- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-275-387/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-5-00032-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- E. I.
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bauda sumažinta 1/3, nustatant, kad galutinė nuteistajam skiriama bauda yra 300 MGL (15 000 Eur).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena diena – nustatant galutinį mokėtiną baudos dydį – 298 MGL (14 900 Eur) dydžio baudą.
Nustatyta, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyta panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalimis, nuteistajam E. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 206“, IMEI1 (duomenys neskelbiami), IMEI2 (duomenys neskelbiami), su viduje esančia SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbiami), taip pat 5 861 eurų 95 ct dydžio pinigų sumą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. I. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 31 d., 19.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo, atgabeno ir realizavo V. P. akcizais apmokestinamas prekes – 1500 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (480 pakelių cigarečių ,,Fest“, 620 pakelių cigarečių ,,Nz Gold“, 400 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“), kurių vertė – 4 790,40 euro, kurias 2018 m. liepos 31 d., 21.30 val., kratos metu patalpose (duomenys neskelbiami), rado ir paėmė VSAT pareigūnai, o 2018 m. liepos 31 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų įgijo ir paties vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami) gabeno iki sodybos, esančios (duomenys neskelbiami), kur tą pačią dieną, 19.00 val., realizavo V. P. akcizais apmokestinamas prekes – 3 500 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (3 496 pakelius cigarečių ,,Nz Gold“, 4 pakelius cigarečių ,,Minsk Capital“), kurių vertė 11 189 eurai, po to buvo sulaikytas VSAT pareigūnų. Tokiu būdu E. I., pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai įgijo, gabeno ir realizavo V. P. akcizais apmokestinamas prekes – 5 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė sudaro 15 979,40 euro ir viršija 250 MGL (12 500 eurų) dydžio sumą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniame skunde E. I. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendį ir paskirti jam mažesnio dydžio baudą, nustatant ne mažesnį nei dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Apeliantas taip pat prašo netaikyti arba pritaikyti dalinę, trečdalio V. V. automobilio (Volskwagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) vertės, piniginę konfiskaciją.
3. Nuteistasis nurodo, kad dėl įvykdyto nusikaltimo negavo jokios turtinės naudos. Atvirkščiai, jis pats, jo šeima, vaikai atsidūrė sunkioje moralinėje ir finansinėje situacijoje. E. I. teigimu, jo turtinė padėtis yra sunki – dėl anksčiau įvykdyto teisės pažeidimo jis yra baustas administracine bauda, yra sudaręs sutartį dėl jos mokėjimo išdėstymo, šeima yra įsiskolinusi bankui, giminaičiams, nes dirbdamas bendrovėje nuteistasis nesukaupė pinigų, buvo vaiko priežiūros atostogose. E. I. pažymi, kad tikrai nuoširdžiai gailisi, pripažino savo kaltę, sutiko bylą užbaigti supaprastinto proceso tvarka. Paprašė peržiūrėti jam priimtą baudžiamąjį įsakymą ir surengti bylos nagrinėjimą teisme, nes tikėjosi, kad teismas atsižvelgs į jo nurodytas aplinkybes, sumažins paskirtą baudą ir leis ją sumokėti per dvejus metus. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu apygardos teismas paskyrė E. I. tokio paties dydžio baudą, pinigų konfiskaciją ir tik šešiais mėnesiais padidino baudos mokėjimo terminą.
4. Anot nuteistojo, apygardos teismas turėjo ir galėjo atsižvelgti į jo elgesį teisme, į sunkią turtinę padėtį ir skirti mažesnę baudą, nekonfiskuoti tokios didelės pinigų sumos, padidinti terminą savanoriškam baudos sumokėjimui. E. I. teigimu, šiuo metu jis gauna 385 Eur atlyginimą, tad net ir tuo atveju, jeigu kas mėnesį jis atiduotų visą savo uždirbamą pinigų sumą, jam nepavyktų teismo nustatytu terminu sumokėti paskirtos baudos. Pasak apelianto, tai reiškia, kad jis gali tinkamai įvykdyti jam paskirtą baudą tik tokiu atveju, jei ji būtų proporcingai sumažinta, įvertinus jo padarytos veikos pavojingumą, pasekmes, nuteistojo ir jo šeimos finansines galimybes.
5. E. I. taip pat nurodo, kad nustatydamas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į anksčiau nuteistojo įvykdyto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį – E. I. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnį dėl tarp jo ir posūnio įvykusio konflikto. Anot apelianto, dėl pastarosios priežasties jam neturi būti skiriama net 150 MGL didesnė bauda nei kartu su juo veikusiam V. P..
6. Nuteistojo teigimu, jo įvykdytų neteisėtų veiksmų pasekmės, šeimos finansinė ir ekonominė situacija, E. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė leidžia teigti, kad pirmos instancijos teismas pažeidė bausmės skyrimo taisykles ir skyrė nuteistajam neproporcingą įvykdytam nusikaltimui bausmę. Anot apelianto, apygardos teismas, laikydamasis tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų instancijų teismų formuojamos praktikos, galėjo paskirti jam mažesnę baudą ir nustatyti ilgesnį jos mokėjimo terminą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas pasmerkė nuteistąjį ir jo šeimą dar gilesnėms finansinėms problemoms ir galimam tam tikram laisvės apribojimui (pvz. areštui), neišgalint tokio dydžio baudą sumokėti. Pasak nuteistojo, tokios pasekmės būtų neadekvačios jo įvykdytam nusikaltimui, kuris nėra priskiriamas prie sunkių nusikalstamų veikų kategorijos.
7. E. I. pažymi, kad atsižvelgdamas į jo nurodytas aplinkybes, apygardos teismas turėjo pagrindą netaikyti automobilio vertės konfiskavimo ar konfiskuoti tik dalį jo vertės. Anot nuteistojo, tai atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje akcentuojamas išieškojimo ir turto konfiskavimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, o jam priimtame nuosprendyje apie tai net neužsiminta.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinius skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir teisiniai argumentai
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis E. I. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t.y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir baudžiamąja poveikio priemone (BK 72 straipsnis), taip pat prašo nustatyti ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir pagrįstai priėmė nuteistajam apkaltinamąjį nuosprendį. E. I. kaltė, padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) nustatytą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas padarė nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, kuris pagal savo pobūdį, priešingai nei teigia apeliantas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 199² straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 5 dalis). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neproporcinga jo įvykdytam nusikaltimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus tiek nuteistojo ankstesnį neteisėtą elgesį (vos prieš kelis mėnesius iki nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą), tiek įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes ir kt., E. I. skundžiamu nuosprendžiu paskirta teisinga ir proporcinga bausmė.
10. BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) sankcija nustatė alternatyvias bausmių rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Atsižvelgęs į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. I. nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės ir parinko jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Nustatydamas baudos dydį apygardos teismas atsižvelgė į nuteistojo neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertę, kuri nedaug viršijo 250 MGL ribą, ir į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų – turint tikslą už tai gauti piniginį atlygį. Skiriant bausmę E. I. taip pat buvo įvertintos ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe apygardos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė esant neišnykusiam ankstesniam teistumui, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę neturi reikšmės anksčiau kaltininko padarytų tyčinių nusikaltimų pobūdis – jų tapatumas, sunkumo laipsnis (BK 11 straipsnis), padarymo aplinkybės ir kt. Šiuo atveju vertinama tai, kad asmuo, būdamas praeityje teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, nepaisant jam anksčiau paskirtos bausmės, vėl sąmoningai pažeidė įstatymo reikalavimus ir padarė naują tyčinį nusikaltimą, o tai neabejotinai sunkina jo baudžiamąją atsakomybę.
11. Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai nurodoma, kad E. I. paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota. Priešingai, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad skirdamas nuteistajam bausmę ir nustatydamas jos įvykdymo terminą, apygardos teismas atsižvelgė į nuteistojo ir jo šeimos turtinę padėtį, taip pat į byloje esančius E. I. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. I. praeityje buvo ne kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas (b. l. 144–146). Ši aplinkybė nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia, nes teistumas nėra išnykęs tik dėl nuteistojo įvykdyto BK 140 straipsnyje nustatyto nusikaltimo, tačiau charakterizuoja apeliantą kaip asmenį linkusį pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Pripažindamas E. I. kaltu, apygardos teismas taip pat pagrįstai akcentavo jo anksčiau įvykdytus administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5, 7 dalyje nustatytus pažeidimus, už kurių padarymą nuteistasis buvo nubaustas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutarimu (2 t., b. l. 141–143). Pažymėtina, kad minėtos teisės normos nustato atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Taigi akivaizdu, kad vos prieš kelis mėnesius iki nusikalstamos veikos padarymo E. I. buvo baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą. Jam buvo paskirta griežta administracinė nuobauda – 5 000 Eur bauda. Tačiau, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad pastarosios nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti, nes E. I. ir toliau tęsė savo neteisėtą elgesį, susijusį su akcizais apmokestinamų prekių įsigijimu, laikymu, gabenimu ir realizavimu pažeidžiant nustatytą tvarką.
12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. I. ryžosi nusikalsti paskutinį kartą, siekdamas pagerinti šeimos turtinę padėtį, teisėjų kolegija tokius nuteistojo paaiškinimus vertina kaip siekį sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo neteisėtas elgesys buvo įgijęs tam tikrą sistemiškumą. Antai iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad minėtu 2018 m. gegužės 18 d. teismo nutarimu E. I. buvo nubaustas net už kelis, skirtingu laiku – 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais – padarytus nusižengimus (ANK 209 straipsnio 5, 7 dalys), kai jis realizavo kitam asmeniui pakankamai didelį kiekį akcizinių prekių – cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis – kurių vertė buvo nežymiai mažesnė už 250 MGL ribą ir sudarė 246,62 MGL. Akcentuotina, kad ir nagrinėjamoje byloje E. I. nuteistas už tai, kad kelis kartus, t. y. 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. liepos 31 d., lankėsi V. P. namuose turėdamas tikslą pažeidžiant nustatytą tvarką realizuoti jam tas pačias akcizines prekes – cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis. Aukščiau nurodytą teisėjų kolegijos išvadą, dėl E. I. veiksmų vertinimo, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, telefoninių skambučių išklotinės ir kt.) bei liudytojo A. K. parodymai, kur jis nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriuje atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gauti duomenys leidžiantys pagrįstai manyti, kad E. I. reguliariai pardavinėja didelius kiekius kontrabandinių cigarečių (2 t., b. l. 21–30, 3 t., b. l.55).
13. Prašydamas sumažinti jam paskirtos baudos dydį ir nustatyti ilgesnį jos mokėjimo terminą, E. I. taip pat nurodo, kad jo atlyginimas neatskaičius mokesčių sudaro 500 Eur (atskaičius mokesčius – 385,78 Eur), jo sugyventinė nedirba, o šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Nors šie apelianto teiginiai apie jo šeimos gaunamas pajamas nėra paneigti, byloje esantys duomenys – paties nuteistojo paaiškinimai, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuoti duomenys – leidžia abejoti nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis. Antai apklausiamas pirmos instancijos teisme pats nuteistasis nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas „į rankas“ sudaro 700 Eur (3 t., b. l. 45), o telefoninių pokalbių su V. P. metu jis ne kartą minėjo, kad jo sugyventinė (J. G. – teisėjų kolegijos pastaba) sunkiai dirba ir vėlai grįžta namo (1 t., b. l. 143, 150–151).
14. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė E. I. baudą, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei sankcijos vidurkis ir yra artimesnis minimaliam baudos dydžiui. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) už sunkų nusikaltimą skiriama nuo 150 MGL iki 6 000 ?GL dydžio bauda. Taigi už sunkų nusikaltimą nustatytos baudos vidurkis sudaro 3 075 MGL. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda – yra aiškiai per griežta. Atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltininkas prisipažino, padaręs įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, teismas pagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir E. I. paskirtą bausmę sumažino dar trečdaliu, paskirdamas jam galutinę 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo įvertintos visos skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, nei vienos iš jų nelaikant išskirtine, todėl E. I. paskirta teisinga ir bausmės paskirtį atitinkanti bausmė. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (švelninti ar griežtinti) tik tada, kai nustato, kad atskiros reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismas turėjo skirti E. I. baudą, kuri savo dydžiu būtų artima V. P. paskirtai baudai, yra nepagrįstas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad už tas pačias veikas skirtingiems asmenims individualizuotos bausmės gali būti nevienodos. Kaip pagrįstai nurodo pats apeliantas, to reikalauja skiriamos bausmės individualizavimo principas. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. P. buvo skirtingai charakterizuojamas nei nuteistasis – anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą (už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą), senyvo amžiaus, pensininkas (3 t., b. l. 13, 17–27). Visų šių aplinkybių visuma pagrįstai nulėmė minėtam asmeniui švelnesnės bausmės skyrimą.
16. Įvertinus visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo turtine padėtimi (tarp jų ir nurodomas apeliaciniame skunde) ir siekiant užtikrinti tinkamą E. I. paskirtos bausmės vykdymą, skundžiamu nuosprendžiu apeliantui nustatytas pakankamai ilgas – 18 mėnesių – baudos mokėjimo terminas, todėl šiuo metu tenkinti nuteistojo prašymą dėl dar ilgesnio pastarojo termino nustatymo nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia E. I. dėmesį į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019 ir kt.), jam nespėjus laiku įvykdyti paskirtos bausmės, jis gali kreiptis į teismą su prašymu pratęsti baudos mokėjimo terminą nuosprendžio vykdymo metu (BPK 362 straipsnio 4 dalis).
17. Argumentuodamas savo apeliacinį skundą ir nurodydamas konkrečias bylas, E. I. taip pat akcentavo, kad už panašaus pobūdžio nusikaltimus teismai skyrė kaltininkams kur kas mažesnes – 200 MGL – dydžio baudas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju apelianto nurodomų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytu nagrinėjamoje byloje. Antai baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-397/2018 švelnesnės bausmės taikymą kaltininkui nulėmė jo asmenybė, be to, be paskirtos baudos, teismo baudžiamuoju įsakymu iš jo buvo konfiskuota pakankamai didelė pinigų suma (23 220 Eur). Kitoje apelianto nurodomoje byloje (byla Nr. 1A-386-449/2018), skirdamas bausmę, teismas taikė veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, vadovaujantis kuria už sunkų nusikaltimą galėjo būti skiriama iki 1 500 MGL bauda. Kaip jau buvo minėta, pagal šiuo metu galiojantį BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), kuriuo buvo vadovautasi nagrinėjamoje byloje, už sunkų nusikaltimą skiriama žymiai griežtesnė bausmė – nuo 150 MGL iki 6 000 ?GL dydžio bauda.
18. Apeliantas taip pat nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – turi būti vertinamas jos proporcingumas. Be to, ji turi būti tinkamai individualizuota, bet skundžiamame nuosprendyje šiuo klausimu visiškai nepasisakyta. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad konfiskuodamas iš E. I. visą automobilio „Volskwagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 361,95 Eur – apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
19. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
20. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką E. I. cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis gabeno V. V. nuosavybės teise priklausančiame automobilyje, todėl jis pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Apygardos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad be automobilio tokio cigarečių kiekio gabenti nebūtų buvę įmanoma. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir tokia transporto priemonė, kuria kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybė padaryti veiką ar palengvintų jos darymą, tad vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) laikytinas konfiskuotinu turtu.
22. Kaip jau buvo minėta, transporto priemonė, kuria buvo gabenamos cigaretės, priklauso V. V.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis asmuo žinojo apie tai, kad E. I. naudos šį automobilį nusikaltimui daryti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto vertę.
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nuteistajam yra neproporcingas, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).
24. Šiame procesiniame sprendime jau buvo išsamiai aptarti E. I. apibūdinantys duomenys, taip pat nusikaltimo padarymo aplinkybės, kurios iš esmės yra identiškos nuteistojo 2017 m. rugsėjo mėn. ir 2017 m. spalio 18 d. įvykdytų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybėms (žr. 11, 12 punktus). Pažymėtina, kad tiek 2017 m., tiek 2018 m. (nagrinėjamoje byloje nustatyti įvykiai) apeliantas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – gabeno automobiliais, tuo metu kai jam 2014 m. spalio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu 4 metams buvo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nepaisant jam paskirtos nuobaudos, E. I. ir toliau pažeidinėjo teisės aktų nustatytus reikalavimus, naudodamas transporto priemones neteisėtoms veikoms daryti, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – visos automobilio „Volskwagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas – šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudinga, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
nutaria:
Nuteistojo E. I. apeliacinį skundą atmesti.