 2021 m. sausio vidurio iki 2021 m. kovo vidurio apskritai neturėjo jokio kontakto. 2021 m. vasario mėn. jai paskambino nauja ieškovės darbuotoja A. J., prašė išvežti spintas iš salės, tačiau atsakovės atstovė jai paaiškino, kad serga Covid-19, o ūkvedys guli ligoninėje, todėl spintų išvežimą reikės atidėti kelioms savaitėms. 2021 m. kovo 16-17 d. atvyko su ūkvedžiu išvežti spintų, tuo metu kilo klausimas ir dėl sugedusios durų spynos pataisymo, o įėjusi į salę pamatė, kad nuimti 2 šviestuvai, taip sugadinant šviestuvų grandinę, ir išgręžtos skylės kolonose. Ieškovės darbuotojas V. paaiškino, kad jie ketina statyti pertvarą, o šviestuvai tam trukdys. Į tai atsakovė pasakė, kad pertvaros statyti negalima, nes negalima gręžti skylių nei į grindis (grindinis šildymas), nei į kolonas (jos laiko didelę apkrovą), nei į lubas (galima pažeisti apsauginę plėvelę). Nors V. ilgai ginčijosi, A. K. teigė jam draudusi statyti pertvarą. 2021 m. kovo 18 d. gavo nepagarbų, su keiksmažodžiais ieškovės vadovo atsakymą į el. laišką dėl neapmokėtų sąskaitų už komunalines paslaugas. Susitikus 2021 m. kovo 31 d., ieškovės vadovas pradėjo kalbą nuo antro tualeto, teigdamas, kad A. K. jam buvo žadėjusi suteikti teisę naudotis antru tualetu, tačiau pažado nevykdo. A. K. paaiškinus, kad kalbos apie antrą tualetą pasirašant Sutartį nebuvo, tačiau nuomininkei buvo papildomai suteikta virtuvė, ieškovės vadovas pradėjo rėkti ir keiktis, kol atbėgo kiti nuomininkai. Kitą kartą ji buvo atvykusi padaryti spynos nuotrauką, fotografavo spyną, kai ieškovės darbuotoja R. atidarė duris ir klausė, ką ji veikia prie durų. Tuo pačiu atvykimu atsakovės atstovė nurašė ir skaitiklių parodymus. O nuo 2022 m. balandžio 11 d. ieškovės vadovas pradėjo rašyti laiškus, kad atsakovės atstovė A. K. trukdo jo darbuotojams ir kad jis nori nutraukti Sutartį nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir susigrąžinti pinigus. Toliau bendravimas jau vyko per ieškovės advokatą. Prie jo buvo sutvarkyta spyna, apmokėta sąskaita. Susitikimo metu atsakovės vadovė taip pat pateikė nuomos pasiūlymą kitiems kalendoriniams metams, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Atvykusi nuimti skaitiklių parodymų 2022 m. birželio 1 d., atsakovės atstovė pamatė nuimtą pertvarą, skyles sienose ir kolonoje, išgręžtas lubas, klijais sugadintą kiliminę dangą. 2022 m. birželio 22 d. gavo dar vieną ieškovės advokato pasiūlymą nutraukti Sutartį ir grąžinti už likusį laikotarpį sumokėtus nuompinigius. Atsakovės vadovė A. K. pažymėjo, kad per beveik metų laikotarpį ieškovės išsinuomotose patalpose lankėsi tik 7 kartus, ir tik ieškovės kvietimu, kai reikėjo kažką sutvarkyti ir pan., kabinetuose nesilankė iš viso, užeidavo tik į bendrą salę, be to, pasirašant Sutartį buvo įspėjusi, kad turės ateiti nurašyti skaitiklių parodymų, ir gavo sutikimą. Anot A. K., ji pabrėžė ieškovės atstovams, kad negalima daryti jokių pertvarkymų, niekada nedavė jokių sutikimų nei pertvarai statyti, nei šviestuvams nuimti, rozetėms įrengti ir pan. Ji pažymėjo, kad jokių pertvarkymų nuomininkams neleidžia, patalpas nuomoja tik per agentūras, kurios žino jos reikalavimus, kad nuomininkai patalpomis naudotųsi tvarkingai. A. K. taip pat paaiškino, kad patalpų perdavimo–priėmimo akto sudarant Sutartį nepasirašė, nes ieškovės atstovai išvyko į užsienį, žadėjo pasirašyti vėliau. Atsakovės atstovė aktą turėjo parengtą, bet jis taip ir liko nepasirašytas. Ji patvirtino, kad ieškovei žodinio sutikimo įsirengti patalpas nedavė, taip pat kad kiti jos nuomininkai patalpų pertvarkymų neatlikinėjo. Sutarties 4.12 punkto sąlygos turinio atsakovės atstovė paaiškinti negalėjo, teigė, kad patalpos yra administracinės paskirties, tai nelabai ir yra ką pritaikyti. A. K. pažymėjo, kad ieškovei pateikė nuomos pasiūlymą tik dėl kitų metų, o galiojančios Sutarties nekeitė ir nenutraukė, užbaigė ją 2022 m. rugpjūčio 31 d. kaip ir buvo numatyta Sutartyje. Kadangi dujų kainos pakilo kelis kartus, kitos kainos irgi, o visi komunaliniai mokesčiai pagal Sutartį buvo įskaičiuoti į nuomos kainą, tai kitiems metams siūlė ieškovei atskirai skaičiuoti komunalinius mokesčius, nes jų negalima prognozuoti. Pasiūlymą dėl kitų metų nuomos sutarties sąlygų teikė, nes turi žinoti iš anksto, ar ieškovė ketina tęsti nuomos santykius.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Dovilė Ulbinienė pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovė buvo priversta palikti patalpas. Taip pat nėra sąskaitų iš UAB „SKNT“ ir A. P. už nuomą, todėl neaišku, už ką ieškovė atliko mokėjimus, taip pat neaišku, kokios tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos ieškovei, kurias ji įvardija kaip savo nuostolius. Atsakovės advokatė taip pat pažymėjo, kad ieškovė ne pagerino patalpas, o padarė žalos, tačiau šioje byloje atsakovė reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškia. Advokatės teigimu, net jei atsakovės vadovė nebūtų sutarusi dėl atvykimo į patalpas, ji pagal Sutarties 5.2 ir 5.5 punktus privalo fiksuoti skaitiklių parodymus, turi teisę tikrinti patalpų būklę. Advokatė akcentavo nenuoseklią ieškovės poziciją dėl to, kad atsakovės atstovė trukdė naudotis patalpomis ir vykdyti jose veiklą, taip pat ieškovės liudytojų parodymų prieštaringumą, teigė, kad ieškovės liudytojai kryptingai siekė sukurti neigiamą įspūdį apie atsakovės vadovę A. K.. Atsakovės vadovė visąlaik laikėsi Sutarties ir dalykiškų santykių su ieškove kaip ir su kitais nuomininkais, tai paliudijo patys nuomininkai, apklausti teismo posėdyje, tuo tarpu ieškovės vadovas rėkavo necenzūriniais žodžiais, tai patvirtina ir liudytojų parodymai, ir paties ieškovės vadovo atsiprašymo laiškas. Po to ieškovė norėjo nutraukti Sutartį atsakovei nenaudingomis sąlygomis. Ieškovė teigė, kad Sutartis buvo pateikta tik lietuvių kalba, kurios nesupranta ieškovės vadovas, tačiau advokatė pažymėjo, kad sutartį skaitė ir ieškovės akcininkė A. P., be to, ieškovė byloje yra pateikusi atstovavimo sutartį bei nuomos sutartį su UAB „SKNT“ tik lietuvių kalba, kurios taip pat pasirašytos ieškovės vadovo. Advokatė nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo nuostolių, taip pat pažymėjo, kad ieškovės nuomojamos patalpos (duomenys neskelbtini) gatvėje yra ne administracinės, o pagalbinio ūkio paskirties. Ieškovės pagal Sutartį su atsakove išsinuomotos patalpos buvo ne pagerintos, o sugadintos, tačiau net jei ir būtų pagerintos, tai galėjo būti daroma tik su atsakovės sutikimu ir ieškovės lėšomis, už pagerinimus nekompensuojant. Atsakovė neleido daryti jokių pertvarkymų. Tai nurodė ir kiti atsakovės nuomininkai, be to, šią aplinkybę patvirtina ieškovės darbuotojos R. G. skundas, kuriame nurodyta, kad A. K., užėjusi į patalpas ir pamačiusi statomą pertvarą, neatrodė dėl to labai laiminga. Tai reiškia, kad atsakovės vadovė nebuvo davusi sutikimo statyti pertvaras ir apie jas nežinojo. Advokatė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, priešingai, atsakovė papildomai teikė įrodymus, kad paneigtų ieškovės melagingus kaltinimus. Ieškovės pateikta 2022 m. balandžio 4 d. nuotrauka patvirtina, kad atsakovės vadovė fotografavo išklibusią spyną, o ne ieškovės darbuotojus pro durų plyšį. Spynos gedimą patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos už spynos remontą. Atsakovės vadovės susirašinėjimo el. paštu duomenys patvirtina, kad ji nuo 2022 m. vasario 7 d. mėnesį laiko sirgo ir buvo namuose. Ieškovės liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi dėl visų byloje įrodinėtų aplinkybių: ir dėl patalpų būklės (viena vertus, sakė, kad patalpoms reikėjo remonto, kita vertus, kad paliko patalpas tokios pat puikios būklės, kokios ir rado), ir dėl naudojimosi baldais, ir dėl atsakovės vadovės neva duoto sutikimo pertvarkymams (ieškovės darbuotojas V. G. teigė, kad atsakovės vadovė sutikimą davė vasario mėn., tačiau tuo metu ji sirgo, atvyko į patalpas kovą, kai jau buvo daromi pertvarkymai, o A. P. nurodė, kad dėl būsimų pertvarkymų susitarė Sutarties pasirašymo metu, tačiau vėliau tvirtino, kad iš pradžių nežinojo, ar reikės pertvarkymų), ir dėl Sutarties pasirašymo aplinkybių (A. P. teigė, kad Sutartis buvo parengta iš anksto, o jos pakeitimai šalių buvo suderinti „rankų paspaudimu“, tačiau iš UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas, kuriai tarpininkaujant sudaryta Sutartis, pasiūlymo matyti, kad Sutartyje, lyginant su pradiniu pasiūlymu, buvo padaryti pakeitimai), ir dėl atsakovės vadovės elgesio bei ieškovės darbuotojų reakcijos į jį, ir dėl naudojimosi naujai išsinuomotomis patalpomis, ir pan. Advokatė pabrėžė, kad uždavė ieškovės liudytojams tuos pačius klausimus, tuo tarpu liudytojai pateikė skirtingus atsakymus, iš ko matyti, kad jie sakė netiesą ir jų parodymai nepatikimi. Advokatės teigimu, ieškovės įrengtos žaliuzės nelaikytinos patalpų pagerinimu, nes jos nereikalingos šiaurės rytų pusėje, tik apsunkins patalpų eksploatavimą, be to, jas kabinant buvo apgadinti langų rėmai. Advokatė nurodė, kad ieškovė negalėjimą naudotis patalpomis grindė tuo, kad negalėjo atlikti pertvarkymų, tačiau pertvarkymus ji jau buvo atlikusi, atsakovė dėl to Sutarties nenutraukė, taigi ieškovė galėjo patalpomis naudotis. Be to, ieškovės liudytojai akcentavo, kad ieškovė buvo priversta išsikelti iš patalpų dėl atsakovės vadovės trukdymų. Advokatė pažymėjo, kad sąskaitos už komunalines paslaugas, skirtingai nei teigė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, ieškovei siunčiamos buvo, tai patvirtina ieškovės vadovo laiškas atsakovės vadovei, kuriame jis reikalavo nesiuntinėti sąskaitų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenys patvirtina, jog patalpų (duomenys neskelbtini) gatvėje paskirtis iš pagalbinio ūkio į administracinę nėra pakeista, statybos leidimas nėra išduotas, tuo tarpu ieškovės pateiktoje nuomos sutartyje nurodyta, kad ji patalpas išsinuomojo kaip administracinės paskirties. Taigi, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, taip pat ir patirtos žalos, todėl ieškinys atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškinio dalyko ir faktinio bei teisinio pagrindo.
10. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies pradinio ieškinio reikalavimų, todėl teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi bylos dalis dėl 6741 Eur nuostolių priteisimo buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro šie ieškinio reikalavimai: 1) pripažinti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė prarado galimybę pratęsti 2021 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 37 šios Sutarties Specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkto pagrindu; 2) priteisti iš atsakovės 9561,72 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro 7680 Eur nuomos mokesčio skirtumas sekančių 6 mėnesių laikotarpiu, 1000 Eur išlaidų naujų patalpų paieškai ir 881,72 Eur patalpose atliktų prarandamų pagerinimų, t. y. išlaidų už ritinines žaliuzes ir jų įrengimą; 3) uždrausti atsakovei panaudoti 6582,40 Eur dydžio depozitą, pagal 2021 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 37 esantį atsakovės žinioje; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Ieškovės atstovas advokatas Marius Brasiūnas 2023 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu pirmojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų nepalaikė, pripažindamas, kad pirmasis reikalavimas nėra materialinio teisinio pobūdžio, todėl nevertintinas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, o trečiasis reikalavimas yra nepagrįstas. Dėl to šiame sprendime teismas iš esmės pasisako tik dėl antrojo ieškinio reikalavimo, t. y. dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 9561,72 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė šį ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad dėl atsakovės sistemingo Sutarties pažeidimo, nuomotojos pareigų netinkamo vykdymo ieškovei Sutartis prarado prasmę ir ieškovė buvo priversta išsikelti iš nuomojamų patalpų, taip prarasdama galimybę pratęsti Sutartį jos Specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkto pagrindu ir dėl to patirdama nuostolių.
12. Ieškovė, be kita ko, prašo atlyginti jai 881,72 Eur patalpų pagerinimo išlaidų, tačiau šias išlaidas prašo priteisti ne kaip patalpų pagerinimo išlaidas CK 6.501 straipsnio prasme, bet kaip nuostolius, patirtus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė ieškinyje pažymi, kad nors Sutartyje nurodyta, jog pagerinimai atliekami nuomininko lėšomis ir rizika, tačiau atsižvelgiant į nesąžiningus atsakovės veiksmus, šių išlaidų nekompensavimas ieškovei pažeistų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, todėl prašo priteisti išlaidas patalpų pagerinimui kaip savo nuostolius.
13. Reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą yra reikalavimas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo nuostolius kildina iš Sutarties pažeidimo, taigi byloje spręstina dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.
14. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis).
15. Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos. Sutarties vykdymo pareigos – tai tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio, apibrėžiančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Laikantis CK 6.205 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).
16. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą, ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. jos neteisėtus veiksmus (Sutarties pažeidimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė civilinės atsakomybės santykiuose preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos faktinių aplinkybių.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 37, kuria atsakovė išnuomojo, o ieškovė išsinuomojo administracinės paskirties 340 kv. m ploto patalpas (ir 21 kv. m bendro naudojimo patalpų), plane pažymėtas indeksais nuo 2-2 iki 2-9 ir nuo 2-18 iki 2-20, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas nuomos terminas – nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., nuomos mokestis – 2720 Eur plius PVM per mėnesį, papildomai mokama už elektrą pagal skaitiklių parodymus bei už vandenį pagal nustatytą normą – 2 kub. m / žm. Depozito dydis – 5440 Eur. Sutarties Specialiųjų sąlygų E dalyje nurodyta, kad nuomos mokesčio perskaičiavimas netaikomas. Sutarties Specialiųjų sąlygų F dalyje nustatyta, kad jeigu nė viena šalis likus 30 dienų iki Sutarties galiojimo pabaigos nepareiškia noro dėl Sutarties užbaigimo, tuomet Sutartis yra pratęsiama dar 6 mėn. laikotarpiui; pratęsimų skaičius neribojamas.
18. Iš ieškovės pateikto 2021 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieškovės vadovas D. J. F. sumokėjo atsakovei 39 495 Eur nuomos mokestį už 1 metų laikotarpį.
19. Iš ieškovės atstovo advokato Vaido Rakausko 2022 m. liepos 7 d. prašymo / pranešimo dėl dalyvavimo patalpų perdavimo–priėmime bei ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimo el. laiškais 2022 m. liepos 8 d. – 2022 m. liepos 12 d. laikotarpiu matyti, kad ieškovė 2022 m. liepos 11 d. perdavė atsakovei raktus, praėjimo korteles ir vienašališkai pasirašytą patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovė kreipėsi į teismą 2022 m. birželio 30 d., t. y. dar nepasibaigus Sutarties terminui.
20. Duomenų, kad Sutartis buvo nutraukta iki jos termino pasibaigimo (2022 m. rugpjūčio 31 d.), byloje nėra. Abi šalys pripažįsta, kad Sutartis nebuvo nutraukta.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kaip jos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
21. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji buvo priversta išsikelti iš patalpų ir neteko galimybės pratęsti nuomos sutartį dar 6 mėnesių terminui, kaip buvo numatyta sutarties Specialiųjų sąlygų F dalyje. Atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovė grindžia tokiomis aplinkybėmis: 1) atsakovė laiku neatlaisvino išnuomotų patalpų, be to, nesuteikė ieškovei antro tualeto, dėl kurio nuomos buvo susitarta; 2) atsakovė neleido ieškovei pritaikyti patalpų savo veiklai, kaip buvo numatyta Sutartyje; 3) atsakovė nesilaikė lankymosi patalpose tvarkos, t. y. ateidavo iš anksto neperspėjusi, fotografavo patalpas, elgėsi nepagarbiai, grasino užkrėsti Covid-19 liga ir pan., taip trikdydama ieškovės įprastą veiklą ir keldama įtampą ieškovės darbuotojams; 4) atsakovė nepagrįstai, pažeisdama Sutarties nuostatas, siekė padidinti nuomos kainą.
22. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į įstatyminį nuomos teisinių santykių reglamentavimą bei šalių Sutarties nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutarties laisvės principas reiškia sutarties šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas tiek, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityviosios teisės normos, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokių susitarimų nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąsias normas. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų komerciniai nuomos santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).
23. CK 6.483 straipsnyje reglamentuojamas pagrindinės nuomotojo pareigos – perduoti daiktą nuomininkui – tinkamas vykdymas. Nuomotojo pareiga perduoti daiktą apima ne tik veiksmų, kurie reikalingi faktiškai perduoti daiktui, atlikimą, bet ir daikto valdymo perdavimą nuomininkui, kliūčių naudotis daiktu pašalinimą, kad nuomininkas galėtų daiktą valdyti ir juo naudotis. Ši pareiga įtvirtinta ir šalių Sutarties 5.1 punkte, kuriame nurodyta, kad nuomotojas (atsakovė) įsipareigoja perduoti nuomininkui (ieškovei) tinkamas naudojimui patalpas pagal priėmimo–perdavimo aktą.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, bet išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo nuomojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir panašiai, arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi turto apžiūros metu ar tikrinant turto pritaikomumą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
25. Laikantis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, ieškovė, teigianti, kad atsakovė neįvykdė pareigos perduoti visas išnuomotas patalpas ieškovei valdyti ir naudotis pagal paskirtį, turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju iš Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė ieškovei išnuomojo bendro 340 kv. m ploto administracinės paskirties patalpas ir 21 kv. m bendro naudojimo patalpų. Patalpų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, dėl to ginčo nėra. Ieškovė neteigė, kad patalpos buvo netinkamos jos veiklai ar turėjo trūkumų, dėl kurių negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį, priešingai, ieškovės akcininkė A. P., apklausta kaip liudytoja, pripažino, kad patalpos iš karto tiko, todėl sudarė nuomos sutartį ir sumokėjo nuomos mokestį vienu kartu už visą vienerių metų Sutarties terminą.
27. Ieškovė teigė, kad su atsakove buvo sutarta dėl dviejų tualetų, tačiau ieškovei buvo suteiktas tik vienas, dėl antrojo tualeto kilo šalių ginčas, nes atsakovė nenorėjo pripažinti, kad sudarant Sutartį žodžiu buvo susitarta, jog ieškovė galės naudotis dviem tualetais. Aplinkybę, kad buvo susitarta dėl dviejų tualetų, patvirtino liudytoja A. P., dalyvavusi pasirašant Sutartį. Ji teigė, jog dėl antrojo tualeto buvo susitarta žodžiu, jis buvo suteiktas papildomai už tai, kad ieškovė iš karto už metus sumokėjo visą nuomos mokestį. Dėl šio susitarimo buvimo Sutarties vykdymo metu buvo kilęs šalių ginčas, tai matyti ir iš atsakovės vadovės 2020 m. balandžio 10 d. el. laiško ieškovės vadovui (ieškinio priedas). Liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas (projektų vadovas) V. G. taip pat patvirtino, kad 2022 m. kovo 31 d. dėl šio klausimo kilo aštrus šalių ginčas. Aplinkybę, kad maždaug po savaitės po Sutarties pasirašymo į ją dėl antro tualeto kreipėsi ieškovės darbuotojas Dm., patvirtino duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovės vadovė A. K.. Taigi, dėl aplinkybės, kad jau po Sutarties sudarymo ieškovė kėlė klausimą dėl poreikio naudotis antru tualetu ir dėl to šalys nesutarė, ginčo nėra, abi šalys tai pripažįsta, tai nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų.
28. Tačiau tam, kad būtų konstatuotas atsakovės kaip nuomotojos pareigos perduoti nuomininkei valdyti ir naudotis išnuomotą daiktą pažeidimas, turi būti nustatyta, dėl kokio nuomos objekto šalys susitarė, t. y. ar buvo sudarytas šalių susitarimas dėl dviejų tualetų įtraukimo į nuomojamų patalpų sudėtį. Iš Sutarties Specialiųjų sąlygų C dalies matyti, kad ieškovei buvo išnuomotos patalpos, plane pažymėtos nuo 2-2 iki 2-9 ir nuo 2-18 iki 2-20. Šis žymėjimas atsispindi plane, kuris yra priedas Nr. 1 prie Sutarties ir kurį ieškovė pateikė kartu su ieškiniu. Šiame plane raudona spalva apibrėžtos ieškovei išnuomotos patalpos. Taigi, plane aiškiai pažymėta, kokios patalpos yra išnuomojamos. Pagal planą ieškovei išnuomota tik viena tualeto patalpa – pažymėta indeksu 2-19. A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad susitarimą dėl antro tualeto nuomos sudarė žodžiu ir neįtraukė į Sutartį, nes Sutartis jau buvo iš anksto parengta. Kartu ji pripažino, kad Sutarties priedą gavo, bet neapsižiūrėjo, skubėjo, viską sprendė „rankos paspaudimu“ ir raštu neformino. Kitų įrodymų, kad sudarant Sutartį buvo susitarta dėl dviejų tualetų nuomos, ieškovė nepateikė. Vėliau kilęs šalių ginčas dėl to, koks buvo susitarimo dėl nuomos dalykas, savaime nepatvirtina, kad buvo susitarta dėl dviejų tualetų, priešingai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad aiškaus susitarimo nebuvo. Sutarties rašytine forma sudarymo metu papildomo žodinio susitarimo sudarymas, neįtraukiant jo į rašytinę sutartį, nėra logiškai pateisinamas veiksmas, todėl tam turėtų būti nustatytos atitinkamos priežastys. Juolab kad nuomos sutarties dalykas yra esminė nuomos sutarties sąlyga, taigi dėl jo turi būti susitarta aiškiai ir nedviprasmiškai, nuo jo gali priklausyti ir kitos nuomos sutarties sąlygos, pavyzdžiui, nuomos mokesčio dydis ir pan.
29. Pareiga įrodyti aplinkybę, jog buvo susitarta dėl papildomo nuomos sutarties dalyko, nenurodyto rašytinėje Sutartyje, t. y. šiuo atveju dėl antro tualeto nuomos, tenka ieškovei, kuri šia aplinkybe remiasi (CPK 178 straipsnis). Prie Sutarties pridėtame priede Nr. 1 (plane) aiškiai pažymėtos nuomojamos patalpos, į kurias įtrauktas tik vienas tualetas, todėl ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad išsinuomoja patalpas su dviem tualetais. Atsakovė 2023 m. vasario 27 d. pateikė į bylą UAB „Ober-haus“ 2021 m. rugpjūčio 24 d. portale paskelbtą patalpų nuomos pasiūlymą, iš kurio matyti, kad buvo siūloma išnuomoti 320 kv. m ploto patalpas, pasiūlyme buvo pateiktas ir nuomojamų patalpų planas, kuriame nurodyti tik šeši kabinetai ir didelė salė, patalpų plotas 320 kv. m, o kaina 2720 Eur. Sutartis buvo sudaryta naudojantis šio nekilnojamojo turto tarpininko paslaugomis, tai patvirtina byloje esantys mokėjimo dokumentai – UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas 2021 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaita faktūra ir atsakovės 2021 m. rugpjūčio 27 d. apmokėjimas už tarpininkavimo paslaugas. Tuo tarpu ieškovei už tą pačią kainą buvo išnuomotos 340 kv. m ploto patalpos, įskaitant tualetą ir virtuvę, todėl labiau tikėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. patalpų nuomos sutartis, skirtingai nei nurodė ieškovės atstovė A. P., buvo koreguojama lyginant su pradiniu pasiūlymu, tai atsispindi tiek rašytiniame Sutarties Specialiųjų sąlygų tekste, tiek prie Sutarties pridėtame patalpų plane. Be to, ieškovė nepaaiškino, kokios priežastys kliudė jai, net jeigu Sutartis ir būtų buvusi parengta iš anksto, bent jau plane pažymėti papildomai išsinuomojamas patalpas. Taigi, byloje nepaneigta, kad ieškovė turėjo galimybę visus papildomus susitarimus įtraukti į raštu sudarytą Sutartį. Tokią išvadą leidžia daryti ir liudytoja apklaustos A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad pati ieškovė nesielgė rūpestingai ir nesigilino į Sutarties tekstą, dėl Sutarties sudarymo susitarė neatsižvelgdama į tai, kas joje nurodyta. Nesant pakankamų papildomo žodinio susitarimo įrodymų, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, kad dėl antro tualeto nuomos šalys nebuvo susitarusios, atitinkamai – nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė netinkamai vykdė nuomotojos pareigą suteikti patalpas nuomininkei valdyti ir naudotis (CPK 185 straipsnis).
30. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė tik 2022 m. vasario mėn. galutinai atlaisvino išnuomotas patalpas, taigi atsakovė negalėjo jomis tinkamai naudotis. Šią aplinkybę ieškovė grindė liudytojų parodymais. Ieškovės darbuotoja (administracijos vadovė) A. J., apklausta kaip liudytoja, teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradėjo dirbti 2022 m. vasario mėn., į jos pareigas įėjo biuro patalpų susitvarkymas. Patalpose esančiose spintose buvo prikrauta atsakovės medžiagų, todėl ji sudėjo jas į dėžes, maišus ir 2022 m. vasario mėn. skambino atsakovės vadovei A. K. paklausti, ką su jomis daryti, tačiau A. K. kalbėjo pakeltu tonu, liepė sudėti viską atgal, pranešė, kad serga Covid-19 ir atvažiuoti galės tik po dviejų savaičių. Atsakovės vadovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu ji sirgo, ūkvedys gulėjo ligoninėje, todėl nebuvo galimybės skubiai išvežti nereikalingus daiktus. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai taip pat minėjo, kad ir baldai, kurių ieškovei nereikėjo, ne visi būdavo išvežami laiku, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė, taip pat ieškovė neįrodinėjo, kad tai apsunkino ar padarė negalimu naudojimąsi patalpomis.
31. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus (paaiškinimus, liudytojų parodymus), teismas aplinkybių dėl patalpų neatlaisvinimo nelaiko reikšmingomis ginčui spręsti, nes, pirma, iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad patalpos iš pradžių buvo išnuomotos su baldais (tai nurodyta ir Sutartyje), o vėliau palaipsniui ieškovė tam tikrų baldų atsisakė, atsakovė reaguodama į ieškovės prašymus juos išvežė, didesnių nesklandumų dėl to nekilo, ieškovė neįrodinėjo, kad baldai buvo išvežami pavėluotai ir trukdė, apsunkino jos naudojimąsi patalpomis pagal paskirtį. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai ir teikiami įrodymai (liudytojų parodymai) dėl patalpų neatlaisvinimo laiku yra bendro pobūdžio ir nesudaro pagrindo išvadai apie reikšmingą atsakovės kaip nuomotojos pareigų pažeidimą. Liudytojos A. J. parodymai apie tai, kad atsakovės vadovė neleido jai išnešti spintose buvusių medžiagų, taip pat nėra pakankami išvadai apie atsakovės aplaidų nuomotojos pareigų vykdymą padaryti, nes iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės vadovė tuo metu sirgo Covid-19, taigi ji negalėjo skubiai atvykti į ieškovės išsinuomotas patalpas, be to, atsakovės atstovė paaiškino, kad ir ūkvedys tuo metu gulėjo ligoninėje, taigi iš šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė savo pareigas, nesirūpino ieškovės kaip nuomininkės interesų naudotis išsinuomotomis patalpomis pagal paskirtį užtikrinimu.
32. Iš nurodytų aplinkybių viseto darytina išvada, kad ieškovės nurodomas patalpų neatlaisvinimas laiku, jeigu ir truko tam tikrą laiką, vertintinas kaip mažareikšmis, nes ieškovė neįrodė, kad jis buvo tokio masto ar trukmės, kad turėjo neigiamų padarinių ieškovei ir trukdė jai naudotis išsinuomotomis patalpomis. Baldų išvežimas ar neišvežimas, atsižvelgiant į tai, kad patalpos buvo išnuomotos su baldais, apskritai nevertintinas tuo aspektu, ar atsakovė tinkamai perdavė (atlaisvino) išnuomotas patalpas ieškovei; tai šalių bendradarbiavimo principo, nuomotojai atliepiant nuomininkės poreikius, įgyvendinimo klausimas. Ieškovė neįrodinėjo, kad patalpos buvo užkrautos su patalpų paskirtimi nesusijusiais ir Sutartyje nenumatytais daiktais (išskyrus medžiagas spintose, tačiau, minėta, byloje nėra duomenų, kad jų kiekis buvo toks, kad reikšmingai trukdė ieškovei naudotis patalpomis pagal paskirtį).
33. Ieškovė kaip nuomotojo pareigų netinkamo vykdymo pavyzdžiu rėmėsi aplinkybe, jog nebuvo sudarytas išnuomotų patalpų perdavimo–priėmimo aktas, kuris privalėjo būti sudarytas pagal Sutarties 5.1 punktą. Tačiau teismas šio argumento nelaiko teisiškai reikšmingu nagrinėjamai bylai, nes, pirma, ieškovė neginčijo, kad patalpos jai buvo perduotos, antra, ji nesirėmė perdavimo–priėmimo akto nepasirašymu kaip savo teisių pažeidimo ir / ar nuostolių atsiradimo pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigos pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, kai nuomojamos negyvenamosios patalpos, CK normos imperatyviai šalims nenustato. Šalys gali laisvai pasirinkti patalpų perdavimo būdą. Net jei šalys įtraukia į sutartį nuostatas dėl patalpų perdavimo pagal nurodytą aktą, šios nuostatos turi būti aiškinamos kitų sutarties sąlygų kontekste ir vertinamos atsižvelgiant į bylos duomenis, nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių gali pakakti išvadai dėl realaus patalpų perdavimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629-313/2015). Nagrinėjamoje byloje nesant ginčo dėl to, kad išnuomotos patalpos buvo perduotos, taip pat nesprendžiant klausimų dėl patalpų pagerinimo išlaidų ar žalos dėl patalpų apgadinimo atlyginimo, kuriems būtų aktualu nustatyti patalpų būklę nuomos sutarties sudarymo metu, taip pat teismui jau pasisakius dėl ieškovės keltų klausimų dėl patalpų atlaisvinimo ne laiku bei dėl ieškovės teiginių, jog jai buvo perduotos ne visos išnuomotos patalpos (neperduotas antras tualetas), perdavimo–priėmimo akto nepasirašymas nėra reikšmingas byloje nagrinėjamiems santykiams, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.
34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nenustatyta pagrindo išvadai, kad atsakovė pažeidė vieną iš pagrindinių nuomotojo pareigų – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą valdyti ir naudotis.
35. Pagrindinis argumentas, kuriuo ieškovė grindė atsakovės veiksmų neteisėtumą, buvo tai, kad atsakovė pažeidė nuomotojo pareigą užtikrinti nuomininkui teisę naudotis patalpomis pagal savo poreikius, t. y. teisę prisitaikyti patalpas savo veiklai. Ši teisė, ieškovės teigimu, jai buvo suteikta Sutarties 4.12 punktu, tačiau atsakovė šio punkto sąlygos nesilaikė.
36. Sutarties 4.12 punkte nurodyta, kad nuomininkas savo lėšomis gali atlikti patalpų einamąjį remontą iš anksto gavęs raštišką nuomotojo sutikimą. Nuomininkas tai atlieka neatlygintinai, nepretenduodamas į patirtų išlaidų atlyginimą ir / ar kompensavimą, netgi jam iš anksto pranešus, kadangi išlaidos buvo patirtos išimtinai tik nuomininko naudai ir tokie darbai nėra reikalingi nuomotojui. Nuomotojas neprivalo užtikrinti, jog patalpos būtų pritaikytos nuomininko vykdomai veiklai, kadangi tai savo rizika privalo padaryti pats nuomininkas.
37. Ši pareiga iš esmės yra išvestinė iš pirmiau aptartos nuomotojo pareigos perduoti daiktą nuomininkui naudotis, nes pareiga perduoti daiktą nuomininkui naudotis ir valdyti, kaip minėta, apima pareigą užtikrinti, kad per visą nuomos sutarties laikotarpį nuomininkas galės naudotis daiktu pagal jo paskirtį. Tačiau nesutiktina su ieškove, kad pareiga užtikrinti nuomininko teisę prisitaikyti patalpas savo poreikiams besąlygiškai saisto nuomotoją, išskyrus atvejus, kai nuomotojas pagrindžia savo atsisakymą duoti sutikimą patalpoms pertvarkyti atliekamų perdarymų neigiamu poveikiu pastato konstrukcijoms, inžinerinėms sistemoms ir pan. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad nuomininko teisė pritaikyti patalpas savo poreikiams netapatintina su teise atlikti patalpų pagerinimus, nes su patalpų pagerinimu susijusios aplinkybės reikšmingos sprendžiant, turi ar neturi nuomininkas teisę reikalauti atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas. Tačiau vien tai, kad nuomotojas neprisiima pareigos atlyginti nuomininko išlaidų patalpų perdarymui (kai tai nevertinama kaip patalpų pagerinimas), nereiškia, kad nuomininkas turi teisę pertvarkyti išsinuomotas patalpas nevaržomas jokių ribojimų.
38. Ieškovė išsinuomojo administracinės paskirties patalpas būtent biuro veiklai, taigi patalpų paskirtis atitiko jos poreikius. Ieškovė akcininkė A. P., byloje apklausta kaip liudytoja, patvirtino, kad nuomojamos patalpos ieškovei tiko, tik reikalavo tam tikro atnaujinimo, buvo kiek senamadiškos. Taigi, byloje nekilo klausimo ir nebuvo įrodinėjama, kad ieškovė negalėjo naudotis patalpomis pagal paskirtį ir vykdyti jose savo veiklą, neatlikusi jų pertvarkymo.
39. Ieškovė rėmėsi tuo, kad Sutarties 4.12 punktu atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei prisitaikyti patalpas pagal savo poreikius, dėl to ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad galės tinkamai įsirengti patalpas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad biuro veiklai sėkmingai vykdyti yra svarbūs reikalavimai dėl darbuotojų higienos, triukšmo, komforto sąlygų ir pan., todėl ieškovei buvo svarbus jos iš Sutarties 4.12 punkto susiformuotas lūkestis, kad ji galės prisitaikyti patalpas pagal savo poreikius, be to, ieškovė sumokėjo nuomos mokestį iš karto už visus metus, taip aiškiai deklaruodama savo ketinimą dėl ilgalaikių nuomos santykių. Ieškovės teigimu, atsakovė yra profesionali nuomotoja, todėl ji turėjo žinoti savo pareigas, įskaitant pareigą užtikrinti nuomininko teisę prisitaikyti patalpas savo veiklai. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad nuomotojo atsisakymas leisti atlikti pertvarkymus turi būti motyvuotas, pagrįstas neigiamu poveikiu patalpų konstrukcijoms ir pan.
40. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai suteikia akivaizdų prioritetą nuomininko teisei naudotis patalpomis pritaikant jas pagal savo poreikius prieš nuomotojo nuosavybės teisę. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties atveju turi būti užtikrinta nuomotojo ir nuomininko interesų pusiausvyra, nes šiuose santykiuose nėra silpnesnio asmens, kurio teises reikėtų ginti labiau nei kitos sutarties šalies, paprastai nėra ir viešo intereso gynimo poreikio, įprastai tai yra verslo subjektų santykiai dėl patalpų naudojimo nuomos sutarties pagrindu verslo tikslams. Būtent tokie santykiai susiklostė nagrinėjamos bylos atveju. Taigi, nagrinėjamos bylos šalių, kaip nuomotojos ir nuomininkės, teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos bendradarbiaujant ir kooperuojantis, siekiant sąžiningai bei atsakingai naudotis savo sutartinėmis teisėmis ir vykdyti sutartines pareigas (CK 6.200 straipsnis).
41. Dėl nuomotojo pareigos (atitinkamai – nuomininko teisės) sudaryti sąlygas nuomininkui prisitaikyti (įsirengti) patalpas savo veiklai apimties, įgyvendinimo tvarkos ir kitų sąlygų šalys gali susitarti sutartimi, nes ji nėra imperatyviai reglamentuojama įstatymo. Taigi, teisė nuomininkui daryti patalpų pertvarkymus yra šalių susitarimo dalykas, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė privalėjo duoti sutikimą, o nesutikimą galėjo grįsti tik argumentais, kad pertvarkymai kels grėsmę pastato konstrukcijoms ar inžinerinėms sistemoms. Juo labiau nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad atsakovė atsisakymą turėjo pagrįsti kompetentingo specialisto išvada. Tokio reikalavimo nėra nustatyta nei CK, nei šalių Sutartyje, o jo taikymas nuomotojui nepagrįstai ribotų nuomotojo, kaip daikto savininko, teisę spręsti dėl jam priklausančio daikto likimo, būklės pakeitimo ir pan. Vien tai, kad, kaip akcentuoja ieškovė, nuomos sutarčiai pasibaigus nuomininkas privalo grąžinti daiktą į pradinę būklę, nereiškia, kad nuomininkas su išsinuomotu daiktu gali elgtis laisvai savo nuožiūra, nepaisydamas nuomotojo interesų. Tai, ar ketinamas išsinuomoti daiktas atitinka poreikius ir tinka veiklai vykdyti, nuomininkas įvertina nuomos sutarties sudarymo metu, o sutartimi šalys susitaria dėl savo teisių ir pareigų, įskaitant nuomininko teisę daryti poveikį nuomojamam daiktui, taigi jei daikto pritaikymui nuomininko poreikiams reikia atlikti daikto pakeitimus, tai turi būti sprendžiama atsižvelgiant į šalių nuomos sutarties sąlygas. Dėl to nėra pagrindo suabsoliutinti nuomininko teisę naudotis patalpomis neatsižvelgiant į nuomotojo kaip savininko nuosavybės teisės apsaugos tikslus. Nuomotojas paprastai yra nuomojamo daikto savininkas ir turi teisę pats spręsti dėl daikto likimo, todėl teigti, kad jis visais atvejais privalo leisti nuomininkui elgtis laisvai pagal pastarojo poreikius, nebūtų pagrįsta. Sutiktina, kad sudarydamas nuomos sutartį nuomotojas perduoda nuomininkui daikto valdymo ir naudojimo teises, tačiau šių teisių apimtis ir įgyvendinimo tvarka, kaip minėta, yra šalių susitarimo dalykas. Taigi, šalys gali susitarti dėl to, kokiai veiklai išnuomojamas daiktas, kokius daikto pertvarkymo veiksmus nuomininkas gali atlikti ir pan., ir šis susitarimas šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnis). Priešingas aiškinimas pažeistų sutarčių laisvės ir sutarties privalomumo principus, ribotų privačių santykių subjektų veiklos laisvę. Juo labiau tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai patalpos buvo išnuomotos biuro veiklai, t. y. veiklai, kuri įprastai nereikalauja specifinio tik jai būdingo patalpų pritaikymo.
42. Minėta, kad šalys laisvos susitarti dėl savo teisių ir pareigų apimties tiek, kiek jų nevaržo imperatyviosios teisės normos, bendrieji teisės principai. Šiuo atveju CK nenustatyta imperatyvių ribojimų nuomotojui su nuomininku susitarti dėl nuomininko teisės prisitaikyti savo patalpas savo veiklai įgyvendinimo apimties. Todėl sprendžiant šį klausimą būtina įvertinti šalių susitarimo turinį.
43. Nagrinėjamu atveju šalių Sutartyje, be 4.12 punkto, yra įtvirtintos ir 4.10 bei 4.11 punktų sąlygos, reguliuojančios šalių santykius dėl poveikio nuomojamoms patalpoms darymo, todėl šios Sutarties sąlygos aiškintinos sistemiškai, o ne atskirtai viena nuo kitos, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir jų sutartimi prisiimtas teises bei pareigas (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties 4.10 punkte įtvirtintas draudimas nuomininkui be nuomotojo atskiro rašytinio sutikimo gręžti išsinuomotų patalpų bei bendro naudojimo patalpų sienas, o pažeidus šio punkto reikalavimą, numatyta bauda. Sutarties 4.11 punkte nustatyta, kad nuomininkas negali perplanuoti ir pertvarkyti nuomojamų patalpų ar jų dalies, taip pat neturi teisės atlikti jokių patalpų pagerinimo darbų, išskyrus, jeigu šalys raštu susitars kitaip. Šias nuostatas aiškinant kartu, matyti, kad Sutarties 4.12 punktu ieškovei nebuvo suteikta teisė laisvai atlikti pertvarkymus, o atsakovės teisė nesutikti su nuomininkės planuojamais atlikti veiksmais nebuvo apribota vien tik tais atvejais, kai darbai kelia grėsmę pastato konstrukcijų, inžinerinių sistemų saugumui ir pan. Be to, Sutarties 4.10 punkte aiškiai įvardytas draudimas gręžti sienas be rašytinio nuomotojo sutikimo apskritai nesiejamas su jokiomis aplinkybėmis, t. y. taikomas visais atvejais. Taigi, šalių Sutartyje buvo nustatyta ne tik nuomininko teisė pritaikyti daiktą savo poreikiams, bet ir pareiga tam tikriems darbams atlikti gauti nuomotojo leidimą / sutikimą. Visos šios Sutarties sąlygos laikytinos lygiavertėmis ir ieškovė kaip nuomininkė privalėjo jų laikytis. Ieškovė, sudarydama Sutartį, turėjo įsivertinti, ar Sutarties sąlygos atitinka jos poreikius, ir esant reikalui tartis dėl jai reikšmingų sąlygų įtvirtinimo Sutartyje. Sudariusi Sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir, be kita ko, įsipareigodama ne tik naudotis Sutarties suteikiamomis teisėmis, bet ir vykdyti joje nustatytas pareigas, ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, neatitinkančių Sutarties turinio.
44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad leidimui atlikti daikto pagerinimus CK 6.501 straipsnyje nėra nustatyta konkreti forma, nėra įtvirtinta, kad rašytinės formos nesilaikymas sandorį darytų negaliojantį. Tačiau nuomininkui nesilaikius šalių sudaryta sutartimi prisiimto įsipareigojimo gauti rašytinį sutikimą atlikti patalpų pagerinimus, apribojama jo galimybė tokio leidimo gavimą įrodinėti liudytojų parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl nuomininko (ieškovės) teisės atlikti pagerinimus, bet dėl teisės prisitaikyti patalpas savo veiklai. Tačiau esant Sutartyje įtvirtintiems šios teisės ribojimams, draudžiantiems atlikti tam tikrus veiksmus (perplanuoti ir pertvarkyti nuomojamas patalpas ar jų dalį) be nuomotojo sutikimo, o gręžimo veiksmams atlikti reikalaujant gauti rašytinį nuomotojo sutikimą, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ji buvo gavusi atsakovės sutikimą Sutarties 4.10 ir 4.11 punktuose nurodytiems veiksmams atlikti, taip pat įrodyti šio sutikimo turinį. Ieškovės galimybė įrodinėti rašytinio sutikimo gavimą liudytojų parodymais yra ribojama įstatymo (CK 1.93 straipsnis).
45. Sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė, siekdama atlikti veiksmus, kuriuos pagal Sutartį ji galėjo atlikti tik gavusi atsakovės sutikimą, turėjo imtis priemonių tokiam sutikimui reikiama forma gauti, t. y. elgtis rūpestingai ir užsitikrinti, kad jos atliekami veiksmai Sutarties požiūriu bus vertinami kaip teisėti.
46. Ieškovė teigė, kad atsakovės vadovės A. K. leidimas ieškovės atliktiems patalpų pakeitimams buvo suderintas prieš Sutarties pasirašymą bei patvirtintas pakeitimų atlikimo metu, atsakovės vadovei lankantis patalpose, tuo tarpu vėliau atsakovės vadovė nepripažino davusi sutikimą ir ėmė priekaištauti dėl atliekamų pertvarkymų bei formaliai remtis Sutarties nuostatomis. Ieškovė neginčijo, kad rašytinio leidimo atlikti pertvarkymus nesikreipė ir jo neturėjo. Kaip matyti iš liudytojos A. P. parodymų, ieškovė nesureikšmino rašytinių Sutarties nuostatų ir kliovėsi žodiniu susitarimu su atsakove. Tačiau, pirma, pasirašydama Sutartį ieškovė prisiėmė joje nustatytas teises ir pareigas, įskaitant ir pareigą tam tikriems veiksmams gauti rašytinį atsakovės sutikimą, antra, teigdama, kad patalpų pertvarkymui buvo duotas atsakovės sutikimas, juolab kad buvo duotas žodinis sutikimas tiems veiksmams, kuriems pagal Sutartį reikėjo rašytinio sutikimo, ieškovė turėjo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).
47. Ieškovės darbuotojas (operacijų vadovas) V. G., apklaustas kaip liudytojas 2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje, nurodė, kad jis bendravo su A. K. visais klausimais dėl nuomos ir eksploatacijos. Jo teigimu, patalpoms reikėjo kosmetinio remonto. A. K. leido atnaujinti patalpas. Bendravo su ja telefonu dėl pertvarkymų 2021 m. lapkričio antroje pusėje, o susitiko tik 2022 m. vasario pradžioje. Telefonu bendravimas buvo malonus, sutarė dėl sienų perdažymo, šviestuvų pakeitimo, žaliuzių, o dėl pertvaros susitarė gyvai, tik atsakovės vadovė prašė negręžti į grindis, nes patalpose įrengtas grindinis šildymas. Į tai atsižvelgė, gręžė į sienas, lubas, kolonas. Tačiau, jo teigimu, vėliau bendravimas su atsakovės vadove, išsiskyrus požiūriams, tapo konfliktinio pobūdžio. Kilo konfliktas dėl gręžimo, neva tai kenkia konstrukcijoms. Liudytojas tvirtino, kad atsakovės vadovė žodžiu leidimą buvo davusi.
48. Tuo tarpu liudytoja A. P. teigė, kad dėl ieškovės teisės pertvarkyti patalpas buvo susitarta žodžiu jau Sutarties sudarymo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 24 d. A. P. nurodė, kad pasirašant Sutartį aptarė, ką gali daryti, ar gali stumdyti sienas, kalbėjo apie roletus, kondicionierius. Žodžiu sutarė ir pakeisti sienų spalvą, susiderinus su A. K.. Dėl dažymo tarėsi pirmojo susitikimo metu, po to įsirengė roletus, dar po to ieškojo sprendimų dėl pertvaros, nes patalpos didelės. V. jai sakė, kad informuos A. K.. Liudytojos teigimu, griežto atsakovės vadovės nesutikimo nebuvo, todėl ji suprato, kad leidimas gautas. Įrenginėjant pertvarą, A. K. lankėsi biure, viską matė, bet nieko nesakė. Darbų atlikimą su atsakovės vadove derino V., todėl liudytoja negalėjo pasakyti, kada tai vyko.
49. Atsakovės atstovė griežtai neigė, kad buvo davusi sutikimą patalpoms pertvarkyti, pertvarai statyti. Jos teigimu, santykiuose su nuomininkais ji visuomet laikosi Sutarties nuostatų, pagal kurias nuomininkai neturi teisės atlikti patalpų pertvarkymų, gręžti skylių, pagerinti patalpas be atsakovės rašytinio sutikimo. Atsakovės vadovė nurodė, kad nuimtus šviestuvus bei statomą pertvarą pamatė tik 2022 m. kovo 16-17 dienomis atvykusi į patalpas po ligos ir aiškiai pasakė V., kad gręžti sienų bei kolonų negalima, tokio leidimo ji nebuvo davusi, todėl pertvarą statyti draudė.
50. Aplinkybę, kad atsakovė nebuvo davusi sutikimo gręžti patalpas ir statyti pertvarą, netiesiogiai patvirtina ir ieškovės darbuotojos R. G. 2022 m. balandžio 4 d. įrašas, kuriame ji nurodo, kad atsakovės vadovė nebuvo patenkinta („happy“), pamačiusi statomą pertvarą, ir pats tarp šalių kilusio konflikto faktas, kuris rodo, kad aiškaus susitarimo dėl konkrečių darbų, kuriems pagal Sutarties 4.10 ir 4.11 punktus turėjo būti gautas atsakovės sutikimas, nebuvo pasiekta, o atsakovės vadovė sutikimo konkretiems ieškovės atliekamiems patalpų pertvarkymo darbams nebuvo davusi. Ieškovė teigė, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes iš pradžių leidimą davė, o paskui ėmė formaliai remtis rašytinėmis Sutarties nuostatomis. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo kreiptasi į atsakovės vadovę ir gautas jos sutikimas konkrečiai apibrėžtiems darbams, dėl kurių vėliau ir kilo konfliktas, t. y. visų pirma pertvaros statymui gręžiant sienas (kolonas), atlikti.
51. Ieškovė leidimo davimą grindė tik liudytojų parodymais. Minėta, kad pagal CK 1.93 straipsnį neleidžiama remiantis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio, sudaryto nesilaikant reikalaujamos rašytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių sandorio prigimtį, bendradarbiavimo pareigos reikšmę sutartiniuose nuomos santykiuose, taikytina CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodyta išimtis, kai teismas draudimo remtis liudytojų parodymais gali netaikyti. Tačiau ieškovės liudytojai taip pat nepatvirtino, kad buvo gautas atsakovės vadovės sutikimas pertvarkymams atlikti. Liudytojai A. P. ir V. G. nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes dėl atsakovės atstovės leidimo davimo, t. y. tik abstrakčiai įvardijo pertvarkymus, kurių atlikimą teigė suderinę su atsakovės vadove, bet nenurodė konkrečių šiems pertvarkymams įgyvendinti reikiamų atlikti darbų ir kad jie buvo suderinti su atsakove, taip pat netvirtino, kad atsakovė leido gręžti sienas. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos įrodymų visetą, darytina išvada, kad atsakovės leidimo dėl patalpų pertvarkymo ir skylių gręžimo ieškovė nebuvo gavusi. Tokio leidimo (sutikimo) nebuvimą netiesiogiai patvirtina ir ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad atsakovė nepagrįstai tausojo prieš 24 metus darytą patalpų dizainą ir ankstesniems nuomininkams neleido daryti poveikio patalpoms, dėl to jai netiko ieškovės elgesys ir siekis prisitaikyti patalpas savo veiklai. Kaip minėta, nesutiktina su ieškovės aiškinimu, kad nuomininkas turi beveik neribotą teisę perdaryti patalpas pagal savo poreikius, o nuomotojas privalo ją užtikrinti, išskyrus atvejus, kai tai kelia grėsmę pastato konstrukcijoms ar inžinerinėms sistemoms. Toks aiškinimas nepagrįstai ribotų tiek nuomotojo nuosavybės teisę, tiek šalių laisvę nuomos sutartyje susitarti dėl savo teisių ir pareigų.
52. Abi šalys savo pozicijai patvirtinti prašė taip pat prašė apklausti kitus liudytojus, teikė rašytinius įrodymus. Teismo posėdyje buvo apklausti ieškovės prašymu kviestas liudytojas D. S., atsakovės prašymu kviesti liudytojai P. Č., M. B., P. K., S. P., kurie davė parodymus apie savo, kaip atsakovės nuomininkų, santykius ir bendravimą su atsakovės atstove A. K., įskaitant galimybės prisitaikyti patalpas savo veiklai (ne)suteikimą (raštu ar žodžiu) ir pan. Pavyzdžiui, liudytojas P. Č. patvirtino, kad neturėjo poreikio pertvarkyti patalpas, o kai reikėjo išgręžti skylę sienoje paveikslui pakabinti, paprašė leidimo ir jį gavo, o liudytojas D. S. teigė, kad atsakovės vadovė iš pradžių bendravo labai maloniai, tačiau jam išsikeliant iš patalpų, pareiškė reikalavimus dėl baudų sumokėjimo, skylių gręžimo, nors visus vykdomus darbus matė ir jiems neprieštaravo. Teismas šių liudytojų parodymų neaptarinėja ir nevertina, nes, teismo nuomone, jų parodymai savaime nei paneigia, nei patvirtina šiai bylai aktualių aplinkybių, liudytojai nepateikė duomenų apie nagrinėjamos bylos šalių nuomos santykius, o davė parodymus tik apie savo individualią bendravimo su atsakovės vadove patirtį, taigi iš šių liudytojų parodymų nebuvo gauta duomenų apie nagrinėjamai bylai aktualias ir joje nustatinėtinas aplinkybes.
53. Teismas taip pat nelaiko tinkamu įrodymu ir atsakovės 2023 m. sausio 16 d. pateikto UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas 2022 m. lapkričio 14 d. rašto. Šiuo raštu UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas atstovas pateikė tik bendro pobūdžio patvirtinimą apie tai, kad UAB „Doklas“ nuomininkai visuomet informuojami ir įsipareigoja be nuomotojo atskiro rašytinio sutikimo negręžti skylių, negali perplanuoti ir pertvarkyti nuomojamų patalpų ar jų dalies, neturi teisės atlikti patalpų pagerinimo darbų, išskyrus jei šalys susitaria kitaip. Šiame dokumente nenurodyta jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su šalių Sutarties pasirašymu, todėl jis, kaip ir prieš tai paminėti liudytojų parodymai, nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, šis dokumentas pagal turinį vertintinas kaip liudytojo rašytiniai parodymai, kurie civiliniame procese leidžiami tik išimtiniais atvejais (CPK 192 straipsnio 8 dalis); atsakovė neprašė iškviesti ir apklausti kaip liudytojo UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas atstovo.
54. Įvertinęs aptartą ginčo santykių teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovei teko pareiga įrodyti, jog atsakovės vadovė A. K. elgėsi neteisėtai, pažeisdama ieškovės teisę, numatytą Sutarties 4.12 punkte, įsirengti ir prisitaikyti patalpas pagal savo poreikius, tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Pažymėtina, kad ieškovės pozicija byloje dėl jos teisės įsirengti patalpas pagal savo poreikius pažeidimo nebuvo visiškai nuosekli, nes, viena vertus, ieškovė teigė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina tai, jog atsakovė keitė savo poziciją dėl sutikimo prisitaikyti patalpas, t. y. kad pirma atsakovė tokį sutikimą davė, o vėliau to nepripažino, kita vertus, ieškovė rėmėsi tuo, kas atsakovei apskritai buvo nepriimtina, jog nuomininkai darytų patalpų pertvarkymus, taip netiesiogiai pripažindama, kad sutikimo atsakovė nebuvo davusi, tik ginčydama atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą.
55. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė, pirma, neįrodė atsakovės neteisėto (nesąžiningo) elgesio – sutikimo davimo ir vėlesnio nuomonės pakeitimo, antra, nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog atsakovė apskritai neturėjo teisės prieštarauti patalpų pertvarkymui, nes tokia teisė ieškovei buvo suteikta Sutarties 4.12 punktu, o atsakovė savo prieštaravimo pertvarkymams nepagrindė jų grėsme pastato konstrukcijoms ar inžinerinėms sistemoms. Dėl to teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, susijusius su jos prieštaravimu ieškovės atliekamiems patalpų pertvarkymams.
56. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina jos sistemingas Sutarties pažeidinėjimas, nesilaikant lankymosi patalpose tvarkos (iš anksto neįspėjant ieškovės apie apsilankymus), nepagarbus bendravimas, grasinimai, patalpų fotografavimas, įtampos darbuotojams kėlimas ir nepakeliamų sąlygų naudotis patalpomis ir vykdyti jose veiklą sudarymas.
57. Ieškovės teigimu, atsakovės vadovė pažeidė Sutarties 4.16 ir 5.5 punktus, kurie įpareigoja nuomotoją įgyvendinti savo teisę tikrinti patalpų būklę ir tai, ar nuomininkas tinkamai laikosi Sutarties nuostatų, tik iš anksto perspėjus nuomininką ir netrikdant jo įprastinės veiklos. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais, teikė į bylą ieškovės vadovo susirašinėjimo su atsakovės vadove duomenis, ieškovės darbuotojų tarpusavio susirašinėjimo duomenis. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, neturi pagrindo išvadai apie sistemingus atsakovės vadovės pažeidimus ir Sutarties nuostatų nesilaikymą / pažeidimą, kuris lėmė ieškovės negalimumą naudotis patalpomis, trikdė jos įprastinę veiklą.
58. Visų pirma, ieškovės darbuotojai V. G., A. J., R. G., apklausti kaip liudytojai, galėjo įvardyti vos kelis kartus (maždaug 2-3), kai jie patys matė atsakovės vadovę apsilankant nuomojamose patalpose. Pati atsakovės vadovė teismo posėdyje nurodė, kad per Sutarties galiojimo laikotarpį buvo apsilankiusi 7 kartus. Dauguma apsilankymų, ką iš dalies patvirtino ir liudytojai, turėjo tikslą arba išspręsti tam tikrus kilusius klausimus (pvz., dėl sugedusios spynos), arba dėl susitikimo (2023 m. kovo 31 d. vyko susitikimas su ieškovės vadovu), arba, kaip nurodė atsakovės vadovė, nurašyti skaitiklių parodymus, ir pan. Liudytojai pripažino, kad A. K. užtrukdavo apie 5-10 minučių. Duomenų, kad visi apsilankymai buvo iš anksto suderinti su ieškovės atstovais, byloje nėra. Tačiau atsižvelgiant į apsilankymų skaičių ir trukmę, teismas neturi pagrindo vertinti apsilankymus kaip sistemingą ieškovės veiklos trikdymą, juo labiau kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovės atstovė lankėsi patalpose neturėdama aiškaus tikslo ir siekdama pakenkti, trukdyti ieškovei.
59. Sutiktina, kad galbūt atsakovės atstovė ir galėjo atvykti į patalpas neperspėjusi, tačiau vien ši aplinkybė, ypač atsižvelgiant į jos apsilankymų kiekį per metus, nelemia išvados apie jos elgesio neteisėtumą, trikdžiusį ieškovės veiklą ir neleidusį tinkamai naudotis patalpomis. Pažymėtina, kad nuomotojas, kaip daikto savininkas, yra suinteresuotas tuo, kad jo išnuomotu daiktu būtų naudojamasi tinkamai ir tvarkingai. Todėl CK 6.489 straipsnio 5 dalyje numatyta jo teisė tikrinti, kaip nuomininkas vykdo savo pareigą – naudoti daiktą pagal sutartį ir to daikto paskirtį. Tokia atsakovės teisė buvo numatyta ir šalių Sutarties 5.5 punkte. Be to, atsakovės atstovė nurodė, o ieškovė to nepaneigė, kad buvo ir poreikis užeiti į patalpas nurašyti elektros skaitiklių parodymus. Atsakovės kaip nuomotojos teisė ir pareiga užtikrinti elektros tiekimą ir kitų komunalinių paslaugų teikimą, užfiksuoti faktinius skaitiklių parodymus įtvirtinta Sutarties 5.2 punkte.
60. Nuomotojo teisės patikrinti patalpų būklę, fiksuoti skaitiklių parodymus įgyvendinimas netrikdant nuomininko veiklos yra šalių bendradarbiavimo pareigos išraiška, šie klausimai turi būti sprendžiami šalių susitarimu nusistatant tam tikras tarpusavio elgesio taisykles. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų kėlusios šį klausimą, ieškojusios abiem priimtino susitarimo, taigi pripažintina, kad jeigu ir buvo tam tikrų nesklandumų dėl atsakovės vadovės lankymosi patalpose, tai dėl to yra abiejų šalių kaltės, nes tai rodo, kad šalys nesilaikė bendradarbiavimo principo ir nesprendė kilusių kasdienio pobūdžio klausimų tarpusavio derybų būdu. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovės atstovė piktybiškai lankėsi ieškovei išnuomotose patalpose, siekdama trikdyti jos veiklą, byloje nėra.
61. Ieškovės darbuotojų paliudytų pavienių atsakovės vadovės apsilankymų ar bendravimo telefonu teismas neturi pagrindo vertinti ir kaip įtampą ar pavojų keliančio elgesio. Ieškovės teiginį, kad atsakovės vadovė 2022 m. balandžio 4 d. stebėjo / fotografavo patalpas pro durų plyšį (taip liudijo ieškovės darbuotoja R. G., ieškovė šią aplinkybę įrodinėjo ir į bylą pateikta nuotrauka), paneigia byloje atsakovės kartu su 2023 m. sausio 16 d. prašymu pateikti įrodymai – spynos nuotrauka, UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atliktų darbų aktas už 2022 m. balandžio mėn., 2022 m. balandžio 14 d. sąskaita faktūra ALK220396 dėl 50 Eur už spynos remontą ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo dokumentas, iš kurių matyti, kad buvo sugedusi ieškovės nuomojamų patalpų durų spyna, esanti dvivėrių stiklinių durų apačioje prie grindų, taigi atsakovės vadovė apžiūrinėjo (fotografavo) spyną, o ne žiūrėjo pro durų plyšį. Ieškovės darbuotojos R. G. liudijimas, kad atsakovės atstovė stebėjo ir / ar fotografavo patalpas pro durų plyšį, vertintinas tik kaip subjektyvaus pobūdžio liudytojos vertinimas, klaidingas aplinkybių suvokimas, jo nepatvirtina kiti bylos įrodymai.
62. Atsakovės atstovės A. K. nepriimtiną bendravimo būdą ir tiesioginius grasinimus bei įžeidinėjimus ieškovė grindė ir tuo, kad A. K., ieškovės darbuotojos A. J. telefonu paprašyta pašalinti daiktus ir medžiagas, kurie buvo palikti spintose, su ja elgėsi nepagarbiai, rėkė, teigė negalinti atvykti dėl to, kad serga Covid-19, sakė, kad atvyks tik po 2-3 savaičių, ir grasino, kad jeigu jie nori, ji gali atvykti tuoj pat ir visus užkrėsti. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta A. J. patvirtino, kad toks pokalbis su A. K. buvo ir kad ji tai suprato kaip grasinimą užkrėsti sunkia liga, laikė tai visiškai nepriimtinu dalyku, buvo išsigandusi, perdavė kolegoms. Liudytojas V. G. teisme patvirtino, kad gavo tokią informaciją iš Aurelijos, taip pat laikė tai grasinimu. Šią informaciją patvirtina ir ieškovės vadovo D. F. el. laiškas A. K., kuriame jis teigė, kad atsakovės vadovė grasino jo darbuotojai. Kaip matyti iš šių įrodymų, visi jie paremti tik A. J. subjektyviu situacijos suvokimu, nes daugiau nė vienas asmuo to pokalbio negirdėjo. A. K. paaiškino, kad tuo metu (2022 m. vasario mėn.) sirgo Covid-19 ir buvo izoliacijoje, negalėjo atvykti ir skubiai pašalinti prašomų išnešti daiktų, tai ji nurodė ir paaiškino ir 2022 m. balandžio 10 d. el. laiške ieškovės vadovui D. F.. Iš liudytojos A. J. parodymų ir atsakovės vadovės paaiškinimų spręstina, kad įvyko tam tikras nesusikalbėjimas, nes ieškovės darbuotoja norėjo kuo greičiau išgabenti daiktus ir atlaisvinti spintas, tačiau atsakovės atstovė dėl ligos to negalėjo padaryti. Atsakovės atstovė nurodė, kad serga Covid-19 ir privalo laikytis izoliacijos, galės atvykti tik po 2-3 savaičių, o jeigu atvyktų dabar, užkrėstų darbuotojus. Ieškovės darbuotoja tai priėmė kaip grasinimą, tačiau, teismo nuomone, tai yra tik jautri A. J. reakcija į tokį paaiškinimą, kuri galėjo būti sustiprinta tuo metu buvusios pandeminės situacijos, kėlusios nerimą, bet teismas nemato pagrindo atsakovės vadovės žodžius vertinti kaip realų grasinimą, tam bylos įrodymai neteikia jokių prielaidų. Vien tai, kad ieškovės darbuotoja jautriai sureagavo į A. K. paaiškinimą, kodėl ji negali atvykti, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovė sąmoningai grasino užkrėsti ieškovės darbuotojus, turėjo siekį jiems pakenkti, kelti baimę, įtampą ir pan.
63. Liudytoja A. P. nurodė, kad jai asmeniškai A. K. netrukdė, bet ji pati retai būdavo biure, tuo tarpu A. J. ir R. G. ne kartą užsiminė jai apie nemalonų, arogantišką, grasinantį A. K. elgesį, taip pat ir V. G. skundėsi, kad jį atitraukia nuo užduočių. R. G. paliudijo, kad bendravimo su A. K. patirtis buvo nemaloni, atsakovės vadovė buvo atėjusi į patalpas liudytojai būnant vienai, laisvai vaikščiojo jose ir fotografavo, dėl to liudytoja jautėsi nesaugiai ir prašė jos išeiti. V. G. liudijimu, ir jis, ir kiti darbuotojai susidūrė su A. K. neplanuotais patikrinimais, liudytojas pažymėjo, kad ieškovė dirba su konfidencialia informacija, todėl toks atsakovės vadovės elgesys trikdė veiklą.
64. Nors ieškovės darbuotojai teigė, kad ir pavieniai apsilankymai yra reikšmingi bendrai savijautai ir saugumo jausmui darbo vietoje, teismas negali šių liudijimų vertinti kaip objektyviais duomenimis pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovės sistemingą nuomotojo pareigų pažeidinėjimą, kurio išdavoje ieškovė buvo priversta atsisakyti naudojimosi išsinuomotomis patalpomis. Visi liudytojai iš esmės patvirtino vos kelis atsakovės atstovės apsilankymus per metų laikotarpį ir pavienius epizodus (dėl neva grasinimo užkrėsti liga, dėl stebėjimo pro durų plyšį), kuriais grindė nederamą atsakovės atstovės elgesį ir pareigų pažeidimą ir kuriems, teismo vertinimu, buvo suteikta pernelyg didelė neigiama reikšmė. Ieškovės vadovas 2022 m. balandžio 1 d. el. laiške atsakovės vadovei teigė, kad gavo daugybę (iki 13) skundų iš įvairių ieškovės įmonėje dirbančių darbuotojų dėl to, kad atsakovės vadovė juos tiesiogiai įžeidinėja, rėkia, keikia, šmeižia ir menkina, tačiau byloje tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, o ieškovės vadovas pats tokių atsakovės vadovės veiksmų nematė, todėl teismas šiuo el. laišku kaip įrodymu nesiremia.
65. Atsakovės nepagarbaus ir įžeidžiančio bendravimo, kalbėjimo pakeltu tonu, necenzūrinių žodžių vartojimo liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai negalėjo patvirtinti, tuo tarpu jie paliudijo, kad necenzūrinius žodžius vartojo ir pakeltu tonu bendravo ieškovės vadovas, tai pripažino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, be to, ir iš byloje pateiktų ieškovės vadovo el. paštu rašytų laiškų atsakovės vadovei matyti, kad ieškovės vadovas peržengė pagarbaus ir dalykiško bendravimo ribas. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad atsakovės vadovė būtų elgusis agresyviai, nepagarbiai, užgauliai ir pan., byloje nėra.
66. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovės vadovė A. K. sistemingai pažeidinėjo savo kaip nuomotojos pareigas, trikdė ieškovės veiklą, kėlė įtampą ir nerimą ieškovės darbuotojams, sudarė ieškovei nepakeliamas sąlygas vykdyti įprastinę veiklą nuomojamose patalpose.
67. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė nepagrįstai siekė padidinti nuomos mokestį. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė, pažeisdama Sutarties Specialiųjų sąlygų E dalies nuostatą, kad Sutarčiai nėra taikomas nuomos mokesčio perskaičiavimas, pateikė ieškovei nepagrįstą pasiūlymą dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis, taip užkardydama ieškovei galimybę pasinaudoti Sutarties Specialiųjų sąlygų F dalies 1 punkte įtvirtinta teise į Sutarties automatinį pratęsimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad dėl pakilusių komunalinių paslaugų kainų atsakovė turėjo tikslą padidinti nuomos kainą, tačiau kadangi ieškovė su tuo nesutiko, tai buvo ieškoma būdų, kaip priversti ieškovę išsikelti iš patalpų, nes nuomos sutartis, sudaryta su ieškove, atsakovei buvo nuostolinga.
68. Liudytojas V. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovės vadovė informavo, jog nori kalbėti apie Sutarties nutraukimą dėl nepalankios Sutarties sąlygos, pagal kurią šildymo kaštai yra įtraukti į nuomos mokestį, tačiau ieškovė nesutiko keisti sąlygos dėl kainos, tada A. K. sakė, kad reikės nutraukti Sutartį. Jo teigimu, šis pokalbis vyko 2022 m. kovo 31 d. Ieškovė nesutiko su nuomos mokesčio didinimu, nes buvo sumokėjusi už visą Sutarties galiojimo (vienų metų) terminą. Liudytoja A. P. nurodė, kad atsakovės pasiūlymas didinti nuomos kainą dėl pabrangusio šildymo sukėlė šoką, su tuo nesutiko.
69. Pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl nuomos mokesčio padidinimo byloje nėra nuosekli, nes ieškovės darbuotojas ir akcininkė, apklausti kaip liudytojai, teigė, jog atsakovė siūlė didinti galiojančios Sutarties nuomos kainą, t. y. keisti Sutartį; tokiomis aplinkybėmis ieškovė rėmėsi ir teismo posėdžio metu, tuo tarpu ieškinyje ieškovė rėmėsi tuo, kad atsakovė siekė padidinti nuomos kainą būsimam terminui, taip pažeisdama ieškovės teisę į Sutarties pratęsimą tomis pačiomis sąlygomis, t. y. nekeičiant kainos.
70. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė siekė padidinti galiojančios šalių Sutarties kainą, t. y. keisti galiojančią Sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovė A. K. pripažino, kad komunalinių paslaugų kainos, kurios pagal šalių Sutartį buvo įtrauktos į nuomos mokestį, smarkiai pakilo, todėl kitam laikotarpiui, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., ji siūlė ieškovei sudaryti Sutartį pakeistomis sąlygomis, į nuomos kainą neįtraukiant komunalinių mokesčių ir juos sumokant atskirai. Tačiau A. K. neigė, kad ji siekė pakeisti galiojančios Sutarties kainą. Minėta, kad tokių įrodymų byloje nėra. V. G. liudijo, kad pokalbis dėl kainos padidinimo vyko 2022 m. kovo 31 d., tačiau 2022 m. balandžio 1 d. ieškovės vadovo rašytame laiške atsakovės vadovei, kuriame išvardyti visi tarp šalių kilę nesutarimai, apie nuomos mokesčio padidinimą neužsimenama.
71. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė elgėsi neteisėtai, siekdama padidinti šalių Sutartyje nustatytą nuomos mokestį, nes tokių atsakovės veiksmų ir ketinimų byloje pateikti įrodymai nepatvirtina. Be to, aplinkybę, kad ieškovė buvo sumokėjusi nuomos mokestį už visą vienų metų laikotarpį, patvirtina byloje esantis mokėjimo pavedimas, šalių Sutarties Specialiųjų sąlygų E dalyje buvo nurodyta, kad nuomos mokesčio perskaičiavimas netaikomas, taigi keisti nuomos mokesčio dydį galiojant Sutarčiai nebuvo jokio teisinio pagrindo.
72. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji buvo priversta atsisakyti Sutarties ir dėl to patyrė žalą. Atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją jos sutartinės atsakomybės sąlygą, patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
73. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad byloje svarbu įvertinti, kokie buvo šalių ketinimai ir tikslai sudarant sutartį, t. y. tai, kad ieškovė, sumokėdama nuomos mokestį už visus metus, aiškiai išreiškė siekį tęsti nuomos santykius ir turėjo teisėtą lūkestį naudotis išsinuomotomis patalpomis pagal savo poreikius, tačiau dėl atsakovės veiksmų šios teisės neteko. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad dėl pakilusių komunalinių paslaugų kainų Sutartis tapo nuostolinga atsakovei, todėl ji ieškojo būdų ir ėmėsi veiksmų, kad priverstų ieškovę išsikelti. Todėl, ieškovės teigimu, svarbu įvertinti ne pavienius atsakovės veiksmus, bet jų visumą, iš kurios matyti akivaizdus atsakovės veikimas prieš ieškovę, pasireiškęs sisteminiu lankymusi patalpose iš anksto nederinant apsilankymo laiko, nuomos kainos padidinimu, nuomonės dėl sutikimo leisti ieškovei prisitaikyti patalpas keitimu ir pan. Be to, atsakovės veiksmai buvo labai formalizuoti, buvo remiamasi konkrečiomis Sutarties nuostatomis, reikalaujama viską pagrįsti raštu, nuomininkė buvo kaltinama įvairiais dalykais, kai nuomotoja tokio paties elgesio modelio sau netaikė. Tarp šalių kilusi įtampa, anot ieškovės, lėmė, kad nuomininkė realiai patalpų savo veiklai prisitaikyti ir jose vykdyti savo veiklą negalėjo, nors tokį lūkestį iš Sutarties nuostatų turėjo.
74. Teismas jau pasisakė dėl pagrindo vertinti atsakovės veiksmus kaip neteisėtus šalių Sutarties ir teisinio reglamentavimo kontekste nebuvimo ir veiksmų neteisėtumo neįrodytumo. Atsakovės veiksmų visumos vertinimas neteikia pagrindo kitokiai išvadai padaryti. Ieškovės argumentai dėl atsakovės veiksmų visumos vertinimo yra abstraktaus, bendro pobūdžio, grindžiami subjektyvia ieškovės nuomone ir nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, leistinais įrodymais. Vien tai, kad ieškovė suvokė atsakovės elgesį kaip neteisėtą ir neatitinkantį jos lūkesčių bei šalių sutartinių santykių, bendradarbiavimo principo supratimo, nesant objektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie neteisėtus atsakovės veiksmus, negali lemti sutartinės atsakomybės atsakovei taikymo. Ieškovė teigė, kad atsakovė turėjo tikslą priversti ieškovę išsikelti iš patalpų, todėl visais būdais siekė pakenkti ieškovei, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl teismas šiuos teiginius vertina tik kaip ieškovės nuomonę, nepagrįstą faktinėmis aplinkybėmis.
75. Be to, pažymėtina tai, kad ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjo naudotis patalpomis pagal paskirtį ir jose vykdyti savo veiklą, t. y. iš esmės negavo to, ko tikėjosi sudarydama sutartį. Pareiškusi ieškinį tokiu pagrindu, ieškovė turėjo įrodyti ne bet kokius neteisėtus atsakovės veiksmus, bet esminį Sutarties pažeidimą, dėl kurio ieškovė buvo priversta atsisakyti Sutarties ir išsikelti iš patalpų. Sprendžiant dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (CK 6.217 straipsnis). Ieškovė esminį Sutarties pažeidimą patvirtinančių aplinkybių neįrodė. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 31 d. ieškovės ir atsakovės vadovų pokalbio metu kilo šalių ginčas dėl išsiskyrusio savo sutartinių teisių ir pareigų bei tinkamo ar netinkamo jų vykdymo suvokimo. Iš po to sekusio šalių susirašinėjimo el. laiškais, advokatų pretenzijų matyti, kad nė viena šalis nesiėmė veiksmų siekti išspręsti kilusį ginčą taikiai, suderinti šalių interesus ir išsaugoti Sutartį, priešingai, šalys ėmė reikšti kaltinimus viena kitai netinkamu Sutarties vykdymu, ieškovė siūlė atsakovei nutraukti Sutartį šalių susitarimu, nederindama Sutarties nutraukimo sąlygų ir neieškodama kompromisinio sprendimo, o atsakovė reikalavo besąlygiškai laikytis Sutarties, siuntė ieškovei sąskaitas dėl baudos už skylių gręžimą, dėl spintos ir pan. Iš šių duomenų matyti, kad nė viena iš šalių nebuvo linkusi daryti kitai nuolaidų, nesiekė interesų derinimo ir ginčo sureguliavimo. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šalių sutartiniai santykiai nesusiklostė dėl abiejų šalių atsižvelgimo į kitos šalies interesus stokos, o jų elgesys neatitiko CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarčių vykdymo principų, visų pirma bendradarbiavimo ir kooperavimosi, siekio vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti ir pan. Taigi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes bendradarbiavimo principo nesilaikė ir pati ieškovė. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei kyla atsakomybė dėl to, jog šalių sutartiniai santykiai nebuvo tęsiami, juo labiau nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą.
76. Be to, ieškovė ieškinį grindė ne tik tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji buvo priversta atsisakyti Sutarties, bet ir tuo, kad dėl jų ji neteko teisės pratęsti Sutartį tomis pačiomis sąlygomis, nors turėjo tokį lūkestį sudarydama Sutartį. Esant tokiam ieškinio pagrindui, ieškovei teko pareiga įrodyti ir tai, kad ji turėjo teisę pratęsti Sutartį tomis pačiomis sąlygomis, nes būtent iš šios galimybės praradimo ieškovė kildino savo nuostolius ir tuo remdamasi apskaičiavo nuostolių dydį.
77. Pareiga pasiūlyti nuomininkui pirmiau už kitus atnaujinti nuomos sutartį numatyta CK 6.482 straipsnyje, ją atitinka nuomininko teisė atnaujinti nuomos sutartį (CK 6.482 straipsnio 1 dalis). Nuomininko galimybė pasinaudoti šia teise priklauso nuo kelių sąlygų: pirma, tokią teisę nuomininkas gali realizuoti tik tais atvejais, kai nuomotojas daiktą nori nuomoti ir pasibaigus nuomos sutarties terminui, antra, nuomininkas turi pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, jeigu jis tinkamai vykdė savo sutartines pareigas, trečia, nuomos sutartis gali būti atnaujinama nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis ji buvo sudaryta. Nuomininko pirmumo teisė į nuomos sutarties atnaujinimą pakeistomis sąlygomis užtikrinama tuo, kad jam turi būti siūloma atnaujinti sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis bus siūloma sudaryti sutartį su kitais asmenimis, jeigu nuomininkas atsisakytų pasinaudoti pirmenybės teise atnaujinti sutartį (CK 6.482 straipsnio 3 dalis). Taigi, iš šių nuostatų matyti, kad nuomininko teisė atnaujinti sutartį nėra absoliuti, kaip ir nuomojo pareiga, ir priklauso tiek nuo nuomotojo valios apskritai tęsti nuomos santykius, tiek nuo šalių susitarimo dėl nuomos sąlygų.
78. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje detalizavo įstatymo nustatytos nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti sutartį įgyvendinimo tvarką. Sutarties Specialiųjų sąlygų F dalyje nurodyta, kad jeigu nė viena šalis likus 30 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos nepareiškia noro dėl sutarties užbaigimo, tuomet sutartis yra pratęsiama dar 6 mėn. laikotarpiui, o pratęsimų skaičius neribojamas. Iš šios sąlygos matyti, kad nuomotoja (atsakovė) neįsipareigojo pratęsti sutartį ir pasiliko teisę atsisakyti tai padaryti. Tai atitinka sutarčių laisvės principą ir draudimą versti šalį sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, vien ši nuostata paneigia ieškovės ieškinio reikalavimo pagrindą, t. y. aplinkybę, kad ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų prarado teisę pratęsti Sutartį ir dėl to patyrė nuostolių. Nesant pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turėjo neatšaukiamą teisę reikalauti pratęsti Sutartį, nėra pagrindo pripažinti pagrįsta ir jos poziciją, kad dėl šios teisės praradimo ji patyrė nuostolių. Taigi ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pripažintinas nepagrįstu taip pat ir šiuo savarankišku pagrindu.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų ir bylos baigties.
79. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip jos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat neįrodė neatšaukiamos teisės pratęsti sutartį, iš kurios praradimo kildino savo patirtus nuostolius (žalą), turėjimo. Pripažinus neįrodytomis aplinkybes, kurios patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, teismas nepasisako dėl kitų ieškovės nurodomų aplinkybių, kuriomis ieškovė grindė kitas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. dėl ieškovės patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas taip pat neanalizuoja šalių argumentų ir teiktų įrodymų, susijusių su patalpų būkle po šalių sutartinių santykių pasibaigimo, nes šioje byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl ieškovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nustačius, kad pagrindo tenkinti ieškinį nėra, nes nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kitos šiame sprendimo punkte nurodytos aplinkybės nagrinėjamos bylos baigčiai nebeturi teisinės reikšmės.
80. Ieškovės atstovas advokatas Marius Brasiūnas 2023 m. kovo 13 d. teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu pripažino, kad šio sprendimo 6.1 punkte nurodytas ieškinio reikalavimas yra procesinio, o ne materialiojo teisinio pobūdžio, todėl nenagrinėtinas teisme kaip savarankiškas reikalavimas, taip pat kad šio sprendimo 6.3 punkte nurodytas reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau jo neatsisakė tik dėl to, kad nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas.
81. Esant tokiai ieškovės pozicijai teismas dėl šių reikalavimų plačiau nepasisako ir atmeta ieškinį visa apimtimi kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
82. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinį atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš atsakovės pateiktų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų matyti, kad atsakovė sumokėjo 8250 Eur už advokatės teisines paslaugas, 2,46 Eur už Sodros duomenų pateikimą, 21,02 Eur už UAB „Apsaugos komanda“ archyvinį išrašą, 29,04 Eur už vertimo paslaugas ir 226,88 Eur už antstolio faktinių aplinkybių protokolo surašymą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl ieškovės veiksmais galimai padarytos žalos atlyginimo, todėl antstolio Irmanto Gaidelio 2022 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės dėl patalpų būklės po šalių Sutarties pasibaigimo nėra susijusios su šios bylos įrodinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, atsakovės išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą byloje nėra atlyginamos, nes nepriskirtinos prie CPK 88 straipsnyje nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės turėtos advokato atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei iš ieškovės priteisiama iš viso 8302,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
83. Byloje taip pat patirta 130,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys atmestas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Doklas“ (j. a. k. 223070650) iš ieškovės mažosios bendrijos „Data Management Services“ (j. a. k. 305779590) 8302,52 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės mažosios bendrijos „Data Management Services“ (j. a. k. 305779590) 130,92 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.