Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1180-823/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-30
Bylos Nr.: 2A-1180-823/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-07446-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Atsakovas: V. T., O. R., P. V., A. Š.
Ieškovas: T. R.
Trečiasis asmuo: AB „Lietuvos dujos“

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1180-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07446-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 114.4; 99.9 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. T. (V. T.), O. R., P. V. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos dujos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė T. R. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo O. R. 1 667,97 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo V. T. 2 182,30 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo A. Š. 2 456,29 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo P. V. 1 161,45 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad nuo 2000 m. gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2001 m. birželio 20 d. ieškovė su AB „Vilniaus dujos“ sudarė sutartį Nr. 204-2001 dėl gamtinių dujų tiekimo į šį gyvenamąjį namą. 2006 m. ieškovė nusprendė rekonstruoti minėtą namą į devynių butų daugiabutį ir pradėjo ieškoti asmenų, norinčių įsigyti butus šiame name. 2006 m. vasario 1 d. ieškovė su O. R. pasirašė preliminariąją 38 kv. m. ploto buto pirkimo -pardavimo sutartį. Praėjus keliems mėnesiams nuo šios sutarties sudarymo, O. R. pradėjo remontuoti butą. 2007 m. vasario 10 d. preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį ieškovė sudarė su A. Š., kuris iš karto pradėjo remontuoti butą ir vasarą jame apsigyveno. 2007 m. vasario 23 d. ieškovė su V. T. sudarė buto, esančio name (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį; tą pačią dieną perdavimo - priėmimo aktu perdavė butą V. T. ir jis jame apsigyveno. 2008 m. vasario 4 d. ieškovė sudarė preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį su P. V., kuris nuo 2008 m. vasario 4 d. pradėjo butą remontuoti, įsikėlė į jį ir pats įsirengė savo butui atskirą dujų skaitiklį.

Dar iki preliminariųjų sutarčių sudarymo, 2007 m. sausio 6 d., ieškovė kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“ dėl gamtinių dujų tiekimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2007 m. birželio 27 d. su AB „Lietuvos dujos“ buvo sudaryta gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 12188785, pagal kurią į namo, esančio (duomenys neskelbtini), keturis butus - Nr. 1, 2, 3 ir 8, buvo tiekiamos gamtinės dujos. Šią sutartį pasirašė ieškovė, nes tuo metu namas nuosavybės teise priklausė tik jai, nors jis faktiškai jau buvo padalintas į butus, kuriuos atsakovai buvo įsipareigoję pirkti. 2006 m. gruodžio 4 d. ieškovė su K. K. sudarė dujų skaitiklių panaudos sutartį, pagal kurią atskiriems butams buvo sumontuoti dujų skaitikliai. Tam tikrą laiką, iki butų kaip atskirų turtinių vienetų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, atsakovai už sunaudojamas dujas mokėdavo pagal jų butuose sumontuotų dujų skaitiklių parodymus asmeniškai ieškovei, tačiau vėliau atsakovai stengdavosi rasti įvairių priežasčių nemokėti. Po kurio laiko atsakovai išreiškė norą už savo suvartojamas dujas mokėti tiesiogiai AB „Lietuvos dujos“, todėl nutraukė mokėjimus ieškovei. Kadangi atsakovai nemokėjo ieškovei, ieškovė kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“ su prašymu nutraukti gamtinių dujų tiekimą namui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2008 m. spalio 23 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-744/2008 ieškovei atsakovo O. R. prašymu buvo uždrausta imtis veiksmų, dėl kurių būtų išjungtas, sutriktų ar kitokiu būdu nutrūktų elektros energijos, dujų ir vandens tiekimas patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Kitų butų gyventojai taip pat atsisakė ieškovei mokėti už dujas. Ieškovė 2008 m. pateikė paraišką dujų tiekimo techninėms sąlygoms, o 2009 m. spalio 21 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos tiesiogiai su atsakovais O. R. ir A. Š., jiems 2010 m. spalio 22 d. buvo įrengtos atskiros apskaitos priemonės – dujų skaitikliai.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad atsakovas O. R. yra skolingas ieškovei už jo naudojamam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiektas gamtines dujas 1 667,97 Lt. Jis šiame bute gyvena nuo 2007 m. balandžio mėnesio, 2006 m. gruodžio 4 d. jam buvo sumontuotas dujų skaitiklis su rodmenimis 11301 kub. m, kuris išmontuotas 2009 m. rugsėjo 21 d. aktu Nr. 301 su rodmenimis 14244,40 kub. m. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs 230,04 Lt ieškovei, 1662,12 Lt AB „Lietuvos dujos“, jo skola ieškovei už suvartotus 2941,40 kub. m. gamtinių dujų yra 1667,97 Lt. Atsakovas V. T. yra skolingas ieškovei už jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektas gamtines dujas 2 182,30 Lt. 2006 m. gruodžio 4 d. šiam butui buvo sumontuotas dujų skaitiklis su rodmenimis 89,50 kub. m., o 2009 m. rugsėjo 21 d. aktu Nr. 302 išmontuotas su rodmenimis 4923,8 kub. m. Kadangi V. T. yra sumokėjęs 387,84 Lt ieškovei, 2 744,28 Lt AB „Lietuvos dujos“, jo skola ieškovei už jo suvartotus 4 834,4 kub. m. gamtinių dujų yra 2 182,30 Lt. Atsakovas A. Š. yra likęs skolingas ieškovei 2 456,29 Lt už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektas gamtines dujas. 2006 m. gruodžio 4 d. jam buvo sumontuotas dujų skaitiklis su rodmenimis 3160 kub. m., o 2009 m. rugsėjo 21 d. aktu Nr. 303 jis demontuotas su rodmenimis 9 084,2 kub. m. Kadangi ieškovei atsakovas yra sumokėjęs 3 625,08 Lt, o AB „Lietuvos dujos“ - 857,14 Lt, jo skola už suvartotus 9 084,20 kub. m. gamtinių dujų ieškovei yra 2 456,29 Lt. Atsakovas P. V. pats rūpinosi dujų skaitiklio sumontavimu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su parodymais 9 959 kub. m., kuris buvo demontuotas 2009 m. rugsėjo 21 d. aktu Nr. 308 su rodmenimis 12 787,48 kub. m. Kadangi atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 2 764,93 Lt, už jo suvartotas 2 828,48 kub. m. gamtinių dujų, ieškovei jis liko skolingas 1 161,45 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas O. R. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad turto išlaikymo prievolė tenka turto bendraturčiams proporcingai turimos nuosavybės daliai. Atsakovas buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiu tapo tik 2008 m. spalio 10 d., todėl iki šio laikotarpio jis neturėjo pareigos prisidėti prie bendro namo išlaikymo. Dėl ieškovės kaltės atsakovas iki 2009 m. spalio mėn. negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir naudotis tinkamai įrengta individualia dujų apskaitos sistema, o buvo priverstas naudotis, kaip vėliau paaiškėjo, ieškovės iniciatyva name neteisėtai įrengta dujų sistema. Atsakovas, būdamas sąžiningas, niekuomet nevengė mokėti už jo faktiškai suvartotas dujas, nes nuo 2007 m. balandžio mėnesio planuojamame pirkti bute pradėjo remonto darbus. Atsakovas pinigus ieškovei mokėjo pagal žodinį susitarimą, kurio pagrindu atsakovai ir kiti namo gyventojai sutiko už faktiškai suvartotas dujas, pasitikėdami ieškove ir jos paskaičiavimais, mokėti grynaisiais pinigais, o ieškovė įsipareigojo atsiskaitinėti su AB „Lietuvos dujos“. Kol atsakovas su ieškove sutarė, atsakovas neėmė iš jos jokių rašytinių patvirtinimų dėl perduodamų pinigų, o vėliau tokius patvirtinimus ieškovė atsisakė pateikti. Kai pradėjo ryškėti namo gyventojų nesutarimai su ieškove, atsakovas ieškovei pinigus ėmė pervedinėti į banko sąskaitą, o dar vėliau – tiesiogiai AB „Lietuvos dujos“. Laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. atsakovas ieškovei grynaisiais pinigais perdavė 520 Lt, banko pavedimais pervedė ne 230,04 Lt, o 565,84 Lt. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja mokesčius už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d., taip pat nepagrįstai įtraukia laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d., nes dėl ieškovės kaltės atsakovo šeima tuo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, nuomojosi kitą butą. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuoti ne penki, o devyni butai, kituose butuose taip pat įrengta dujotiekio sistema, atsakovo žiniomis, pati ieškovė naudojasi dujomis kituose butuose, tačiau jos patektuose skaičiavimuose ši aplinkybė neatsispindi. Ieškovės pateikti įrodymai dėl skaitliukų sumontavimo ir demontavimo taip pat kelia abejonių, nes jie sudaryti nedalyvaujant atsakovui, jiems neatlikta metereologinė patikra, jie nebuvo patikrinti demontavimo metu, todėl nėra galimybės patikrinti, ar jie nėra pažeisti, ar juose esantys duomenys atitinka tikrovę. Atsakovas pagal su ieškove sudarytą žodinį susitarimą, kurio pagrindu jis mokėjo už suvartotas dujas, yra visiškai atsiskaitęs.

Atsakovas V. T. prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ieškovė kelia konfliktus su visais namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojais, teikia nepagrįstus ieškinius. Atsakovas visuomet sąžiningai sumokėdavo už suvartotas dujas: iš pradžių mokėjo ieškovei grynaisiais pinigais, o vėliau pagal skaitliuko parodymus – AB „Lietuvos dujos“, jo turimais duomenimis - į priekį, daugiau nei yra suvartojama. Atsakovas grynaisiais pinigais ieškovei keletą kartų davė po 300-500 Lt, iš viso apie 2 000 Lt, pinigus perduodavo namuose, dalyvaujant atsakovo žmonai. Demontuojant, montuojant dujų skaitiklius nei vienas iš namo gyventojų nedalyvavo, nepasirašė, todėl šių skaitiklių parodymais vadovautis nėra pagrindo. Atsakovui butas, esantis (duomenys neskelbtini), perduotas 2007 m. vasario 23 d., tačiau ieškovė skolą nepagrįstai skaičiuoja nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. Atsakovas pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 13 d. ieškovė pati patvirtino, jog atsakovas iki šios datos yra visiškai su ja atsiskaitęs. Atsakovas taip pat prašė ieškovės reiškiamam reikalavimui taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

Atsakovas P. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 8 d. ieškovė su juo sudarė dalies žemės sklypo ir dalies buto pirkimo - pardavimo ir naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį. Šios sutarties pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teise 11277/81310 dalį buto su bendro naudojimo patalpa. Jo įgyta buto dalis buvo įrengta kaip atskiras butas, tačiau ilgą laiką ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neparengė buto padalijimo dokumentų. Ieškovei įvykdžius savo įsipareigojimus, 2009 m. rugsėjo 21 d. atsakovas įregistravo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė šia sutartimi įsipareigojo per dvylika mėnesių nuo sutarties pasirašymo parengti dujotiekio sistemos rekonstrukcijos projektą bei įrengti papildomus dujų apskaitos prietaisus jam priklausančiai buto daliai. Kadangi ieškovė vilkino savo įsipareigojimų vykdymą, laiku neatsiskaitė su AB „Lietuvos dujos“, nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. atsakovui buvo atjungtas gamtinių dujų tiekimas. Atsakovas P. V. paaiškino, kad jis su ieškove žodžiu susitarė, jog už jo reikmėms suvartotas gamtines dujas jis atsiskaitys grynaisiais pinigais su ieškove, o ieškovė tinkamai vykdys jai tenkančius įsipareigojimus AB „Lietuvos dujos“ pagal jos sudarytą gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį. Taip pat atsakovas su ieškove sutarė, kad jam priklausančiai buto daliai atsakovas įrengs laikinąjį dujų skaitiklį, ką jis ir padarė. Juo remdamasis atsakovas mokėjo ieškovei už jo suvartotas gamtines dujas. 2009 m. rugsėjo 4 d., atsiskaitydamas su ieškove, atsakovas, kaip įprasta, pateikė ieškovei pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Kadangi tarp šalių buvo kilęs konfliktas, ieškovė, gavusi pinigus už suvartotas gamtines dujas, nesutiko pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, bei ant pateikto pasirašyti akto nurodė kitą kartą pinigus už suvartotas dujas pervesti jos vardu tiesiogiai AB „Lietuvos dujos“. Atsakovo nuomone, jis už jo butui teiktas gamtines dujas su ieškove yra visiškai atsiskaitęs. 2009 m. rugsėjo 22 d. ieškovė, neįspėjusi namo gyventojų, savavališkai nuėmė atsakovo įrengtą dujų skaitiklį, atsakovas skaitiklio nuėmime nedalyvavo, todėl neteko galimybės patikrinti skaitiklio duomenis bei patyrė tiesioginius nuostolius.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos dujos“ prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2007 m. birželio 27 d. su ieškove sudarė gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 12188785. Už suvartotas dujas ieškovė iki 2009 m. lapkričio 30 d. su AB „Lietuvos dujos“ atsiskaitė pagal vieną apskaitos priemonę – gamtinių dujų skaitiklį Kromschroder BK G 6T (BK), Nr. 16426346. Kadangi už suvartotas gamtines dujas buvo mokama nepilnai ir nereguliariai, dėl nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. susidariusio 4 222,63 Lt įsiskolinimo už suvartotas gamtines dujas AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2756-535/2010 ši skola buvo priteista, ieškovei nurodant, kad jai neužkertamas kelias patirtą žalą regreso tvarka prisiteisti iš trečiųjų asmenų. Šį sprendimą peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje nurodė, kad tretieji asmenys, naudojęsi teikiamomis dujomis pagal bendrą apskaitą, t.y. leidus T. R., gali būti atsakingi už gautas dujas tik atsakovei, o ne ieškovui AB „Lietuvos dujos“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo O. R. ieškovės T. R. naudai 1 271,37 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo 1 262,97 Lt sumos nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškovės ieškinį atsakovo O. R. atžvilgiu atmetė; priteisė iš atsakovo V. T. ieškovės T. R. naudai 994,80 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo 994,80 Lt sumos nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškovės T. R. ieškinį atsakovo V. T. atžvilgiu atmetė; priteisė iš atsakovo P. V. ieškovės T. R. naudai 1 151,98 Lt skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo 1 151,98 Lt sumos nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškovės T. R. ieškinį atsakovo P. V. atžvilgiu atmetė; priteisė iš atsakovo A. Š. ieškovės T. R. naudai 2 445,65 Lt skolą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 2 444,65 Lt sumą nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškovės T. R. ieškinį atsakovo A. Š. atžvilgiu atmetė; priteisė iš ieškovės T. R. atsakovo O. R. naudai 200 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės T. R. atsakovo V. T. naudai 400 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš atsakovo O. R. 72,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo V. T. 46,91 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo P. V. 87,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. Š. 108,31 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš atsakovo O. R. 193,18 Lt antrinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo V. T. 152,23 Lt antrinės pagalbos išlaidų, atsakovo P. V. 176,33 Lt antrinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo A. Š. 374,26 Lt antrinės pagalbos išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 27 d. AB „Lietuvos dujos“ su ieškove T. R. pasirašė Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 12188785. Šia sutartimi AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojo tiekti T. R. dujas, atitinkančias dujų kokybės reikalavimus, adresu (duomenys neskelbtini), o T. R. įsipareigojo laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas. AB „Lietuvos dujos“ sunaudotą dujų kiekį skaičiavo pagal vieną apskaitos priemonę – gamtinių dujų skaitiklį Kromschroder BK G 6T (BK), Nr. 16426346, pastatytą su T. R. sudarant sutartį, o valdoje esant vienam skaitikliui, tačiau joje gyvenant kelioms šeimoms, tarp gyventojų buvo nustatyta tarpusavio atsiskaitymo tvarka už sunaudotas dujas: namo gyventojai duodavo T. R. pinigus atsiskaitymui už dujas su AB „Lietuvos dujos“, o ši atsiskaitydavo su AB „Lietuvos dujos“. Aplinkybę, kad T. R., O. R., V. T., A. Š. ir P. V. konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos tokios sutartys, konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje. Tarp bylos šalių nekilo ginčo dėl tos aplinkybės, kad iki 2009 m. rugsėjo 25 d. tarp šalių buvo nusistovėjusi tvarka dėl apmokėjimo už gamtines dujas, tiekiamas jų naudojamiems butams (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovų atstovai patvirtino, kad suvartotų dujų kiekį tikrindavo ir/nurodydavo ieškovė, kad atsakovai mokėdavo ieškovei pagal jos teikiamus lapelius grynaisiais pinigais ar pavedimu iki atsirado konfliktai, išskyrus P. V., kuris tarpusavio atsiskaitymo aktus rengė pats. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti, jog ieškovę ir atsakovus saistė prievoliniai teisiniai santykiai dėl gamtinių dujų tiekimo preliminariųjų pirkimo - pardavimo sutarčių ar butų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu atsakovų valdomiems butams name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šie santykiai iki nuosavybės teisės į butus atsakovams atsiradimo buvo grindžiami ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje įtvirtinta bendraturčių pareiga išlaikyti turtą, bet namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės ir namo patalpų valdytojų žodiniu susitarimu dėl atsiskaitymo už faktiškai suvartotas gamtines dujas. Toks susitarimas negali būti laikomas niekiniu, nes įstatymo įvirtintas sutarčių laisvės principas suteikia laisvę asmenims savo nuožiūra sudaryti sutartis ir nustatyti jų sąlygas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nuo 2006 m. gruodžio 4 d. niekas kitas, išskyrus O. R., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, šiam butui teikiamomis dujomis nesinaudojo. Kaip pirminius duomenis suvartotoms gamtinėms dujoms paskaičiuoti ieškovė ima skaitiklio Nr. 001867615 parodymus. Šis skaitiklis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pastatytas 2006 m. gruodžio 4 d., demontuotas 2009 m. rugsėjo 21 d. Pagal ieškovės į bylą pateiktą turto perdavimo - priėmimo aktą šio skaitiklio parodymai 2006 m. gruodžio 4 d.buvo 11 301 kub. m, o jį demontuojant - 14 242,4 kub. m. Teismo vertinimu, bylos medžiaga liudija buvus ieškovės ir atsakovo O. R. valinį susitarimą, kad, iki bus pastatyti atskiri dujų apskaitos prietaisai, suvartotas gamtinių dujų kiekis bus nustatomas pagal laikino skaitiklio Nr. 001867615 parodymus. Pasekmes to, kad, atsakovo O. R. teigimu, jis nekontroliavo jo suvartoto dujų kiekio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), skaitiklio duomenų nefiksavo, ieškovės nurodomų duomenų netikrino, nors tokias galimybes turėjo, turi prisiimti pats atsakovas. Teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodomu gamtinių dujų kiekiu, tiektu butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pateikto gamtinio dujų kiekio neįtakoja ir atsakovo nurodoma aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu jis bute negyveno: atsakovo pateikta 2008 m. rugpjūčio 28d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1 yra įsipareigojimas išsinuomoti gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, liudijančių tokio įsipareigojimo faktinį įgyvendinimą. Minėta sutartis pati savaime nepakankama teigti, kad ją sudaręs atsakovas negalėjo patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs ieškovės nurodomą skolos paskaičiavimo laikotarpį nuo 2007 m. balandžio mėnesio, sprendė, kad mažintinas tik ieškovės prašomas priteisti abonentinis mokestis už 2007 m. sausio - kovo mėn. Teismas taip pat sutiko su atsakovu, kad už gamtines dujas, teikiamas butui (duomenys neskelbtini), atsakovas sumokėjo ieškovei bankiniais pavedimais 565,84 Lt, tačiau atmetė kaip neįrodytą atsakovo argumentą, kad jis yra perdavęs ieškovei grynais pinigais 520 Lt, nes, teismo nuomone, šią aplinkybę paliudijusios I. R., A. T. yra aiškiai suinteresuotos bylos baigtimi.

Teismas nurodė, kad tarp bylos šalių nekyla ginčo dėl to, kad faktiškai butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui V. T. buvo perduotas 2007 m. vasario 23 d., tą liudija ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tarp šalių kyla ginčas tik dėl skolos paskaičiavimo laikotarpio. Kaip pirminius duomenis suvartotoms gamtinėms dujoms šiame bute paskaičiuoti ieškovė ima ieškovės įrengto skaitiklio Nr. 003596580 parodymus, kuris pastatytas šiam butui 2006 m. gruodžio 4 d., o demontuotas 2009 m. rugsėjo 21 d. Pagal ieškovės į bylą pateiktą turto perdavimo - priėmimo aktą dujų skaitiklio parodymai 2006 m. gruodžio 4 d. buvo 89,50 kub. m., o jį demontuojant – 4 923,829 kub. m. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovui V. T. perduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), skaitliuko parodymai buvo kitokie, ar kad butu iki jo naudojosi kas nors kitas. Atsakovas V. T. sutiko, kad pagal tarpusavio žodinį susitarimą su ieškove jis už gamtines dujas 2007 m. atsiskaitydavo mokėdamas grynaisiais pinigais pagal ieškovės pateiktus skaitliuko rodmenis. Pasekmes to, kad atsakovas V. T. nekontroliavo jo suvartoto dujų kiekio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), skaitliuko duomenų pats nefiksavo, ieškovės nurodomų duomenų netikrino, nors tokias galimybes turėjo, turi prisiimti pats atsakovas. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovė nepagrįstai jam skaičiuoja abonentinį mokestį nuo 2007 m. sausio mėnesio, nes abonentinis mokestis jam galėjo būti skaičiuotas tik nuo 2007 m. vasario 23 d., tačiau atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad jis mokėjo 2008 m. pagal AB „Lietuvos dujos“ nurodomą jo suvartotą gamtinių dujų kiekį, nes AB „Lietuvos dujos“ civilinėje byloje Nr. 2-2756-535/2010 nurodė, kad apie tai, jog atskiriems butams iki 2009 m. spalio 22 d. buvo įrengti papildomi dujų apskaitos prietaisai, AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialui nebuvo žinoma. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai atsakovui V. T. skaičiuoja skolą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gruodžio 13 d., tačiau pripažino neįrodytais atsakovo teiginius, kad jis ieškovei grynaisiais pinigais yra sumokėjęs 2 000 Lt. Byloje liudytoja apklaustos A. T. parodymai, teismo vertinimu, nelaikytini pakankamais nurodytai aplinkybei pagrįsti, kadangi ji yra atsakovo sutuoktinė, betarpiškai suinteresuota bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad byloje surinktais įrodymais yra nustatyta aplinkybė, jog atsakovas V. T. yra sumokėjęs tiesiogiai AB „Lietuvos dujos“ ieškovės nurodomą 2 744,28 Lt sumą, todėl sprendė, kad iš ieškovės atsakovo naudai priteisima ne jos prašoma priteisti 2182,30 Lt suma, o 994,80 Lt suma.Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 3 metų ieškinio senaties termino taikymo nurodydamas, kad tokio pobūdžio reikalavimams taikytina 10 metų ieškinio senatis, kurios ieškovė nėra praleidusi.

Teismas nustatė, kad atsakovas P. V. su ieškove už laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. rugsėjo 25 d. tiekiamas gamtines dujas butui (duomenys neskelbtini), atsiskaitydavo grynaisiais pinigais pagal jų sutarimu atsakovo P. V. pastatytą laikiną dujų skaitiklį Nr. 001821038. Laikinasis skaitiklis buvo demontuotas nedalyvaujant atsakovui 2009 m. rugsėjo 21 d., jame buvo nurodyti skaitiklio rodmenys – 12 787,476. Atsiskaitymai tarp šalių vyko atsakovui pagal laikinojo skaitliuko duomenis parengus tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Ginčo tarp ieškovės ir atsakovo P. V. dėl suvartoto gamtinių dujų kiekio iš esmės nėra. Ieškovė rašytiniais įrodymais byloje pagrindė aplinkybę, kad laikinasis dujų skaitiklis Nr. 001821038, demontuotas 2013 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. spalio 7 d. buvo sumontuotas tame pačiame atsakovui priklausančiame bute, esnačiame (duomenys neskelbtini), su tais pačiais rodmenimis – 12 787,476 kub. m. Ginčas tarp šalių kyla tik dėl to, ar atsakovas P. V. yra sumokėjęs 1 102,92 Lt sumą pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Teismas sprendė, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė. Vien atsakovo paaiškinimai, kad jis tokią sumą yra sumokėjęs, teismo nuomone, laikytini nepakankamais šiai aplinkybei pagrįsti. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektas gamtines dujas iki 2009 m. kovo 19 d., teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 1 151,98 Lt skolos priteisimo.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo A. Š. atstovas neneigė aplinkybės, kad suvartotas gamtinių dujų kiekis bute (duomenys neskelbtini), buvo nustatomas pagal ieškovės 2006 m. gruodžio 4 d. sumontuoto dujų skaitiklio Nr. 27345177 rodmenis. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo A. Š. kilo tik dėl atsakovo A. Š. sumokėtos sumos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2009 m. rugsėjo 25 d. tiektas gamtines dujas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad atsakovas A. Š. yra sumokėjęs ieškovei ne ieškovės nurodomą 857,41 Lt, o 869,05 Lt sumą, todėl iš atsakovo A. Š. ieškovės naudai priteisė ne 2 456,29 Lt, o 2 444,65 Lt sumą.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. T. ieškovės T. R. naudai priteista 994,80 Lt skola, 5 proc. metinės palūkanos, 6,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, 46,91 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, 152,23 Lt antrinės pagalbos išlaidų bei dalyje dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės T. R. ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas tinkamai nenagrinėjo skaitiklių rodmenų patikimumo klausimo, taip pat visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad ieškovės pateikta lentelė yra nepagrįsta, kad buvo šildomi ir kiti name esantys, ieškovei priklausantys, butai, o jų duomenų ieškovė teismui nepateikė. Teismas tinkamai neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų. Teismas nepagrįstai vertino, kad ta aplinkybė, jog ieškovė reikalaudavo didesnių pinigų sumų, o atsakovai pradžioje ja pasitikėjo, yra pagrindas dabar priteisti susidariusią skolą remiantis vien ieškovės sudarytomis lentelėmis, kurios yra niekuo nepagrįstos, bei demontavimo aktais, kurių nei vienas iš butų savininkų nepasirašė, kadangi neturėjo galimybės dalyvauti demontuojant skaitiklius. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą dėl lentelėje nurodomų didžiulių suvartotų dujų kiekio neatitikimo protingumo ir teisingumo principams.

2) Teismas pripažino atsakovo pateiktą rašytinį įrodymą, kad jis yra galutinai atsiskaitęs su ieškove už dujas iki 2007 m. gruodžio 13 d., tačiau nepripažino, kad atsakovas yra ieškovei sumokėjęs 2 000 Lt. Teismas rėmėsi vien tik ieškovės pateikta niekuo nepagrįsta lentele ir jos nurodytais skaičiais ir padarė išvadą, kad atsakovas ieškovei sumokėjo grynaisiais pinigais už dujas nuo 89 kub. m. iki 2118 kub. m. Šie teismo paskaičiavimai nė aiškūs ir pagrįsti, nėra aišku, kodėl imamas skirtumas nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. sausio 1 d., kadangi ieškovė lentelėje nenurodo duomenų apie tai, kiek suvartota dujų nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki 2008 m. sausio 1 d..

3) Teismo motyvai, kuriais remiantis teismas nusprendė nesivadovauti liudytojų A. T. ir I. R. parodymais yra nepagrįsti, kadangi akivaizdu, jog esant dažniems teisminiams ginčams tarp ieškovės T. R. ir visų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų, geri santykiai tarp šalių nėra galimi, tačiau dėl to nėra kalti atsakovai ar jų sutuoktinės. Byloje yra duomenys, kad T. R. provokuoja konfliktus, yra įspėta administracine tvarka dėl netinkamo elgesio su viena iš namo gyventojų. Liudytoja A. T. prisiekusi ir nieko neslėpdama, atvirai bei sąžiningai teismui pasisakė, kad santykiai yra konfliktiški, teismas tai galėjo įžvelgti ir iš visų byloje esančių duomenų apie ieškovės įsiskolinimus atsakovui, konfliktus su namo gyventojais bei dažną bylinėjimąsi teisme, tačiau vien dėl šios aplinkybės nesiremti liudytojos parodymais, o remtis visiškai niekuo nepagrįsta ieškovės pateikta lentele bei ieškovės nenuosekliais paaiškinimais, yra visiškai netikslinga, tokie motyvai prieštarauja pamatiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

4) Ieškovė niekaip neįrodė, kad atsakovas jai grynais pinigais sumokėjo mažesnę nei 2 000 Lt sumą. Nėra aišku, kuo remiantis teismas nustatė, kokią būtent sumą pagal nepagrįstus ieškovės nurodytus lentelėje skaitliukų parodymus atsakovas ieškovei sumokėjo grynaisiais pinigais. Šiuo atveju ieškovė neįrodė nei skolos buvimo, nei mažesnės sumos gavimo iš atsakovo grynaisiais pinigais.

5) Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai sumažino pagal atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (54,42/100 dalis) paskaičiuotinas 707 Lt atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 400 Lt. Atsakovo V. T. patirtos 1 300 Lt dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra minimalios, pagrįstos ir neviršijančios maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų įkainių advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, proporcingumo kriterijus.

Atsakovas A. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovo atžvilgiu tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) AB „Lietuvos dujos“ rašte, kuriuo remiasi teismas ir ieškovė, neteisingai nurodo, kad atsakovas A. Š. sumokėjo tik 869,05 Lt sumą, kadangi ir iš pačios AB „Lietuvos dujos“ pateiktos lentelės galima matyti, kad atsakovo A. Š. mokėjimai visiškai atitinka AB „Lietuvos dujos“ lentelėje nurodomas datas ir pinigų sumas, tačiau galbūt per klaidą AB „Lietuvos dujos“ neužskaitė šių mokėjimų, kaip atliktų būtent A. Š., nors tai buvo jo ir jo sutuoktinės mokėjimai už jų butui teikiamas gamtines dujas. AB „Lietuvos dujos“ šias gautas sumas nurodo savo lentelėje, tai reiškia, kad pinigus jie iš tikrųjų gavo. AB „Lietuvos dujos“ neužskaitydavo mokėjimų, atliktų per DNB Nord banką A. Š. vardu, tačiau šiuos pinigus gaudavo. AB „Lietuvos dujos“ matydavo tik T. R. mokėjimo knygelės numerį, kadangi tik ji viena buvo oficiali dujų vartotoja, dėl to šiuo atveju iš atsakovo T. R. naudai priteistos sumos, kurios buvo atsakovo sumokėtos.

2) Savo pateikiamoje lentelėje ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių nurodo kitokias mokėtinas sumas, kurių nenurodinėjo savo raštuose/atsiskaitymo aktuose. Ieškovė savo lentelėse nurodo nepagrįstus ir nesuprantamus paskaičiavimus, kuriais klaidingai ir be pagrindo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į pačios ieškovės pateiktą A. Š. raštą Vilniaus apygardos teismui, kuriame nurodytos sumokėtos ieškovei sumos ir mokėjimų datos. Paskutinis ieškovės pasirašytas raštas/atsiskaitymo aktas aiškiai ir nenuginčijamai įrodo, jog atsakovas visiškai ir galutinai atsiskaitė su ieškove už gamtines dujas, už visa laikotarpį iki pat 2008 m. gruodžio 30 d.

3) Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pati rėmėsi A. Š. Vilniaus apygardos teismui pateikta lentele, kurioje nurodomos sumokėtos ieškovei sumos ir mokėjimo datos. Pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovas su ja atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, tačiau visiškai nepagrįstai savo pačios sudarytoje lentelėje pateikia kitokius duomenis.

4) Ieškovė nepagrįstai lentelėje nurodo, kad dujų suvartojimą ji skaičiuoja nuo 2007 kovo mėnesio, kadangi pati savo patikslintame ieškinyje nurodo, jog A. Š. į butą atsikraustė 2007 m. vasarą, o ne kovo mėnesį. Iš tiesų atsakovas su šeima į butą atsikraustė vasaros gale, o ne kovo mėnesį, tačiau šios aplinkybės teismas tinkamai neįvertino.

5) Įrodinėjimo našta buvo visiškai nepagrįstai perkelta atsakovams – jie turėjo ginčyti niekuo nepagrįstus ieškovės reikalavimus ir jos pačios surašytas lenteles, o ieškovė neturėjo pareigos įrodyti duomenų lentelėje tikrumo ir tinkamai pagrįsti visas savo reikalaujamas sumas, nurodomus skaitliukų parodymus, paaiškinti kiekvieną iš jų. Būtent ieškovė turėjo įrodinėti savo dėstomas aplinkybes ir atsakovų įsiskolinimą, pagrįsti savo teikiamų duomenų ir paskaičiavimų tikrumą, o tai nebuvo tinkamai padaryta. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas pažeidė rungimosi principą ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso taisykles.

Atsakovas O. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo O. R. ieškovės T. R. naudai priteista 1 262,97 Lt skola, 5 proc. metinių palūkanų nuo 1 262,97 Lt sumos nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, 72,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai ir 193,18 Lt antrinės pagalbos išlaidų bei sprendimo dalį dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – T. R. ieškinį atsakovo O. R. atžvilgiu atmesti; atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir apelianto, kaip buto valdytojo, buvo žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo už bute suvartotas gamtines dujas tvarkos, tačiau tai nereiškia, kad šalys už suvartotas gamtines dujas buvo sutarusios mokėti pagal ieškovės neva sumontuotų skaitiklių rodmenis. Tarp ieškovės ir apelianto buvo susitarimas, kad apeliantas pinigus už suvartotas dujas perdavinės ieškovei. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi ginčo dėl to, jog bute buvo naudojamasi gamtinėmis dujomis nėra ir nebuvo. Visa ginčo esmė yra susijusi su ieškovės neteisėtu ir neteisingu paskaičiavimu už suvartotas gamtines dujas.

2) Teismas nepagrįstai vadovavosi 2006 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovės ir K. K. sudaryta panaudos sutartimi. Minėta sutartis visiškai neįrodo fakto, kad skaitikliai buvo tinkamai sumontuoti, kad jie nebuvo pažeisti, kad jų rodmenys teisėti ir teisingi. Teismas nenustatė aplinkybės, kada šie skaitikliai buvo sumontuoti, į bylą nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jų įrengimą. Ieškovė nepateikė nei skaitiklių sumontavimo akto, nei jokių kitų įrodymų, įrodančių, kada buvo sumontuoti skaitikliai, kas juos sumontavo, tačiau nepaisant šių aplinkybių, teismas jų rodmenimis, surašytais ieškovės lentelėse, vadovavosi. Priešingai nei nurodė teismas, apeliantas negalėjo ir neturėjo pareigos kontroliuoti skaitiklių sumontavimo fakto bei rodmenų teisingumo ir teisėtumo. Už tinkamą gamtinių dujų apskaitą name buvo atsakinga išimtinai ieškovė ir ji turėjo užtikrinti tinkamą bei teisėtą gamtinių dujų apskaitą name.

3) Nesant name teisėtai sumontuotų skaitiklių, apeliantui mokesčiai už suvartotas dujas skaičiuotini proporcingai valdomo buto plotui. O. R. už bute suvartotas dujas 2007 - 2009 m. turėjo mokėti 1 525,27 Lt, tačiau, remiantis byloje esančiais dokumentais, jis yra sumokėjęs 2 808,76 Lt. Akivaizdu, kad apeliantas yra permokėjęs už jo bute suvartotas dujas, todėl teismo sprendimas, kuriuo iš apelianto priteista dar 1 262,97 Lt suma, negali būti teisėtas bei pagrįstas, kadangi suteikia ieškovei galimybę neteisėtai praturtėti apelianto sąskaita.

4) Teismas išimtinai iš ieškovės paaiškinimų, kurie yra nelogiški ir prieštaraujantys galiojantiems teisės aktams, sprendė, kad A.A. Y. ir E. Y. nebuvo dujų vartotojais ginčo laikotarpiu. Jei butai būtų nešildomi, jie neatitiktų higienos reikalavimų. Pagal viešojo registro duomenis, name yra 9 butai, taigi visi savininkai turi pareigą mokėti mokesčius už name suvartotą gamtinių dujų kiekį.

5) Teismas nepagrįstai atmetė kaip neįrodytą apelianto argumentą, kad jis yra perdavęs ieškovei grynaisiais pinigais 520 Lt, motyvuodamas tuo, jog šią aplinkybę paliudijusios I. R. ir A. T. yra aiškiai suinteresuotos bylos baigtimi. Pinigų perdavimo ieškovei faktas vyko apelianto bute, todėl akivaizdu, kad kitų asmenų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, negali būti. Be to, grynųjų pinigų perdavimo ieškovei aplinkybės jau yra nustatytos ankstesniuose teismų sprendimuose.

5) Apelianto prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo žymiai mažesnės nei nurodytų maksimalių dydžių vidurkis. Be to, teismo posėdžiai dėl ieškovės kaltės truko itin ilgai, kadangi ieškovė, nors ir turėjusi atstovą byloje, po keletą valandų dėstydavo nelogiškas, su byla nesusijusias aplinkybes.

Atsakovas P. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo P. V. ieškovės T. R. naudai priteista 1 151,98 Lt suma, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir ieškovės ieškinį atsakovo P. V. atžvilgiu atmesti; priteisti iš ieškovės T. R. atsakovo P. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2013 m. spalio 7 d. atsakovui P. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sumontuotas tas pats skaitiklis su tais pačiais rodmenimis, t.y. 12787,476 kub. m. Dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų atsakovui P. V. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), dujų tiekimas buvo nutrauktas, demontuojant minėta skaitiklį, ir atnaujintas tik 2009 m. gruodžio 21 d. 2009 m. gruodžio mėn., atsakovui P. V. pasirašius sutartį su AB „Lietuvos dujos“ buvo sumontuotas naujas dujų skaitiklis Elster BK G4T, Nr. 26591665, kurio parodymai buvo 0,00 kub. m. Taigi ieškovė, siekdama suklaidinti teismą, rašytiniuose paaiškinimuose pateikė akivaizdžiai neteisingus ir melagingus duomenis. Šias aplinkybes patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas mokėjimų išrašas bei 2013 m. liepos 11 d. buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo (perplombavimo) akto kopija.

2) Ieškovė piktavališkai vengė atsiskaityti su gamtinių dujų tiekėju už suvartotas gamtines dujas, nepaisant to, kad atsakovas P. V. su ieškove atsiskaitydavo tinkamai ir tarpusavyje suderintais terminais. Dėl ieškovės nesąžiningų ir piktavališkų veiksmų atsakovas P. V. buvo priverstas šaltuoju metų laiku gyventi be gamtinių dujų, kuriomis yra šildomas jam priklausantis butas ir karštas vanduo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Š. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo jo ir atsakovų O. R. bei V. T. apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1) Aplinkybė, kad ieškovė neigė ir V. T. turimą rašytinį įrodymą apie galutinį atsiskaitymą, kaip ir ieškovės neigimas dėl atsakovo A. Š. galutinio atsiskaitymo už dujas, rodo jos piktnaudžiavimą savo teisėmis ir nesąžiningumą. Teismas nepagrįstai liudytojų parodymus vertino kaip nepatikimus, kadangi tik liudytojos galėjo betarpiškai matyti grynųjų pinigų perdavimus, o aplinkybė, kad ieškovė konfliktuoja su visais namo gyventojais, negali nulemti liudytojų parodymų nepatikimumo, kadangi pati ieškovė yra atsakinga už susidariusią konfliktinę situaciją.

2) Pirmosios instancijos teisme įrodinėjimo našta buvo visiškai nepagrįstai perkelta atsakovams – atsakovai turėjo ginčyti nepagrįstus ieškovės reikalavimus ir pačios surašytas lenteles, o ieškovė neturėjo pareigos įrodyti duomenų lentelėje tikrumo ir tinkamai pagrįsti visas savo reikalaujamas sumas, nurodomus skaitliukų parodymus, paaiškinti kiekvieną iš jų. Būtent ieškovė turėjo įrodinėti savo dėstomas aplinkybes ir atsakovų įsiskolinimą, taip pat pagrįsti savo teikiamų duomenų ir paskaičiavimų tikrumą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, įrodinėjimą reglamentuojančias proceso taisykles, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.

Atsakovas V. T. atsiliepimu į atsakovų O. R. ir A. Š. apeliacinius skundus prašo jo ir atsakovų O. R. ir A. Š. apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas tinkamai neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų bei tinkamai neišsprendė visų pateiktų motyvų pagrįstumo. O. R., kaip ir kiti atsakovai, tarp jų ir atsakovas V. T. bei A. Š., mokėjo ieškovei už suvartotas gamtines dujas grynaisiais pinigais. Ši aplinkybė buvo nustatyta prejudicinę reikšmę turinčiuose teismo sprendimuose, ją paliudijo ir liudytojos, be to, pati ieškovė pripažino, kad visi atsakovai mokėjo grynaisiais pinigais. Nėra aišku, kokiu pagrindu teismas rėmėsi išimtinai ieškovės T. R. išdėstytomis aplinkybėmis ir nepagrįstomis lentelėmis.

2) Įrodinėjimo našta buvo nepagrįstai perkelta atsakovams. Būtent ieškovė turėjo įrodinėti savo dėstomas aplinkybes ir pagrįsti atsakovų įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, įrodinėjimą reglamentuojančias proceso taisykles bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

3) Bylinėjimosi išlaidos buvo nepagrįstai sumažintos ir atsakovui O. R., nors išlaidos, sumokėtos už teisinę pagalbą, buvo mažesnės nei vidutinės, neviršijo maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų įkainių advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kaip ir atsakovo V. T. patirtos išlaidos.

Atsakovas O. R. atsiliepimu į atsakovų A. Š. ir V. T. apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas turėtų įvertinti A. Š. teikiamus rašytinius įrodymus, kadangi jie yra reikšmingi ne tik siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, tačiau taip pat įrodo ieškovės nesąžiningumą, t.y. ieškovė, žinodama, jog A. Š. yra visiškai su ja atsiskaitęs, vis tiek inicijavo jo atžvilgiu teisminį procesą.

2) Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad visų atsakovų paaiškinimai bei procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos buvo vienodos, nuoseklios, tuo tarpu ieškovė viso teisminio nagrinėjimo metu keitė savo poziciją, jos nurodytos aplinkybės prieštaravo viena kitai bei jos pačios pateiktiems dokumentams. Teismas be jokių pagrįstų motyvų atmetė liudytojų parodymus, nepaisant to, kad jos, kaip ir kiti namo gyventojai, davė nuoseklius parodymus, kuriais abejoti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė T. R. prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1) Skaitiklių demontavimo darbai vyko suderinus laiką su gyventojais, be to, ieškovė stengėsi kuo greičiau sudaryti galimybę kiekvienam apeliantui pasirašyti individualios apskaitos sutartis tiesiogiai su paslaugų tiekėju, tam, kad įsiskolinimas ieškovės vardu toliau nedidėtų, nes apeliantai mokėdavo už dujas savo nuožiūra, o ne pagal sunaudotą dujų kiekį. Pradžioje apeliantas A. Š. sutiko su laikino apskaitos prietaiso duomenimis ir atsiskaitydavo pagal šio prietaiso parodymus, vėliau, suprato, kad gali išvengti atsakomybės, kadangi sutartis dėl dujų tuo metu buvo sudaryta tik su ieškove. Faktiškai pasinaudojęs dujomis, tačiau nesusimokėjęs, apeliantas privalo sumokėti už sunaudotas dujas.

3) Apeliantas O. R. neteisingai vertina susidariusią padėtį, vienašališkai pateikia argumentus, siekdamas išvengti prievolės mokėti už faktiškai sunaudotas dujas. Kaip ir apeliantas A. Š., apeliantas O. R. neigia sunaudojęs ieškinyje nurodytą dujų kiekį, tačiau paties apelianto vykdyti mokėjimai ir teismo atliktas paskaičiavimas aiškiai patvirtina sunaudotą dujų kiekį ir taip pat patvirtina kiekvienam butui priskirtų skaitiklių parodymus, lyginant su bendro namo skaitiklio parodymais. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas vadovavosi neoficialiais skaičiavimais, nes byloje yra AB „Lietuvos dujos“ mokėjimų išrašai, kurie patvirtina, kad apeliantas nesumokėjo dalies už sunaudotas dujas. Apelianto pateikti paskaičiavimai bei siūlymas taikyti bendraturčių teises ir pareigas, negali būti laikomas pagrįstu, nes dujų vartojimas apelianto reikmėms akivaizdžiai negali būti siejamas su bendraturčių pareigomis apmokėti dalį sumos proporcingai turimam plotui.

Atsiliepimas

4) Negalima sutikti su apelianto V. T. argumentais, kad nei vienas gyventojas negalėjo dalyvauti išmontuojant dujų skaitiklius, nes patys gyventojai dalyvavo skaitiklių išmontavimo procedūroje ir net buvo iškvietę policiją, kad išsiaiškintų, kodėl išmontuojami dujų skaitikliai. Apeliantas nurodo, kad negalėjo sunaudoti 205 kub. m. dujų per trumpą laikotarpį, tačiau apelianto butas yra apie 70 kv. m ploto, o buto šildymas ir karšto vandens gamyba vyksta dujų pagalba, todėl toks dujų kiekis yra net per mažas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Ginčas tarp šalių kilęs dėl atsiskaitymo už dujas, tiektas atsakovų naudojamiems butams, esantiems (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2009 m. Byloje nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu dujos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiamos AB „Lietuvos dujos“ su ieškove T. R. pasirašytos sutarties pagrindu, name sunaudotų dujų apskaita vykdoma pagal vieną apskaitos priemonę – dujų skaitiklį Nr. 16426346.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (iki 2009 m. rugsėjo 25 d.) tarp gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų buvo nustatyta tarpusavio atsiskaitymo tvarka už sunaudotas dujas, pagal kurią namo gyventojai už sunaudotas dujas atsiskaitydavo su ieškove T. R., o pastaroji atsiskaitydavo su AB „Lietuvos dujos“. Apskaita buvo vykdoma pagal atitinkamiems butams įrengtus laikinus apskaitos prietaisus. Tokiu susitarimo neneigia nei vienas iš atsakovų, išskyrus atsakovą O. R., kuris apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys buvo sutarusios, jog už dujas bus atsiskaitoma su ieškove, tačiau šalių susitarimo atsiskaityti pagal skaitiklio rodmenis nebuvo, ir kad jam tenka pareiga mokėti mokesčius proporcingai valdomai turto daliai. Kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.

Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, išlaidos energijai ir pan.). Kitaip nei išlaidos namui išlaikyti ir išsaugoti, su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos siejamos su faktiniu atitinkamų paslaugų naudojimu, o ne su valdomos nuosavybės plotu, taigi apeliantas O. R. nepagrįstai remiasi CK nuostatomis, numatančiomis išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti dengimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp ieškovės ir atsakovo O. R., kaip ir tarp ieškovės bei kitų nagrinėjamos bylos atsakovų, egzistavo susitarimas, kad už bute sunaudotas dujas bus atsiskaitoma pagal šiam butui įrengtų skaitiklių rodmenis. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad toks šalių susitarimas yra leistinas ir neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, todėl pagrįstai juo vadovavosi vertindamas ieškovės reikalavimų atsakovams pagrįstumą.

Kolegija pažymi, kad tarp šalių egzistuojant susitarimui dėl atsiskaitymo už energiją (dujas) ginčo laikotarpiu, ieškovė atsakovų atžvilgiu netapo energijos tiekėja, kadangi pagal įstatymo nuostatas energijos tiekėju gali būti tik energijos tiekimo įmonė (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai nepagrįstais pripažintini apeliantų argumentai dėl skaitiklių sumontavimo ir naudojimo teisėtumo. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sudarydami susitarimą dėl atsiskaitymo už dujas tvarkos ieškovė ir atsakovai veikė kaip lygiateisės susitarimo šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovai turėjo lygias galimybes kontroliuoti ginčo skaitiklių naudojimą ir jų parodymus, o byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymo tvarka visoms šalims buvo priimtina iki tol, kol ieškovės ir atsakovų santykiai tapo konfliktiniais. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai, kaip ir ieškovė, turėjo visas galimybes konktoliuoti įrengtų skaitiklių parodymus, ginčyti jų montavimo teisėtumą ar rodmenų pagrįstumą, tačiau to nedarė keletą metų. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimo skaitiklių rodmenų nekontroliavimo pasekmes turi prisiimti patys atsakovai.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovų argumentų, kad butuose įrengti skaitikliai ieškovės buvo demontuoti nedalyvaujant atsakovams. Kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad skaitikliai demontuoti atsakovams nedalyvaujant savaime, atsakovams nepateikus jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad skaitiklių demontavimo metu skaitiklių rodmenys neatitiko tikrovės, nesudaro pagrindo šiais rodmenimis nesivadovauti. Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymas pagal ginčo skaitiklius vyko keletą metų, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad būtent demontavimo metu skaitiklių rodmuo būtų neprotingai ir neproporcingai padidėjęs, lyginant su iki demontavimo buvusiais skaitiklių parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais rodmenimis vadovavosi.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantų argumentus, kad atsakovų sąskaita galimai buvo šildomi kiti to paties gyvenamojo namo butai. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas kiekvienam iš atsakovų tenkančią skolos dalį, vadovavosi jų butams įrengtų skaitiklių duomenimis. Duomenų apie tai, kad tais pačiais skaitikliais būtų apskaitomas kituose to namo butuose sunaudotas dujų kiekis, į bylą nepateikta.

Kiti apeliantų nurodomi argumentai yra individualūs, susiję su byloje pateiktų įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl kiekvienam iš atsakovų tenkančio skolos dydžio, todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija pasisakys atskirai.

Dėl A. Š. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas A. Š. savo apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) atsakovas tiesiogiai AB „Lietuvos dujos yra sumokėjęs 1 805,63 Lt sumą, o ne 869,05 Lt sumą (tam pagrįsti apeliantas teikia naujus įrodymus); 2) ieškovei grynaisiais pinigais buvo sumokėta 3 625,08 Lt suma ir su ieškove yra visiškai atsiskaityta, tą patvirtina šalių pasirašyti atsiskaitymo aktai. Ieškovės nurodytas didesnės skolos paskaičiavimas yra neaiškus ir nepagrįstas jokiais įrodymais; 3) apeliantas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 278,01 Lt sumos, nesumokėtos AB „Lietuvos dujos“, priteisimo, nes dėl klaidos atliko mokėjimą pagal mažesnį tarifą.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Bylos medžiaga patvirtina, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su apelianto atsiliepimu į ieškinį, kuris buvo pasirašytas apelianto sutuoktinės, ir dėl šios priežasties apeliantui buvo nustatytas terminas atsiliepimo trūkumams pašalinti (b.l. 72-92, 98-99, t. I). Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nebuvo įteikta atsakovui ir pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pareigos pranešti teismui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą pažeidimą, apelianto atsiliepimą laikė nepaduotu (b.l. 141-142, t. I). Nepriėmus atsakovo atsiliepimo, teismo nebuvo priimti ir atsakovo kartu su atsiliepimu teikiami rašytiniai įrodymai. Pakartotinai nurodyti įrodymai ir atsakovo atsiliepimas, kurį prašyta laikyti atsakovo rašytiniais paaiškinimais, buvo pateikti teismui atsakovo atstovės (b.l. 29, t. III), tačiau teismo nepriimti dėl tos pačios priežasties (atsiliepimas pasirašytas atsakovo sutuoktinės) (b.l. 57, t. III). Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas turėjo procesinį pagrindą nepriimti atsakovo atsiliepimo, jam nebuvo pagrindo nepriimti kartu su juo teikiamų rašytinių įrodymų, nes jie buvo pateikti teismui įgalioto asmens – atsakovo atstovės, todėl šiuos apelianto naujai teikiamus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad apeliantas T. R. už dujas mokėjo iki 2009 m. sausio 1 d., dujų skaitiklio parodymo 7645. Vėliau apeliantas mokėjo tiesiogiai AB „Lietuvos dujos“. Pagal ieškovės su ieškiniu pateiktą skolos lentelę, apelianto mokėtina suma iki 2009 m. sausio 1 d. sudaro 4 673,70 Lt, nuo 2009 m. sausio 1 d. - 2 264,08 Lt, galutinis skaitiklio rodmuo – 9084,2 (b.l. 6, t. I).

Apeliantas nurodo, kad už laikotarpį iki 2009 m. sausio 1 d. ieškovei yra sumokėjęs 3 625,08 Lt ir teigia, kad už nurodytą laikotarpį su ieškove yra visiškai atsiskaityta. Ieškovė pripažįsta gavusi iš atsakovo nurodytą 3 625,08 Lt sumą, tačiau pagal jos su ieškiniu pateiktą lentelę apelianto skolos dalis iki 2009 m. sausio 1 d. sudaro 4 612,10 Lt (už dujas) ir 61,60 Lt abonentinio mokesčio, viso 4 673,70 Lt.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ieškovės pasirašytus atsiskaitymo aktus, pagal kuriuos buvo mokama nuo skaitiklio rodmens 4502 iki rodmens 7645, pirmasis mokėjimas atliktas 2007 m. gruodžio 28 d., apmokamos komunalinės paslaugos už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn., mokestis už dujas skaičiuojamas nuo 2007 m. spalio 1 d. (b.l. 164, t. III). Įvertinus ieškovės pateiktą skolos lentelę ir nurodytus apelianto pateiktus įrodymus, matyti, kad su ieškove atsiskaityta už dujas nuo skaitiklio rodmens 4502 iki skaitiklio rodmens 7645. Ginčijama skolos dalis susidariusi nuo skaitiklio rodmens 3160 iki 4502, ieškovės nurodomas skolos laikotarpis – nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2007 m. spalio mėn.

Byloje nustatyta, kad skolą ieškovė skaičiuoja pagal bute 2006 m. gruodžio 4 d. sumontuoto dujų skaitiklio rodmenis, skaitiklio rodmuo sumontavimo metu – 3160. Preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartis su apeliantu sudaryta 2007 m. vasario 10 d. Ieškovės nurodymu, apeliantas ginčo bute apsigyveno 2008 m. vasarą, o iškart po preliminariosios sutarties sudarymo pradėjo bute daryti remontą. Byloje nenustatyta, koks dujų skaitiklio rodmuo buvo apeliantui įsikėlus į ginčo butą. Pagal ieškovės pateiktą lentelę, skola apeliantui skaičiuojama pagal skaitiklio įrengimo metu buvusius skaitiklio rodmenis. Iš apelianto Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-506-275/2012 teikto rašto (b.l. 19, t. I) matyti, kad apeliantas už dujas ieškovei mokėjo už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. Pagal apelianto pateiktus aktus ieškovė patvirtino visišką apelianto atsiskaitymą su ja iki 2008 m. balandžio 1 d. (b.l. 165, t. III), 2008 m. gegužės 30 d. (b.l. 163, t. III), 2008 m. spalio 6 d. (b.l. 162, t. III), 2008 m. lapkričio 11 (b.l. 161, t. III), 2008 m. gruodžio 30 d. (b.l. 167, t. III). Jokių įrašų apie ankstesnę apelianto skolą nurodytuose aktuose nėra.

Kolegijos vertinimu, byloje surinktų visetas (tai, kad apeliantas į ginčo butą įsikėlė vėliau, nei sumontuotas skaitiklis su ieškovės nurodomais duomenimis, nenustatyta, koks skaitiklio rodmuo buvo apeliantui įsikėlus į ginčo butą, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl atsiskaitymo už dujas iki apelianto įsikėlimo į ginčo butą, ieškovė savo parašais yra patvirtinusi atsiskaitymo už dujas per atitinkamą laikotarpį faktą) leidžia pritarti apelianto teiginiams, kad už laikotarpį iki 2009 m. sausio 1 d. su ieškove už dujas jis yra atsiskaitęs ir skolos ieškovei nurodytu laikotarpiu nėra.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė įrodymus, kad AB „Lietuvos dujos“ sumokėjo: skaitliuko parodymai nuo 7645 iki 7985 – 431,31 Lt; nuo 7985 iki 8225 – 304,72 Lt; nuo 8225 iki 8325 – 126,61 Lt; nuo 8325 iki 8575 – 317,92 Lt; nuo 8575 iki 8820 – 314,54 Lt; nuo 8325 iki 8405 (besidubliuojantis mokėjimas už 80 kub m.) – 103,71 Lt; nuo 8900 iki 8980 – 103,71 Lt; nuo 8980 iki 9060 – 103,71 Lt (b.l. 177-184, t. III), viso 1 782,9 Lt už dujas ir 23,33 Lt pastoviosios kainos dalies mėnesiui. Už dujas visą laiką mokėta tarifu 1,26 Lt už kub. m. Gamtinių dujų kainos vartotojams 2009 metais keitėsi nuo 2009 m. sausio 1 d. (naujas tarifas taikomas mokant už sausį sunaudotas dujas) ir 2009 m. liepos 1 d. (naujas tarifas taikomas atsiskaitant už liepą sunaudotas dujas). Iš apelianto pateiktų įrodymų matyti, kad 2009 m. sausio 30 d. mokėjimas atliktas už 2009 m. sausio mėn suvartotas dujas (b.l. 177, t. III), taigi šiam mokėjimui turėjo būti taikomas 1,58 Lt tarifas. Toks pats tarifas turėjo būti taikomas atsakovo atliktiems mokėjimams iki skaitiklio rodmens 8900. Nuo rodmens 8900 iki 9060 turėjo būti taikomas tarifas 1,28. Sumokėtos ir mokėtinos kainos skirtumas dėl apelianto neteisingai pritaikyto tarifo nuo skaitiklio rodmens 7645 iki 8900 (1255 kub.m.) sudaro 401,60 Lt, nuo skaitiklio rodmens 8900 iki 9060 (160 kub.m.) – 3,20 Lt.

Ieškovė apelianto skolą skaičiuoja iki demontavimo metu nustatyto dujų skaitiklio rodmens – 9084,2. Apeliantas nėra pateikęs įrodymų, kad sumokėjo AB „Lietuvos dujos“ iki skaitliuko rodmens 9084,2. Be to, paskutinis apelianto mokėjimas AB „Lietuvos dujos“ atliktas už 2009 m. rugpjūčio mėn., taigi apeliantas nėra sumokėjęs abonentinio mokesčio už 2009 m. rugsėjo mėn – 2,8 Lt. Apelianto nesumokėtą skolą per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. sudaro: neapmokėta dujų kainos dalis – 30,98 Lt, kainos skirtumas dėl neteisingai taikyto tarifo –404,80 Lt, abonentinis mokestis – 2,8 Lt, viso 438,58 Lt.

Dėl atsakovo P. V. apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas sprendė, ir apeliantas P. V. apeliaciniu skundu to neginčija, kad ginčo dėl šio atsakovo ieškovei mokėtinos sumos byloje nėra, ginčas kyla tik dėl to, ar atsakovas yra sumokėjęs ieškovei už dujas grynaisiais pinigais 1 102,92 Lt sumą pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio atsiskaitymų aktą. Apeliantas P. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje neįrodyta, jog jis pagal nurodytą aktą yra atsiskaitęs, ir apeliaciniame skunde dėsto argumentus, susijusius su neva nesąžiningu ieškovės procesiniu elgesiu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal bendrąsias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri teigia, o ne tai, kuri neigia, taigi šiuo atveju procesinė pareiga įrodyti, kad nurodyta suma buvo ieškovei sumokėta, tenka atsakovui. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimai šiuo klausimu yra priešingi, tuo tarpu į bylą pateiktas 2009 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio atsiskaitymų aktas yra surašytas atsakovo ir ieškovės nepasirašytas (b.l. 49, t. I). Kiti į bylą pateikti tarpusavio atsiskaitymo aktai pasirašyti abiejų šalių (b.l. 47-48, t. I). Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo ieškovei faktą, apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto atsiskaitymo su ieškove faktą pripažino neįrodytu. Apeliaciniame skunde pateikti apelianto argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia.

Dėl atsakovo V. T. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas V. T. savo apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovės nurodomas suvartotas dujų kiekis per laikotarpį nuo 2009 m. liepos iki 2009 m. rugsėjo 25 d. (205 kub.m.) yra neprotingas; 2) Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei grynaisiais pinigais 2 000 Lt, ir neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą; 3) skaičiavimai, pateikti ginčijamame teismo sprendime nesutampa su ieškovės pateiktais skaičiavimais, yra neaiškūs.

Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos lentelės matyti, kad ieškovė skolą šiam atsakovui skaičiuoja už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. (pagal pradinį skaitiklio, įrengto 2006 m. gruodžio 4 d. rodmenį) iki 2009 m. rugsėjo 25 d. (skaitiklio demontavimo ir demontavimo metu nurodyto rodmens), patvirtina, kad atsakovas jai grynaisiais pinigais yra sumokėjęs 387,84 Lt, dar 2744,28 Lt sumokėjęs AB „Lietuvos dujos (b.l. 8, t. I). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove už laikotarpį nuo 2007 m. sausio iki 2007 m. gruodžio 13 d. (skaitiklio rodmenys nuo 89,4 iki 2118 kub.m.). Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas yra sumokėjęs 2744,28 Lt tiesiogiai AB „Lietuvos dujos“. Taigi, apeliacinės instancijos teisme ginčijama skolos dalis sudaro 994,80 Lt (mokestis už dujas nuo skaitiklio rodmens 2118 iki 4923,8, abonentinis mokestis už 20 mėnesių, atėmus atsakovo AB „Lietuvos dujos“ sumokėtą sumą).

Apeliantas nurodo, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad apeliantas yra atsiskaitęs su ieškove būtent iki skaitiklio rodmens 2118. Apelianto teigimu, per 2007 metus jis yra sumokėjęs ieškovei grynaisiais pinigais 2 000 Lt, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę pripažino neįrodyta. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

Į bylą pateiktas ieškovės patvirtinimas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, kad apeliantas su ja atsiskaitė už dujas iki 2007 gruodžio 13 d. Dujų skaitiklio rodmuo šiame rašte nenurodytas (b.l. 97, t. II), tačiau į bylą taip pat pateikta sąskaita už dujas nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d., kurioje nurodyti dujų skaitiklio rodmenys – iki 2118 (b.l. 144, t. II). Kartu su ieškiniu pateiktoje lentelėje ieškovė nurodo konkrečius skolos susidarymo laikotarpius ir atitinkamus dujų skaitiklio rodmenis (b.l. 8, t. I). Tuo tarpu atsakovas, ginčydamas šiuos įrodymus, jokių juos paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktoje lentelėje, kuria remiasi apeliantas (b.l. 22, t. III) jokie skaitiklio rodmenys nenurodyti, šie rodmenys nenurodyti ir apeliantui atliekant mokėjimus AB „Lietuvos dujos“. Be to, pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodė, kad tiksliai nepamena visų ieškovei sumokėtų sumų, tikslios sumos ir datos raštu nebuvo fiksuojamos, už dujas grynaisiais pinigais ieškovei buvo sumokėta apie 2 000 Lt (b.l. 20-22, t. III). Liudytoja A. T. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad ieškovei mokėjo grynaisiais pinigais 4 kartus po 400-450 Lt; vėliau nurodė, kad ieškovei iš viso sumokėta apie 2 000 Lt; pagal kokius rodmenis buvo mokama AB „Lietuvos dujos“ nežino (b.l. 118, t. III). Taigi, nei pats apeliantas, nei teismo apklausta liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti ieškovei grynaisiais pinigais sumokėtos sumos, taip pat negalėjo nurodyti, nuo kokio iki kokio dujų skaitiklio rodmens buvo atsiskaityta su ieškove, ir nuo kokio rodmens mokama AB „Lietuvos dujos“. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų, sumokėtų ieškovei, tikslią sumą (dėl pinigų mokėjimo fakto byloje nėra ginčo) apeliantas nepateikė. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė byloje turėjusi įrodyti, kad grynaisiais pinigais yra gavusi mažiau nei 2 000 Lt, kadangi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kaip minėta, įrodinėti turi tas asmuo, kuris teigia tam tkrą faktą buvus, o ne tas, kuris teigia jo nebuvus. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, ir pagrįstai pagal byloje surinktus įrodymus nustatė ir apskaičiavo apeliantui tenkančią skolos dalį.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo argumentų, kad ieškovės nurodomas suvartotų dujų kiekis per laikotarpį nuo 2009 m. liepos iki 2009 m. rugsėjo 25 d. yra neprotingai didelis. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, teismas šį apelianto argumentą vertino ir atmetė kaip nepagrįstą nurodydamas, kad: 1) vien tik atsakovo ir jo atstovės paaiškinimai nėra pakankami siekiant pagrįsti teiginius, kad atsakovas tokio kiekio dujų negalėjo sunaudoti; 2) teismas įvertino paties atsakovo AB „Lietuvos dujos“ atliktus mokėjimus ir nustatė, kad per 2008 metus ieškovės nurodomas atsakovo suvartotas dujų kiekis nežymiai skiriasi nuo paties atsakovo AB „Lietuvos dujos“ atliktų mokėjimų, be to, įvertinus paties ieškovo mokėjimus, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės nurodomas suvartotų dujų kiekis per laikotarpį nuo 2009 m. sausio iki 2009 m. rugsėjo 25 d. yra neprotingas. Apeliaciniame skunde ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo išvadą ir teigdamas, kad per 3 mėnesius ne šildymo sezono metu neįmanoma sunaudoti 205 kub.m. dujų, apeliantas jokių tai patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Dėl atsakovo O. R. apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas O. R. savo apeliacinį skundą be kita ko grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip neįrodytą apelianto argumentą, jog jis yra perdavęs ieškovei 520 Lt, ir nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais šiam faktui patvirtinti. Apelianto teigimu, grynųjų pinigų perdavimo ieškovei faktas jau nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose, todėl šioje byloje iš naujo neįrodinėtinas.

Kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį T. R. nustatyta aplinkybė, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką atsakovai už sunaudotas dujas atsiskaitydavo su ieškove, nepatvirtina kiekvieno iš atsakovų ieškovei realiai sumokėtų sumų. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantas O. R. tiesiogiai ieškovei pavedimais yra sumokėjęs 565,84 Lt , ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme neginčijama. Tuo tarpu 520 Lt sumos grynaisiais pinigais sumokėjimą apeliantas įrodinėjo tik liudytojų parodymais. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoja A. T. paaiškino, kad apie tai, jog apeliantas su ieškove atsiskaito grynaisiais pinigais, jai žinoma iš paties apelianto paaiškinimo. Liudytoja nenurodė mačiusi konkrečios pinigų sumos perdavimą ieškovei. Tai, kad 520 Lt suma buvo perduota ieškovei, paliudijo tik liudytoja I. R., kuri yra apelianto sutuoktinė, t.y. suinteresuota apeliantui palankia bylos baigtimi. Nors įstatymas nedraudžia tokį asmenį apklausti liudytoju, bylos baigtimi suinteresuoto asmens parodymai teismo vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Šiuo atveju procesinė pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka apeliantui, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą ieškovei, apeliantas nepateikė, o vien tik liudytojos I. R. parodymai, atsižvelgiant į jos ryšius su atsakovu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti nepakankamais minėtai aplinkybei patvirtinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantai O. R. ir V. T. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai sumažino jiems iš ieškovės priteistiną advokato pagalbos išlaidų sumą.

Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėta CPK nuostata nenustato reikalavimo teismui visais atvejais advokato pagalbos išlaidas priteisti pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, priešingai, suteikia teismui tam tikrą diskrecijos teisę vertinant konkrečiu atveju priteistiną advokato pagalbos išlaidų dydį. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad jų pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos ne tik nesiekia, bet yra gerokai mažesnės nei pagal Rekomendacijas leistinas maksimalus advokato pagalbos išlaidų dydis, net ir įvertinus tai, kad atsakovams pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjos (tokiu atveju maksimalus priteistinų advokato pagalbos išlaidų dydis pagal rekomendacijas mažintinas 20 proc.). Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra keliami sudėtingi teisės klausimai, faktinės bylos medžiagos analizės prasme byla yra pakankamai sudėtinga, o byloje vykę teismo posėdžiai truko pakankamai ilgą laiką, todėl mažinti atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų dalį, kolegijos vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto P. V. apeliacinis skundas atmestinas, apeliantų O. R. ir V. T. apeliaciniai skundai tenkintini dalyje dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, o apelianto A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš jo priteistą skolos sumą ir atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas šio atsakovo atžvilgiu.

Atsakovo A. Š. atžvilgiu ieškovės reikalavimas tenkinamas 17,86 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 559 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų advokato pagalbos išlaidų. Iš šio atsakovo valstybei priteistas žyminis mokestis mažinamas iki 13,22 Lt, pašto išlaidos – iki 6,43 Lt, antrinės teisinės pagalbos išlaidos – iki 67,13 Lt.

A. Š. apeliacinis skundas patenkintas 92,59 proc., todėl šiam atsakovui iš ieškovės priteisiama 66,66 Lt už apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio ir 555,54 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 159, t. III).

Kadangi bylinėjimosi išlaidos į ginčijamą sumą, nuo kurios mokamas žyminis mokestis, neįtraukiamos, apeliantų O. R. ir V. T. už apeliacinius skundus sumokėtas žyminis mokestis jiems iš ieškovės nepriteisiamas. Apeliantas V. T. turėjo 300 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 149, t. III). Iš dalies patenkinus apelianto skundą, ir atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, apeliantui iš ieškovės priteisiama 50 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

nutaria:

Atsakovų A. Š., O. R., V. T. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Atsakovo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovei T. R. iš atsakovo A. Š. priteistą skolos sumą iki 438,58 Lt, skaičiuojant nuo šios sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimu valstybės naudai priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 13,22 Lt, pašto išlaidų sumą – iki 6,43 Lt, antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – iki 67,13 Lt.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimu atsakovui O. R. iš ieškovės T. R. priteistas advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidas padidinti iki 364 Lt.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimu atsakovui V. T. iš ieškovės T. R. priteistas advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidas padidinti iki 707 Lt.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. Š. iš ieškovės T. R. 559 Lt advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų, 66,66 Lt už apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio ir 555,54 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti atsakovui V. T. iš ieškovės T. R. 50 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Rūta BurdulienėVidas Stankevičius