Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 1013 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 3 metams be pažeidimo padarymo įrankio – graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu, šūvio slopintuvu ir šautuvo diržu, konfiskavimo, už tai, kad jis 2016 m. birželio 12 d. apie 23.15 val. Marijampolės savivaldybės teritorijoje, palaukėje prie (duomenys neskelbtini) miško, prie (duomenys neskelbtini), Medžiotojų klubo „J“ plotų vienete neteisėtai medžiojo neturėdamas tam teisės (neturėdamas medžiotojų klubo, medžioklės ploto vienete išduoto medžioklės lapo), su nelegaliu ginklu. Šiais savo veiksmais R. K. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 , 58.2.1, 58.9 punktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti jį nekaltu. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas į jo paaiškinimus dėl visų įvykio aplinkybių neatsižvelgė, paskyrė nuobaudą už pažeidimą, kurio nėra padaręs. Nurodo, kad paaiškinimą rašė ištiktas šoko ir suklaidintas protokolą rašančio pareigūno. Parašė paaiškinime tą, ką liepė pareigūnas, kadangi jis nurodė, kad jam bus paskirta pati švelniausia nuobauda, to pasekoje parašė, kad turėjo nelegalų ginklą ir medžiojo. Jam niekas nesakė, kad bus iškelta ir baudžiamoji byla.Skunde R. K. paaiškino, kad minėtą dieną apie 20 val. buvo išėjęs į mišką pažiūrėti, ar auga ir kur auga grybai. Vaikščiodamas rado negyvenamą sodybą, kurios viduje, kaip suprato, kažkas nesenai buvo. Sodybos viduje rado ir šautuvą. Suradęs – norėjo skambinti policijai, bet nebuvo ryšio bei nebūtų jiems galėjęs apibūdinti kurioje vietoje yra. Todėl pasiėmė šautuvą ir ėjo link automobilio turėdamas tikslą nugabenti jį į policiją. Eidamas sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, kuris taip pat vaikščiojo po mišką žiūrėdamas grybų. Einant pamiške su tuo asmeniu, iš krūmų pasirodė keli asmenys, bet dėl prietemos nesuprato kas jie tokie. Pradėjo bėgti, nes bijojo, kad bus apkaltintas šautuvo vagyste. Patyrė šoką. Išgirdo, kad persekioja aplinkosaugininkai, tuo metu šoko per griovį, kuriame suklupo ir sustojo, pribėgo vienas iš tų asmenų ir jį sulaikė. Einant link automobilio jam pradėjo aiškinti, kad jei prisipažins nelegaliai medžiojęs, jam bus taikyta minimali administracinė nuobauda. Nepasakė, kad ginklą rado sodyboje, kadangi buvo šoke, iš aplinkosaugininko teiginių suprato, kad jį kaltins neteisėta medžiokle, todėl išklausęs primygtinų teiginių, kad turi prisipažint ir nebus skaudžiai baudžiamas, nusprendė taip ir padaryti. Todėl surašė tokį paaiškinimą. Pažeidėjas skunde nurodo, kad teismas akivaizdžiai neteisingai vertino ir citavo jo duotus teisme paaiškinimus, iškraipė jo žodžius interpretuodamas sau palankia kryptimi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai buvo nusiteikęs taikyti jam atsakomybę, o ne objektyviai vertinti faktus ir aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors jis ir turi medžiotojo – selekcininko kvalifikaciją, jos turėjimą savaime nieko nekeičia ir nešalina atsakomybės už ginklo nešiojimą. Sutinka ir žino, kad gali būti tikrinamas aplinkosaugos pareigūnų, tačiau pamatęs asmenis nesuprato, kad jie pareigūnai, todėl pradėjo bėgti siekdamas išvengti susitikimo su pamatytais asmenimis. Nurodė, kad aplinkosaugininkai jo neklausė iš kur turi ginklą, tik buvo spaudimas prisipažinti, kad nelegaliai medžioja, neturėjo kada pasakyti, kad ginklą rado. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius atsiliepimu prašo R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Atsakomybė už pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje kyla asmeniui, turinčiam teisę medžioti (medžiotojui), už buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau Taisyklės arba Medžioklės taisyklės), kurių, kaip yra nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole, 58.2.1., 58.9. punktus pažeidė R. K.. Taisyklių 58.2.1. punkte nustatyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Tuo tarpu 58.9. punkte nustatyta, kad draudžiama medžioti medžiokliniu ginklu, neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžioja, pažymėjimo (jei asmeniui jis yra išduotas).Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje, buvo įrodyta. Įrodinėjant ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti tam tikras pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas, konstatuodamas ATPK 85 straipsnio 5 dalies dispozicijos numatyto pažeidimo sudėties požymių buvimą R. K. veiksmuose, vadovavosi ištirtų įrodymų visetu. Nustatant minėtas aplinkybes, buvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą ir teisme duotus parodymus (b. l. 7, 24-26), liudytojų P. A. ir T. S. paaiškinimus ir teisme duotus parodymus (b. l. 1, 9, 25-26), administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2-4), ginklo fotonuotraukas ir priėmimo kvitą (b. l. 5-6, 8), pažeidimo schemą (b. l. 10) ir kitą bylos medžiagą. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. medžiotojo bilietą turi, tačiau nepriklauso jokiam medžiotojų klubui ar būreliui (b. l. 11). Pažymėtina, kad surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą, R. K. savo paaiškinime pripažino, jog pažeidė medžioklės taisyklių reikalavimus, nurodė, kad dėl to gailisi (b. l. 7). Savo kaltę tiek pirmosios instancijos teisme, tiek paduotame apeliaciniame skunde neigia. Nors apeliaciniame skunde pažeidėjas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savaip interpretavo jo duotus parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Priešingai, pažymi, kad R. K. teisme duoti parodymai skiriasi ne tik nuo po įvykio surašyto paaiškinimo, tačiau ir nuo apeliaciniame skunde nurodomų tam tikrų aplinkybių. Savo pirminiame paaiškinime R. K. nurodė, kad ėjo medžioti maistui, gailisi, kad vaikštinėjo su nelegaliu šautuvu laukuose (b. l. 7). Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino jo parodymus apie tai, kad jis į mišką atėjo grybauti, tačiau būtent taip jis nurodė savo parodymuose pirmosios instancijos teisme atsakydamas į teisėjo klausimus: „Tuo metu buvau grybauti ir radau negyvenamoje sodyboje šautuvą.“, „Miške grybauti buvau vienas. Grybauti išvykau apie 20.00 val.“ ir tik į advokato klausimą atsakė, kad buvo išėjęs pažiūrėti ar grybai augti pradėjo (b. l. 24). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad tokie pažeidėjo parodymai apie grybus yra visiškai nelogiški. Liudytojas T. S. taip pat patvirtino, kad kai sulaikė R. K., jokios kalbos apie grybus nebuvo, o tokiu laiku pačiam niekada neteko rasti grybų (b. l. 25).Pažeidėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad miške buvo vienas, kitas asmuo, kur pabėgo, gal buvo brakonierius. Tačiau apeliaciniame skunde R. K. nurodo, kad suradęs šautuvą ir eidamas link automobilio sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, kuris taip pat buvo atvykęs pažiūrėti grybų. Antrojo asmens nenurodė, kadangi jis niekuo dėtas, nenorėjo, kad jį apkaltintų pažeidimu, kurio nepadarė. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip apelianto siekį pagrįsti savo nurodytas aplinkybes dėl grybų paieškos (kad birželio 12 d., apie 23 val. miške įprasta atvykti pažiūrėti, ar auga grybai). Teismo įsitikinimu, jei pažeidėjo nurodytos aplinkybės būtų teisingos, jis būtų siekęs, kad kartu buvęs asmuo paliudytų jo naudai, kad kaip teigė, susitikęs jam papasakojo apie šautuvo radybas ir siekį jį pristatyti į policiją. Aplinkybes, kad R. K. nesuprato, kad jį vejasi aplinkosaugininkai taip pat paneigia byloje esanti medžiaga. Pirmosios instancijos teisme R. K. teigė, kad kai jį pastebėjo, jis nubėgo 20 metrų, po to pamatė, kad gamtos apsauga ir sustojo. Buvo du pareigūnai, jie buvo kareiviškai apsirengę. Pradžioje nesuprato ką jie sakė, bėgo, paskui pasakė, kad gamtos apsauga ir sustojo (b. l. 25). Apeliaciniame skunde nurodo, kad iš krūmų pasirodė keli asmenys, kas jie tokie nesuprato, nes buvo prietema. Bėgdamas išgirdo, kad tai aplinkosaugininkai, tuo metu šoko per griovį, kuriame suklupo ir sustojo. Šias R. K. nurodomas aplinkybes paneigia P. A. ir T. S. nurodytos aplinkybės. Jie nurodė, kad lauke buvo pakankamai šviesu, tą patvirtina ir jų paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės, kad pastebėjo du asmenis, kurių vienas nešėsi šautuvą su pritvirtintu optiniu taikikliu ir šūvio slopintuvu. Jie nurodė, kad likus 25-30 metų pasirodė, P. A. prisistatė, kad yra aplinkos apsaugos inspektorius, o pažeidėjai pradėjo bėgti. Atsižvelgiant į tai, kad P. A. ir T. S. pamatė šautuvą ir prie jo esančią įrangą, akivaizdu, kad R. K. turėjo tokiu atstumu gerai matyti ir P. A. ir T. S., kaip beje, pats ir nurodė, kurie buvo apsirengę kareiviškai. Nors pirmosios instancijos teisme R. K. nurodė, kad išgirdęs, kad tai aplinkosaugininkai jis sustojo, apeliaciniame skunde jis savo parodymus keitė juos priderindamas prie P. A. parodymų, kad R. K. bėgo, kol griovy suklupo, kur jį ir sulaikė (b. l. 26).Dėl ginklo. Pats R. K. visose savo parodymuose nurodė, kad ginklas neteisėtas, nelegalus. Nors visur pabrėžia, kad jis nebuvo įspėtas apie tai, kad dėl ginklo bus atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau P. A. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad R. K. teigė, kad šautuvas yra nelegalus, dėl to labai bijo sėsti į kalėjimą (b. l. 1). Aplinkybę, kad ginklą rado ir siekdamas jį nuvežti į policiją nešėsi link savo automobilio paneigia tai, kad R. K. turi medžiotojo bilietą, išlaikęs egzaminus ir turintis selekcininko kvalifikaciją, todėl akivaizdu, kad turėjo suprasti kokį pavojų kelia sau ir aplinkai nešdamasis užtaisytą ginklą neturėdamas tikslo su juo šauti. Kad ginklas užtaisytas, R. K. žinojo, kadangi jį sulaikantį inspektorių P. A. dėl užtaisyto ginklo įspėjo. Nepagrįstai skamba ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad jis buvo ištiktas šoko ir todėl per visą laiką, kiek jį vedė iki automobilio ir kol rašė paaiškinimus, kol surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą jis nesugebėjo pasakyti, kad į mišką atvyko žiūrėti ar dygsta grybai, taip pat apie pasiklydimą ir ginklo radimą negyvenamoje sodyboje. Akivaizdu, kad teismas pagrįstai nesivadovavo R. K. duotais paaiškinimais teisme, o rėmėsi išsamiais, nuosekliais liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Be to, į bylą pateikta pažeidėją charakterizuojanti medžiaga iš Marijampolės Jurgežerių medžiotojų būrelio, kurio pirmininkas nurodė, kad 2013 m. būrelio medžiojimo teritorijoje buvo atpažintas R. K., kuris su savimi turėjo šautuvą, tačiau neturėjo teisės medžioti būrelio teritorijoje, iškvietus pareigūnus ir bandant sulaikyti, R. K. su kitu kartu buvusiu asmeniu pasislėpė (b. l. 20). Kaip nurodė teismo posėdyje T. S., teko girdėti, kad R. K. brakonieriauja.Įvertinus visą byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo, o pažeidėjo R. K. nenuoseklūs, kintantys, ypač po sužinojimo apie dėl ginklo pradėtą ikiteisminį tyrimą, ir kartais net nelogiški parodymai, vertintini kaip siekis išvengti ne tik administracinės, tačiau ir baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.