Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. D., R. P., R. P. ir ieškovės L. P. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-08-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovams R. P., R. P., S. P., V. D. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo E. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.

Dėl atsakovo R. P. skundo.

Atsakovas R. P. skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteisiamo išlaikymo vaikui dydį. Atsakovas tvirtina, jog išlaikymą vaikui jis mokėjo nuo teismo nutarties priteisti laikiną išlaikymą priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog išlaikymas vaikams turės būti teikiamas ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi tarp šalių kylantys ginčai dėl jau sumokėto išlaikymo įskaitymo turi būti sprendžiami teismo sprendimo vykdymo procese ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė.

Atsakovas R. P. skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintino turto sudėtį įtraukė lentpjūvę, sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini). Su šia atsakovo skundo nuostata galima sutikti. Ginčo turto registro duomenys patvirtina, jog lentpjūvę ir sandėlį atsakovas įgijo 1995-04-11. Tą pačią dieną šis turtas buvo perduotas atsakovui priėmimo – perdavimo aktu (b. l. 23,24 t. 1). Šalių santuoka sudaryta 1995-06-10. LR CK 149 str. (redakcija, galiojusi nuo 1994-05-17) nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo daikto perdavimo momento, o esant būtinumui sutartį užregistruoti – nuo sutarties įregistravimo momento. Taigi ginčo statinius atsakovas įgijo už asmeninės nuosavybės teise priklausiusius pajus prieš santuokos sudarymą, ginčo turtą atsakovas taip pat perėmė natūra iki santuokos sudarymo. Ta aplinkybė, kad turtas buvo įregistruotas sudarius santuoką, asmeninės atsakovo nuosavybės nepanaikina. Netinkamas būtų įstatymo aiškinimas, jog turto įregistravimas, tai yra turto įgijimo išviešinimas, nulemtų ir šio turto priskyrimą bendrajai sutuoktinių nuosavybei. Būtina įvertini ir tai, kad atsakovas turtą įgijo pagal turto perdavimo aktą, bet ne pagal sutartį. Pagal turto įgijimo metu galiojusį įstatymą tik sutarčių įregistravimas buvo būtinas nuosavybės įgijimui patvirtinti. Šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad teismas nepagrįstai ginčo statinius (duomenys neskelbtini), pripažino sutuoktinių bendrąja nuosavybe.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė buto (duomenys neskelbtini), vertę. Atsakovas skunde nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į Ober-Haus pateiktą įvertinimą, jog šio buto vertė yra 140 000 Lt. Su šia atsakovo nuostata sutikti negalima. Atsakovas byloje pateiktu priešieškiniu, patikslintu priešieškiniu pripažino, jog ginčo buto vertė atitinka nekilnojamojo turto registro įmonės nustatytą buto vertę, tai yra 80 400 Lt. Vėliau atsakovas pateikė vertintojo UAB „Ober – Haus“ atliktą buto įvertinimą - 140 000 Lt. Šiame vertinime yra konstatuojama, jog prie buto įrengta terasa yra neįregistruota, ginčo buto perplanavimai teisiškai neįregistruoti, buto plėtros galimybių nėra. Turto vertintojas nenurodė individualių buto požymių, kurie nulemtų didesnę nei vidutinę ginčo buto vertę. Būtina įvertinti ir tai, kad buto remonto darbams atlikti nebuvo išduotas statybos leidimas ir tai patvirtina, jog kapitalinio remonto darbai bute nebuvo atlikti. Taip pat byloje nustatyta, kad buto gyvenamasis plotas nepadidėjo, o atsakovo nurodyti remonto darbai tik pagerino šalių gyvenimo sąlygas. Būtina įvertinti ir tai, jog šalys remonto darbus atliko prieš 10 metų ir remonto darbų vertė yra sumažėjusi. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenimis buto vertė nustatyta 80 400 Lt, tai reiškia, jog buto vertė lyginant su jo įsigijimo verte padidėjo ne dėl individualių buto savybių, bet dėl rinkos pokyčių. UAB „Lituka ir Ko“ nurodė didesnę nei registrų centro nustatytą buto kainą ir patvirtina, jog į individualias buto savybes vertinimo metu buvo atsižvelgta. Taigi UAB „Lituka ir Ko‘ įvertinimas 92 000 Lt atitinka realią ginčo buto vertę ir teismas, nurodydamas šią ginčo buto vertę, įstatymo nepažeidė.

Atsakovas skunde nurodė, kad teismas netinkamai nustatė automobilio „MAN“ vertę 15 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su šio automobilio įvertinimu mažesne kaina, tai yra 12 000 Lt. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu 2014-06-23 iš tikrųjų sutiko su tuo, kad nurodyto automobilio vertė būtų nustatyta 12 000 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai nurodė, kad automobilio „MAN“ vertė sudaro 15 000 Lt, ši teismo sprendimo dalis keistina nurodant automobilio vertę 12 000 Lt.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas padalijo šalims lygiomis dalimis, nes tuo yra apsunkintas įmonės valdymas, toks turto padalinimas nulems tolimesnius šalių ginčus. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Ieškovė ieškiniu pripažino, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir teismas turėtų pašalinti priežastis konfliktams kilti. Taigi akcijų perdavimas abiems šalims gali nulemti ir tolimesnius šalių konfliktus. Byloje nepaneigtos atsakovo nuostatos, jog ieškovė įmonės veikloje nedalyvavo ir sprendimų dėl įmonės veiklos ji nepriiminėjo. Visos šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad akcijų perdavimas tik atsakovui nepažeis įmonės tikslų, užtikrins jos veiklos tęstinumą ir piniginės kompensacijos priteisimas ieškovei nepažeis abiejų ginčo šalių teisėtų interesų.

Atsakovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintino turto sudėtį neįtraukė piniginių lėšų, sukauptų ieškovės pensinio draudimo sąskaitoje. Ši skundo nuostata yra nepagrįsta. Pažymoje dėl ieškovės sukauptų lėšų DNB pensijų fonde yra nurodyta, kad lėšos fonde yra kaupiamos iš įmokų, gautų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Tai reiškia, kad privačiame pensijų fonde esančios lėšos yra kaupiamos ne iš asmeninių lėšų, bet iš to asmens valstybei sumokamų socialinio draudimo įmokų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pensijų fondo lėšos negali būti dalijamos, nes šios lėšos nėra priskiriamos bendrajai sutuoktinių nuosavybei.

Dėl atsakovo V. D. apeliacinio skundo.

Atsakovas V. D. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atsakovui priteisti 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Su šia skundo nuostata galima sutikti iš dalies. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas V. D. sumokėjo jo atstovei 1 815 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Pinigų priėmimo kvite yra aiškiai nurodyta, už kokias paslaugas yra sumokamos lėšos. Akivaizdu, kad atsakovo atstovė teikė teismui procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje, todėl teismas turėjo spręsti, ar nurodytas išlaidas galima priteisti iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo V. D. sumokėtos lėšos neviršija rekomenduojamų dydžių, tačiau ginčas dėl atsakovo sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančiu nėra sudėtingas, byloje nebuvo pateikta daug įrodymų ginčo faktinėms aplinkybėms nustatyti. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas dėl ginčijamo sandorio nurodė tik keletą esminių motyvų, kurie buvo pakankamai teismo išvadoms pagrįsti. Taigi atsakovo V. D. skundą tikslinga tenkinti iš dalies ir būtina priteisti atsakovui ½ dalį jo turėtų atstovavimo išlaidų, tai yra 900 Lt (LR CPK 98 str.).

Dėl atsakovo R. P. apeliacinio skundo.

Atsakovas R. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir sumokėtų atstovavimo išlaidų. Su šiomis skundo nuostatomis galima sutikti iš dalies. Akivaizdu, kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog atsakovas dėl atvykimo į teismą negalėjo būti darbe ir jo negautas darbo užmokestis sudaro 1 000 Lt. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo nuostatos, jog atsakovas privalėjo teismui pateikti ir duomenis apie gaunamo vidutinio darbo užmokesčio dydį, nes atsakovo darbdavio pažymos duomenys yra aiškūs ir dėl atsakovo patirtų nuostolių dydžio nekyla abejonių. Dėl prašymo priteisti 4 840 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovus R. P. ir V. D. atstovavo tas pats advokatas, teisme buvo ginčijami iš esmės analogiški sandoriai ir vadovaujantis panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl teismas konstatuoja, jog atsakovo R. P. atstovavimo išlaidoms tikslinga priteisti ½ dalį atstovavimo išlaidų, tai yra 2 420 Lt, bendra priteistinų atstovavimo išlaidų suma 5 016 Lt (1 596 Lt + 1 000 Lt + 2 420 Lt = 5 016 Lt, LR CPK 93, 98 str.).

Dėl ieškovės L. P. apeliacinio skundo.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistino išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui Ž. yra nepakankamas. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. LR CK 3. 192 str. yra aiškiai nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai, kad būtų užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos. Šios įstatymo nuostatos aiškiai patvirtina, jog subjektyviuoju kriterijumi išlaikymui nustatyti yra vaiko poreikiai, o objektyviuoju – poreikių atitikimas būtinoms vaikui vystytis sąlygoms. Taigi pirmosios instancijos teismas byloje privalėjo nuspręsti dėl būtiniausių vaiko poreikių ir dėl lėšų dydžio šiems poreikiams patenkinti. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kad Ž. poreikiams patenkinti yra būtinos didesnės lėšos. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šiuo metu Ž. nelanko užsiėmimų, už kuriuos būtų reikalinga sumokėti didesnes lėšas. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog teismo nustatyto 1 200 Lt išlaikymo nepakanka vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Byloje nepaneigta, jog abu vaiko tėvai gali teikti vaikui išlaikyti po 600 Lt per mėnesį. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė nepagrįstai vaiko poreikių dydį apskaičiuoja pagal atsakovo gaunamas pajamas. Nors atsakovo pajamos yra didesnės, bet šių pajamų dydis nenulemia išvados, jog dėl šios aplinkybės būtina priteisti Ž. didesnį išlaikymą. Jeigu byloje nenustatytos aplinkybės dėl būtinumo vaikui didesnio nei 1 200 Lt išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, tai atsakovo gaunamų pajamų dydis vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti neturi teisinės reikšmės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš atsakovo priteistas išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir tokio dydžio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko bei atsakovo teisėtų interesų.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio priteisiamas išlaikymas iš ieškovės. Teismas sprendime nustatė, kad išlaikymas iš ieškovės priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos. Ieškovė skunde nurodo, kad sūnaus E. gyvenamoji vieta pasikeitė bylos nagrinėjimo metu, todėl išlaikymas iš ieškovės turėjo būti priteistas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Su šia skundo nuostata galima sutikti iš dalies. Byloje yra priimta 2013-04-02 nutartis, kuria teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą ieškovei abiems vaikams išlaikyti. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir patvirtina, jog ieškinio padavimo metu abu vaikai gyveno pas ieškovę, o išlaikymo jiems atsakovas neteikė. Byloje yra pateiktas 2014-01-21 atsakovo pasirašytas paaiškinimas, jog sūnus E. su atsakovu gyvena nuo 2014-01-04 (b. l. 81, t. 3). Šią aplinkybę patvirtina ir 2014-01-31 surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 79, t. 3). Tai akivaizdžiai patvirtina, jog sūnaus E. gyvenamoji vieta pasikeitė bylos nagrinėjimo metu ir tik nuo vaiko apsigyvenimo momento pas atsakovą ieškovei kilo pareiga teikti išlaikymą. Dėl to yra pagrindas nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė iš ieškovės nuo ieškinio padavimo dienos ir išlaikymas iš ieškovės sūnui E. išlaikyti yra priteisiamas nuo 2014-01-04.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl buto (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe. Su šia apeliacinio skundo nuostata galima sutikti. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas. Akivaizdu ir tai, kad ieškovė nurodytą butą pardavė santuokos metu, tai yra 2003-08-25, ir sekančią dieną už analogišką kainą įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Ginčo buto įsigijimo sutartis yra sudaryta notarine forma, todėl šioje sutartyje nurodyta buto kaina yra teisėta, jos negalima paneigti liudytojos B. K. parodymais (LR CPK 197 str. 2 d.). Teismas įvertina ir tai, jog atsakovas taip pat pripažįsta aplinkybę, jog butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas panaudojant lėšas, gautas pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Taigi ieškovė, būdama dviejų vaikų motina, gyvenamajam būstui įsigyti panaudojo asmenines lėšas, ginčo bute ieškovė gyvena iki šiol ir siekia jame gyventi su vaiku po santuokos nutraukimo, visos šios aplinkybės teismui leidžia padaryti išvadą, jog butą (duomenys neskelbtini), ieškovė siekė įgyti ir įgijo asmeninės nuosavybės teise (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Ta aplinkybė, jog butas buvo remontuojamas panaudojant bendras lėšas, nekeičia buto teisinės padėties. Buto apžiūros akto (b. l. 84 t. 4) duomenys patvirtina remonto darbų atlikimą, tačiau butas ir privalėjo būti remontuojamas siekiant sudarytas patogias sąlygas šeimai gyventi. Būtina įvertinti ir tai, kad remonto darbai buvo atliekami iš bendrų lėšų. Byloje pateiktų ginčo buto įvertinimų duomenys teismui patvirtina, jog ginčo buto vertė yra padidėjusi ne dėl šiame bute atliktų remonto darbų, bet dėl rinkos pokyčių. Kaip nurodyta anksčiau, buto plotas nėra padidėjęs, buto remonto sprendimai nėra teisiškai įregistruoti. Dėl to galima konstatuoti, jog ginčo butą ieškovė siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise, jam įgyti panaudojo asmenines lėšas, buto vertė santuokos metu dėl atliktų remonto darbų iš esmės nepadidėjo, todėl teismas nepagrįstai ginčo butą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančia žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovas R. P. įgijo nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. Ieškovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktais mokėjimo kvitais, namo planais, brėžiniais, kurie patvirtina būtent ieškovės tikslą ginčo sklype pastatyti ieškovei bei atsakovui R. P. priklausantį namą. Teismas atsižvelgia į ieškovės paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, kad ieškovė matė ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir ji aiškiai žinojo, jog ginčo sklypo savininku yra atsakovas R. P. Taigi ieškovė suprato, kad ginčo sklypas yra ne ieškovės, bet atsakovo R. P. nuosavybė ir tam ji neprieštaravo. Ši aplinkybė teismui patvirtina, jog ieškovė sutiko su tuo, jog ginčo sklypo teisėtu savininku tapo atsakovas R. P. Ieškovė teismui taip pat pripažino, jog ji rūpinosi tuo, jog leidimas namui statyti būtų išduotas R. P. vardu. Ši aplinkybė taip pat teismui patvirtina apie atsakovų atsikirtimų pagrįstumą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pavirtino, jog tarp ieškovės ir atsakovo R. P. buvo susitarimas dėl ginčo sklypo bei pastatyto namo perleidimo sūnui E. Tai taip pat patvirtina, jog ieškovė nesiekė namų valdą (duomenys neskelbtini), įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šios aplinkybės teismui patvirtina, jog ieškovės pateikti įrodymai dėl dalyvavimo gyvenamojo namo statybos darbuose neįrodo ieškovės ir atsakovo R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės ir tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti, jog atsakovai R. P. ir S. P. neturėjo lėšų įgyti ginčo sklypą, vykdyti statybą ir namo statybos procese jie nedalyvavo, kas patvirtina ieškovės reikalavimų teisėtumą. Su šiomis ieškovės nuostatomis sutikti taip pat negalima. Liudytoja N. K. teismui parodė, kad iš liudytojos giminaičio ginčo žemės sklypą siekė įsigyti ir lėšas mokėjo R. P.. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas R. P. bei jo žmona dirbo užsienyje ir gavo pinigines lėšas, tai yra atsakovas galėjo įsigyti ginčo sklypą. Byloje pateikti pakvitavimai patvirtina, jog atsakovas R. P. perdavė atsakovui R. P. pinigines lėšas, skirtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai (b. l. 148, t. 1). Teismas įvertina ir tai, jog ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad atsakovas R. P. namo (duomenys neskelbtini), statybos laikotarpiu rekonstravo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo patvirtinama, kad atsakovas R. P. turėjo lėšų ir galėjo vykdyti namo statybos darbus ginčo sklype. Nurodytos bylos aplinkybės teismui leidžia padaryti išvadą, jog apsimestinio sandorio sudarymas yra neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Ieškovė skunde nurodė ir tai, jog teismas privalėjo įvertinti įrodymus, patvirtinančius, jog su atsakovu V. D. sudaryta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prikimo – pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Būtina įvertinti liudytojos N. K. parodymus, jog atsakovas V. D. vykdė derybas dėl ginčo sklypo įsigijimo. Tai, kad atsakovas V. D. nenaudoja sklypo pagal paskirtį, taip pat neįrodo ieškovės reikalavimų, nes atsakovas pagal bylos medžiagą nėra prisiėmęs įsipareigojimų dėl šio sklypo panaudojimo pagal paskirtį. Nors ieškovė pateikė teismui duomenis apie statybinių sprendimų įgyvendinimą atsakovo sklype, tačiau šie sprendimai gali būti realizuojami suderinus gretimų sklypų savininkų valią ir tokie susitarimai įstatymo nėra draudžiami. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neįrodytas ieškovės reikalavimas panaikinti su atsakovu V. D. sudarytą sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (LR CPK 178 str.).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai padalijo santuokoje įgytą turtą, teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovui priteisė piniginę kompensaciją. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Bylos medžiaga patvirtina, jog 92 000 Lt vertės ginčo butas (duomenys neskelbtini), nepagrįstai pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir ieškovė piniginės kompensacijos už šį turtą atsakovui sumokėti lėšas neprivalo. Taigi ieškovei iš santuokoje įgyto turto atitenka 2 000 Lt, kurį sudaro automobilio „Renault Megane“ vertė. Atsakovui R. P. tenka 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 10 000 Lt vertės; automobiliai „MAN 8.123", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 12 000 Lt vertės; „Opel Zafira", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt vertės , „IVECO 170E18", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt vertės, „Renault Master", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 lt vertės, „VW Golf', valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 500 lt vertės, viso turto 34 500 Lt vertei. Bendra šalių santuokoje įgyto turto vertė sudaro 36 500 Lt, kiekvienai šaliai po 18 250 Lt. Kadangi ieškovei tenka 16 250 Lt vertės turto natūra mažiau, iš atsakovo 16 250 Lt dydžio kompensacija priteisiama ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi teismas iš dalies patenkina ieškovės reikalavimus bei iš dalies patenkina atsakovo priešieškinio reikalavimus, konstatuojama, kad abi šalys tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas ir jas iš šalių viena kitai priteisti netikslinga (LR CPK 93 str.).

Atsakovams V. D. ir R. P. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis už atsakovų pateiktus apeliacinius skundus, kadangi skundams dėl bylinėjimosi išlaidų paduoti žyminis mokestis įstatymu nenumatytas (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (LR CPK 326 str. 3 p.). Dėl euro įvedimo piniginės lėšos litais pakeičiamos į eurus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės L. P. sūnui E. išlaikyti ir nustatyti, kad išlaikymas iš ieškovės L. P. priteisiamas nuo 2014-01-04.

Pakeisti 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. P. reikalavimas dėl buto (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine nuosavybe, ir šią ieškinio dalį patenkinus pripažinti ieškovei L. P. asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, panaikinti iš dalies teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir ieškovei L. P. priteisti automobilį „Renault Megane Scenic“ Nr. (duomenys neskelbtini), 579,24 Eur (2 000 Lt) vertės.

Pakeisti 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, panaikinti iš dalies teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. P. reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo, ieškovės L. P. reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. P. ieškovei L. P. 4 706,33 Eur (16 250 Lt) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Pakeisti 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, panaikinti iš dalies teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovui R. P. priteisti 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ į k. (duomenys neskelbtini) akcijų 2 896,20 Eur (10 000 Lt) vertės; automobilius „MAN 8.123", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 475,44 Eur (12 000 Lt) vertės, „Opel Zafira", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 448,10 Eur (5 000 Lt) vertės, „IVECO 170E18", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 448,10 Eur (5 000 Lt) vertės, „Renault Master", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (2 000 Lt) vertės, „VW Golf', valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (500 Lt) vertės, viso turto už 9991,89 Eur (34 500 Lt).

Pakeisti 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės L. P. atsakovui R. P. piniginė kompensacija už didesnę santuokoje įgyto turto dalį ir šią priešieškinio dalį atmesti.

Panaikinti 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 724,05 Eur (2 500 Lt) atstovavimo išlaidų, 105,86 Eur (365,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės L. P. atsakovui R. P.

Pakeisti 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį 462,23 Eur (1 596 Lt) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės L. P. atsakovui R. P. ir teismo priteistas išlaidas nuo 462,23 Eur (1 596 Lt) padidinti iki 1452,73 Eur (5 016 Lt).

Pakeisti 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovui V. D. ir iš ieškovės L. P. atsakovui V. D. priteisti 260,66 Eur (900 Lt) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kitas 2014-08-29 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalis palikti galioti nepakeistas.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovui V. D. 2014-09-26 įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 15,93 Eur (55,00 Lt) žyminį mokestį.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovui R. P. 2014-09-26 įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 50,68 Eur (175,00 Lt) žyminį mokestį.