Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. buvo kaltinamas tuo, kad paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent nuo 2009-09-01 būdamas vieninteliu uždarosios akcinės bendrovės „D.“ (toliau UAB „D.“) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21, būdamas minėtos bendrovės direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas minėto įstatymo 19 str. 1 d. reglamentuojantį, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bendrovės „D.“ dokumentus paslėpė, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

N. M. buvo kaltinamas taip pat tuo, kad pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, padariusius didelės žalos, o būtent ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ne vėliau kaip iki 2010-05-19, pagamino netikrus dokumentus, įrašydamas netikrus duomenis, ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams, apsunkindamas jiems galimybę išsiieškoti skolas ir sutrikdydamas UAB „D.“ bankroto proceso eigą, o būtent:

1) 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sąrašą, kuriame įrašė melagingas žinias, kad UAB „D.“ akcininku yra S. K. ak (duomenys neskelbtini), kuris įgijo 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 lt, akcijų įsigijimo data: 2010.05.17, nors iš tiesų S. K. neįgijo ir neplanuoja įgyti UAB „D.“ akcijų, po ko, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2010-05-19, šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neva už S. K., tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams,

2) 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokolą Nr. 09-06b, kuriame įrašė melagingas žinias apie tai, kad sprendimas priimtas 2010 m. gegužės 17 d. dalyvaujant akcininkui S. K. a/k (duomenys neskelbtini), turinčiam100 akcijų, 100 balsų, kuriuo nuspręsta N. M. atleisti iš direktoriaus pareigų, jam pačiam prašant ir paskirti eiti direktoriaus pareigas S. K., nors iš tiesų S. K. nebuvo paskirtas UAB „D.“ direktoriumi ir akcininkų susirinkime nedalyvavo, po ko, jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2010-05-19, šį netikrą dokumentą pateikė pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neva už S. K., tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams,

3) VĮ „Registrų centras“ formą JAR – AF „Akcininkas“, skiltyje „Juridinio asmens kodas“ atlikdamas rankraštinį įrašą - 124934082, skiltyje juridinio asmens pavadinimas – UAB „D.“, skiltyje „Fizinis asmuo“ – S. K., skiltyje „Užsienio fizinio asmens kodas“ - (duomenys neskelbtini), skiltyje „Šalis“ – Baltarusija, skiltyje „Adresas“ - (duomenys neskelbtini), taip nurodydamas melagingas žinias, kad S. K. tapo UAB „D.“ akcininku, nors iš tiesų S. K. neįgijo UAB „D.“ akcijų ir nebuvo minėtos bendrovės akcininku, tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams,

4) VĮ „Registrų centras“ formą JAR – VO-V „Vienasmenis valdymo organas“, skiltyje „Juridinio asmens kodas“ įrašė rankraštinį įrašą - 124934082, skiltyje „Juridinio asmens pavadinimas“ – UAB „D.“, skiltyje „Vardas“ – „S.“, skiltyje „Pavardė“ – K., skiltyje „Užsienio fizinio asmens kodas“ - (duomenys neskelbtini), skiltyje „Šalis“ – Baltarusija, skiltyje „Adresas“ - (duomenys neskelbtini), skiltyje „Paskyrimo (išrinkimo) data – 2010.05.17, taip nurodydamas melagingas žinias, apie S. K. tapimą įmonės direktoriumi, nors iš tiesų S. K. neįgijo UAB „D.“ akcijų ir nebuvo minėtos bendrovės vadovu, tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, ir taip padarė didelės žalos UAB „D.“ kreditoriams,

po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, padariusius didelės žalos: 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sąrašą, 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokolą Nr. 09-06b, VĮ „Registrų centras“ formą JAR – AF „Akcininkas“, VĮ „Registrų centras“ formą JAR – VO-V „Vienasmenis valdymo organas“ juos 2010-05-19 pateikdamas Valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, taip padarydamas didelę žalą UAB „D.“ kreditoriams, apsunkindamas jiems galimybę išsiieškoti skolas ir sutrikdydamas UAB „D.“ bankroto proceso eigą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2005 m. įsigijo įmonės „D.“ akcijas, kuri turėjo 30000 Lt skolą. Po metų įmonė tapo pelninga, o vėliau prasidėjus krizei įmonės padėtis buvo sunki. Pirtyje, esančioje prie Margio ežero, Trakų r., papasakojo apie įmonės situaciją ir du vyrai, iš kurių vieno vardas N., o kito nepamena, pateikė pasiūlymą, jog pirkėjas iš Baltarusijos, S. K., nupirktų įmonę nors dabartinė jos finansinė situacija nėra patraukli. Paaiškino, kad reikės paruošti sutartį ir kartu pristatyti buhalterinius dokumentus. Dokumentus pildė pats, pirkėjas žinute atsiuntė kontaktus, asmens kodą, adresą. Dokumentų perdavimo aktas ir pirkimo-pardavimo sutartis buvo vienas dokumentas, kuriame buvo įrašyta, jog kartu perduoda įmonės buhalterinius dokumentus ir kompiuterinę versiją. Sutartis nebuvo paruošta rusų kalba, nes pirkėjas to nereikalavo. Sutartį pildė ranka, padarė rankraštinius įrašus dokumentuose, nurodė vardą, pavardę, asmens kodą. Manė, jog įmonę Baltarusijos pilietis perka dėl to, kad lengviau galėtų patekti į Europą, jam buvo žinoma kokia finansinė padėtis tuo metu buvo įmonėje. Sutartą dieną nuvykęs į Baltarusiją su pirkėju susitiko stotyje, nuvyko į kavinę, kurioje pasirašė sutartį, atidavė dokumentus ir išsiskyrė. Pirkėjas buvo jaunas vaikinas, į verslininką panašus nepasirodė, tačiau jam tai nerūpėjo, džiaugėsi galėdamas parduoti įmonę, kurios visas turtas buvo senas automobilis, paimtas bankroto administratoriaus, lizingo automobiliai, kurie jau buvo paimti lizingo davėjo, du kompiuteriai ir medžiagos, likusios sandėlyje. Įmonė buvo skolinga 100000 Lt mokesčių inspekcijai, kokia skola buvo tiekėjams, pasakyti negali. Dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes manė, jog paprasčiau bus įmonę parduoti. Nenorėjo kasmet daryti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsiskaitinėti bankroto administratoriui, norėjo „atsikratyti“ įmone ir negalvojo, jog toks pardavimas gali būti fiktyvus ir jam nerūpėjo ką toliau naujasis pirkėjas darys su įmone. Buhalterinės apskaitos dokumentų buvo daug, juos sukrovė į krepšius. Vieną maišą nuvežė į Baltarusiją sutarties sudarymo metu, o kitus krepšius perdavė draugams, su kuriais susitiko pirtyje. Buhalterė nurodė, kokius dokumentus reikia saugoti, o kokius galima išmesti. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartį Registrų centrui pateikė pats, jos veikla jau buvo sustabdyta, tik jis buvo likęs kaip vienintelis darbuotojas. Mano, kad pats įmonei neliko skolingas, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų po sutarties sudarymo pas jį nebeliko.

Liudytojas V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra bankroto administratorius. Bendrovei „D., įmonės valdymo organui pagal teismo nutartį 2010 m. buvo iškelta bankroto byla. UAB „I. P.“ jį įgaliojo administruoti įmonės „D.“ bankrotą. UAB „D.“ nevykdė įpareigojimų perduoti įmonės dokumentus bei turtą sudaryti balansą bankroto iškėlimo dienai bankroto administratoriui. Ar buvo kažkuriuo metu stabdoma įmonės veikla negali pasakyti. Įmonės apskaitos dokumentų neturėjo, prie el. bankininkystės prisijungti galėjo ir matė tuos išėmimus. Tų išėmimų pagrindu buvo pateiktas civilinis ieškinys, negali patikslinti ar civilinis ieškinys bankroto byloje, ar atskiroje civilinėje byloje. Kreditoriai įpareigojo jį kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kreditoriai jį įpareigojo kreiptis su civiliniu ieškiniu dėl žalos priteisimo, po to jie priėmė sprendimą stabdyti civilinę bylą. Šiai dienai yra parašę prašymą civilinę bylą atnaujinti. Civiline tvarka atsakovas yra direktorius M., S. K. buvo įmonės „D.“ akcininkas. Ar su įmonės direktoriumi N. M. bendravo nepamena, galbūt yra su juo šnekėjęs telefonu. Pamena, kad įmonės vadovas su juo nebendravo, ieškota kitų darbuotojų. Su įmonės „D.“ buhaltere I. bendravo telefonu, ji informavo, kad buvo vykdomi pinigų išėmimai iš bankomato, bet ji neturi dokumentų, kurie pagrįstų kam tie pinigai bus naudojami. Buhalterė nurodė, kad pinigus grynino direktorius M.. Buhalterė neminėjo, kad būtų įnešami pinigai, nepamena ar klausė jos apie kitas pinigų operacijas. Joks įmonės dokumentas jam perduotas nebuvo, kodėl nebuvo perduota, nepamena. Kreditorinių reikalavimų dydžio pasakyti negali. Bankroto administratorius kreipėsi į įstaigas, kurios apskaito registruotiną turtą, „Regitra“ nurodė, kad yra transporto priemonė, ją perdavė vienas iš buvusių įmonės darbuotojų. Tas turtas perimtas, bankroto procese priėmus kreditorių susirinkimo nutarimą jis realizuotas. Kada teiktos UAB „D.“ finansinės atskaitomybės nepamena. Didžioji daugumą skolų atsirado anksčiau nei, kad iškelta bankroto byla. Nemano, kad akcijų perleidimas turėjo įtakos įmonės skolai, skolos yra vidinė įmonės apskaita. Akcijos yra jų valdytojas. Pati buhalterė niekada neminėjo S. K., visada buvo minimas N. M.. Žino balansą, bendrą kreditorių sumą. Buvo pažadėta, kad bus pristatytas akcijų perleidimo dokumentas, bet jis nebuvo pristatytas. Papildomai apklaustas parodė, kad pirmoji Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl įmonės „D.“ buvo priimta 2010-12-23, tai buvo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kurių bendra suma buvo 2 mln. 1370 litų 95 centai. Šią dieną reikalavimų suma yra mažesnė, nes dalinai atsiskaityta su Hipotekos turėtoju, t. y. su Medicinos banku. Reikalavimai yra apie 1 mln. 650 tūkst. litų. Kreditoriniai reikalavimai atsirado dėl skolų. Buvo paimta paskola nekilnojamam turtui įsigyti, kuri laiku negrąžinta, neišmokėtas darbo užmokestis, nesumokėti mokesčiai, visi įmonės partneriai, kreditoriai teikė paslaugas, už jas taip pat nebuvo atsiskaityta. Kada susidarė skolos, pasakyti negalėtų, tam reikėtų žiūrėti kiekvieną kreditorinį reikalavimą atskirai. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, buvo kreiptasi į teismą su civiliniu ieškiniu. Tuomet kreditoriai priėmė sprendimą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas, nes galbūt palengvėtų civilinės bylos nagrinėjimas, paaiškėtų nauji įrodymai. Šiuo metu civilinė byla sustabdyta, o bankroto byla dar tęsiasi. Nurodė žinąs, kad galimai pasikeitė akcininkai. Akcininkų pasikeitimas turėjo įtakos bankroto bylai. Iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai yra įpareigojami nustatyti balansą bankroto iškėlimo dienai pagal padarytą balansą, perduoti įmonės dokumentus bei turtą. Įtaka bankroto bylai buvo tokia, kad S. K. yra ne Lietuvos pilietis, paštu nepavyko su juo susisiekti. Jei sandorio nebūtų įvykę, būtų paskutiniam direktoriui N. M.. S. K. nebuvo įdarbintas įmonėje. Atsirado painiava. Paaiškino, kad buhalteriniai dokumentai jam perduoti nebuvo, apie įmonės turtą duomenų neturi, turi tik 2008 m. balansą, kuriame nėra šifravimų, dokumente yra eilutė, kurioje parašyta gautinos sumos prie turto. Tai nėra iššifravimas kas konkrečiai įmonei skolingas.

Liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo įmonėje „D.“ buhaltere nuo 2005 m. Pasikeitus įmonės „D.“ savininkams dirbo su N. M.. Iš darbo buvo atleista 2009 m. rugpjūčio mėn. Buvo atleisti visi darbuotojai, likęs tik UAB „D.“ direktorius N. M.. 2009 m. išeidama iš darbo sutvarkė dokumentus. Kadangi ji dirbo dar vienoje įmonėje tame pačiame pastate, tai sužinojo, kad UAB „D.“ stabdo savo veiklą. N. M. paprašė užpildyti VMI dokumentus, reikalingus veiklos stabdymui. Ji juos užpildė ir jam atidavė Po dviejų ar vienerių metų sužinojo, kad UAB „D.“ bankrutavo. Jokių pretenzijų iš VMI, Sodros neturėjo, visi dokumentai pateikiami laiku, visi dokumentai buvo susegti ir sudėti biure (duomenys neskelbtini). Kai išėjo visus dokumentus paliko įmonės biure. Po to kai ateidavo į kitą įmonę, esančią tame pačiame pastate, matė, kad tų dokumentų nebėra, kur jie dingo nežino, net ir nesidomėjo. Niekam neperdaviau išeidama iš darbo, direktorius vienas likęs buvo. Dokumentai buvo visi tvarkingai sudėti. įmonė jau buvo pasmerkta, nes nebeturėjo objektų. Įmonės vadovas kažkiek buvo skolingas įmonei, bet tiksliai negali pasakyti kiek, tačiau skola buvo nedidelė, apie 20 tūkst., gal mažiau, gal daugiau. Grynieji pinigai buvo laikomi seife direktoriaus kabinete. Buvo sudaryta paskola tarp N. M. ir „D.“, kokia suma, nepamena. Pas juos gal buvo mokesčių patikrinimas, ar kažkas, ir sudarė paskolos sutartį, perkėlė kaip paskolą N. M.. Per teismą bandė išreikalauti pinigus iš M.. Dalis sumos nepadengta, pateikti dokumentai. Su kai kuriais tiekėjais grynaisiais atsiskaitydavo, atveždavo N. M. pinigų priėmimo kvitus, kai kurie tiekėjai reikalaudavo atsiskaityti iš karto. Nebuvo asmenų, kad būtų skolingi jų įmonei.

Liudytojas Ž. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad apklausa buvo seniai, visko nepamena. Buvo klausiama apie UAB „D.“ pardavimą ir akcijų pardavimą. Turėjo 25 proc. įmonės „D.“ akcijų, N. M. turėjo 50 proc. UAB „D.“ turėjo paskolą Medicinos banke, o jo įmonė buvo laidavusi. Paskambino Medicinos banko darbuotojas, teisininkas ir pasakė, kad N. M. įmonei „D.“ keliama bankroto byla, administratorius negauna dokumentų, pasakė, kad N. pardavė akcijas. Medicinos bankas siūlė išsipirkti laidavimo sumą, niekam nesiskelbė, kad pardavė akcijas. Medicinos banko darbuotojas pasakė, kad akcijos perleistos kitos šalies piliečiui, bet kam konkrečiai nepasakė. N. M. neklausė ir jis nieko nesakė apie akcijų pardavimą. Su kolega K. C. perleido dalį akcijų ir jis įgijo 50 proc. Jis buvo įsikūręs šalia esančiose patalpose. Įmonė nebuvo didelė, dirbo apie 10 darbuotojų, negali pasakyti kiek tiksliai darbuotojų buvo, mano apie 10 tuo metu kai įmonė dirbo pilnai, turėjo užsakymų. pelno nesukūrė. Kai prasidėjo krizė, tai nupirkus sklypą Savanorių pr., turėjo įtakos ir įmonės veiklai. Akcijų pardavimas buvo susijęs su tuo, kad nevaldė ir nekontroliavo, pelno tikėtis nebegalėjo. Prasidėjo krizė, užsakovų mažėjo, todėl nusprendė parduoti akcijas. Kaip akcininkai iš to naudos neturėjo. Įmonės finansinės padėties nežinojo. Dėl „D.“ veiklos pretenzijų jam asmeniškai niekas neturėjo. Tačiau turėjo sandėrį dėl žemės sklypo Savanorių pr. įsigijimo. Tarpe „D.“ kreditorių atsidūrė J. S.. Šiuo metu jis yra akcininkas įmonėje „M. V.“. Jis su savo sūnumi paskolino pinigų, tačiau verslas nepasisekė. Bankas pradėjo spausti visus. Įmonei „D.“ našta buvo didelė. Paskolos klausimą išsprendė ir dabar su J. S. yra įmonėje kartu.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. bendrovė „R.“ pardavė santechnikos medžiagas UAB „D.“, už kurias nebuvo atsiskaityta. Kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą. Buvo priteista skola už prekes, bylinėjimosi išlaidos, delspinigiai, buvo išduotas vykdomasis raštas. Sužinojo, kad įmonei „D.“ iškelta bankroto byla ir juos prijungė į tą bylą trečios eilės kreditoriais. UAB „D.“ jiems už prekes liko skolinga apie 6000 Lt, pridėjus bylinėjimosi išlaidas apie 9000 Lt. Šiuo metu yra kreditorių sąraše pas bankroto administratorių, nežino ar byla vyksta ar bankroto bylos procesas sustabdytas. Nėra pinigų, turto, kad tenkinti jų civilinius ieškinius. Bendravo tik su N. M., turbūt kalbėjo dėl ko skola. Turbūt įmonė ne pagal savo galimybes vykdė veiklą. ne, mūsų įmonei ne vienintelė „D.“ skolinga. Apie įmonės „D.“ akcininkų pasikeitimą nežino.

Specialistė R. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad specialisto išvada daryta seniai, ją tvirtina. Turėjo tiek S. K. parašą, tiek N. M. pavyzdžius ir jų užteko. Galima pasakyti, kad dokumentuose pasirašė ne S. K.. Apie 90 proc. negali nustatyti. Kas pasirašė negali pasakyti, kategoriškai pasirašė ne K.. N. M. dokumentą „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V) ir „Akcininkas“ (JAR-AF) parašė mėlynos spalvos rašalu.

Liudytojas K. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo apklaustas, apklausos aplinkybes pamena sunkiai, pasakojo apie įmonę „D.“. „D.“ užsiėmė statybomis, turėjo atestatą užsiimti statybomis. Kažkas pasiūlė įsigyti akcijas. Akcijas įsigijo jis, Ž. P. ir N. M.. Kurį laiką buvo įmonės „D.“ akcininku, turėjo 20 ar 25 proc. akcijų, kurias pardavė 2009 m. rudenį N. M. už simbolinę kainą, nes norėjo kitokios įmonės plėtros. Ką planavo, tai nesivystė, turėdamas kitas savo įmones, nutarė įmone „D.“ atsisakyti, ją pardavė, akcijas įsigijo N. M. įmonės direktorius buvo N. M.. Taip pat turėjo problemų kitoje savo įmonėje ir nenorėjo skaidytis, ir pardavė, dividendų negavo. Tuo momentu įmonė negalėjo pelningai veikti. Visos lėšos buvo sunaudojamos sąnaudoms. Po akcijų pardavimo apie buhalterinės apskaitos vedimą nežino, iki pardavimo juos darė buhalterė I. S.. Apie vėlesnį akcijų perleidimą nežino, objektų, finansinės būklės nežinojo. Nelabai domėjosi, nes turėjo problemų savo įmonėje. Jam parduodant akcijas įmonės „D.“ padėtis buvo sunki, buvo lėšų trūkumas, neturėjo galimybių įnešti lėšų. Smogė krizė, užsakovai nebeatsiskaitė. Daug priprojektuota, bet neatsiskaito užsakovai. Kiek įmonė turėjo kreditorių nežino. Kelis kartus vyko akcininkų susirinkimai apie veiklą, sunku plačiau ką pasakyti, dabar žino, kad įmonei buvo iškelta bankroto byla. Kai pardavinėjo akcijas, tai konkrečiai įmonės padėties nežinojo. N. M. pretenzijų neturi. Tuo metu bet kas galėjo bankrutuoti.

Liudytojas M. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad su N. M. turėjo darbo santykių. Projektavimo darbais užsiima UAB „A.ir p.“, yra savininkas ir projektų vyriausiasis architektas. 2007 m. S. atvedė klientą, 2007-11-15 buvo sudaryta ir pasirašyta projektavimo darbų sutartis su „D.“ atstovu direktoriumi M. dėl ofiso projektavimo Savanorių pr. Projektas sudarytas ir perduotas M.. Su savivaldybės specialistais sklypą išnagrinėjo, padarė maksimalią programą ko prašė užsakovas. Buvo keista, kad pinigus pervedė ne „D.“, o UAB „M.V.“, Kreipėsi į savo finansininkę, ji pasakė, kad problemų nebus, nes nurodyta sutartis ir už ką pervedama. Įpusėjus projektavimo darbams pateikė tarpinį mokėjimą, užsakovas pasirašė faktūras ir aktus, bet pinigų nepervedė. Maždaug 2008 m. gegužės mėn. buvo baigtas projektas. Laiku atidavė darbus ir paprastai per mėnesį su jais atsiskaito. Buvo numatytas 22 darbo dienų terminas sumokėti po darbų atlikimo. Projektavimo darbai - 177 tūkst., sumokėtas avansas - 53 tūkst., skola - 123 tūkst., kuri užfiksuota ir jų dokumentuose, o originalas įmonėje „D.“. 53 tūkst. Avansą sumokėjo „M. V.“, o ne M.. Darbus atliko, išėmė statybos leidimą, atidavė užsakovui visą dokumentaciją, užsakovas pasirašė, kad priima be pastabų. Pinigų niekas iki šiandien dar nepervedė. Dėl nemokumo nebuvo vykdomi įsipareigojimai. Į telefono skambučius neatsiliepė, pradėjo spausti S., tai sakė palaukti, dabar nebebendrauja. Bendravo tik su „D.“ direktoriumi, dėl atsiskaitymo nekalbėjo su niekuo iš „D.“, nes direktorius vengė pokalbių, kalbėjo tik su savo pažįstamu S.. Tolimesnės įmonės baigties nežino, iš kalbų žino, kad bankrutuoja. Nėra kreditorių sąraše, nes vengė išlaidų. Bankroto byloje nedalyvauja ir jo įmonė nedalyvauja. Bankroto bylos eiga jam nežinoma. Vykstant bankroto bylai jokių pinigų nepervesta. Negavo jokio pranešimo iš bankroto administratoriaus.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad turėjo statybinę prekybinę įmonę UAB „D.“, buvo vienas iš įmonės „D.“ steigėjų, ji įsteigta apie 2000 m. Įmonėje „D.“ buvo direktorius ir savininkas, buhalterinę apskaitą tvarkė samdyti buhalteriai R. B., K.. Dokumentai buvo tvarkomi pagal teisės aktus. Pardavė turėtas 100 proc. akcijas ir vienas iš pirkėjų buvo N. M.. Po kurio laiko tikrino dokumentus, vyko sandėris. Pardavus akcijas, dokumentai perduoti naujiems akcijų pirkėjams. Kuris iš pirkėjų priėmė dokumentus negali pasakyti. Apie tolimesnį akcijų perleidimą nieko nežino. Kai kurie darbuotojai liko po akcijų pardavimo, liko buhalterė I. S.. „D.“ turėjo pažymėjimą statybos darbams, tai turbūt ir vykdė statybas. Dabar sužinojo, kad įmonė „D.“ nebeveikia. Kai susitikdavo su M. apie įmonės būklę neklausdavo. N. M. dėl akcijų pretenzijų neturi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad metus dirbo pas N. M. pagalbiniu darbuotoju įmonėje „D.“, iš darbo išėjo 2009 m, nes susirado darbą arčiau namų. Visus darbus paskirstydavo ir įrankius parūpindavo N. M., tačiau būdavo ir taip, jog įrankius pirkdavo patys, tuomet čekius pateikdavo N. M. ir jis grąžindavo pinigus. Atlyginimą mokėdavo kasdien, grynais pinigais arba pavedimu, alga nevėluodavo, todėl jokių pretenzijų N. M. neturi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. S. parodė, kad įmonėje „D.“ dirbo priežiūros vadovu iki 2009 m. Nuo kada pradėjo dirbti įmonėje tiksliai neatsimena, gali būti, jog nuo 2007 m. Įmonė vykdė statybos rangos darbus, statė parduotuves, individualius namus, prasidėjus krizei užsakymų sumažėjo, užsakovai stabdė vykdomus projektus, todėl išėjo iš darbo. Apie įmonės buhalterinę apskaitą nieko nežino, matydavo tik statybų žurnalus, techninės priežiūros žurnalus bei projektus. N. M. buvo akcininkas, tačiau kitų akcininkų nežino, taip pat nežino ar įmonę turėjo skolų. Atlyginimas buvo mokamas arba grynais pinigais arba pavedimu, dėl jų pretenzijų neturi.

Specialistė G. K., teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad tyrė dokumentus laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2010-09-21, patvirtino savo išvadą. Jai buvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos galėtų nustatyti ūkines-finansines veiklas, turtą, kapitalą. Pagal turimus išrašus viską aprašė, buvo gauti atsakymai iš registrų centro dėl vadovo pasikeitimo. Kitų duomenų apie įmonės veiklą neturėjo. Dėl nepateiktų dokumentų iš dalies nėra galimybės nustatyti ūkinės veiklos, nuosavo turto, kapitalo, kadangi kai kurių finansinių operacijų pagal banko išrašus be pirminių dokumentų kvalifikuoti negalima. Yra tik dalis finansinių operacijų pagal banko išrašus. Finansinėse apskaitose visos sąskaitos yra surištos, jei yra judėjimas iš turto sąskaitų, viskas pasikeičia į nuosavą kapitalą. Neturint pirminio dokumento negalima identifikuoti operacijų. Kvitavimais buvo įforminta dalis ūkinių-finansinių operacijų. Buvo pajamuojami pinigai, bet registre nebuvo fiksuojama kaip su pinigais buvo elgiamasi. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą už dokumentus, jų išsaugojimą yra atsakingas vadovas, jei įmonėje nėra nustatytas papildomos tvarkos, kuria remiantis vadovas paskiria kitą asmenį, kuris atsakingas už tai. Paskutinis įmonės vadovas buvo paskirtas S. K., visuose dokumentuose nurodyta skirtinga pavardė.

2010-05-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje nurodyta, kad sutartis sudaroma tarp N. M. (Pardavėjo) ir S. K. (Pirkėjo), sutarties dalykas – Pardavėjas parduoda Pirkėjui 100 vienetų 100 litų nominalios vertės paprastųjų vardinių nematerialių Bendrovės akcijų. Akcijų pardavimo kaina – 1 litas. Visus Pardavėjui taikomus ir su Akcijų perleidimu susijusius mokesčius sumoka Pardavėjas. Pardavėjo nuosavybės teisė pereina Pirkėjui nuo sutarties pasirašymo momento ir įregistravimo bendrovės akcijų akcininkų pasikeitimą patvirtinančius įrašus Bendrovės akcijų apskaitos registruose. Sutarties pasirašymo dieną Pardavėjas perduoda Pirkėjui visą saugomą buhalterinės apskaitos dokumentaciją, sudarytas sutartis, įmonės atestavimo dokumentą. Pirkėjas įsipareigoja imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų tam, kad būtų pranešta registrui apie Bendrovės akcininkų pasikeitimus (t. 1, b. l. 197-199).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-09-24 specialisto išvadoje Nr. 11-452(14) nurodyta, kad 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sąraše, prie spausdinto įrašo „Direktorius S. K.“ pasirašė ne S. K., o kitas asmuo; nustatyti, ar pasirašė N. M., negalima. 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokole Nr. 09-06b šalia įrašo „Akcininkas“ pasirašė ne S. K., o kitas asmuo; nustatyti, ar pasirašė N. M., negalima. Dokumente „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V), taip pat dokumente „Akcininkas (JAR-AF) visus rankraštinius įrašus mėlynos spalvos dažomąja medžiaga parašė N. M. (t. 2, b. l. 140-142).

Vilniaus apskrities VPK kriminalistinių tyrimų skyriaus 2015-02-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal LR Juridinių asmenų registro išrašą nustatyta, kad N. M. į vadovo pareigas paskirtas 2006-08-28, įgaliojimų pabaigos data 2010-05-17, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenis N. M. UAB „D.“ dirbo nuo 2006-08-29 iki 2009-07-01. UAB „D.“ tvarkydama apskaitą 2009-2010 metais nesivadovavo LR teisės aktais ir tyrimui nepateikė 2009, 2010 metų finansinių ataskaitų, priminių apskaitos dokumentų, nustatytos formos buhalterinės apskaitos registrų už tiriamąjį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21; nesant pirminių apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų (mokėjimo dokumentų, sąskaitų faktūrų, sutarčių ir kt.), patvirtinančių ūkinius finansinius santykius tarp UAB „D.“ ir kitų juridinių vienetų, tikslių duomenų apie šios įmonės turtą, įsipareigojimus, nėra galimybės nustatyti. UAB „D.“ pirminiai apskaitos dokumentai bei jų pagrindu surašyti Didžiosios knygos sąskaitos sisteminiai registrai nepateikti bei kratos metu nerasti, nerasta ir nepateikti kasos operacijų apskaitos dokumentai, įsipareigojimų apskaitos dokumentai, pagrindinių sutarčių, skolų apskaitos dokumentai, turto ir atsargų apskaitos dokumentai. UAB „D.“ vadovas nesilaikė:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d., 2 d. - apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; ūkinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus – 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymą Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ – rodyklėje nustatyti minimalūs saugojimo terminai taikomi ir nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentams, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai; pagal rodyklės 10 punktą finansinio ir kito turto valdymo dokumentai: metinės finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita) saugomos 10 metų; ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų; apskaitos registrai saugomi 10 metų; darbo užmokesčio apskaitos dokumentai – asmens sąskaitų kortelės saugomos 50 metų, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai saugomi 10 metų (jei nėra asmens sąskaitų kortelių – 50 metų), kiti darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai saugomi 10 metų; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai saugomi 10 metų; darbo (pamainų) grafikai saugomi 3 metus; inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kita) saugomi 10 metų; turto valdymo dokumentai (priėmimo, išdavimo, nurašymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiūros pažymos ir kita) saugomi 10 metų; čekių šaknelės saugomos 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2013-03-18 kratos protokolo matyti, kad nerasti ir nepaimti UAB „D.“ 2009-2010 metų finansiniai atskaitomybių dokumentų rinkiniai (balansas, pelno/nuostolių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), nors nurodyti dokumentai turėjo būti parengti iki 2010-06-01. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „D.“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2009 metus, tuo pažeidžiant 200-07-13 Lietuvos respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d. (t. 2, 165-174)

2012-05-29 iš Baltarusijos Respublikos Generalinės prokuratūros buvo gautas įvykdytas Teisinės pagalbos prašymas. Juo siunčia 2012-04-04 liudytojo S. K. apklausos protokolą. Liudytojas S. K. parodė, kad neurologijos ir psichoneurologinio dispanserių įskaiton nėra ir nebuvo įrašytas. Galvos traumų vaikystėje neturėjo. Šiuo metu sveikatos būklė leidžia duoti parodymus. 2012-04-02 atvyko į Pinską iš Rusijos Federacijos, kur lankėsi pas draugą, apie pusantro mėnesio. Taigi suėjus 18 metų jis gavo Baltarusijos Respublikos piliečio pasą savo vardu. Jis iki šiol prisimena jo numerį - (duomenys neskelbtini). Šį pasą visuomet turėjo su juo. 2010-05-06 Pinske, Kostiuško gatvėje, pakeliui į Pinsko rajono Poseniči kaimą, jį sumušė du anksčiau jam pažįstami asmenys, apie kuriuos nieko parodyti neketina, jie pagrobė iš jo pasą. Jis milicijai nepranešė ir pranešti neketina. Pretenzijų jiems neturi. Vėliau jis savo paso neatkūrė ir iki šiol paso jis neturi. Naudoja kitus mano turimus dokumentus. Taip pat gali paaiškinti, kad iš Baltarusijos Respublikos į kitas valstybes buvo išvykęs tik į Rusijos Federaciją ir Ukrainą. I kitas šalis nebuvo išvykęs. Dėl jo dalyvavimo 2010-05-17 perkant bendrovės „D.“ akcijas Lietuvos Respublikoje gali paaiškinti, kad nėra buvęs Lietuvos Respublikoje, atitinkamai, nėra įsigijęs jokių akcijų ir bendrovė nurodytu pavadinimu jam nėra girdėta. Atitinkamai nežino, kas šias akcijas įsigijo. Su niekuo iš Lietuvos Respublikos santykių nepalaiko. Giminaičių ir pažįstamų ten neturi. Taip pat gali paaiškinti, kad apklausos metu jam pateikta susipažinti bendrovės „D. 05-17 akcijų pirkimo pardavimo (sutarties) kopija; ten po jo pavarde lietuvių kalba yra parašas. Šį parašą atliko ne jis. Jo parašas atrodo kitaip. Šioks toks panašumas su jo parašu tačiau parašo centrinė dalis ir pabaiga visiškai nepanašios. Tokiu būdu jis niekuomet nėra buvęs Lietuvos Respublikoje, nėra įsigijęs jokių akcijų, nėra rašęs jokių dokumentų, ir pateiktoje susipažinti dokumento kopijoje esantis parašas nėra jo, jis jo nėra padėjęs. Mano, jo pasą kažkas galėjo panaudoti, taip pat ir Lietuvos Respublikoje. Jis tai nieko nebuvo prašęs ir nebuvo suteikęs tokios teisės. Daugiau nieko paaiškinti negali (t.3, b.l. 93-102).

2014-09-24 Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė specialisto išvadą Nr. 11-452(14), kurioje ištirti 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sąraše; 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokolas Nr.09-06b, dokumentas „Vienasmenis valdymo organas“ (JAR-VO-V); dokumentas „Akcininkas“ (JAR-AF) (t.2, b.l.140-142).

2015-02-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio specialistas pateikė Specialisto išvadą, kurioje buvo atliktas UAB „D.“ dokumentų patikrinimas – ūkinės finansinės veiklos tyrimas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21 (t.2, b.l.165-274).

2013-03-18 atliktos kratos metu pas N. M., adresu Vilniaus raj., Mickūnų sen., Darželių km., Darželių g. 15 buvo rasta ir paimta UAB „D.“ likučių ataskaita pagal periodą nuo 2009-02-02 iki 2009-08-24, rašteliai, rodantys, kad N. M. gavo įvairias sumas pagal 2008-10-20 statybos darbų rangos sutartį iš D. B. ir E. B. (t.2, b.l.45-76).

Teismo motyvai dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų

N. M. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-09-01 būdamas vieninteliu uždarosios akcinės bendrovės „D.“ akcininku, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21, būdamas minėtos bendrovės direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, pažeisdamas minėto įstatymo 19 str. 1 d. reglamentuojantį, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bendrovės „D.“ dokumentus paslėpė, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-09-21.

Teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog N. M. UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė. Nustatyta, kad N. M. UAB „D.“ vieninteliu akcininku tapo 2009-09-10, o vadovu buvo nuo 2006-09-13. N. M., apklaustas teisme, parodė, kad visas šios įmonės akcijas 2010-05-17 pardavė pirkėjui iš Baltarusijos - S. K., su juo pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo perduoti ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal teisinės pagalbos pavedimą apklaustas S. K. parodė, kad jis niekuomet nėra buvęs Lietuvos Respublikoje, nėra įsigijęs jokių akcijų, nėra rašęs jokių dokumentų, ir pateiktoje susipažinti dokumento kopijoje (akcijų pirkimo pardavimo sutartyje) esantis parašas nėra jo. Jis savo pasą prarado 2010-05-06 Pinske, t. y. dar prieš UAB „D.“ akcijų pardavimą. Tokius jo parodymus iš dalies patvirtino specialisto išvada Nr. 11-452(14), kurioje nurodyta, kad 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sąraše ir 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokole Nr. 09-06b prie S. K. pavardės pasirašė ne S. K., bet ir ne N. M.. Taigi dalis dokumentų, kurių pagaminimu ir panaudojimu kaltinamas N. M., buvo pasirašyti ne S. K., kas reiškia, kad UAB „D.“ akcijas įsigijo ne S. K., bet kitas, nenustatytas asmuo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į parašų panašumą, teismas daro išvadą, kad ir kiti dokumentai, kurių tik kopijos yra byloje – 2010-05-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, 197-199), 2010-05-17 įgaliojimas (t. 1, b.l. 200, t. 2, b.l. 66), taip pat buvo pasirašyti (prie S. K. inicialų) ne S. K., ir ne N. M.. Tačiau tokios nustatytos aplinkybės savaime nepaneigia N. M. versijos, kad UAB „D.“ akcijos kartu su šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais buvo perleisti kitam asmeniui. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio ar objektyvaus įrodymo, kuris paneigtų N. M. versiją dėl įmonės akcijų ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo. Tikėtina, kad dokumentai ir įmonė galėjo būti perleisti kitam asmeniui, tačiau N. M. nesuprantant, jog įmonę perka ne S. K., o šio asmens dokumentais besinaudojantis kitas asmuo. Tai, kad N. M. turėjo motyvą (didelės įmonės skolos) fiktyviai parduoti įmonę ir tokiu būdu paslėpti dokumentus, nereiškia, kad jis taip ir pasielgė. Toks pat motyvas galėjo būti ir realiai parduodant įmonės akcijas, nes įmonės skolos nėra kliūtis ją parduoti. Teismui nekyla abejonių, kad didžiąją dalį buhalterinės apskaitos dokumentų N. M. fiziškai galėjo traukiniu nuvežti į Baltarusiją ir ten perduoti naujam akcininkui. Pažymėtina, kad tokią kaltinamojo versiją patvirtina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad būtent 2010-05-17 iš ryto traukiniu, per Kenos geležinkelio pasienio punktą, jis įvažiavo į Baltarusiją, o vakare sugrįžo į Lietuvą (t. 4, b.l. 166). Vėliau, veikdamas pagal įgaliojimą, atliko veiksmus, susijusius su naujo akcininko įregistravimu Juridinių asmenų registrų centre. Vertintina ir tai, jog visi šie veiksmai atlikti ir dokumentai surašyti dar iki bankroto bylos (taip pat ir ikiteisminio tyrimo) pradėjimo. Be to, nenustatyta, kad N. M. pažeidė įmonės akcijų pirkimo-pardavimo procedūrą, įtvirtintą tuo metu galiojusiuose LR akcinių bendrovių įstatyme, LR civiliniame kodekse ar kituose teisės aktuose. N. M. nurodė, kad jam įmonės akcijų pirkėjo asmenybė abejonių nekėlė. Baudžiamojoje byloje nėra nei S. K. paso kopijos, nei S. K. ar kito asmens fotonuotraukų, todėl teismas negali paneigti N. M. parodymų ir šioje dalyje. Priešingai, kaip matyti iš S. K. parašo ant jo apklausos protokolo ir parašų ant UAB „D.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, kitų su tuo susijusių dokumentų, šie parašai yra gana panašūs, todėl abejonių, kad galimai įmonę perka kitas asmuo, o ne tikrasis S. K., N. M. sukelti negalėjo.

Baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų kiek ir kokio kilnojamo turto 2010-05-17 turėjo UAB „D.“, todėl teismas negali vertinti to, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi joks turtas perduotas nebuvo. Taip pat nėra duomenų, kad N. M., prieš perleisdamas įmonę, šį turtą būtų teisėtai ar neteisėtai pardavęs ar kitaip perleidęs tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad UAB „D.“ turimo nekilnojamo turto likimas pardavus akcijas nepasikeitė – jis ir liko įmonės nuosavybe, be to, vėliau šis turtas, bankroto bylos metu, buvo realizuotas.

Nusikalstama veika, numatyta BK 222 str. 1 d., kai kaltinamasis paslepia dokumentus, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais slepia apskaitos dokumentus, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori. Šioje byloje nenustatyta, kad N. M., galimai perleisdamas įmonės akcijas nepažįstam ir pirmą kartą matomam asmeniui, suvokė, jog tokiu būdu paslepia įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima nustatyti įmonės veiklos, turto ar įsipareigojimų ir to siekė. Byloje nėra duomenų, jog N. M. dokumentų niekam neperdavė arba perduodamas tariamam S. K. suprato, jog tai nėra šis asmuo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismas savo išvadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teismui kyla abejonių N. M. pateikta versija, jo veiksmų sąžiningumu, tačiau byloje esančiais įrodymais ši versija nebuvo paneigta ir nebuvo įrodyta, jog N. M. tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą baudžiamajam įstatymui, įmonės dokumentus, fiktyviai parduodamas įmonę, paslėpė. Kita vertus, nesant galimybės paneigti N. M. keliamos versijos, esant tik prielaidoms dėl jo motyvo padaryti šią nusikalstamą veiką ar apskritai dėl jos padarymo, pripažinti jį kaltu šios nusikalstamos veikos padarymu, teismas neturi pagrindo. Kaip minėta, prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Nepavykus pašalinti abejonių dėl kaltinimo, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad N. M. veiksmų galimas nesąžiningumas ar neteisėtumas šiuo atveju gali būti ginčijamas civilinio proceso tvarka.

Kartu pažymėtina ir tai, kad teismui kyla abejonių dėl pateikto kaltinimo aiškumo ir išsamumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) sprendimuose bylose dėl gynybos teisių pažeidimo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo kontekste nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, jog reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikalstamą veiką baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra oficialiai pranešta apie pateikiamo jam kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. EŽTT nuosekliai laikosi pozicijos, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį šių veikų vertinimą. Ši informacija turi būti išsami. Analizuojamos Konvencijos nuostatos apimtis konkrečiu atveju turi būti įvertinta atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamą bendresnę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose visiškos, išsamios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos tuo konkrečiu atveju teisiškai vertinti, pateikimas yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti.

Pareikštas kaltinimas turi būti konkretus, turi būti nurodyta, kokiu būdu, kada ir kaip kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės. Kaltinimo formuluotė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, padarė veiką, pažeidžia BPK 21 straipsnio nuostatas žinoti, kuo yra kaltinamas, suvaržo teisę į gynybą.

Šioje byloje N. M. pateiktas kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. nėra konkretus ir aiškus. Kaltinime nurodoma, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bendrovės „D.“ dokumentus paslėpė. Iš kaltinimo neaišku kada, kur, kokiu būdu, kokiais veiksmais ir kaip šie dokumentai buvo paslėpti: juos fiktyviai perduodant nenustatytam asmeniui, išvežant į kitą valstybę ar kitu būdu. Pažymėtina, kad veikos padarymo būdas „paslėpimas“ yra aktyvus tyčinis veiksmus, kuris, teismo nuomone, kaltinime turi būti konkretizuotas ir atskleistas. Esant tokiam kaltinimui, teismas neturi galimybės pats jo papildyti, patikslinti ar pakeisti, o asmens pripažinimas kaltu esant tokiam kaltinimui, pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą.

Dėl BK 300 str. 3 d.

BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007). Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012).

BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio d. 20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad didelė žala ir didelis kiekis yra vertinamieji požymiai, kurie nustatinėjami kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą, dokumentų skaičių, jų teisinę reikšmę ir kitas bylos aplinkybes.

Šioje byloje N. M. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo 2010-05-17 UAB „D.“ akcininkų sąrašą, 2010-05-17 UAB „D.“ akcininko sprendimo protokolą Nr. 09-06b, VĮ „Registrų centras“ formą JAR – AF „Akcininkas“, VĮ „Registrų centras“ formą JAR – VO-V „Vienasmenis valdymo organas“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, padariusius didelės žalos, taip padarydamas didelę žalą UAB „D.“ kreditoriams, apsunkindamas jiems galimybę išsiieškoti skolas ir sutrikdydamas UAB „D.“ bankroto proceso eigą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, kad neįrodyta, jog N. M. fiktyviai parduodamas UAB „D.“ akcijas, paslėpė šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kartu konstatuotina, kad neįrodyta, jog kaltinamasis pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. Nesant galimybės paneigti kaltinamojo versijos dėl įmonės akcijų pardavimo, negalima daryti išvados, kad jis suklastojo dokumentus, susijusius su šios įmonės pardavimu ar naujų duomenų įregistravimu Registrų centre.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nėra surinkta įrodymų dėl to, jog N. M. surašant ir panaudojant minėtus dokumentus, buvo padaryta didelė žala. Kaltinime buvo nurodyta, jog didelę žalą N. M. padarė UAB „D.“ kreditoriams, apsunkindamas jiems galimybę išsiieškoti skolas ir sutrikdydamas UAB „D.“ bankroto proceso eigą. Teismas pažymi, kad pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d., bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, pagal 14 str. 2 d., akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina, kas reiškia, jog uždarosios akcinės bendrovės savininkas (akcininkas) nėra atsakingas dėl įmonės skolų ar nuostolių savo turtu ar turtinėmis teisėmis. Vadinasi įmonės akcijų perleidimas kitam asmeniui esminės įtakos įmonės skoloms ar nuostoliams savaime negali turėti. Kartu tai reiškia, kad įmonės bankroto proceso eiga nepriklauso nuo to, kas yra jos savininkas.

Teisme apklaustas liudytoju V. J. nurodė, kad didžioji dauguma įmonės skolų atsirado anksčiau nei iškelta bankroto byla. Nemano, kad akcijų perleidimas turėjo įtakos įmonės skolai, skolos yra vidinė įmonės apskaita. Bankroto byla buvo sustabdyta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kreditorių iniciatyva. Be to, negalėjo surasti naujo įmonės savininko, nes jis buvo ne Lietuvos pilietis. Vertinant šio liudytojo parodymus ir auščiau išdėstytus teismo motyvus, darytina išvada, kad UAB „D.“ įmonės akcijų pardavimas, kartu ir atitinkamų dokumentų surašymas ir jų panaudojimas, negali būti vertinamas kaip sukėlęs didelę žalą. Teismas sprendžia, kad akcijų perleidimas niekaip negalėjo įtakoti kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, nes skolos išieškomos iš bendrovės, bet ne iš jos akcininkų. Tai, kad įmonės akcininkas yra Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pilietis, neturi esminės įtakos bankroto procedūros eigai ar skolų išieškojimui. Todėl teismo nustatytos tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip sukėlusios didelę žalą, vadinasi nėra priežastinio ryšio tarp atliktos veikos (galimo fiktyvaus akcijų perleidimo surašant ir panaudojant dokumentus) ir didelės žalos požymio. Kartu pažymėtina ir tai, kad didelė žala, kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, taip pat neįrodytas. Nenustatyta, jog bankroto procedūra kreditoriams sukėlė didelę žalą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, didelę žalą jie galimai patyrė dėl UAB „D.“ skolų susidarymo, bet ne dėl jų išieškojimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje esantys neaiškumai yra vertinami kaltinamojo naudai. Todėl N. M. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

N. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, kadangi neįrodyta, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.