Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2016 m. birželio 11 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2016 m. birželio 12 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Subendrintosios bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrintos su bausme, šiuo nuosprendžiu paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirta P. V. galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti R. M., M. K. ir V. D., tačiau apeliacinio skundo jie nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1.kartu su R. M. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. gegužės 31 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 18, (duomenys neskelbtini), užpuolė A. R., panaudojo prieš jį fizinį smurtą - M. K. užlaužus A. R. rankas, iš nugaros pusės ranka laikant už kaklo bei pargriovus ant žemės, o P. V. laikant kitą nukentėjusiojo ranką bei nutempus į šalikelę ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, R. M. peiliu grasindamas papjauti liepė A. R. nesipriešinti ir rodydamas savo ketinimų rimtumą, peiliu įpjovė kairės rankos antrąjį pirštą, kas dėl fizinio smurto ir dėl peilio panaudojimo sukėlė A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą - nubrozdinimą kaktos kairėje, kraujosruvą pakaušio kairėje, pažeidimą kairės plaštakos IV piršto srityje ir bendrais veiksniais pagrobė svetimą, A. R. priklausantį, turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia Z2“ su SIM kortele, bendros 150 eurų vertės, vyrišką rankinį laikrodį „Tevise 7378“ 20 eurų vertės, MP3 grotuvą su ausinėmis, bendros 10 eurų vertės, piniginę 10 eurų vertės, rankinę 5 eurų vertės, vaistus nuo slogos 1 euro vertės, viso pagrobdami 196 eurų vertės svetimą nukentėjusiojo A. R. turtą, tai yra jie, kiekvienas iš jų, padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

1.2.Be to, R. M. ir P. V., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. birželio 11 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) bažnyčios teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudavė V. M. po vieną smūgį į veidą ir į kaklą, o šiam nukritus kelis kartus spyrė kojomis, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą - nosies sumušimą ir dešinio peties sumušimus, bei pagrobė jam priklausantį turtą: piniginę 8 eurų vertės, su joje buvusiais 120 eurų, elektroniniu viešojo transporto bilietu 12 eurų 16 ct vertės, viso pagrobdami svetimą bendros 140 eurų 16 ct vertės nukentėjusiojo V. M. turtą, tai yra jie, kiekvienas iš jų, padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

1.3.Be to, R. M., P. V. ir V. D., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. birželio 12 d. laikotarpyje tarp 1 val. iki 2 val. laiptų aikštelėje, esančioje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), užpuolė A. K., panaudojo prieš jį fizinį smurtą - P. V. sudavus po vieną smūgį kumščiu į dešinį smilkinį ir nosį, ne mažiau keturių smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, o R. M. sugriebus A. K. ranka už kaklo ir laikant, V. D. laikant nukentėjusįjį, tokiu būdu atimdami galimybę jam priešintis, pargriovė nukentėjusį ant žemės, o P. V. kojomis spiriant ne mažiau šešių kartų į įvairias A. K. kūno vietas, jį toliau laikė, tai sukėlė A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas akių vokuose, dešiniame smilkinyje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, dešiniame petyje, plaštakoje, kairėje blauzdoje, kairiojo išorinio kulkšnelio lūžį, dalinį kairio deltinio raiščio plyšimą bei bendrais veiksmais pagrobė svetimą, A. K. priklausantį, turtą: mobiliojo ryšio telefoną „LG G3 D855 su SIM kortele, bendros 405 eurų vertės, 50 eurų, dezodorantą „Old Spice“ 5 eurų vertės, kvepalus „Nero peper“ 50 eurų vertės, piniginę 50 eurų vertės, 5 vnt. raktų ryšulį 100 eurų vertės, viso pagrobdami svetimą nukentėjusiojo A. K. 660 eurų vertės turtą, tai yra jie, kiekvienas iš jų, padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės tesimas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė dėl plėšimo, padaryto A. R. atžvilgiu, įrodyta byloje esančiais įrodymais. Kadangi P. V. anksčiau ne kartą teistas, skyrė laisvės atėmimo bausmę.

3.3.Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį nebuvo pripažinta lengvinančia aplinkybe tai, jog padėjo išaiškinti bendrininką V. D., kuris išaiškintas apelianto dėka. Be to, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų bei visų proceso dalyvių. Teismui pateikė charakteristiką iš Kauno tardymo izoliatoriaus, turi kur gyventi laisvėje, turi darbą savo tėčio įmonėje. Teigia, jog sugyventinė šiomis dienomis turi gimdyti bei augina 2 metų dukrytę iš jos pirmos santuokos. Sugyventinei yra labai sunku – jai reikalinga apelianto parama. Iki suėmimo visą laiką sąžiningai dirbo. Tačiau jo gyvenime atsirado R. M. ir dėl to padarė nusikaltimus. Prašo atidėti bausmės vykdymą, nes turi rūpintis savo šeima, vaikais, dirbti ir jos išlaikyti. Tam turi socialinius įgūdžius. Nuoširdžiai gailisi. Yra suimtas jau ilgą laiko tarpą, todėl teigia, kad bausmės tikslai jau visiškai pasiekti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis P. V. savo nesutikimą su pirmosios instancijos nuosprendžiu grindžia trimis aspektais, t.y. nuteistasis mano, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį; taip pat išreiškė nuomonę, jog skiriant bausmę nepagrįstai teismas netaikė BK 64 ¹ straipsnio, todėl prašo pritaikius minėtąjį straipsnį sušvelninti bausmę; taip pat prašo teismą taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl veikos perkvalifikavimo į BK 180 straipsnio 1 dalį

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize ir konstatuoja, kad teismo spendimas dėl P. V. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį yra teisingas, įrodymų vertinimo ar kaltinamajam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį jo atžvilgiu, nenustatyta. Jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nuteistojo P. V. apeliaciniame skunde nėra nurodyta, tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apelianto skundo argumentų, jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, P. V. iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. plėšimą bendrininkų grupėje nukentėjusiojo A. R. atžvilgiu, tačiau prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį. Prašymas grindžiamas aplinkybe, jog prieš nusikaltimą jie nesitarė bei nežinojo ir nematė, jog panaudotas peilis, tuo tarpu BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už plėšimą panaudojus peilį. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo deklaruojama veikos kvalifikacija iš esmės nesutinka. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad plėšimą A. R. atžvilgiu P. V. padarė kartu su R. M. ir M. K. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, t. y. panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą - M. K. užlaužus A. R. rankas, iš nugaros pusės ranka laikant už kaklo bei pargriovus ant žemės, o P. V. laikant kitą nukentėjusiojo ranką bei nutempus į šalikelę ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, R. M. peiliu grasindamas papjauti liepė A. R. nesipriešinti ir rodydamas savo ketinimų rimtumą, peiliu įpjovė kairės rankos antrąjį pirštą, kas dėl fizinio smurto ir dėl peilio panaudojimo sukėlė A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. P. V. teisme duodamas parodymus pripažino, jog A. R. atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus veiksmus, taip pat pripažino, kad pas R. M. peilį matė (5 t., b.l. 101), bet, kaip patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, jo panaudojimui neprieštaravo. Kaltininkų veiksmai sekė vienas po kito, pritariant vienas kito veiksmams ir juos papildant. P. V. elgesys pas R. M. pamačius peilį nepasikeitė, jis pamatęs peilį ir išgirdęs grasinimus siekė realizuoti nusikalstamą sumanymą. Pažymėtina, kad konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Dėl to abejoti nuteistojo veiksmų kvalifikacija pagal BK 180 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl BK 64 ¹ straipsnio taikymo

Nuteistasis taip pat išreiškė nuomonę, jog skiriant bausmę jam turėjo būti taikomas BK 64 ¹ straipsnis. Paaiškino, kad byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir teismas turėjo atidėti teismo posėdį, kadangi neatvyko nukentėjusysis A. R., kuris taip ir nebuvo atvykęs nei į vieną posėdį bei nebuvo apklaustas.BK 64 ¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – sutrumpintą įrodymų tyrimo atlikimą bei kaltės pripažinimą.

10.1.Vertinant pastarąją sąlygą, pastebėtina, jog kaltės prisipažinimas yra suprantamas, kaip visiškas kaltinamojo kaltės pripažinimas (be jokių išlygų) tiek dėl visų atliktų nusikalstamų veikų, tiek dėl veikos padarymo aplinkybių. Šiuo gi atveju iš 2016 m. spalio 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog P. V. kaltu prisipažino dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo (4 t., b.l. 194), tačiau kaltinimai jam buvo pareikšti dėl trijų veikų, ši aplinkybė yra viena iš priežasčių dėl ko pirmosios instancijos teisme negalėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Todėl apeliacinis teismas, nenagrinėdamas kitų egzistavusių priežasčių dėl pirmosios instancijos teismo negalėjimo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo teisėjas skirdamas nuteistajam P. V. bausmę pagrįstai netaikė BK 64 ¹ straipsnio.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Kaip jau minėta, P. V. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmė vykdymą atidėti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už dviejų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą, paskirta galutinė subendrinta dviejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi formaliai P. V. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina, jog net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

11.1.Analizuojamu atveju, tokio pobūdžio nusikaltimus P. V. padarė nebe pirmą kartą. Nors už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas anksčiau P. V. jau buvo taikytas ne tik bausmės vykdymo atidėjimas, bet ir reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Analogiškų nusikalstamų veikų padarymas bei ankstesni jo teistumai, patvirtina, kad P. V. yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų dėl savo negatyvaus elgesio, nusikalstamų veikų padarymas rodo jo atkaklų nenorą taisytis, taip pat patvirtina, jog net ir skirta laisvės atėmimo bausme nėra pasiekiami BK 41 straipsnio tikslai. Be to, P. V. šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, kas rodo jo nepataisomą nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas.

11.2.Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jis siekia pasikeisti, nurodydamas, jog draugė nuo jo laukiasi ir tuoj turi gimdyti, be to, jis padeda rūpintis dukrele iš jos pirmos santuokos ir jai reikalinga pagalba, be to, teigia, kad turi gyvenamąją vietą bei darbą tėvo įmonėje, pastebėtina, jog socialinių ryšių buvimas su šeima, darbas yra pozityvais, įtakojančiais nuteistojo elgesį, tačiau šeimos interesai negali būti aukščiau visuomenės intereso ir atsakomybei už padarytus nusikaltimus. Iš teismui pateiktos Kauno tardymo izoliatoriaus charakteristikos matyti, jog per visą suėmimo laikotarpį P. V. drausmės nepažeidė, skatintas už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą renginiuose (5 t., b.l. 98), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės neduota pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes elgtis pozityviai ir nepažeidinėti vidaus tvarkios taisyklių yra kiekvieno suimtojo pareiga.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog P. V. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. P. V. jokių išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, jis nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl išlaidų atlyginimo

Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam P. V. apeliacinėje instancijoje, nurodant, jog tarnyba turėjo 140,93 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą (6 t., 55).Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.