Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-938-56/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-06-15Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
2A-938-56/2011
Teisminio proceso Nr.
2-033-09565-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
R. J. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-938-56/2011

Teisėja Z.Monid Teisminio proceso Nr. 2-033-09565-2009-4 Proc. sprendimo kategorijos: 14.1;121.15;

121.18;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,kolegijos teisėjų Ritos Kisielienės,Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,

dalyvaujant atsakovo atstovui R. V.

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio mėn. 24 d. sprendimo, kuriuo ieškovo R. J. V. ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo patenkintas visiškai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas R. J. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 37 369,13 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. vasario 16 d.; priteisti 117,20 Lt išlaidas susijusias su išlaidomis patirtomis vykstant į teismą.

Nurodė, kad nuo 2001 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. vasario 16 d. dirbo Kauno apygardos administraciniame teisme teisėju. Ieškovui nuo 2001 sausio 1 d. sumažintas atlyginimas remiantis LR Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr.1494. Atsakovas pažeidė ieškovo teises ir įstatymų saugomus interesus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 114 straipsniuose garantuotą teismų ir teisėjų nepriklausomumą, nes dirbančių teisėjų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos vienašališkai negali būti bloginamos. Teisėjų teisė gauti LR Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr.666 ir 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.689 nustatyto dydžio atlyginimą yra saugoma Konstitucijos, todėl gintina nuo pažeidimo, todėl ieškovas prašė priteisti 37 369,13 Lt dydžio neišmokėtą atlyginimą už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. vasario 16 d.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LR Vyriausybė atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, Teisinio atstovavimo skyriaus) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad besiformuojančioje teismų praktikoje tokios kategorijos bylose pripažįstama, kad pagal įstatymo analogiją turi būti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnis, numatantis 3 metų ieškinio senaties terminą ir Darbo kodekso 298 straipsnis nustatantis, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nes nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Teismų įstatymas, nei kiti specialūs teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, už kurį teisėjai gali prisiteisti darbo užmokestį. Teisėjui vykdant darbines pareigas atsirado valstybės tarnybos teisiniai santykiai, kurie plačiąja prasme suprantami kaip darbo teisiniai santykiai, o Darbo kodekso 298 straipsnyje numatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas ir nereglamentuoja teisės ginti pažeistus interesus trukmės, todėl šis yra imperatyvus ir teismo negali būti atnaujintas. Ieškovo reikalavimai, susiję su jam neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu, jau patenkinti teismo, ieškovui priteisiant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už 3 metus, todėl ieškovo reikalavimai atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio mėn. 24 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovo R. J. V. naudai priteista 37369,13 Lt nesumokėtos darbo užmokesčio dalies.

Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai yra grindžiami reminatis Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 1,2,3,4 straipsniais (toliau – Įstatymas). Teismas nustatė, kad ieškovas R. J. V. laikotarpiu nuo 2001 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. vasario 15 d. dirbo Kauno apygardos administraciniame teisme teisėjo pareigose, o iš pareigų atleistas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. vasario 7 d. dekretu Nr.1K-1253 „Dėl apygardos administracinio teismo teisėjo atleidimo“, pasibaigus įgaliojimų laikui, dekretas įsigaliojo 2008 m. vasario 16 d., todėl teismas padarė išvadą, jog nuo 2009 m sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo 2008 m. spalio 28 d. įstatymui Nr.X-1761 apibrėžusiam teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo klausimus bei laikotarpį už kurį grąžinama neišmokėta darbo užmokesčio dalis ieškovas įgijo teisę į neišmokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimą. Teismo vertinimu teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo straipsnio 2 dalis aiškiai nurodė, kad ieškovui grąžintina nesumokėta darbo užmokesčio dalis už paskutinius trejus metus nuo įgaliojimų pasibaigimo dienos – nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. vasario 15 d. Teismas įvertinęs aplinkybę, jog ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo priteista darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2007 m. balandžio 23 d., konstatavo, kad ieškovui pareiškus prašymą priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki įgaliojimų pabaigos (2008-02-15), t.y už laikotarpį kuriuo neišmokėta darbo užmokesčio dalis ir ieškovui neginčijant prašomų priteisti lėšų dydžio ieškinys tenkinamas priteisiant ieškovui 37369,13 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. vasario15 d.

Teismas spręsdamas dėl ieškovo prašymo priteisti 117, 20 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų susijusių su vykimu į teismo posėdžius, pagrįstumo klausimą konstatavo, kad ieškovo patirtos išlaidos sudarė 96,00 Lt važiavimo geležinkelio transportu iš Kauno miesto į Vilniaus miestą ir iš Vilniaus miesto į Kauno miestą (6 kelionės bilietai) išlaidos bei 21,20 Lt važiavimo Kauno (5 vienkartiniai bilietai) ir Vilniaus (6 vienkartiniai bilietai) miestų transportu išlaidos. Teismo vertinimu prašymas iš esmės atitiko įstatymą (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.), tačiau teismas sprendė, kad sprendžiant bylas ir taikant įstatymus privalu vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d. ), todėl vadovaujantis nurodytais principais ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas atvykimo į teismą išlaidas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas R. J. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 117,20 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su ieškovo patirtomis kelionių išlaidomis.

Nurodo, kad byla teisme buvo nagrinėjama 4 teismo posėdžiuose, kuriuose ieškovas dalyvavo, tačiau pirmos instancijos teismas be pagrindo atmetė ieškovo prašymą priteisti 117,20 Lt patirtų kelionės išlaidų, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio nuostatas numatančias priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo patirtos kelionės išlaidos buvo pagrįstos atitinkamais dokumentais, todėl teismas priėmęs ieškovo naudai sprendimą turėjo teisinį pagrindą tenkinti jo prašymą bei priteisti patirtas kelionės išlaidas (CPK 93 str.). Be to ieškovo nuomone teismas netinkami aiškino Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, todėl neprieštaravo teisinigumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

Nurodo, kad ieškovas pateikdamas ieškinį Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, nors dirbo Kauno apygardos administraciniame teisme, prisiėmė visą riziką dėl galimų bylinėjimosi išlaidų, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo patirtos kelionės išlaidos neturi būti atlyginamos.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai aiškino ir taikė Teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatytą laikotarpį už kurį turėjo būti apskaičiuojama nesumokėto darbo užmokesčio dalis, nes nurodyta įstatymo norma visiškai atitinka Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatas nustatančias, kad dabuotojams darbo užmokestis priteisiamas už paskutiniuosius trejus metus. Ieškovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo yra patenkinti Vilnias apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ir priteista nesumokėta darbo užmokesčio dalis už 3 metus ir 10 mėnesių (laikotarpiai nuo 2004-04-23 iki 2007-04-23 ir nuo 2007-04-24 iki 2008-02-16), tokiu būdu pirmos instancijos teismas sukūrė teisinę situaciją, kai Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatos buvo taikomos pakartotinai ir visiškai paneigiamas teisinių santykių stabilumas ir sudaromos prielaidos bylinėjimuisi bei diferensijuotiems santykiams tarp tų pačių asmenų, nes teisėjams pareiškus ieškinius teismuose, taikant tuos pačius teisės aktus nesumokėta darbo užmokesčio dalis priteisiama tik už trejų metų laikotarpį, todėl ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti. Atsakovo nuomone, nuomonės, kad darbo užmokestis turi būti sumokamas už trejus metus laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl jo manymu atsižvelgus į tai, kad abiejų bylų aplinkybės nėra visiškai skirtingos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą Darbo kodekso 298 straipsnio taikymo praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-326/2008.

Atsiliepimas

Ieškovas R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamąjį teismo sprendimą palikti nepakeistu. Prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.

Nurodo, kad ieškovui neišmokėta darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2007 m. balandžio 23 d. buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu. Teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau jo vykdymas buvo atidėtas vienerių metų laikotarpiui.Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. spendime nurodoma, kad priklausančio dydžio atlyginimo neišmokėjimas yra trunkamojo pobūdžio, jis tęsiasi paduodant ieškinį ir tebesitęsė teismo sprendimo priėmimo metu, todėl taikytinas priteisiant neišmokėtą atlyginimų dalį už trejus metus skaičiuojant atgal nuo ieškinio padavimo dienos. Kadangi teisės aktų konstucingumas atstatytas nebuvo, o sumažintą atlyginimą ieškovas gavo iki 2008 m. vasario 15 d., todėl jo nuomone jis įgijo teisę reikalauti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2008 m. vasario 15 d. Tuo tarpu atsakovo pozicija, kad šiuo atveju taikytinos Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatos, kaip tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutaryje Nr. 3K-3-326/2008, šiuo atveju netaikytinos, nes iš esmės skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo R. J. V. apeliacinis skundas tenkintinas, o apelianto Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujančios valstybę apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str.) sprendžia, kad Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo R. J. V. ieškinys dėl 37 369,13 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo atitinka faktines bylos aplinkybes ir materialinės teisės normas reglamentuojančias ginčo materialinį-teisinį santykį (CPK 265 str.), todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, pirmos instancijos teismo sprendimo argumentų nebekartoja.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo prašymas atlyginti 117,20 Lt bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str.).

Dėl Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinio skundo.

Lietuvos Respublikos Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo (2008 m. spalio 28 d. Nr. X-1761) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjams kurių įgaliojimai pasibaigė nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., nesumokėta darbo užmokesčio dalis grąžinama už paskutinius trejus metus nuo teisėjo įgaliojimų pasibaigimo dienos (toliau-Įstatymas).

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-696-232/2008 jau galiojant Įstatymui ir 2009 m. birželio 30 d. nutartimi Nr. 2A-281/2009 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą (CPK 185 str.), kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-696-232/2008 nesudaro teisinio pagrindo netenkinti ieškovo pareikšto ieškinio, nes ieškovo reikalavimas yra grindžiamas galiojančia įstatymo norma (2 str. 2 d.), o faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieškovui dirbant teisėjo paeigose laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. vasario 16 d. buvo mokamas sumažintas teisėjo atlyginimas, neišmokėtoji atlyginimo dalis sudarė 37 369,13 Lt sumą, todėl Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teisę į neišmokėtą atlyginimo dalį.

Skundžiamoji teismo sprendimo dalis atitinka Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl apelianto Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovaujančios Lietuvos valstybę apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ieškovo R. J. V. apeliacinio skundo.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Ieškovas į bylą pateikė įrodymus (CPK 177 str., 178 str.) patvirtinančius jo patirtas kelionės išlaidas atvykimui į teismo posėdžius (CPK 42 str.). Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmos instancijos teismo argumentą (CPK 3 str. 1 d.) atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas turėjo jo nurodytų išlaidų, jų dydį ir būtinybę pagrindė įrodymais, įstatymas numato jų atlyginimą, todėl teismas privalėjo vykdyti Civilinio proceso įstatymą.

Nurodytais argumentais ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-čio apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. J. V. priteista 37 369,13 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalis iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą atmesti.Ieškovo R. J. V. apeliacinį skundą patenkinti. Priteisti ieškovui R. J. V. 117,20 Lt bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Rita KisielienėDanutė Kutrienė